Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

1. N. D. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 22 d., apie 2.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) g., ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), mažareikšme dingstimi, įžūliu, moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčiniais vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: eidamas pro (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir brėždamas tyrimo metu nenustatytu daiktu apgadino: nukentėjusiajam V. S. priklausančio automobilio „Opel Astra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinį sparną ir galines dureles, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. S. 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų turtinę žalą, nukentėjusiajam M. J. priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinį sparną ir galines dureles, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. J. 300 (trijų šimtų) eurų turtinę žalą, nukentėjusiajam O. K. priklausančio automobilio „Ford C–Max“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekines ir galines dureles, tuo padarydamas nukentėjusiajam O. K. 200 (dviejų šimtų) eurų turtinę žalą, nukentėjusiajam A. R. priklausančio automobilio „Mazda CX–5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės galinį sparną, galines dureles ir priekines dureles, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. R. 800 (aštuonių šimtų) eurų turtinę žalą ir nukentėjusiajam J. I. priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinį sparną ir galines dureles, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. I. 347,72 (trijų šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir septyniasdešimt dviejų euro centų) eurų turtinę žalą.

8. Pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai byloje turi būti patikrinti ir įvertinti teismo. Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), ir nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015, Nr. 2K-496-746/2015).

9. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybiškas tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Pagal teismų praktiką vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-160-697/2019).

10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta, kad N. D., eidamas pro (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir brėždamas tyrimo metu nenustatytu daiktu apgadino: nukentėjusiajam V. S. priklausančio automobilio „Opel Astra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinį sparną ir galines dureles, nukentėjusiajam M. J. priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinį sparną ir galines dureles, nukentėjusiajam O. K. priklausančio automobilio „Ford C–Max“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekines ir galines dureles, nukentėjusiajam A. R. priklausančio automobilio „Mazda CX–5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės galinį sparną, galines dureles ir priekines dureles, nukentėjusiajam J. I. priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinį sparną ir galines dureles. Šios išvados padarytos remiantis išimtinai liudytojų: D. L., policijos pareigūno J. B. parodymais, minėtų liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokolais, iš dalies nuteistojo N. D. parodymais, skambučiu Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir kt.

11. Viso teisminio proceso metu N. D. neigė savo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklausiamas ikiteisminiame tyrime N. D. parodė, kad jis automobilių nebraižė. Jis link (duomenys neskelbtini) namo kiemų – nėjo. Su savimi turėjo automobilio ir buto raktus. Vartojo alkoholį ir grįždamas pasuko pas draugę A., pas kurią buvo atvykęs savaitgaliui. Pas ją jis ėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Prie (duomenys neskelbtini) perėjo per perėją ir ėjo per „(duomenys neskelbtini)“ parkelį iki namų, kur jį sulaikė netoli jo draugės A. namų. Tą vakarą jis buvo apsirengęs (duomenys neskelbtini) striuke, juodomis treninginėmis kelnėmis, ant kurių, ties blauzdomis, buvo atšvaitai (2 t., b. l. 25, 34).

12. Apklaustas apylinkės teisme nuteistasis N. D. parodė identiškas aplinkybes, patikslino, kad ėjo namo nuo „(duomenys neskelbtini)“, perėjo „(duomenys neskelbtini)“, perėjo kelią ir prie (duomenys neskelbtini) namo, likus gal (duomenys neskelbtini) metrų iki laiptinės jį sulaikė policijos pareigūnai. Jis tik skersai per gatvę perėjo, niekur į kiemus nėjo. Jis nebuvo toje vietoje, kur liudytojas jį nurodė. Mano, kad buvo sumaišyti žmonės. Buvo su juodomis treninginėmis kelnėmis su šveičiančiomis juostomis. Su savimi turėjo mašinos ir buto raktus (3 t., b. l. 1-2).

13. Pažymėtina, kad vertinant ar buvo padaryta N. D. inkriminuojama nusikalstama veika, svarbu įvertinti ir kitus byloje esančius duomenis: policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, BPC registruotą liudytojo skambutį, įvykio vietos apžiūros protokolą bei kitą byloje esančią medžiagą.

14. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės pateiktų duomenų matyti, kad „eina link PC „(duomenys neskelbtini)“. Neblaivus vyras eina ir braižo su kažkokiu daiktu stovinčius automobilius. Vyrui ant kelnių yra atšvaitai. Pranešėjas V.“ (1 t., b. l. 10-13).

15. Iš 2019 m. gruodžio 22 d. policijos pareigūno J. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog neblaivus vyras eina ir braižo su kažkokių daiktų stovinčius automobilius. Vyrui ant kelnių yra atšvaitai, vyriškis eina link PC „(duomenys neskelbtini)“. Iš karto pastebėjo einantį vyriškį, kuris atitiko apibūdinimus ir prieš pat gaunant pranešimą, patruliuodami matė kaip vyriškis, atitinkantis apibūdinimą, išėjo iš (duomenys neskelbtini) kiemo. Vyriškis rankoje laikė automobilio raktelius. Kam jis juos laikė rankoje – negalėjo paaiškinti. Privažiavus prie (duomenys neskelbtini) namo, juos pasitiko pranešėjas D. L., kuris paaiškino, kad eidamas namo iš draugo pastebėjo kaip minėtas vyriškis t. y. N. D. įtartinai trinasi prie automobilių. Eidamas link jo, iš tolo, jis pastebėjo, kad su neaiškiu daiktu kažką braukia per automobilius ir eina iš (duomenys neskelbtini) kiemo link (duomenys neskelbtini) gatvės (1 t., b. l. 14).

16. Iš 2019 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų matyti, kad tamsoje apžiūrėti ir nufotografuoti apibraižyti automobiliai (1 t., b. l. 16-24).

17. Iš 2020 m. sausio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo (peržiūrint iš BPC gautą skambučio įrašą) matyti, kad liudytojas D. L. skambina į BPC ir praneša, kad neblaivus asmuo braižo mašinas (duomenys neskelbtini) ir eina link (duomenys neskelbtini), link „(duomenys neskelbtini)“. Mašinas braižė nuo (duomenys neskelbtini) kiemo. Šiuo metu asmuo stovi prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos. Į BPC darbuotojos klausimą: Su kažkokiu daiktu braižo, taip? Atsakymas – (duomenys neskelbtini) ar kas ten išsitraukęs. BPC darbuotoja: Kokio amžiaus vyras? Atsakymas – (duomenys neskelbtini), bet jis su tokiom kelnėm, kur peršviečiamos, nu, atšvaitai ant kelnių, ant kelnių blauzdų po du atšvaitus, labai lengva jį atrast. Jisai dabar eina link „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 159, 161-162).

18. Iš 2020 m. sausio 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti N. D. turėti raktai ((duomenys neskelbtini) vnt.). (duomenys neskelbtini) raktelis yra (duomenys neskelbtini) spalvos, o (duomenys neskelbtini) mašinos raktelis (duomenys neskelbtini) spalvos. Ant automobilio raktelių jokių žymių, dažų pėdsakų – nenustatyta. (duomenys neskelbtini) rakteliai apžiūrimi mikroskopu „(duomenys neskelbtini)“. Abiejų raktelių kraštai yra (duomenys neskelbtini), nėra aštrūs. Ant (duomenys neskelbtini) raktelių jokių dažų pėdsakų neužfiksuota, nesimato. Skirti tyrimą dėl automobilių dažų pėdsakų nuėmimo nuo raktelių, lyginimo su apgadintais automobiliais yra netikslinga (1 t., b. l. 167-174).

19. Ikiteisminiame tyrime ir apylinkės teisme apklaustas nukentėjusysis J. I. parodė, kad jo (duomenys neskelbtini) M. K., vedžiodamas šunį, pastebėjo ir jam pasakė, kad apibraižytas jo automobilis „Toyota Avensis“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo įbrėžimas ant vairuotojo pusės galinių durelių ir galinio sparno. Įbrėžimas atrodė tarsi padarytas aštriu daiktu. Su nuteistuoju nėra pažįstamas. Kas galėjo subraižyti automobilį, jis nežino, nieko neįtaria (1 t., b. l. 126; 2 t., b. l. 157-158).

