- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- 1A-67-309/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54138-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Kavaliauskas, Boleslovas Kalainis, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- N. D.
- Nukentėjusysis
- A. R., M. J.
- Advokatai
- Jonas Nekrašius
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.7.4.1Asmenų parodymų vertinimas
- 2.1.7.4.6Kitų įrodymų vertinimas
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 21.15.3.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.2.2.1.2Tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimas (BPK 179 str.)
- 2.2.2.3.1.2Asmens parodymo atpažinti tvarka (BPK 192 str.)
- 2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
- 2.4.9Kiti bylų proceso apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo klausimai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendžio, kuriuo N. D. pripažintas kaltu ir nuteistas:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui.
N. D. laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu įpareigotas: neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; uždrausta vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholinius gėrimus; atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.
Į N. D. bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir laikytina, kad N. D. yra atlikęs (duomenys neskelbtini) laisvės apribojimo dienas.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas ir iš N. D. priteista 347,72 (trys šimtai keturiasdešimt septyni eurai ir septyniasdešimt du euro centai) eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo A. R. civilinis ieškinys tenkintas ir iš N. D. priteista 800 (aštuoni šimtai) eurų turtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiojo M. J. civilinis ieškinys tenkintas ir iš N. D. priteista 300 (trys šimtai) eurų turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. N. D. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. gruodžio 22 d., apie 2.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) g., ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), mažareikšme dingstimi, įžūliu, moralės požiūriu nepriimtinu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčiniais vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: eidamas pro (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir brėždamas tyrimo metu nenustatytu daiktu apgadino: nukentėjusiajam V. S. priklausančio automobilio „Opel Astra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinį sparną ir galines dureles, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. S. 250 (dviejų šimtų penkiasdešimties) eurų turtinę žalą, nukentėjusiajam M. J. priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinį sparną ir galines dureles, tuo padarydamas nukentėjusiajam M. J. 300 (trijų šimtų) eurų turtinę žalą, nukentėjusiajam O. K. priklausančio automobilio „Ford C–Max“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekines ir galines dureles, tuo padarydamas nukentėjusiajam O. K. 200 (dviejų šimtų) eurų turtinę žalą, nukentėjusiajam A. R. priklausančio automobilio „Mazda CX–5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės galinį sparną, galines dureles ir priekines dureles, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. R. 800 (aštuonių šimtų) eurų turtinę žalą ir nukentėjusiajam J. I. priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinį sparną ir galines dureles, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. I. 347,72 (trijų šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir septyniasdešimt dviejų euro centų) eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendį ir N. D. atžvilgiu priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.
2.1. Nuteistasis N. D. apeliaciniame skunde teigia, kad skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra naikintinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 329 straipsnio 1 punktu, kadangi neįrodyta, kad nuteistasis N. D. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Šalies argumentai
2.2. Pirma, skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados bei atliktas įrodymų vertinimas (analizė), anot apelianto, prieštarauja baudžiamojoje byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei nuteistojo N. D. parodymams. Nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas jo baudžiamąją bylą, nepašalino prieštaravimų ir kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes vertino vienpusiškai, remdamasis prieštaringais liudytojų D. L. ir J. B. parodymais. Be to, žemesnės instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje (b. l. 1-7), iš kaltinamojo akto perrašyti N. D., nukentėjusiųjų J. I., A. R., O. K., V. S., M. J., liudytojų: D. L., M. U., J. B., A. B. parodymai, tačiau neatlikta visapusiška ir objektyvi šių parodymų analizė ir vertinimas, nepašalinti prieštaravimai ir nenurodytos aplinkybes, kurios tiesiogiai patvirtina ar paneigia kaltinamojo N. D. kaltę. Nukentėjusiųjų J. I., A. R., O. K., V. S., M. J. parodymais nėra įrodyta, kad nukentėjusiųjų automobilius subraižė nuteistasis N. D.
2.3. Pažymi, kad jis, nuo pat pirmos apklausos tiek ikiteisminiame tyrime, tiek apylinkės teisme kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neprisipažino. Nuteistasis nuosekliai parodė, kad nepadarė jokios nusikalstamos veikos, kuri nurodyta kaltinamajame akte, nes kaltinime nurodytoje vietoje jo nebuvo, nurodytų automobilių jis nebraižė ir nesugadino. Niekur į kiemus nėjo. Jį sulaikė ties (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) laiptine. Jis perėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryžą. Atstumas yra gana nemažas, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) namo iki (duomenys neskelbtini) namo yra apie (duomenys neskelbtini) kilometro (be to, namas Nr. (duomenys neskelbtini) yra vienoje (duomenys neskelbtini) g. pusėje ((duomenys neskelbtini) namo numeriai), o namas Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio jis buvo sulaikytas, yra kitoje (duomenys neskelbtini) g. pusėje ((duomenys neskelbtini) namo numeriai). Teigia, kad (duomenys neskelbtini) kieme jis nėra buvęs. Tą vakarą jis buvo apsirengęs (duomenys neskelbtini) striukę ir juodas treningines kelnes su atšvaitais, (duomenys neskelbtini) neturėjo. Jis su savimi turėjo mašinos raktus ir raktus nuo kito buto. Kai ji sulaikė, prie (duomenys neskelbtini) stovėjo jo mašina, nes ėjo pas draugę, gyvenančią (duomenys neskelbtini).
2.4. Nuteistasis nurodo, kad jis nukentėjusiųjų nepažįsta, nenustatyta, kad jis jų atžvilgiu būtų turėjęs pykčio ar kerštautų. Nuteistasis gyvena (duomenys neskelbtini), retkarčiais apsilanko pas draugę A. B., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), t. y, kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje nei (duomenys neskelbtini) kieme buvę nukentėjusiųjų automobiliai. Nuteistojo įsitikinimu, vien traktuoti, kad jis buvo girtas ir buvo sulaikytas prie savo draugės namo: (duomenys neskelbtini) laiptinės, nėra pagrindas priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir N. D. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį.
