Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „LigoWave Technology“ nemokumo administratorei A. P.,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „LigoWave Technology“ ieškinį atsakovui E. H. (E. H.) dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-598-910/2023, Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas reikalavimas likviduojamos dėl bankroto UAB „LigoWave Technology“ bankrotą pripažinti tyčiniu, paliko nepakeistą, dalį, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas dėl 2 041 244,08 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo, panaikino ir nurodytą bylos dalį dėl šio reikalavimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Trečiasis asmuo V. B. į teismo posėdį neatvyko ir jame nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje sprendžiamas ginčas dėl žalos, padarytos įmonės vadovo neteisėtais veiksmais, atlyginimo, kai įmonei iškelta bankroto byla, o bankrotas pripažintas tyčiniu.

Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-598-910/2023, Kauno apygardos teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas UAB „LigoWave Technology“ bankrotą pripažinti tyčiniu, paliko nepakeistą, tačiau minėto sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas dėl 2 041 244,08 Eur žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo E. H. (E. H.) panaikino ir bylos dalį dėl šio reikalavimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl byloje nustatytų faktinių ir prejudicinę reikšmę turinčių aplinkybių

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 2 punktą byloje nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-598-910/2023, be kita ko, konstatavo, kad:

2) atsakovas, būdamas ieškovės vadovas, iki 2021 m. spalio 15 d. nustatyto nemokumo momento sąmoningai nevykdė skolų iš debitorių, kurie yra su juo susijusios užsienio įmonės, išieškojimo ir tokiu neveikimu nuosekliai bei kryptingai vedė ieškovę prie bankroto.

Dėl žalos atlyginimo

Ieškovės nemokumo administratorė prašo iš atsakovo priteisti 2 041 244,08 Eur žalos atlyginimą pagal visų bendrovės bankroto byloje patvirtintų ir bankroto proceso metu nepatenkintų kreditorių finansinių reikalavimų sumą. Šis reikalavimas grindžiamas dviem pagrindais: 1) dėl pareigos inicijuoti faktiškai nemokios bendrovės bankroto bylą pažeidimo (šioje dalyje atsiradusios žalos dydis – 1 631 712,80 Eur); 2) dėl bendrovės vadovo fiduciarinių pareigų pažeidimo nesusigrąžint įmonės debitorinių įsiskolinimų (šioje dalyje atsiradusios žalos dydis – 409 531,28 Eur).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmeniui, reikalaujančiam žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo, nereikia įrodinėti žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, kaip būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – pripažinus bankrotą tyčiniu, preziumuojamas šių dviejų sąlygų egzistavimas (CPK 182 straipsnio 4 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, 22 punktą). Toks įrodinėjimo naštos perskirstymas civilinės bylos dėl žalos, atsiradusios dėl tyčinio bankroto, atlyginimo procese reiškia, kad atsakovui, tenka pareiga įrodinėti, jog neegzistuoja žala bei priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys. Kasacinis teismas suformulavo teisės taikymo taisyklę, kad, esant aplinkybėms, kai nustatyti dėl tyčinio bankroto atsakingo asmens neteisėti veiksmai (kuriais įmonė buvo privesta prie bankroto tyčia) ir tos įmonės kreditoriaus žala (likviduotos įmonės bankroto byloje patvirtinto kreditoriaus reikalavimo suma, neišieškota bankroto procese), priežastinis ryšys tarp šio asmens neteisėtų veiksmų, sukeliant tyčinį bankrotą, ir tos įmonės kreditoriaus žalos (sumos, neišieškotos įmonės bankroto byloje) yra preziumuojamas. Dėl tyčinio bankroto atsakingas asmuo turi teisę paneigti šią priežastinio ryšio prezumpciją, įrodinėdamas, kad įmonė nebūtų pajėgi atsiskaityti su konkrečiu kreditoriumi net asmeniui neatlikus neteisėtų veiksmų, dėl kurių bankrotas buvo pripažintas tyčiniu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 48 punktą).

