Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Dangiros Vidutienės (toliau – ir Prokurorė) apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžio, kuriuo K. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsnio pagrindais, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir perduotas laiduotojo V. P. atsakomybei be užstato vienerių metų laidavimo laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, K. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 4 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus iš K. K. valstybės naudai nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – traktoriaus „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma 300 (trys šimtai) Eur.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - traktorių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir traktoriaus bei savaeigės mašinos registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti jo savininkui K. K..

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu Prokurorė prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendį, t. y. K. K., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuoti K. K. nuosavybės teise priklausantį traktorių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 6 dalimi, 68 straipsnio 1-3 dalimis, K. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti institucijai, vykdančiai nusikalstamos veikos priemonės (traktoriaus „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimą.

4.1. Prokurorė skunde aukštesnės instancijos teismui nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nusprendęs K. K. skirti baudžiamojo poveikio priemones, netinkamai pritaikė BK 72 straipsnį. Skundžiamame nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka BK 72 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktikos, procesiniame sprendime nėra nurodyta jokių motyvų, kodėl atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo taikomos BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas, o tai lėmė, kad nebuvo konfiskuotas K. K. priklausantis traktorius „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonė, o vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 300 Eur. Skundo autorės įsitikinimu, Marijampolės apylinkės teismas, nusprendęs K. K., atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirti turto konfiskavimą, turėjo vadovautis BK 72 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

4.4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę - automobilio konfiskavimą - esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114- 1073/2018, 2K-107-976/2021, 2K-208-511/2024). Kadangi K. K. ignoravo visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, todėl net ir šį asmenį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad traktoriaus konfiskavimas būtų aiškiai per griežtas ar neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas būtų buvęs paslėptas ar suvartotas, jis nuosavybės teise priklauso K. K., o pirmos instancijos teismo nuosprendyje nėra nurodyta aplinkybių, pagrindžiančių išvadą, kad konfiskuoti traktorių būtų netikslinga, o jo vertės (nepagrįstos jokiais duomenimis) išieškojimas yra tikslingesnis.

4.5. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemones, jas turėjo parinkti atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Spręsdamas šį klausimą, teismas pirmiausia turėtų įvertinti tokių priemonių suderinamumą su tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas K. K. paskyrė ir kitą baudžiamojo poveikio baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje - uždraudė naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 4 d., tuo nuosprendyje neteisingai išsprendė kitus klausimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 4 punktas). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo trukmė nuo 1 (vienerių) iki 5 (penkerių) metų. Teismas, nustatęs pačią trumpiausią uždraudimo naudotis specialia teise taikymo trukmę, savo sprendimo nemotyvavo. K. K. teigiamai charakterizuojančios aplinkybės sudarė pagrindą teismui priimti sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo pačiomis švelniausiomis sąlygomis – 1 (vienerių) metų laikotarpiui be užstato. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad transporto priemonę vairavusiam K. K. 2024 m. liepos 4 d. 15.48 val. nustatytas 2,15 (įvertinus 1,7% paklaidą) - 2,12 promilių, o antrojo tikrinimo metu, 16.06 val. nustatytas 2,44 promilių neblaivumas, kas ženkliai viršija baudžiamajam atsakomybei nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą, tokį neblaivumą vertinant kaip ignoravimą visuomenės intereso užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, teismui nenustačius konkrečių aplinkybių ir nenurodžius jokių motyvų, dėl ko K. K. turėjo būti taikoma trumpiausios trukmės baudžiamojo poveikio priemonė, specialiosios teisės atėmimo terminas turėtų būti nustatytas ilgesnis, nei minimalus. Be to, teismas, skyręs BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, neteisingai ir nemotyvuotai nurodė jos termino skaičiavimo pradžią nuo 2024 m. liepos 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-357-489/2018, 2K-363-222/2018, 2K-99-628/2020, 2K-217-697/2022) yra išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones - terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę.

4.6. Ikiteisminio tyrimo metu K. K. 2024 m. liepos 5 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Baudžiamojo proceso metu nebuvo skirtos kardomosios priemonės, galėjusios asmeniui suvaržyti teisę vairuoti transporto priemonę (pvz., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 134 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė - dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, ar kardomoji priemonė, numatyta BPK 134 straipsnyje - specialiosios teisės sustabdymas), taigi, K. K. iki pat nuosprendžio priėmimo dienos nebuvo realiai uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Todėl nenustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu galimybės vairuoti transporto priemones draudimas turėjo būti taikomas anksčiau kaip įsiteisėjus nuosprendžiui.