20. Ikiteisminiame tyrime ir apylinkės teisme apklaustas nukentėjusysis A. R. parodė, kad 2019 m. gruodžio 23 d., neprisimena tikslaus laiko, ruošiantis išvažiuoti iš kiemo, jo (duomenys neskelbtini) E. R. pasakė, kad yra įbrėžtas automobilis „Mazda CX-5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį, pamatė, kad keleivio pusės priekinės, galinės durelės bei galinis sparnas buvo įbrėžtas. Kas galėjo subraižyti automobilį jis nežino, nieko neįtaria (1 t., b. l. 102; 2 t., b. l. 158).

21. Ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis O. K. parodė, kad 2019 m. gruodžio 22 d., maždaug apie 09.00–10.00 val., vedžiojant kieme šunį, pastebėjo ant automobilio „Ford C-Max“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės įbrėžimus per abejas automobilio dureles. Kadangi automobilio vairuotojo pusė buvo nukreipta į (duomenys neskelbtini) taką, joks automobilis negalėjo palikti tokio įbrėžimo. Kas galėjo apgadinti automobilį, jis neįsivaizduoja: pirmiausiai pamanė, kad galbūt kažkas iš jaunimo apibraižė automobilius. Jokių kivirčų namo (duomenys neskelbtini) nėra buvę (1 t., b. l. 80; 2 t., b. l. 171).

22. Ikiteisminiame tyrime ir žemesnės instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis V. S. parodė, kad 2019 m. gruodžio 22 d., apie 11.00 val., jis priėjęs prie savo automobilio „Opel Astra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) m. laidos, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo kieme, pastebėjo, kad yra nubrėžtas su kažkokiu aštriu daiktu kairės pusės galinis sparnas ir galinės durelės. Kas galėjo subraižyti automobilį, jis nežino, nieko neįtaria (1 t., b. l. 36; 2 t., b. l. 171-172).

Žemesnės instancijos teismas

25. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas D. L. parodė analogiškas aplinkybes, patikslino, kad ėjo iš (duomenys neskelbtini) į namus, kur gyvena (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini). Pamatė einantį žmogų, neadekvatų, neblaivų. Ėjo šaligatviu, o šalia stovėjo mašinos. Tas asmuo buvo atsirėmęs į mašiną ir, tarsi, pradėjo ją brėžti, pradėjo braižyti visas kitas, tai iškvietė policiją. Asmuo nuėjo „(duomenys neskelbtini)“ link. Atvyko pareigūnai ir jis nurodė automobilius, kuriuos tas asmuo subjaurojo. Jis tą asmenį stebėjo visą laiką. Jis perėjo į kitą (duomenys neskelbtini) gatvės pusę ir ėjo link „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnai jį sulaikė. Sulaikymo procedūrą matė iš tolo. Asmuo buvo apsirengęs (duomenys neskelbtini), prie kelnių buvo atšvaitai. Pareigūnai atvežė jį į kiemą, jam parodė. Jis (liudytojas) pasakė, kad tai tas pats asmuo ir nurodė, kurias mašinas jis braižė. Yra tikras, kad sulaikė tą patį asmenį, kuris braižė automobilius. Veido neįsidėmėjo. Jis veido nestebėjo, stebėjo jo drabužius, veiksmus. Jis nuo jo stovėjo (duomenys neskelbtini) m atstumu. Ta vieta yra apšviesta, bet į veidą nežiūrėjo (2 t., b. l. 172).

26. Iš 2020 m. spalio 15 d. liudytojo D. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei pridėtų fotonuotraukų matyti, kad jis patvirtino savo parodymus, nurodė vietą, kurioje jis ir nuteistasis ėjo bei kaip pastebėjo braižomus automobilius, tolesnius nuteistojo veiksmus (3 t., b. l. 24-25, 30-37).