2.5. Antra, apeliantas atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nebuvo išimti ir prijungti prie baudžiamosios bylos įvykio teritorijoje buvusių vaizdo kamerų 2019 m. gruodžio 21–22 d. įrašai. Šie įrašai leistų įvertinti ir patikrinti nuteistojo versiją, kad jis nebuvo įvykio vietoje ir automobilių nebraižė. Be to, anot nuteistojo, baudžiamojoje byloje taip pat nėra atlikti veiksmai, būtini teisingai įvertinti įvykio aplinkybes, t. y. nebuvo surastas ir nustatytas įrankis (ar įrankiai), kuriais galėjo būti subraižyti ar kitaip sugadinti nukentėjusiųjų automobiliai. Apžiūros metu ir atlikus paimtų jo raktelių ekspertizę nebuvo nustatyta, kad iš N. D. paimtais rakteliais galėjo būti padaryti automobilių sugadinimai (1 t., b. l. 167-174); baudžiamojoje byloje nebuvo paskirta kompleksinė techninė–cheminė ekspertizė, kuria būtų galima patikrinti ar nukentėjusiųjų automobiliai buvo subraižyti vienu metu (laiko prasme) ir tuo pačiu įrankiu ar skirtingu laiku, skirtingomis priemonėmis bei skirtingais įrankiais; nebuvo paskirta teismo kompleksinė mikro pluoštelių ekspertizė, tikslu patikrinti galimą nuteistojo sąlytį su automobilių paviršiais, kurie buvo subraižyti ar kitaip sugadinti.
2.6. Trečia, liudytojo D. L. parodymai vertintini kritiškai. Nurodo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą, liudytojo parodymai, pažeidžiant BPK 191–192, 195 straipsnius nebuvo įvertinti atliekant parodymų patikrinimą vietoje ir asmenų atpažinimą. D. L. parodė, kad nepažįstamas vyriškis buvo apsirengęs (duomenys neskelbtini) striukę, tamsiai mėlynomis kelnėmis, ant blauzdų buvo atšvaitai. Kadangi įvykio metu buvo tamsu nepažįstamasis buvo su (duomenys neskelbtini), todėl liudytojas neįsidėmėjo asmens veido bruožų, jo atpažinti negalėtų. Liudytojui atvežus parodyti sulaikytą vyriškis, jis nurodė, kad tai buvo tas pats vyras, kuris braižė automobilius, tačiau jo veido – neįsidėmėjo, stebėjo jo drabužius, veiksmus. Nuteistojo manymu, tokiu atveju pripažintina, kad liudytojo D. L. parodymai vertintini kritiškai, kaip niekiniai, išgauti pažeidžiant BPK normas ir negalima tokiais D. L. parodymais vadovautis, priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
2.7. Apibendrindamas savo apeliacinį skundą nuteistasis pažymi, kad tiesioginių, neginčijamų irodymų, patvirtinančių jo kaltę pagal BK 284 straipsnį, nesurinkta. Visos apeliaciniame skunde išdėstytos abejones ir prieštaravimai turi būti sprendžiami nuteistojo N. D. naudai ir jis turi būti išteisintas pagal BK 284 straipsnį, kadangi neįrodyta, kad nuteistasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
3. Atsiliepimo į nuteistojo N. D. apeliacinį skundą byloje nebuvo gauta.
Šalies argumentai
4. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo N. D. gynėjas advokatas Jonas Nekrašius, prašė apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistąjį išteisinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Nuteistojo N. D. apeliacinis skundas tenkintinas, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendis dėl N. D. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį naikintinas ir priimtinas naujas, išteisinamasis, nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).
6. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti jų teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo N. D. apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendyje padarytos išvados dėl N. D. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, yra nepagrįstos.
Dėl N. D. nuteisimo pagal BK 284 straipsnį
8. Pažymima, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai byloje turi būti patikrinti ir įvertinti teismo. Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), ir nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015, Nr. 2K-496-746/2015).
9. BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padaryta veika, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytos kelios alternatyvios viešosios tvarkos pažeidimo veikos: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybiškas tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Pagal teismų praktiką vandalizmas – tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas. Bet kokio turto, neatsižvelgiant į jo vietą, paskirtį, istorinę, kultūrinę, inžinerinę ir socialinę vertę, gadinimas negali būti vertinamas kaip vandalizmas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-513/2010, 2K-160-697/2019).
10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino įrodyta, kad N. D., eidamas pro (duomenys neskelbtini) namo kiemą ir brėždamas tyrimo metu nenustatytu daiktu apgadino: nukentėjusiajam V. S. priklausančio automobilio „Opel Astra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinį sparną ir galines dureles, nukentėjusiajam M. J. priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinį sparną ir galines dureles, nukentėjusiajam O. K. priklausančio automobilio „Ford C–Max“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės priekines ir galines dureles, nukentėjusiajam A. R. priklausančio automobilio „Mazda CX–5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) keleivio pusės galinį sparną, galines dureles ir priekines dureles, nukentėjusiajam J. I. priklausančio automobilio „Toyota Avensis“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės galinį sparną ir galines dureles. Šios išvados padarytos remiantis išimtinai liudytojų: D. L., policijos pareigūno J. B. parodymais, minėtų liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokolais, iš dalies nuteistojo N. D. parodymais, skambučiu Bendrajam pagalbos centrui (toliau – BPC), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir kt.
11. Viso teisminio proceso metu N. D. neigė savo kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklausiamas ikiteisminiame tyrime N. D. parodė, kad jis automobilių nebraižė. Jis link (duomenys neskelbtini) namo kiemų – nėjo. Su savimi turėjo automobilio ir buto raktus. Vartojo alkoholį ir grįždamas pasuko pas draugę A., pas kurią buvo atvykęs savaitgaliui. Pas ją jis ėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Prie (duomenys neskelbtini) perėjo per perėją ir ėjo per „(duomenys neskelbtini)“ parkelį iki namų, kur jį sulaikė netoli jo draugės A. namų. Tą vakarą jis buvo apsirengęs (duomenys neskelbtini) striuke, juodomis treninginėmis kelnėmis, ant kurių, ties blauzdomis, buvo atšvaitai (2 t., b. l. 25, 34).
12. Apklaustas apylinkės teisme nuteistasis N. D. parodė identiškas aplinkybes, patikslino, kad ėjo namo nuo „(duomenys neskelbtini)“, perėjo „(duomenys neskelbtini)“, perėjo kelią ir prie (duomenys neskelbtini) namo, likus gal (duomenys neskelbtini) metrų iki laiptinės jį sulaikė policijos pareigūnai. Jis tik skersai per gatvę perėjo, niekur į kiemus nėjo. Jis nebuvo toje vietoje, kur liudytojas jį nurodė. Mano, kad buvo sumaišyti žmonės. Buvo su juodomis treninginėmis kelnėmis su šveičiančiomis juostomis. Su savimi turėjo mašinos ir buto raktus (3 t., b. l. 1-2).