5. Atsiliepimų byloje negauta.

6. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje Prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. K. ir jo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

7. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendį tik tiek, kiek to prašoma Prokurorės apeliaciniame skunde, t. y. dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo bei nustatyto baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymo termino.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise)

8. Kaip įvardinta anksčiau šioje nutartyje, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino, kad K. K. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, atleido jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis, neturėdamas teisės vairuoti vairavo transporto priemonę - ratinį traktorių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,12 promilių etilo alkoholio. Aktualiu atveju atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerių) metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 4 d.

9. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo K. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nustatytu terminu bei termino pradžios skaičiavimu. Pirmiausia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, jog K. K. nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2024 m. liepos 4 d., nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-144-628/2018, 2K-155-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-357-489/2018, 2K-363-222/2018, 2K-99-628/2020) yra išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę. Šiose nutartyse kasacinės instancijos teismas pasisakė dėl pagrindo įskaičiuoti kardomosios priemonės – vairuotojo pažymėjimo paėmimo – terminą į paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones – terminą. Juo teismai įvardijo aplinkybę, kad šios kardomosios priemonės turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. asmeniui buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020).

10. Iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) 2024 m. liepos 5 d. vyresniosios tyrėjos nutarimu K. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66-69). Proceso metu nebuvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, t. y. nebuvo paimtas vairuotojo pažymėjimas, nes atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo nebuvo įgijęs teisės vairuoti (nebuvo galima sustabdyti teisės, kuri yra neįgyta). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teisės aktai nedraudžia taikyti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – asmeniui, kuris tokios teisės nebuvo įgijęs. Vis dėlto tokiu atveju galimybės įgyti teisę vairuoti transporto priemones draudimas gali būti taikomas ne anksčiau kaip įsiteisėjus nuosprendžiui, nes baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), o bausmė yra vykdoma tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Ankstesnis šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžios terminas asmeniui, neįgijusiam teisės vairuoti transporto priemones, sudarytų prielaidas pažeisti nekaltumo prezumpciją, o tokia situacija teisinėje valstybėje negalima. Pažymėtina ir tai, kad skiriasi asmens, įgijusio teisę vairuoti transporto priemones nusikalstamos veikos padarymo metu, ir asmens, tokios teisės neįgijusio, teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217-697/2022). Iš skundžiamo Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžio matyti, jog teismas, nustatydamas baudžiamojo poveikio priemonės skaičiavimo pradžią nuo 2024 m. liepos 4 d. (nusikalstamos veikos padarymo datos) tokio savo sprendimo niekaip nemotyvavo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti su Prokurorės apeliacinio skundo argumentu, jog skundžiamame nuosprendyje baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, termino skaičiavimo pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, todėl šioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendis keičiamas, nustatant, jog K. K. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąją teise (teise vairuoti transporto priemones) terminas skaičiuotinas nuo Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

11. Prokurorė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su K. K. pirmosios instancijos teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminu – 1 (vieneriais) metais. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš skundžiamo Marijampolės apylinkės teismo priimto sprendimo matyti, jog teismas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui nustatydamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą 1 (vieneriems) metams savo sprendimo visiškai nemotyvavo. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 (vienerių) iki 5 (penkerių) metų. Šios baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020). Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra jos, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).