27. Liudytojas, policijos pareigūnas J. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad buvo gautas pranešimas, jog kažkoks vyriškis su neaiškiu daiktu vaikščioja aplink mašinas ir kažką braižo, nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Buvo paminėta, kad asmuo su kažkokiomis kelnėmis. Buvo šalia tos vietos ir pamatė einantį vyriškį. Sulaikė, nuvažiavo prie tų automobilių. Kai sulaikė asmenį, jis rankoje laikė raktus. Tas asmuo atitiko nurodytus požymius, kad atėjo iš tos pusės, buvo vienintelis žmogus, daugiau aplink nei gyvos dvasios. Nepamena, ar pranešėjui rodė sulaikytą asmenį. Negali nurodyti, ką sulaikytasis sakė, prašo vadovautis tarnybiniu pranešimu. Jie jį sulaikė (duomenys neskelbtini) gatvių (duomenys neskelbtini), kitoje pusėje, nei stovi (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 182). Apklausiamas ikiteisminiame tyrime liudytojas J. B. parodė, analogiškas aplinkybes, nurodė, kad matė vyrą išeinantį iš (duomenys neskelbtini) g. kiemo. Matė vyrą su darbinėmis kelnėmis. Daugiau teritorijoje vyrų su atšvaitais ant kelnių – nebuvo. Asmuo ėjo ant „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrėjus asmens rankinę, aštrių daiktų nerado. Neatsimena ar sulaikytą asmenį rodė pranešėjui (1 t., b. l. 153).

28. Iš 2020 m. spalio 9 d. liudytojo J. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir pridėtų fotonuotraukų matyti, kad liudytojas patvirtino savo parodymus, nurodė vietą, kur pamatė einantį nuteistąjį bei kur jį sulaikė (3 t., b. l. 10-11, 16-22).

29. Liudytojas, policijos pareigūnas M. U. apklausiamas apylinkės teisme parodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas J. B. Papildomai pažymėjo, kad atlikus nuteistojo daiktų apžiūrą, jis kažkokių ypatingų daiktų – neturėjo. Nusprendė, kad tas asmuo, nes buvo nurodyta, kad asmuo nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, o daugiau niekas nėjo. Jie buvo pravažiavę pro jį, o kai gavo pranešimą, nuvažiavo atgal. Asmenį sulaikė prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone. Sulaikė ant šaligatvio, namo numerio nepamena. Kai jie pro jį pravažiavo, jis ėjo po dešine puse, link „(duomenys neskelbtini)“ pusės. Ėjo kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje. Jiems nekilo abejonių, kad tai tas asmuo (2 t., b. l. 181-182).

30. Apylinkės teisme apklausta liudytoja A. B. parodė, kad N. D. jai sakė, kad susitiko su kažkokiu asmeniu, bet ji neklausė, su kokiu. Kiek jai žinoma, jis iš viso neturi kelnių su atšvaitais. Pagrindinės jo nešiojamos kelnės – treninginės (2 t., b. l. 159).

