Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. T. atsiliepimo į skundą nepateikė, o teismo posėdyje skundą prašė atmesti. Nurodė, kad nesutinka, jog pareiškėjas būtų už kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, kadangi jos neprižiūri. Ji patvirtino, kad tokį raštišką sutikimą pareiškėjui davė po savo vyro V. T. mirties ir savo sutikimo atšaukimo atsakovei nėra pateikusi, tačiau su šiuo skundu nesutinka.

Atsakovės pateiktas pareiškėjo A. T. 2019 m. lapkričio 11 d. įsipareigojimas patvirtina, kad pareiškėjas neprieštarauja, kad mirusio brolio V. T. žmona M. T. atėjus laikui galėtų pasilaidoti šeimos kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) Petrašiūnų viešosiose kapinėse Kaune.

Atsakovės pateiktas M. T. rašytinis sutikimas patvirtina, kad ji sutinka, jog kapavietė Petrašiūnų kapinėse Nr. (duomenys neskelbtini) būtų perrašyta čia palaidoto jos vyro broliui A. T., su sąlyga, kad jis leistų atėjus laikui palaidoti ją.

Atsakovės pateiktas Laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalas patvirtina, kad pareiškėjas A. T. nuo 2019 m. lapkričio 11 d. buvo įrašytas kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu už kapą, o 2020 m. rugpjūčio 24 įsakymu Nr. V-07 šis įrašas panaikintas.

Atsakovės pateiktas 2020 m. liepos 27 d. pareiškėjo A. T. pareiškimas patvirtina, kad dėl to, jog jo mirusio brolio V. T. žmona M. T. savavališkai sudarkė (duomenys neskelbtini) šeimos kapavietę Nr. (duomenys neskelbtini) Kaune Petrašiūnų kapinėse, jis anuliuoja 2019 m. vasario 11 d. įsipareigojimą dėl teisės M. T. pasilaidoti šioje kapavietėje.

Iš atsakovės pateikto 2020 m. rugpjūčio 24 d. Kauno savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus įsakymo Nr. V-07 „Dėl Kauno miesto Petrašiūnų viešosiose kapinėse esančios kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) atsakingo asmens“ matyti, kad juo buvo pripažintas negaliojančiu įrašas, jog už Kauno miesto Petrašiūnų viešosiose kapinėse esančios kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą atsakingas A. T..

Atsakovės pateiktu 2020 m. rugpjūčio 24 d. Kauno savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)” pranešimu Nr. S-301 „Dėl kapavietės priežiūros anuliavimo“ pareiškėjui buvo pranešta, jog atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes, kad 2020 m. liepos 27 d. pareiškimu jis anuliavo savo įsipareigojimą leisti jo brolio V. T. žmonai M. T. atėjus laikui pasilaidoti Kaune Petrašiūnų viešosiose kapinėse esančioje kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko išnyko sąlyga kapavietės perrašymui jo vardu, vadovaujantis Kauno savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymu Nr. V-12 patvirtintu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens paskyrimo ir anuliavimo tvarkos aprašu, informavo pareiškėją apie nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. jam panaikintą Kauno miesto Petrašiūnų viešųjų kapinių kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą, paliekant kapavietę be atsakingo asmens tol, kol visi kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiai raštu nesusitars, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą.

Šioje byloje sprendžiamas ginčas, ar teisėtai atsakovė panaikino pareiškėjui A. T. atsakingo už Kauno miesto Petrašiūnų viešosiose kapinėse esančios kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą asmens statusą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žmonių palaikų laidojimo įstatymas (toliau – Įstatymas), Kapinių tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 (toliau – Taisyklės), Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklės, patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-474 (toliau – Kauno miesto Taisyklės) ir Už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens paskyrimo ir anuliavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2019 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-12 (toliau - Aprašas).

Įstatymo 31 straipsnis numato, kad Savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi šiuo įstatymu ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 41 punktą, ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. Taisyklių 1 punkte numatyta, kad šios taisyklės nustato kapinių priskyrimo neveikiančioms, riboto laidojimo ar veikiančioms kapinėms, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką. Kauno miesto Taisyklių 1 punkte numatyta, kad šios taisyklės nustato Kauno miesto kapinių įrengimo ir jų panaikinimo, kapinių statuso suteikimo, keitimo ir draudimo laidoti, kapinių perdavimo juridinio asmens teises turinčiai religinei bendruomenei ar bendrijai, kapinių ir laidojimo vietų tvarkymo, leidimų laidoti ir leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietės išdavimo, laidojimo ir kapinių lankymo, neatpažintų ir vienišų asmenų laidojimo, kapinių priežiūros ir kitų su tvarkymu susijusių darbų atlikimo ir paslaugų teikimo tvarką.

Nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad kapinių priežiūros organizavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija ir viešojo administravimo veikla, todėl jai taikomi Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) reikalavimai, keliami viešojo administravimo subjektų priimamiems sprendimams.

Pagal VAĮ 6 straipsnio 3 dalį, individualius administracinius aktus turi teisę priimti viešojo administravimo subjektai, turėdami šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir LVAT) jurisprudencijoje pabrėžiama, kad vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų teisėtumo principo, nustatančio, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus (VSĮ 4 str. 6 p.) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1917/2012).

Viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, jų veikla turi atitikti VAĮ išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais (VAĮ 3 str. 1 p.). LVAT jurisprudencijoje pabrėžiama, kad remiantis viešojoje teisėje galiojančiu teisėtumo principu, viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas priimtą aktą pripažinti neteisėtu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1917/2012). Viešojoje teisėje veikiantys įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems yra suteikti konkrečiomis teisės aktų nuostatomis ir svarbu, kad tokios institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-3068/2011).

Lietuvos vyriausiais administracinis teismas pabrėžia, kad minėto VSĮ įstatymo 4 straipsnyje numatyto savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principo įtvirtinimas įstatyme suponuoja pareigą savivaldybės institucijoms ir kitiems savivaldybės administravimo subjektams veikti taip, kad visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Viešojo administravimo subjektų veikloje taikomas principas – „Viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, todėl viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jam suteiktus įgaliojimus yra neteisėti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-35/2010, 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2265-575/2020).

Viešojo administravimo subjektai ne tik turi priimti tik tokius sprendimus, kuriuos priimti jiems suteikia teisę konkrečios teisės aktų nuostatos, bet ir patys priimami administraciniai aktai turi atitikti įstatymo keliamus reikalavimus jų turiniui. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi 2020 m. iki lapkričio 1 d.) buvo įtvirtinta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Pagal LVAT išvystytą jurisprudenciją, VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-426-556/2017, 2018 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2279-1062/2018, 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-2124-428/2020).

Savo reikalavimą pareiškėjas grindžia tuo, kad atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo priimti ginčijamą sprendimą panaikinti jam atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusą, nes tokios teisės atsakovei nenumato joks teisės aktas. Nors atsakovė prašo atmesti pareiškėjo skundą, tačiau atsakovės atstovė skundžiamo sprendimo negalėjo pagrįsti jokia konkrečia teisės norma, kuri suteiktų teisinį pagrindą atsakovei priimti tokį sprendimą.

Pažymėtina, kad konkreti teisės norma, kuria remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas, nenurodyta ir pačiame skundžiamame atsakovės sprendime, taip pat tokios teisės normos atsakovė nenurodė ir savo atsiliepime į pareiškėjo skundą.

2020 m. rugpjūčio 24 d. Kauno savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus įsakyme Nr. V-07 „Dėl Kauno miesto Petrašiūnų viešosiose kapinėse esančios kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) atsakingo asmens“ nurodyta, kad pripažįstamas negaliojančiu įrašas, jog už Kauno miesto Petrašiūnų viešosiose kapinėse esančios kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą atsakingas A. T., o įsakymo teisiniu pagrindu abstrakčiai nurodomas tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintos Taisyklės, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. T-474 patvirtintos Kauno miesto Taisyklės ir Kauno savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2019 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-12 patvirtintas Aprašas. Tačiau įsakyme nenurodyta jokia konkreti nors vieno iš šių teisės aktų norma, kuria remianti buvo priimtas toks sprendimas.