13. Pažymėtina, kad vertinant ar buvo padaryta N. D. inkriminuojama nusikalstama veika, svarbu įvertinti ir kitus byloje esančius duomenis: policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, BPC registruotą liudytojo skambutį, įvykio vietos apžiūros protokolą bei kitą byloje esančią medžiagą.
14. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės pateiktų duomenų matyti, kad „eina link PC „(duomenys neskelbtini)“. Neblaivus vyras eina ir braižo su kažkokiu daiktu stovinčius automobilius. Vyrui ant kelnių yra atšvaitai. Pranešėjas V.“ (1 t., b. l. 10-13).
15. Iš 2019 m. gruodžio 22 d. policijos pareigūno J. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog neblaivus vyras eina ir braižo su kažkokių daiktų stovinčius automobilius. Vyrui ant kelnių yra atšvaitai, vyriškis eina link PC „(duomenys neskelbtini)“. Iš karto pastebėjo einantį vyriškį, kuris atitiko apibūdinimus ir prieš pat gaunant pranešimą, patruliuodami matė kaip vyriškis, atitinkantis apibūdinimą, išėjo iš (duomenys neskelbtini) kiemo. Vyriškis rankoje laikė automobilio raktelius. Kam jis juos laikė rankoje – negalėjo paaiškinti. Privažiavus prie (duomenys neskelbtini) namo, juos pasitiko pranešėjas D. L., kuris paaiškino, kad eidamas namo iš draugo pastebėjo kaip minėtas vyriškis t. y. N. D. įtartinai trinasi prie automobilių. Eidamas link jo, iš tolo, jis pastebėjo, kad su neaiškiu daiktu kažką braukia per automobilius ir eina iš (duomenys neskelbtini) kiemo link (duomenys neskelbtini) gatvės (1 t., b. l. 14).
16. Iš 2019 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir prie jo pridėtų fotonuotraukų matyti, kad tamsoje apžiūrėti ir nufotografuoti apibraižyti automobiliai (1 t., b. l. 16-24).
17. Iš 2020 m. sausio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo (peržiūrint iš BPC gautą skambučio įrašą) matyti, kad liudytojas D. L. skambina į BPC ir praneša, kad neblaivus asmuo braižo mašinas (duomenys neskelbtini) ir eina link (duomenys neskelbtini), link „(duomenys neskelbtini)“. Mašinas braižė nuo (duomenys neskelbtini) kiemo. Šiuo metu asmuo stovi prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. sankryžos. Į BPC darbuotojos klausimą: Su kažkokiu daiktu braižo, taip? Atsakymas – (duomenys neskelbtini) ar kas ten išsitraukęs. BPC darbuotoja: Kokio amžiaus vyras? Atsakymas – (duomenys neskelbtini), bet jis su tokiom kelnėm, kur peršviečiamos, nu, atšvaitai ant kelnių, ant kelnių blauzdų po du atšvaitus, labai lengva jį atrast. Jisai dabar eina link „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 159, 161-162).
18. Iš 2020 m. sausio 7 d. apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti N. D. turėti raktai ((duomenys neskelbtini) vnt.). (duomenys neskelbtini) raktelis yra (duomenys neskelbtini) spalvos, o (duomenys neskelbtini) mašinos raktelis (duomenys neskelbtini) spalvos. Ant automobilio raktelių jokių žymių, dažų pėdsakų – nenustatyta. (duomenys neskelbtini) rakteliai apžiūrimi mikroskopu „(duomenys neskelbtini)“. Abiejų raktelių kraštai yra (duomenys neskelbtini), nėra aštrūs. Ant (duomenys neskelbtini) raktelių jokių dažų pėdsakų neužfiksuota, nesimato. Skirti tyrimą dėl automobilių dažų pėdsakų nuėmimo nuo raktelių, lyginimo su apgadintais automobiliais yra netikslinga (1 t., b. l. 167-174).
19. Ikiteisminiame tyrime ir apylinkės teisme apklaustas nukentėjusysis J. I. parodė, kad jo (duomenys neskelbtini) M. K., vedžiodamas šunį, pastebėjo ir jam pasakė, kad apibraižytas jo automobilis „Toyota Avensis“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo įbrėžimas ant vairuotojo pusės galinių durelių ir galinio sparno. Įbrėžimas atrodė tarsi padarytas aštriu daiktu. Su nuteistuoju nėra pažįstamas. Kas galėjo subraižyti automobilį, jis nežino, nieko neįtaria (1 t., b. l. 126; 2 t., b. l. 157-158).
20. Ikiteisminiame tyrime ir apylinkės teisme apklaustas nukentėjusysis A. R. parodė, kad 2019 m. gruodžio 23 d., neprisimena tikslaus laiko, ruošiantis išvažiuoti iš kiemo, jo (duomenys neskelbtini) E. R. pasakė, kad yra įbrėžtas automobilis „Mazda CX-5“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus automobilį, pamatė, kad keleivio pusės priekinės, galinės durelės bei galinis sparnas buvo įbrėžtas. Kas galėjo subraižyti automobilį jis nežino, nieko neįtaria (1 t., b. l. 102; 2 t., b. l. 158).
21. Ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis O. K. parodė, kad 2019 m. gruodžio 22 d., maždaug apie 09.00–10.00 val., vedžiojant kieme šunį, pastebėjo ant automobilio „Ford C-Max“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės įbrėžimus per abejas automobilio dureles. Kadangi automobilio vairuotojo pusė buvo nukreipta į (duomenys neskelbtini) taką, joks automobilis negalėjo palikti tokio įbrėžimo. Kas galėjo apgadinti automobilį, jis neįsivaizduoja: pirmiausiai pamanė, kad galbūt kažkas iš jaunimo apibraižė automobilius. Jokių kivirčų namo (duomenys neskelbtini) nėra buvę (1 t., b. l. 80; 2 t., b. l. 171).
22. Ikiteisminiame tyrime ir žemesnės instancijos teisme apklaustas nukentėjusysis V. S. parodė, kad 2019 m. gruodžio 22 d., apie 11.00 val., jis priėjęs prie savo automobilio „Opel Astra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) spalvos, (duomenys neskelbtini) m. laidos, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namo kieme, pastebėjo, kad yra nubrėžtas su kažkokiu aštriu daiktu kairės pusės galinis sparnas ir galinės durelės. Kas galėjo subraižyti automobilį, jis nežino, nieko neįtaria (1 t., b. l. 36; 2 t., b. l. 171-172).