Žemesnės instancijos teismas

34. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad N. D., subraižė kaltinime nurodytus nukentėjusiųjų automobilius, iš esmės rėmėsi liudytojo D. L. ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme duotais parodymais, liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu su fotonuotraukomis, kad būtent nuteistasis braižė automobilius, įsidėmėjo jo kelnes su atšvaitais, ir kad jis neabejoja, jog tai yra tas pats asmuo. Tačiau šiuo atveju vien tik šių įrodymų, ypač atsižvelgiant į liudytojo parodymų nenuoseklumą, kartais ir prieštaringumą, nepakanka konstatuoti, kad jis būtent matė nuteistąjį, kuris dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Liudytoją D. L. apklausiant ikiteisminiame tyrime, jis nurodė, kad išlipo iš taksi automobilio prie „(duomenys neskelbtini)“ stotelės. Eidamas įėjo į (duomenys neskelbtini), kiemą ir pamatė, kad kieme eina akivaizdžiai neblaivus asmuo. Jis svirduliavo į šonus. Vyras maždaug (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo. Jis buvo apsirengęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) striuke, tamsiai mėlynomis kelnėmis, ant blauzdų buvo atšvaistai. Kadangi buvo tamsu, šis buvo su (duomenys neskelbtini), todėl jis neįsidėmėjo jo veido bruožų, jo atpažinti negalėtų. Prie jo akių šis apibraižė 4 automobilius. Jis vyrui taip pat nieko nesakė, šis būtų nereagavęs, nes buvo neblaivus. Iš karto skambino bendruoju pagalbos centrui, skambučio metu nurodė asmens požymius, ir kur šis ėjo – matė, kaip vyras perėjo į kitą (duomenys neskelbtini) g. pusę ir ja ėjo link „(duomenys neskelbtini)“. Iš karto skambino bendruoju pagalbos centrui. Skambučio metu nurodė asmens požymius, ir kur šis ėjo – matė, kaip vyras perėjo į kitą (duomenys neskelbtini) g. pusę ir ja ėjo link „(duomenys neskelbtini)“. Jis gatvėje buvo vienintelis, bei vienintelis, kuris buvo su kelnėmis, ant kurių buvo atšvaitai. Kiek prisimena, policijos pareigūnai jam parodė asmenį, kurie jį sulaikė. Kiek prisimena, tai buvo tas pats vyras.

Žemesnės instancijos teismas

36. Taigi, iš liudytojo parodymų matyti, kad ikiteisminiame tyrime jis nurodė, kad taksi automobiliu atvažiavo ir išlipo prie „(duomenys neskelbtini)“ stotelės, o apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kad ėjo pėsčiomis iš (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini). Taip pat, ikiteisminiame tyrime išsamiai detalizavo asmens aprangą, o apylinkės teisme nurodė tik vienintelį požymį – kelnes, prie kurių buvo atšvaitai. Abiem atvejais liudytojas neįsidėmėjo nusikalstamą veiką darančio asmens veido, tik stebėjo jo veiksmus. Ikiteisminiame tyrime nurodė, kad buvo subraižyti tik 4 automobiliai, o žemesnės instancijos teisme nebuvo tikras ar 4, ar 5. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas pranešdamas BPC, stebėjo asmenį, tačiau ikiteisminiame tyrime jis nenurodė, kad matė, kaip buvo sulaikytas nuteistasis. Šią aplinkybę liudytojas nurodė tik apylinkės teisme. Paminėtina ir tai, kad ikiteisminiame tyrime liudytojas abejodamas pažymėjo, kad lyg policijos pareigūnai jam buvo parodę sulaikytą asmenį, o apylinkės teisme apklausiamas tvirtai nurodė, kad jam buvo parodytas sulaikytas asmuo. Be to, ikiteisminiame tyrime liudytojas aiškiai nurodė, kad asmens veido nematė, jo negalėtų atpažinti, o žemesnės instancijos teisme nurodė, kad atpažino iš kelnių ir yra tvirtai įsitikinęs, kad tai tas pats asmuo.

37. Pažymėtina, kad liudytojas asmenį stebėjo iš toli, net jeigu ir tikėti liudytojo D. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kad nuteistasis, tamsiu paros metu ėjo šaligatviu nuo „(duomenys neskelbtini)“ pusės, palei prie šaligatvio sustatytus automobilius, liudytojas negalėjo tamsoje pastebėti asmens kelnių su šviečiančiomis juostomis (užstoja automobiliai, įvykio metu prie šaligatvio, kur ėjo nuteistasis yra tik du šviestuvai). Be to, liudytojas buvo priešingoje kelio pusėje (pats ėjo į kiemą šaligatviu, ne gatve, kur papildomai, jo (liudytojo) ėjimo kryptimi, ant šaligatvio dažnai stovi automobiliai ir tai užstoja matomumą, o nuteistasis kitoje gatvės pusėje, šaligatviu, prie automobilių išeidinėjo iš kiemo). Lieka neaišku ir tai, kaip liudytojas, būdamas priešingoje, o ne toje pačioje pusėje, galėjo pastebėti automobilių braižymą, jeigu automobiliai, kurie buvo braižomi, stovėjo toje pusėje, kurioje ėjo nuteistasis ir subraižymai padaryti būtent nuteistojo pusėje. Kad liudytojas galėtų matyti subraižytus automobilius (pagal jo parodymų patikrinimo vietoje protokolą) jis turėjo pereiti per gatvę ir tuoj pat, pereiti iš kitos pusės apžiūrėti automobilius, o jis teigė, kad nubraižymus aiškiai matė bei visą laiką stebėjo nuteistąjį. Natūraliai kyla klausimas, kada liudytojas, tamsiu paros metu, turėjo laiko patikrinti ar ant automobilių jau tuo metu buvo padaryti nubrėžimai?