Pareiškėjui siųstame atsakovės 2020 m. rugpjūčio 24 d. pranešime Nr. S-301 „Dėl kapavietės priežiūros anuliavimo“, kuriuo jis buvo informuotas apie minėtą įsakymą, pareiškėjui buvo pranešta, jog nuo 2020 m. rugpjūčio 24 d. jam panaikinta kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūra atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes, jog 2020 m. liepos 27 d. pareiškimu jis anuliavo savo įsipareigojimą leisti jo brolio V. T. žmonai M. T. atėjus laikui pasilaidoti Kaune Petrašiūnų viešosiose kapinėse esančioje kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko išnyko sąlyga kapavietės perrašymui jo vardu. Tokio sprendimo teisinis pagrindas šiame pranešime abstrakčiai nurodytas tik minėtas Aprašas, bet nenurodyta jokia konkreti jo norma.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad Kauno miesto Taisyklės iš viso nereglamentuoja už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens paskyrimo anuliavimo, o Aprašo 4 punktas, kuris numato tokią galimybę, šioje byloje susiklosčiusiai situacijai netaikytinas.

Pažymėtina, kad tiek Taisyklės (20 p., 21 p., 24 p.), tiek Kauno miesto Taisyklės (40 p., 41 p. 66 p.) reglamentuoja tik atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens įrašymo į laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą, taip pat įrašytų duomenų apie tokį asmenį pakeitimo jam mirus arba negalint rūpintis kapaviete sąlygas ir tvarką, bet visiškai nenumato galimybės anuliuoti atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens įrašymo į laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą, nenumato jokių kriterijų bei sąlygų kada toks sprendimas galėtų būti priimtas. Vienintelis teisės aktas, kuriame numatoma galimybė anuliuoti atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens įrašymą į laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą, yra Aprašas, kurio 4 punktas numato: „Paaiškėjus, kad pareiškėjas Kauno savivaldybes įmonei ,,(duomenys neskelbtini)" pateikė tikrovės neatitinkančią, neišsamią, klaidingą ar melagingą informaciją ar dokumentus, įmonės direktorius turi teisę vienašališkai anuliuoti savo sprendimą dėl oficialaus prižiūrėtojo paskyrimo ir grąžinti kapavietės priežiūrą į prieš tai buvusią padėtį“.

Taigi, Aprašo 4 punktas yra vienintelė teisės norma, kuri numato vienintelį pagrindą anuliuoti atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusą. Tas pagrindas yra paaiškėjimas, kad asmuo pateikė tikrovės neatitinkančią, neišsamią, klaidingą ar melagingą informaciją ar dokumentus. Pažymėtina, kad Aprašo 5 punktas numato, jog apie anuliuotą oficialaus prižiūrėtojo statusą pareiškėjas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas informuojamas registruotu laišku, o Aprašo 6 punktas numato, kad ištaisęs prašymo neatitikimus, nurodęs teisingą informaciją ir pateikęs trūkstamus dokumentus pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis i Kauno savivaldybes įmonę ,, (duomenys neskelbtini) dėl kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūros paskyrimo ir oficialaus prižiūrėtojo statuso suteikimo. Sisteminis Aprašo 4, 5, 6 punktų aiškinimas ir juose nurodytų sąvokų „paaiškėjus“ (4 p.) bei „ištaisęs prašymo neatitikimus...“ (6 p.) naudojimas leidžia daryti tik vieną išvadą - Aprašo 4 punkte numatytas pagrindas anuliuoti atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusą galėtų būti taikomas tik tada, kai asmuo, pageidaujantis tapti atsakingu už kapavietės priežiūrą, dar prieš priimant atsakovei sprendimą dėl jo įrašymo į laidojimų ir kapaviečių statinių registravimo žurnalą su savo prašymu pateikia neteisingą informaciją, turinčią reikšmės jo įrašymui į šį žurnalą, tačiau tai paaiškėja jau po to, kai asmuo būna pripažįstamas atsakingu už kapavietės priežiūrą. Kitaip tariant, kai paaiškėja ši aplinkybė, egzistavusi pripažįstant asmenį atsakingu už kapavietės priežiūrą. Tačiau nagrinėjamu atveju atsakovė ginčijamą jos sprendimą priėmė ne todėl, kad po pareiškėjo pripažinimo atsakingu už kapavietės priežiūrą paaiškėjo jo prašyme pripažinti jį tokiu asmeniu nurodytos informacijos klaidingumas ar su prašymu pateiktų duomenų neteisingumas, o todėl, kad, kaip nurodyta atsakovės 2020 m. rugpjūčio 24 d. pranešime Nr. S-301, „išnyko sąlyga kapavietės perrašymui Jūsų vardu“, nes „naujai paaiškėjo aplinkybė“, kad 2020 m. liepos 27 d. pareiškimu pareiškėjas anuliavo savo įsipareigojimą leisti jo brolio V. T. žmonai M. T. atėjus laikui pasilaidoti Kaune Petrašiūnų viešosiose kapinėse esančioje kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad atsakovė anuliavo pareiškėjui atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens statusą dėl to, kad pasikeitė aplinkybės po to, kai pareiškėjui teisėtai buvo suteiktas toks statusas, bet ne dėl to, kad paaiškėjo, jog pareiškėjas tokį statusą įgijo pateikdamas tikrovės neatitinkančią, neišsamią, klaidingą ar melagingą informaciją ar dokumentus. Tai reiškia, kad ginčijamam atsakovės sprendimui priimti nebuvo Aprašo 4 punkte numatyto teisinio pagrindo, o savo sprendimą atsakovė grindė tik naujai paaiškėjusia faktine aplinkybe dėl suinteresuotų kapavietės priežiūra asmenų kilusių nesutarimų, bet ne kokia nors konkrečia teisės norma, suteikiančia teisę priimti tokį sprendimą. Tą pripažino ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu.