23. Nukentėjusysis M. J. apklaustas ikiteisminiame tyrime, kurio parodymai buvo pagarsinti teisiamajame posėdyje parodė, kad įbrėžimą ant automobilio „Toyota Avensis“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės (kairė automobilio pusė), ant galinių durelių, ir galinio sparno, ties bako dangteliu, pastebėjo tik 2019 m. gruodžio 23 d., kai nusiplovė automobilį. Kas galėjo subraižyti automobilį, jis nežino, nieko neįtaria (1 t., b. l. 59).
24. Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas D. L. parodė, kad 2019 m. gruodžio 22 d., apie 2.30 val., jis išlipo iš taksi automobilio prie „(duomenys neskelbtini)“ stotelės. Kadangi buvo geras oras, nusprendė nueiti pėsčiomis namo, adresu: (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini). Eidamas įėjo į (duomenys neskelbtini), kiemą ir pamatė, kad kieme eina akivaizdžiai neblaivus asmuo. Jis svirduliavo į šonus. Vyras maždaug (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo. Jis buvo apsirengęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) striuke, tamsiai mėlynomis kelnėmis, ant blauzdų buvo atšvaistai. Kadangi buvo tamsu, šis buvo su (duomenys neskelbtini), todėl jis neįsidėmėjo jo veido bruožų, jo atpažinti negalėtų. Atsirėmęs į automobilį, šis (nuteistasis) brėžė per automobilio šoną. Jis nematė, su kokiu objektu šis braižė automobilius. Prie jo akių šis apibraižė 4 automobilius. Jis vyrui taip pat nieko nesakė, šis būtų nereagavęs, nes buvo neblaivus. Iš karto skambino bendruoju pagalbos centrui. Skambučio metu nurodė asmens požymius, ir kur šis ėjo – matė, kaip vyras perėjo į kitą (duomenys neskelbtini) g. pusę ir ja ėjo link „(duomenys neskelbtini)“. Jis sekė vyrą, kuris apgadino svetimus automobilius, jokių kitų asmenų gatvėse nebuvo, jis gatvėje buvo vienintelis, bei vienintelis, kuris buvo su kelnėmis, ant kurių buvo atšvaitai. Kiek prisimena, policijos pareigūnai jam parodė asmenį, kurie jį sulaikė. Kiek prisimena, tai buvo tas pats vyras (1 t., b. l. 140, 148).
Žemesnės instancijos teismas
25. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas D. L. parodė analogiškas aplinkybes, patikslino, kad ėjo iš (duomenys neskelbtini) į namus, kur gyvena (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini). Pamatė einantį žmogų, neadekvatų, neblaivų. Ėjo šaligatviu, o šalia stovėjo mašinos. Tas asmuo buvo atsirėmęs į mašiną ir, tarsi, pradėjo ją brėžti, pradėjo braižyti visas kitas, tai iškvietė policiją. Asmuo nuėjo „(duomenys neskelbtini)“ link. Atvyko pareigūnai ir jis nurodė automobilius, kuriuos tas asmuo subjaurojo. Jis tą asmenį stebėjo visą laiką. Jis perėjo į kitą (duomenys neskelbtini) gatvės pusę ir ėjo link „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnai jį sulaikė. Sulaikymo procedūrą matė iš tolo. Asmuo buvo apsirengęs (duomenys neskelbtini), prie kelnių buvo atšvaitai. Pareigūnai atvežė jį į kiemą, jam parodė. Jis (liudytojas) pasakė, kad tai tas pats asmuo ir nurodė, kurias mašinas jis braižė. Yra tikras, kad sulaikė tą patį asmenį, kuris braižė automobilius. Veido neįsidėmėjo. Jis veido nestebėjo, stebėjo jo drabužius, veiksmus. Jis nuo jo stovėjo (duomenys neskelbtini) m atstumu. Ta vieta yra apšviesta, bet į veidą nežiūrėjo (2 t., b. l. 172).
26. Iš 2020 m. spalio 15 d. liudytojo D. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei pridėtų fotonuotraukų matyti, kad jis patvirtino savo parodymus, nurodė vietą, kurioje jis ir nuteistasis ėjo bei kaip pastebėjo braižomus automobilius, tolesnius nuteistojo veiksmus (3 t., b. l. 24-25, 30-37).
27. Liudytojas, policijos pareigūnas J. B. apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad buvo gautas pranešimas, jog kažkoks vyriškis su neaiškiu daiktu vaikščioja aplink mašinas ir kažką braižo, nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Buvo paminėta, kad asmuo su kažkokiomis kelnėmis. Buvo šalia tos vietos ir pamatė einantį vyriškį. Sulaikė, nuvažiavo prie tų automobilių. Kai sulaikė asmenį, jis rankoje laikė raktus. Tas asmuo atitiko nurodytus požymius, kad atėjo iš tos pusės, buvo vienintelis žmogus, daugiau aplink nei gyvos dvasios. Nepamena, ar pranešėjui rodė sulaikytą asmenį. Negali nurodyti, ką sulaikytasis sakė, prašo vadovautis tarnybiniu pranešimu. Jie jį sulaikė (duomenys neskelbtini) gatvių (duomenys neskelbtini), kitoje pusėje, nei stovi (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 182). Apklausiamas ikiteisminiame tyrime liudytojas J. B. parodė, analogiškas aplinkybes, nurodė, kad matė vyrą išeinantį iš (duomenys neskelbtini) g. kiemo. Matė vyrą su darbinėmis kelnėmis. Daugiau teritorijoje vyrų su atšvaitais ant kelnių – nebuvo. Asmuo ėjo ant „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrėjus asmens rankinę, aštrių daiktų nerado. Neatsimena ar sulaikytą asmenį rodė pranešėjui (1 t., b. l. 153).
28. Iš 2020 m. spalio 9 d. liudytojo J. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir pridėtų fotonuotraukų matyti, kad liudytojas patvirtino savo parodymus, nurodė vietą, kur pamatė einantį nuteistąjį bei kur jį sulaikė (3 t., b. l. 10-11, 16-22).