38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje motyvavo apylinkės teismas, liudytojo D. L. parodymai nėra nuoseklūs, vietomis prieštaringi, kadangi liudytojo pasakymas „jis buvo vienintelis asmuo gatvėje“ dar nereiškia, kad tai galėjo būti pats nuteistasis, o ne kitas asmuo, kuris galėjo būti apsirengęs taip pat, kaip nuteistasis (liudytojas asmens veido bruožų neįsidėmėjo, tačiau net ir matydamas, kad asmuo braižo automobilius ir daro nusikalstamą veiką, net nebandė asmens sulaikyti, jo nufotografuoti ar nufilmuoti, kad nebūtų padaryta dar didesnė žala).

39. Šių minėtų abejonių nepašalina ir liudytojo policijos pareigūno J. B. parodymai, jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, tarnybinis pranešimas. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, jog vyrui ant kelnių yra atšvaitai, vyriškis eina link PC „(duomenys neskelbtini)“. Iš karto pastebėjo einantį vyriškį, kuris atitiko apibūdinimus ir prieš pat gaunant pranešimą, patruliuodami matė kaip vyriškis, atitinkantis apibūdinimą, išėjo iš (duomenys neskelbtini) kiemo. Vyriškis rankoje laikė automobilio raktelius. Kam jis juos laikė rankoje – negalėjo paaiškinti. Privažiavus prie (duomenys neskelbtini) namo, juos pasitiko pranešėjas D. L., kuris paaiškino, kad eidamas namo iš (duomenys neskelbtini) pastebėjo kaip minėtas vyriškis t. y. N. D. įtartinai trinasi prie automobilių. Tuo tarpu liudytoją apklausus ikiteisminiame tyrime šis parodė, kad matė vyrą su darbinėmis kelnėmis. Daugiau teritorijoje vyrų su atšvaitais ant kelnių – nebuvo. Asmuo ėjo ant „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrėjus asmens rankinę, aštrių daiktų nerado. Neatsimena ar sulaikytą asmenį rodė pranešėjui. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas J. B. parodė, kad buvo šalia tos vietos ir pamatė einantį vyriškį. Sulaikė, nuvažiavo prie tų automobilių. Kai sulaikė asmenį, jis rankoje laikė raktus. Tas asmuo atitiko nurodytus požymius, kad atėjo iš tos pusės, buvo vienintelis žmogus, daugiau aplink nei gyvos dvasios. Nepamena, ar pranešėjui rodė sulaikytą asmenį.

40. Taigi, liudytojas J. B., tarnybiniame pranešime nurodė, kad matė, jog asmuo išėjo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo ir ėjo iki PC „(duomenys neskelbtini)“ su kelnėmis, ant kurių yra atšvaitai, o kitų apklausų metu, nurodė, kad asmuo buvo su „darbinėmis kelnėmis su atšvaitais“, kadangi kitų asmenų nebuvo, sulaikė pirmą pasitaikiusį asmenį, atitinkantį apibūdinimą – kelnes su atšvaitais. Liudytojas, priešingai nei liudytoju apklaustas D. L., negalėjo parodyti ar apskritai jie sulaikytą asmenį rodė pranešėjui ar ne. Šios aplinkybės taip pat negalėjo patikslinti ir apylinkės teisme apklaustas kartu su J. B. įvykio metu patruliavęs policijos pareigūnas M. U. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, esant abejonėms, negalima vadovautis ir policijos pareigūnų parodymais.