Lietuvos apeliacinis teismas, grąžindamas Kauno apygardos teismui iš naujo nagrinėti ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo nurodė, kad Kauno apygardos teismas turi nustatyti kiek nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2022 m. kovo 29 d. naujų kreditorių ir su kokio dydžio reikalavimais ieškovė įgijo, taip pat kokia suma nuo 2021 m. spalio 15 d. padidėjo ankstesnių bendrovės kreditorių reikalavimai.

Iš nemokumo administratorės pateiktos kreditorių finansinių reikalavimų susidarymo pažymos matyti, jog nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2022 m. kovo 29 d. ieškovės bankroto byloje atsirado šie kreditoriai su nurodomomis finansinių reikalavimų sumomis: V. B. – 28 281,80 Eur, V. B. – 12 047,01 Eur, R. B. – 14 375,70 Eur, T. V. – 32 979,65 Eur, T. J. – 9 617,57 Eur, K. K. – 11 846,97 Eur, J. P. – 14 821,71 Eur, V. M. – 22 617,30 Eur, M. G. – 20 856,96 Eur, G. Š. – 58 463,53 Eur, E. T. – 954,65 Eur, M. B. – 45,69 Eur, VĮ Turto bankas – 1 181 487,10 Eur, VSDFV Kauno skyrius – 63 632,42 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) – 2 355,70 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) – 2 512,46 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) – 1 281,40 Eur, (duomenys neskelbtini) – 348 Eur (iš viso: 1 479 136,60 Eur). O nuo 2021 m. spalio 15 d. padidėjo šių ankstesnių bendrovės kreditorių reikalavimai nurodytomis sumomis: V. S. – 1 695,70 Eur, A. R. – 22 025,99 Eur, VSDFV Kauno skyrius – 92 075,26 Eur, VMI prie LR Finansų ministerijos – 19 963,44 Eur, UAB (duomenys neskelbtini) – 16 195,50 Eur, VšĮ (duomenys neskelbtini) – 620,31 Eur (iš viso: 152 576,20 Eur). Taigi, per laikotarpį nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2022 m. kovo 29 d. naujų ieškovės kreditorių ir ankstesnių kreditorių padidėjusių bendrą finansinių reikalavimų sumą sudaro: 1 631 712,80 Eur.

Nagrinėjamu atveju ieškovės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai šios nutarties priėmimo dienai yra patvirtinti ieškovės bankroto byloje įsiteisėjusiomis nutartimis, visi dokumentai, pagrindžiantys kreditorių finansinius reikalavimus, pateikti į bankroto bylą. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis JANĮ 42 straipsniu, nemokumo administratorei pateikus į bankroto bylą kreditorių sąrašą ir jų reikalavimus patvirtinančius dokumentus, patikrino kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumą, todėl nėra pagrindo abejoti patvirtintų finansinių reikalavimų ieškovės bankroto byloje pagrįstumu.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, o pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės administracijos vadovui kyla atsakomybė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad konstatavus laiko momentą, nuo kada bendrovės vadovas pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovui padaryti nuostoliai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015). Tokiu atveju žala laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių kreditorių reikalavimų dalis (pvz., delspinigių forma), jei ši bendra išaugusi įmonės skolų suma liks nepadengta. Taigi delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala turi kilti per laikotarpį, kurį vadovas vėlavo inicijuoti bankroto bylos iškėlimą (laikotarpis tarp pareigos atsiradimo momento ir bankroto bylos iškėlimo), ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų turi būti teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021). Be to, kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali sumokėti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

Kasacinio teismo praktika dėl bendrovės vadovo atsakomybės jam laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo yra išplėtota ir nuosekli. Pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu nustatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020).

Atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėjusiais tiek Kauno apygardos teismo sprendimu, tiek Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi jau yra konstatuota, jog ieškovė nuo 2021 m. spalio 15 d. tapo nemoki ir nuo šio momento atsakovas turėjo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, tačiau to nepadarė ir tokiu būdu pažeidė jam įstatymų nustatytą pareigą dėl bankroto bylos ieškovei inicijavimo. Būtent tuo laikotarpiu, kai įmonė jau buvo nemoki ir atsakovas turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo (nuo 2021 m. spalio 15 d. iki 2022 m. kovo 29 d.), atsirado arba padidėjo 1 631 712,80 Eur sumai kreditorių reikalavimai, laikytina, jog atsiradusi žala yra susijusi su neteisėtais atsakovo veiksmais (šiuo atveju – neveikimu) priežastiniu ryšiu, nes jei atsakovas būtų kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laiku, šių kreditorių finansiniai reikalavimai nebūtų padidėją, o kitų – neatsiradę. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, jog įmonės vadovo neteisėti veiksmai ir kaltė laikytini nustatytais ieškovės bankrotą pripažinus tyčiniu, o, teismo vertinimu, atsakovas neįrodė, jog jo veiksmai nėra žalos atsiradimo pagrindas, taigi nepaneigė žalos ir priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio dalyje dėl 1 631 712,80 Eur žalos atlyginimo prezumpcijų. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, atsakovui pažeidus pareigą inicijuoti bankroto procesą, pripažįstama 1 631 712,80 Eur žala, kurią turi ieškovei atlyginti atsakovas, nes ši juridiniam asmeniui atsiradusi žala dėl padidėjusių jo įsipareigojimų yra teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su delsimu inicijuoti bendrovės bankroto bylą.

CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalyse nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Pagal CK 2.87 straipsnio 1, 2 dalis juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo. ABĮ 19 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai, būdami atsakingi už įmonės komercinės veiklos organizavimą, turi elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, todėl, prieš priimdami konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir panašiai. Vadovas, priešingai nei dalyvis, yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų CK, ABĮ ir kitų įstatymų bei įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatų, bendrovės įstatų, pareiginių nuostatų, todėl privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga neperduodama (CK 2.87 straipsnis, ABĮ 20 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 6 dalis). Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-235-421/2020).

Byloje nėra ginčo, kad atsakovas buvo susijęs su Ligowave corporation limited (JAV), Deliberant LLC (JAV) ir Ligowave Network INC (Honkongas), tačiau, kaip nurodė Lietuvos apeliacinis teismas, sprendžiant dėl žalos, susijusios su atsakovo fiduciarinių pareigų pažeidimu, liko nenustatyta, kokio dydžio sumos už bendrovės realizuotą produkciją buvo pervestos susijusioms užsienio įmonėms ir kokio dydžio skolas iš debitorių buvo galima išieškoti, tačiau dėl atsakovo neveikimo tokios galimybės neliko.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad vykdant veiklą tarp Ligowave corporation limited (JAV) ir ieškovės 2021 m. gruodžio 31 d. Ligowave corporation limited (JAV) ieškovei buvo skolinga 143 661,85 Eur, skola susidarė per laikotarpį nuo 2020 m. vasario 5 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., nes ieškovė pardavė Ligowave corporation limited (JAV) prekių ir paslaugų už 127 400 Eur, o už jas gauta pavedimais – 138 693,61 Eur, o iš Ligowave corporation limited (JAV) pirkta prekių už 1 580 854,51 Eur, o jai pervesta – 1 756 933 Eur (2022 m. liepos 14 d. tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas); Ligowave Network INC (Honkongas) skola ieškovei nuo 2020 m. sausio 29 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. padidėjo – 313 219,55 Eur (duomenys iš 2022 m. liepos 18 d. skolų suderinimo akto už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 31 d. iki 2022 m. kovo 31 d.); Deliberant LLC (JAV) 134 819,34 Eur skola susidarė 2021 m. spalio 28 d. sąskaitos WBI 124/21 pagrindu, taigi, iš viso per minėtą laikotarpį susijusių užsienio įmonių įsiskolinimas ieškovei išaugo 591 700,74 Eur suma.