Atsiliepime į skundą atsakovė savo sprendimo teisėtumą grindžia tuo, kad pareiškėjui vienašališkai atsisakius įsipareigojimo trečiojo asmens atžvilgiu (leisti būti palaidotai tame pačiame kape) tarp pareiškėjo ir trečiojo asmens susiklostę civiliniai sutartiniai santykiai nustojo galioti, kadangi išnyko specialiosios sutarties sąlygos, todėl siekiant išvengti piktnaudžiavimo teise, atsakovė ginčijamu sprendimu atkūrė prieš tai galiojusias teises ir pareigas trečiojo asmens atžvilgiu.

Kita vertus, atsakovė neteisingai traktuoja pareiškėjo jai pateikto 2020 m. liepos 27 d. pareiškimo, kuriuo jis anuliuoja savo įsipareigojimą leisti M. T. pasilaidoti kapavietėje, teisinę reikšmę ir teisinę galią. Visiškai nepagrįstai atsakovė teigia, kad nurodytas pareiškėjo pareiškimas reiškia, jog „išnyko sąlyga kapavietės perrašymui jo vardu“. Kauno miesto Taisyklių 41 punkte numatyta, kad jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė) arba kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietę atsakingo asmens duomenis. Analogiška nuostata yra ir Taisyklių 21 punkte. Taigi, esminė sąlyga norint tapti atsakingu už kapavietės priežiūrą asmeniu yra suinteresuotų asmenų susitarimas.

Visų pirma, atsakovė civilinių sutartinių santykių pasibaigimą prieštaringai ir nepagrįstai grindžia Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.223 straipsnio nuostatomis, nes ši norma reglamentuoja ne sutarties pasibaigimą, o pakeitimą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu, o pagal 2 dalį - vienos iš šalių reikalavimu gali būti pakeista teismo sprendimu. Šio straipsnio 4 dalis numato, kad šalis visiškai ar iš dalies atsisakyti vykdyti sutartį gali tik įstatymų ar sutarties numatytais atvejais. Sutarties pasibaigimas ir jos pakeitimas yra skirtingi institutai. Sutarties šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.). Kas yra esminis sutarties pažeidimas numato CK 6.217 straipsnio 2 dalis. Nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (CK 6.217 str. 3 d.). Kitais CK 6.217 straipsnyje nenumatytais pagrindais sutartį galima nutraukti tik teismo tvarka pagal suinteresuotos šalies ieškinį (CK 6.217 str. 4 d.). Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais (CK 6.217 str. 5 d.).

Kadangi atsakovė, kaip savivaldybės administravimo subjektas, privalo veikti taip, kad visais jos veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, o Taisyklėse, Kauno miesto taisyklėse ir Apraše nėra numatyta galimybė priimti tokį sprendimą, kokį priėmė atsakovė, pripažintina, kad jos priimtas ginčijamas sprendimas viršija atsakovei suteiktus įgaliojimus, todėl yra naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad prieštarauja nurodytiems aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.) ir dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 91 str. 1 d. 2 p.).