12. Pirmiausia, vertinant K. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nusikalstamą veiką jis padarė neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Taip pat pažymėtina, jog pirmojo patikrinimo metu jam nustatytas 2,15 promilės neblaivumas, o antrojo – 2,44 promilės neblaivumas (b. l. 37-38). Taigi, kaip matyti, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatytas etilo alkoholio koncentracijos kiekis daugiau nei penkis kartus viršijo minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją ir gerokai viršijo ribą, nuo kurios asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų 2024 m. liepos 5 d. išrašo apie fizinį asmenį matyti, jog K. K. praeityje neteistas (b. l. 71-72), iš administracinių nusižengimų registro 2024 m. liepos 5 d. išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus akivaizdu, jog asmuo nebaustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso tvarka (b. l. 73-74). Apygardos teismo vertinimu, nors atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. K. nelaikytinas šiurkščiu ir/ar sistemingu KET pažeidinėjančiu asmeniu, tačiau nagrinėjamu atveju jo padaryta nusikalstama veika laikytina itin pavojinga, itin šiurkščiai pažeidžianti KET, pasireiškusi pavojingu tiek pačiam transporto priemonės vairuotojui, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui elgesiu. Nors bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Kauno apygardos teismo 2025 m. vasario 19 d. teismo posėdyje K. K. gynėjas advokatas Donatas Ramanauskas baigiamųjų kalbų metu ir nurodė, jog atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo užsiima tik ūkine veikla, dirba savo nuosavame ūkyje, jo gaunamos pajamos yra išimtinai tik iš ūkinės veiklos, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, vis dėlto, nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu K. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, nustatytu minimaliu terminu. Kaip minėta aukščiau šioje nutartyje, BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytas uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis terminas nuo 1 (vienerių) iki 5 (penkerių) metų. Iš to seka, jog uždraudimo naudotis specialia teise termino vidurkis – 3 (treji) metai. Apeliaciniame skunde Prokurorė prašo K. K. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės terminą skirti 2 (dvejiems) metams. Aukštesnysis teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje esančias K. K. charakterizuojančias aplinkybes, išskirtinių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiame kontekste (skiriant baudžiamojo poveikio priemonę) nebuvimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė K. K. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės terminą 1 (vieneriems) metams ir nustato, jog atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinas 2 (dvejų) metų baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminas.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo (turto konfiskavimo)

13. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad K. K. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis kelių transporto priemone – ratiniu traktoriumi „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Teismų praktikoje vienareikšmiškai sutinkama, kad kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018). Baudžiamajame įstatyme uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas laikomas konfiskuotinu turtu (BK 72 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, ratinis traktorius „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį būdamas neblaivus vairavo nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas K. K., pirmosios instancijos teismo pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone, taip pat ir konfiskuotinu turtu.

14. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas yra teismo diskrecija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018, 2K-182-303/2022 ir kt.). Taip pat teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021). Nagrinėjamu atveju apeliaciniuose skunduose nekeliamas turto konfiskavimo taikymo pagrįstumo klausimas, abejonių dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslingumo nagrinėjamoje byloje nekyla ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai.

15. Iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių duomenų matyti, jog kelių transporto priemonė – ratinis traktorius „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso K. K. (b. l. 40-41). Pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis), o tais atvejais, kai jis paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tokį teisinį reglamentavimą, skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė ne dėl pačios transporto priemonės, o dėl jos vertę atitinkančios sumos / jos dalies konfiskavimo, t. y. 300 Eur. Šioje vietoje teisėjų kolegija pažymi, jog Marijampolės apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nepagrindė tokio savo sprendimo. Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdami dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus: 1) byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir ne konfiskuoti patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą; 2) taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

16. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-91-303/2021). Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiais atvejais, be kita ko, turi būti motyvuota, kodėl byloje nenustatytos galimybės konfiskuoti pačią priemonę, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, taip pat apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, įvertinamas ir tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-195-788/2019, Nr. 2K-107-976/2021, Nr. 2K-91-303/2021). Nagrinėjamu atveju aukščiau aptartos aplinkybės pakankamai neigiamai charakterizuoja K. K. bei jo padarytą nusikalstamą veiką, o apeliacinės instancijos teisme gynėjo advokato Donato Ramanausko išsakytos aplinkybės, dėl kurių gynėjas prašė nekonfiskuoti K. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės, egzistavo bei buvo žinomos iki nusikalstamos veikos padarymo momento, bet vis tiek nesustabdė atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmens nuo nusikalstamo elgesio. Pasirinkdamas nusikalstamą elgesį, nuteistasis tuo pačiu turi ir priimti iš tokio elgesio galimai kilsiančias jo teises varžančias pasekmes. Tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų nuteistam asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2018, 2K-186/2018). Taigi, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į teisinį reglamentavimą, formuojamą teismų praktiką šiuo klausimu bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes sprendžia, jog Prokurorės skundas šiame kontekste tenkintinas ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, konfiskuotinas K. K. priklausantis traktorius „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonė.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Dangiros Vidutienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžio tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. spalio 10 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti K. K. priklausančią transporto priemonę - ratinį traktorių „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su traktoriaus ir savaeigės mašinos registracijos liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti K. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. spalio 10 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Likusioje dalyje Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2024 m. spalio 10 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.