2020 m. balandžio 30 d. ieškovės 2019 m. gruodžio 31 d. balansas patvirtina, kad 2019 m. gruodžio 31 d. ieškovės įmonių grupių skolos sudarė 319 838 Eur sumą, 2020 m. balanso duomenimis taip pat nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovės per vienerius metus gautinos sumos – 760 303 Eur, iš kurių 580 699 Eur sudarė įmonių grupės įmonių skolos, o 2022 m. kovo 31 d. balansas patvirtina, kad 2022 m. kovo 31 d. ieškovės įmonių grupės skolos jau sudarė 776 330 Eur. Taip pat nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 13 d. prašyme VSDFV Kauno skyriui ieškovė nurodė, jog Ligowave Network INC (Honkongas) skola ieškovei sudarė 469 625,39 Eur, Ligowave corporation limited (JAV) – 192 097 Eur, Deliberant LLC (JAV) – 128 810,65 Eur. Taigi iš šių duomenų akivaizdžiai matyti, jog ieškovės debitorių skolos augo, tačiau atsakovas nesiėmė jokių veiksmų, kad minėtas skolas išsiieškotų arba jų nedidintų toliau vykdydamas mokėjimus tarp susijusių įmonių.

Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Ieškovas, įrodinėdamas teisinį priežastinį ryšį, privalo įrodyti, jog atsakovas, priimdamas ginčo sprendimą, galėjo numatyti būsimą žalą. Įmonės vadovas teisiškai būtų atsakingas už įmonės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras įmonės žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2013).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas, būdamas ieškovės vadovu, turėjo matyti (negalėjo nematyti), jog įmonė artėja prie nemokumo ribos, imtis veiksmų dėl skolų iš su ieškove susijusių užsienio įmonių susigrąžinimo ir stengtis jų nedidinti. Atsakovo nurodytos priežastys apie vykdytos veiklos su susijusiomis užsienio įmonėmis specifiką nepaneigia to, jog tokie atsakovo sprendimai nėra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovei atsiradusia žala. Byloje taip pat nėra duomenų, pagrindžiančių atsakovo argumentus dėl sąskaitos, pagal kurią nustatyta Deliberant LLC (JAV) 132 345,16 Eur skola ieškovei. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, atsakovo sąmoningas vengimas susigrąžinti skolas iš su ieškove susijusių užsienio įmonių ir atstatyti ieškovės mokumą, sudaro pagrindą spręsti, kad tokiu būdu įmonė buvo privesta prie nemokumo ir buvo apribotos jos galimybės atsiskaityti su kreditoriais, todėl likusioje dalyje 409 531,28 Eur suma taip pat laikytina žala ieškovė, kurią turi atlyginti atsakovas. Pažymėtina, kad priteisiama suma yra mažesnė nei tuo laikotarpiu susijusių užsienio įmonių (Ligowave corporation limited (JAV), Deliberant LLC (JAV) ir Ligowave Network INC (Honkongas)) bendras skolų dydis ieškovei, nes vien per laikotarpį nuo 2020–2021 m. susidariusi skola buvo 591 700,74 Eur.

Atsižvelgiant į tai kas buvo išdėstyta, šiuo atveju konstatavus, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovo 2 041 244,08 Eur žalos atlyginimą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovės atstovė ir trečiasis asmuo nepateikė bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl šis klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį dėl žalos atlyginimo valstybei mokėjimo, todėl, ieškinį tenkinus, šis mokestis priteistinas valstybei iš atsakovo, t. y. 16 110 Eur (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkini.

Priteisti iš atsakovo E. H. Ho (E. H.), gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „LigoWave Technology“, juridinio asmens kodas 300098759, 2 041 244,08 (dviejų milijonų keturiasdešimt vieno tūkstančio dviejų šimtų keturiasdešimt keturių eurų ir 08 ct) Eur žalos atlyginimą.

Priteisti iš atsakovo E. H. (E. H.), gim. (duomenys neskelbtini), valstybei 16 123,28 (šešiolikos tūkstančių šimto dvidešimt trijų eurų ir 28 ct) Eur bylinėjimosi išlaidas, sumokant šias išlaidas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamųjų biudžeto sąskaitų (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apygardos teismą.