29. Liudytojas, policijos pareigūnas M. U. apklausiamas apylinkės teisme parodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas J. B. Papildomai pažymėjo, kad atlikus nuteistojo daiktų apžiūrą, jis kažkokių ypatingų daiktų – neturėjo. Nusprendė, kad tas asmuo, nes buvo nurodyta, kad asmuo nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės, o daugiau niekas nėjo. Jie buvo pravažiavę pro jį, o kai gavo pranešimą, nuvažiavo atgal. Asmenį sulaikė prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone. Sulaikė ant šaligatvio, namo numerio nepamena. Kai jie pro jį pravažiavo, jis ėjo po dešine puse, link „(duomenys neskelbtini)“ pusės. Ėjo kitoje (duomenys neskelbtini) pusėje. Jiems nekilo abejonių, kad tai tas asmuo (2 t., b. l. 181-182).
30. Apylinkės teisme apklausta liudytoja A. B. parodė, kad N. D. jai sakė, kad susitiko su kažkokiu asmeniu, bet ji neklausė, su kokiu. Kiek jai žinoma, jis iš viso neturi kelnių su atšvaitais. Pagrindinės jo nešiojamos kelnės – treninginės (2 t., b. l. 159).
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas išdėstyta, atsižvelgdama į byloje esančių įrodymų turinį ir jų įrodomąją reikšmę, konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai duomenų įrodančių, kad nuteistasis galėjo dalyvauti padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
32. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nurodytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktiką, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-189-895/2018, 2K-23-1073/2020, 2K-43-458/2021).
33. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).
Žemesnės instancijos teismas
34. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad N. D., subraižė kaltinime nurodytus nukentėjusiųjų automobilius, iš esmės rėmėsi liudytojo D. L. ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme duotais parodymais, liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolu su fotonuotraukomis, kad būtent nuteistasis braižė automobilius, įsidėmėjo jo kelnes su atšvaitais, ir kad jis neabejoja, jog tai yra tas pats asmuo. Tačiau šiuo atveju vien tik šių įrodymų, ypač atsižvelgiant į liudytojo parodymų nenuoseklumą, kartais ir prieštaringumą, nepakanka konstatuoti, kad jis būtent matė nuteistąjį, kuris dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Liudytoją D. L. apklausiant ikiteisminiame tyrime, jis nurodė, kad išlipo iš taksi automobilio prie „(duomenys neskelbtini)“ stotelės. Eidamas įėjo į (duomenys neskelbtini), kiemą ir pamatė, kad kieme eina akivaizdžiai neblaivus asmuo. Jis svirduliavo į šonus. Vyras maždaug (duomenys neskelbtini) cm ūgio, (duomenys neskelbtini) kūno sudėjimo. Jis buvo apsirengęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) striuke, tamsiai mėlynomis kelnėmis, ant blauzdų buvo atšvaistai. Kadangi buvo tamsu, šis buvo su (duomenys neskelbtini), todėl jis neįsidėmėjo jo veido bruožų, jo atpažinti negalėtų. Prie jo akių šis apibraižė 4 automobilius. Jis vyrui taip pat nieko nesakė, šis būtų nereagavęs, nes buvo neblaivus. Iš karto skambino bendruoju pagalbos centrui, skambučio metu nurodė asmens požymius, ir kur šis ėjo – matė, kaip vyras perėjo į kitą (duomenys neskelbtini) g. pusę ir ja ėjo link „(duomenys neskelbtini)“. Iš karto skambino bendruoju pagalbos centrui. Skambučio metu nurodė asmens požymius, ir kur šis ėjo – matė, kaip vyras perėjo į kitą (duomenys neskelbtini) g. pusę ir ja ėjo link „(duomenys neskelbtini)“. Jis gatvėje buvo vienintelis, bei vienintelis, kuris buvo su kelnėmis, ant kurių buvo atšvaitai. Kiek prisimena, policijos pareigūnai jam parodė asmenį, kurie jį sulaikė. Kiek prisimena, tai buvo tas pats vyras.
35. Tuo tarpu apklausiamas apylinkės teisme liudytojas jau nurodė, kad ėjo iš (duomenys neskelbtini) į namus, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini). Asmuo nuėjo „(duomenys neskelbtini)“ link. Atvyko pareigūnai ir jis nurodė automobilius, kuriuos tas asmuo subjaurojo. Jis tą asmenį stebėjo visą laiką. Jis perėjo į kitą (duomenys neskelbtini) gatvės pusę ir ėjo link „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnai jį sulaikė. Sulaikymo procedūrą matė iš tolo. Asmuo buvo apsirengęs (duomenys neskelbtini), prie kelnių buvo atšvaitai. Pareigūnai atvežė jį į kiemą, jam parodė. Jis (liudytojas) pasakė, kad tai tas pats asmuo ir nurodė, kurias mašinas jis braižė. Yra tikras, kad sulaikė tą patį asmenį, kuris braižė automobilius. Veido neįsidėmėjo. Jis veido nestebėjo, stebėjo jo drabužius, veiksmus. Jis nuo jo stovėjo (duomenys neskelbtini) m atstumu, į veidą nežiūrėjo.
Žemesnės instancijos teismas
36. Taigi, iš liudytojo parodymų matyti, kad ikiteisminiame tyrime jis nurodė, kad taksi automobiliu atvažiavo ir išlipo prie „(duomenys neskelbtini)“ stotelės, o apklausiamas pirmosios instancijos teisme, kad ėjo pėsčiomis iš (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini). Taip pat, ikiteisminiame tyrime išsamiai detalizavo asmens aprangą, o apylinkės teisme nurodė tik vienintelį požymį – kelnes, prie kurių buvo atšvaitai. Abiem atvejais liudytojas neįsidėmėjo nusikalstamą veiką darančio asmens veido, tik stebėjo jo veiksmus. Ikiteisminiame tyrime nurodė, kad buvo subraižyti tik 4 automobiliai, o žemesnės instancijos teisme nebuvo tikras ar 4, ar 5. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas pranešdamas BPC, stebėjo asmenį, tačiau ikiteisminiame tyrime jis nenurodė, kad matė, kaip buvo sulaikytas nuteistasis. Šią aplinkybę liudytojas nurodė tik apylinkės teisme. Paminėtina ir tai, kad ikiteisminiame tyrime liudytojas abejodamas pažymėjo, kad lyg policijos pareigūnai jam buvo parodę sulaikytą asmenį, o apylinkės teisme apklausiamas tvirtai nurodė, kad jam buvo parodytas sulaikytas asmuo. Be to, ikiteisminiame tyrime liudytojas aiškiai nurodė, kad asmens veido nematė, jo negalėtų atpažinti, o žemesnės instancijos teisme nurodė, kad atpažino iš kelnių ir yra tvirtai įsitikinęs, kad tai tas pats asmuo.
37. Pažymėtina, kad liudytojas asmenį stebėjo iš toli, net jeigu ir tikėti liudytojo D. L. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kad nuteistasis, tamsiu paros metu ėjo šaligatviu nuo „(duomenys neskelbtini)“ pusės, palei prie šaligatvio sustatytus automobilius, liudytojas negalėjo tamsoje pastebėti asmens kelnių su šviečiančiomis juostomis (užstoja automobiliai, įvykio metu prie šaligatvio, kur ėjo nuteistasis yra tik du šviestuvai). Be to, liudytojas buvo priešingoje kelio pusėje (pats ėjo į kiemą šaligatviu, ne gatve, kur papildomai, jo (liudytojo) ėjimo kryptimi, ant šaligatvio dažnai stovi automobiliai ir tai užstoja matomumą, o nuteistasis kitoje gatvės pusėje, šaligatviu, prie automobilių išeidinėjo iš kiemo). Lieka neaišku ir tai, kaip liudytojas, būdamas priešingoje, o ne toje pačioje pusėje, galėjo pastebėti automobilių braižymą, jeigu automobiliai, kurie buvo braižomi, stovėjo toje pusėje, kurioje ėjo nuteistasis ir subraižymai padaryti būtent nuteistojo pusėje. Kad liudytojas galėtų matyti subraižytus automobilius (pagal jo parodymų patikrinimo vietoje protokolą) jis turėjo pereiti per gatvę ir tuoj pat, pereiti iš kitos pusės apžiūrėti automobilius, o jis teigė, kad nubraižymus aiškiai matė bei visą laiką stebėjo nuteistąjį. Natūraliai kyla klausimas, kada liudytojas, tamsiu paros metu, turėjo laiko patikrinti ar ant automobilių jau tuo metu buvo padaryti nubrėžimai?
38. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, priešingai nei skundžiamame nuosprendyje motyvavo apylinkės teismas, liudytojo D. L. parodymai nėra nuoseklūs, vietomis prieštaringi, kadangi liudytojo pasakymas „jis buvo vienintelis asmuo gatvėje“ dar nereiškia, kad tai galėjo būti pats nuteistasis, o ne kitas asmuo, kuris galėjo būti apsirengęs taip pat, kaip nuteistasis (liudytojas asmens veido bruožų neįsidėmėjo, tačiau net ir matydamas, kad asmuo braižo automobilius ir daro nusikalstamą veiką, net nebandė asmens sulaikyti, jo nufotografuoti ar nufilmuoti, kad nebūtų padaryta dar didesnė žala).
39. Šių minėtų abejonių nepašalina ir liudytojo policijos pareigūno J. B. parodymai, jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, tarnybinis pranešimas. Policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, jog vyrui ant kelnių yra atšvaitai, vyriškis eina link PC „(duomenys neskelbtini)“. Iš karto pastebėjo einantį vyriškį, kuris atitiko apibūdinimus ir prieš pat gaunant pranešimą, patruliuodami matė kaip vyriškis, atitinkantis apibūdinimą, išėjo iš (duomenys neskelbtini) kiemo. Vyriškis rankoje laikė automobilio raktelius. Kam jis juos laikė rankoje – negalėjo paaiškinti. Privažiavus prie (duomenys neskelbtini) namo, juos pasitiko pranešėjas D. L., kuris paaiškino, kad eidamas namo iš (duomenys neskelbtini) pastebėjo kaip minėtas vyriškis t. y. N. D. įtartinai trinasi prie automobilių. Tuo tarpu liudytoją apklausus ikiteisminiame tyrime šis parodė, kad matė vyrą su darbinėmis kelnėmis. Daugiau teritorijoje vyrų su atšvaitais ant kelnių – nebuvo. Asmuo ėjo ant „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrėjus asmens rankinę, aštrių daiktų nerado. Neatsimena ar sulaikytą asmenį rodė pranešėjui. Apylinkės teisme apklaustas liudytojas J. B. parodė, kad buvo šalia tos vietos ir pamatė einantį vyriškį. Sulaikė, nuvažiavo prie tų automobilių. Kai sulaikė asmenį, jis rankoje laikė raktus. Tas asmuo atitiko nurodytus požymius, kad atėjo iš tos pusės, buvo vienintelis žmogus, daugiau aplink nei gyvos dvasios. Nepamena, ar pranešėjui rodė sulaikytą asmenį.
40. Taigi, liudytojas J. B., tarnybiniame pranešime nurodė, kad matė, jog asmuo išėjo iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo ir ėjo iki PC „(duomenys neskelbtini)“ su kelnėmis, ant kurių yra atšvaitai, o kitų apklausų metu, nurodė, kad asmuo buvo su „darbinėmis kelnėmis su atšvaitais“, kadangi kitų asmenų nebuvo, sulaikė pirmą pasitaikiusį asmenį, atitinkantį apibūdinimą – kelnes su atšvaitais. Liudytojas, priešingai nei liudytoju apklaustas D. L., negalėjo parodyti ar apskritai jie sulaikytą asmenį rodė pranešėjui ar ne. Šios aplinkybės taip pat negalėjo patikslinti ir apylinkės teisme apklaustas kartu su J. B. įvykio metu patruliavęs policijos pareigūnas M. U. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, esant abejonėms, negalima vadovautis ir policijos pareigūnų parodymais.
41. Visi byloje apklausti nukentėjusieji jų automobilio subraižymo aplinkybių nematė, neįtarė kas galėjo subraižyti jų automobilius. Pritartina nuteistojo apeliacinio skundo argumentui, kad visi nukentėjusieji (išskyrus apylinkės teisme neapklaustą M. J.) apklausti apylinkės teisme nuosekliai patvirtino, kad jie iš viso nepažįsta nuteistojo. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir pats nuteistasis, kad jis nukentėjusiųjų nepažįsta, su jais neturėjo jokių konfliktų.
42. Vertinant baudžiamojoje byloje esančius nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu bei apylinkės teisme duotus parodymus, matyti, kad jis iš dalies buvo nuoseklus, nuosekliai tvirtino, kad automobilių nebraižė, ėjo namo (duomenys neskelbtini) g. iki draugės, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), o jam perėjus gatvę ir einant link „(duomenys neskelbtini)“ jį sulaikė policijos pareigūnai. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis apylinkės teismui pateikė nuotraukas ir video medžiagą, kurioje matosi kokiu maršrutu jis ėjo įvykio metu (filmuota ir fotografuota po įvykio, dienos metu) (2 t., b. l. 186-195; 3 t., b. l. 7). Apylinkės teismas atmesdamas nuteistojo pateiktą jo kelionės vaizdo įrašą bei fotonuotraukas nurodė, kad nuteistasis galėjo neiti įprastu savo maršrutu, buvo girtas, todėl galėjo gerai neprisiminti savo maršruto. Teisėjų kolegija tokius žemesnės instancijos teismo argumentus laiko deklaratyviais, kadangi šie duomenys nebuvo įvertinti visų surinktų įrodymų kontekste, todėl lieka nepašalinta abejonė, kad nuteistasis, įvykio metu, nors ir būdamas girtas, galėjo eiti šiuo maršrutu (ką jis patvirtina savo nuosekliais parodymais net ikiteisminiame tyrime, jį sulaikius ir įvykio metu). Įvertinus tai, kad liudytojų D. L. ir J. B. parodymuose yra tam tikrų prieštaravimų, byloje nerastas daiktas, kuriuo buvo subraižyti nukentėjusiųjų automobiliai, bei tai, kad byloje yra nepaneigtas faktas, kad nuteistasis ėjo kitu, nei nurodo liudytojai, maršrutu (nėjo per (duomenys neskelbtini) namo kiemą iki savo draugės), ir, kad jis vienintelis tuo metu eidamas gatve atitiko liudytojo D. L. nurodytą asmens braižą – buvo su kelnėmis, ant kurių buvo pritvirtintos dvi šviesą atspindinčios juostos, negalima teigti, kad nuteistojo parodymai yra nenuoseklūs ir juos vertinti kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina ir tai, kad iš baudžiamosios bylos medžiagos (ypatingai liudytojo J. B. parodymų) neaišku kokiomis kelnėmis liudytojas D. L. matė einantį asmenį (darbinėmis kelnėmis su atšvaitais ar treninginėmis kelnėmis su šviečiančiomis juostelėmis, kas yra du skirtingi dalykai). Prie to paties pasakytina ir tai, kad apylinkės teisme apklausus liudytoją nuteistojo draugę A. B. ji parodė, kad nuteistasis iš viso neturi kelnių su atšvaitais (turima galvoje darbinių kelnių), o tik treningines kelnes.
43. Pagal BPK 192 straipsnio 1 ir 5 dalis atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną; jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką; ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Įstatymas numato, kad pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti (BPK 192 straipsnio 5 dalis), tačiau išsamaus atvejų sąrašo, kada atpažinimas gali būti atliktas pagal nuotraukas, įstatymas nepateikia. Tokie atvejai, pavyzdžiui, gali būti tuomet, kai asmens parodymas atpažinti su kitais asmenimis neįmanomas dėl objektyvių priežasčių (nusikalstamą veiką galbūt padaręs asmuo slapstosi), taip pat ir tais atvejais, kai būtinumą atlikti parodyti asmenį atpažinti iš nuotraukų sąlygoja tyrimo taktika (pavyzdžiui, vykdant galbūt nusikalstamą veiką padariusio asmens slaptą sekimą, jis būtų informuotas apie atliekamą tyrimą ir tai galėtų sukliudyti išsamiai nustatyti reikšmingas tyrimui aplinkybes).
44. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, nustatytos duomenų gavimo (rinkimo) tvarkos pažeidimai savaime dar nereiškia, kad tokie duomenys negali būti įrodymais. Nustačius, kad, renkant duomenis, buvo pažeista jų gavimo tvarka, būtina įvertinti, ar nustatytos tvarkos pažeidimai turėjo įtakos gautų duomenų patikimumui ir (ar) dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-511/2016).
45. BPK 179 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „atliekant tyrimo veiksmus, rašomi protokolai“, nereiškia, kad visi procesiniai dokumentai turi būti surašomi veiksmo atlikimo vietoje ar pareigūnų tarnybiniame automobilyje tą pačią akimirką, kai veiksmas yra atliekamas. Veiksmo atlikimo rezultatai turi būti iš karto procesiniuose dokumentuose užfiksuojami tais atvejais, kai BPK aiškiai nustato, kad veiksme dalyvavusiems asmenims turi būti paliekamas surašomo dokumento nuorašas ar kai jie supažindinami su užfiksuota informacija, duodant pasirašyti procesinius dokumentus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295-507/2016).
46. Pažymėtina, kad esant skirtingiems tiek liudytojo D. L., tiek policijos pareigūno J. B. parodymams, tarnybiniam pranešimui, nėra aišku kaip buvo įformintas asmens atpažinimas, kai nuteistasis buvo sulaikytas ir parodytas liudytojui. Kad toks veiksmas buvo atliekamas patvirtino liudytojas D. L. Duomenų, kad byloje būtų surašytas asmens atpažinimo protokolas – nėra. Pagrindą abejoti sudaro tai, jog pats liudytojas D. L. ikiteisminiame tyrime aiškiai nurodė, kad negalėtų atpažinti asmens. Taigi, sutiktina su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kad buvo pažeista aukščiau aprašyta asmens atpažinimo protokolo atlikimo ir surašymo tvarka. Be to, baudžiamosios bylos medžiagoje nėra atlikto nuteistojo (asmens) apžiūros protokolo (kokius daiktus nuteistasis su savimi nešėsi, kaip buvo apsirengęs, tai nurodoma tik pareigūno tarnybiniame pranešime, policijos pareigūnų parodymuose), byloje nėra specialisto (eksperto) pateiktos išvados dėl nuteistojo raktų tyrimo (ar ant jų nėra likę dažų pėdsakų nuo subraižytų automobilių, ar jais buvo galima padaryti užfiksuotus automobilių įbrėžimus), apsiribota tik raktų apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad nebūtina atlikti detalesnį raktų tyrimą.
47. Taip pat, netinkamai surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas (užfiksuoti tik atskiri apgadintų automobilių dalių subraižymai, tačiau nei protokole, nei fotonuotraukose, nėra užfiksuotas bendras automobilių išsidėstymas, t. y. ar jie buvo arti vienas kitas, kur tiksliai jie stovėjo, ar asmeniui, norint juos subraižyti, reikėjo pereiti į kitą pusę, ar jie visi buvo vienoje linijoje (prie šaligatvio, prie įvažiavimo į kiemą ir pan.)). Todėl, teisėjų kolegijos manymu, policijos pareigūnų surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas neatitinka BPK keliamų reikalavimų ir negali būti pripažintas įrodymu, įrodančiu nuteistojo kaltę.
48. Svarbu paminėti ir tai, kad nerastas nusikaltimo padarymo įrankis, kuriuo galėjo būti subraižyti nukentėjusiesiems priklausantys automobiliai. Nesutiktina su apylinkės teismo argumentu, kad baudžiamojoje byloje neradus svarbiausio įrodymo – nusikaltimo įrankio – remiantis nenuosekliais vienintelio liudytojo mačiusio asmenį darant nusikalstamą veiką parodymais (policijos pareigūnams, nei nukentėjusiesiems nemačius įvykio) galima drąsiai teigti, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, įrodančių, kad būtent nuteistasis N. D. padarė nusikalstamą veiką. Taigi, nesant aukščiau minėtų duomenų, negalima objektyviai įvertinti (pašalinti abejonių) ar nuteistasis dalyvavo padarant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad šiuo metu nebėra galimybės atlikti minėtų veiksmų, kadangi nuo veikos padarymo praėjo nemažai laiko, įvykio vieta yra pakitusi, nuteistojo raktai gali būti nuvalyti, nukentėjusiųjų automobiliai yra sutvarkyti.
49. Kitų duomenų byloje dėl subraižytų automobilių aplinkybių (išskyrus liudytojo D. L., policijos pareigūnų J. B. ir M. U. parodymų) byloje nebuvo nustatyta.
50. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą pagrįstos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-219-693/2017, 2K-189-689/2020).
51. Esant tokiam duomenų (įrodymų) prieštaringumui bei abejonėms, teisėjų kolegija, vadovaudamasi in dubio pro reo principu konstatuoja, kad nėra įrodyta, jog N. D. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, todėl nėra pagrindo jį pripažinti kaltu ir nuteisti.
52. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir N. D. atžvilgiu priėmė nepagrįstą bei neteisėtą apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir N. D. atžvilgiu priimamas naujas nuosprendis, kuriuo N. D. išteisinamas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).
1. BPK 303 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, kad „jeigu išteisinamasis nuosprendis priimtas remiantis šio straipsnio 5 dalies 2 punktu, o nusikalstamą veiką padaręs asmuo lieka nenustatytas, teismas po nuosprendžio įsiteisėjimo bylą perduoda prokurorui, kad šis imtųsi priemonių tą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nustatyti”. Nagrinėjamu atveju nuteistojo N. D. apeliacinis skundas yra tenkintinas ir jo atžvilgiu yra priimamas išteisinamasis nuosprendis, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje. Todėl, vadovaujantis tuo, kad po šio nuosprendžio priėmimo baudžiamoji byla bus grąžinta apylinkės teismui, pirmosios instancijos teismui perduodama spręsti klausimą dėl bylos grąžinimo prokurorui tolimesniems veiksmams atlikti.
2. Civilinio ieškinio išsprendimo baudžiamojoje byloje, kurioje priimamas nuosprendis, klausimai reglamentuojami BPK 115 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį: 1) atmeta civilinį ieškinį, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką; 2) palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Kadangi N. D. išteisinamas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusiųjų A. R. ir M. J. civiliniai ieškiniai (1 t., b. l. 186; 2 t., b. l. 128-154) atmetami.
3. 2019 m. gruodžio 22 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos G. Ž. nutarimu N. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 37-38), įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui, panaikinama (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
4. 2019 m. gruodžio 22 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus tyrėjos G. Ž. nutarimu N. D. paskirta kardomoji priemonė – dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos (duomenys neskelbtini)) paėmimas (2 t., b. l. 40-41), 2020 m. rugpjūčio 11 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisiamojo posėdžio metu, N. D. prašant panaikinta ir protokoline nutartimi grąžinta jam priklausanti asmens tapatybės kortelė (2 t., b. l. 159, 163).
5. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– Trys CD, t. y. kompaktinis diskas su 2019 m. gruodžio 22 d. apgadintų automobilių nuotraukomis, esantis (duomenys neskelbtini) voke, pridėtame prie (duomenys neskelbtini) baudžiamosios bylos tomo, (duomenys neskelbtini) bylos viršelio (Paketas Nr. (duomenys neskelbtini)); kompaktinis diskas su garso įrašu BPC, esantis (duomenys neskelbtini) voke, pridėtame prie (duomenys neskelbtini) baudžiamosios bylos tomo, (duomenys neskelbtini) bylos viršelio (Paketas Nr. (duomenys neskelbtini)); bei kompaktinis diskas su kaltinamojo nufilmuotu maršrutu bei maršruto fotonuotraukomis, esantis (duomenys neskelbtini) voke (3 t., b. l. 7), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 16 d. nuosprendį, kuriuo N. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
N. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
N. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį dėl 347,72 (trijų šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir septyniasdešimt dviejų euro centų) eurų turtinės žalos atlyginimo – atmesti.
Nukentėjusiojo A. R. civilinį ieškinį dėl 800 (aštuonių šimtų) eurų turtinės žalos atlyginimo – atmesti.
Nukentėjusiojo M. J. civilinį ieškinį dėl 300 (trijų šimtų) eurų turtinės žalos atlyginimo – atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– Tris CD, t. y. kompaktinį diską su 2019 m. gruodžio 22 d. apgadintų automobilių nuotraukomis, esantį (duomenys neskelbtini) voke, pridėtame prie (duomenys neskelbtini) baudžiamosios bylos tomo, (duomenys neskelbtini) bylos viršelio (Paketas Nr. (duomenys neskelbtini)); kompaktinį diską su garso įrašu BPC, esantį (duomenys neskelbtini) voke, pridėtame prie (duomenys neskelbtini) baudžiamosios bylos tomo, (duomenys neskelbtini) bylos viršelio (Paketas Nr. (duomenys neskelbtini)); bei kompaktinį diską su kaltinamojo nufilmuotu maršrutu bei maršruto fotonuotraukomis, esantį (duomenys neskelbtini) voke, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.