Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Tatjana Žukauskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Sodininkų bendrijos „Delfinas“ ieškinį atsakovui V. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Išnagrinėjęs bylą, apeliacinio skundo argumentus bei motyvus, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad atsakovui V.G. nuosavybės teise priklauso Mėgėjų sodo žemės sklypas su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), kuris yra šalia sodininkų bendrijos „Delfinas“ narių žemės sklypų. Sodininkų bendrijos teigimu, ieškovas yra neatsiskaitęs su bendrija pagal sąskaitas faktūras: 2013-06-26 sąskaita - faktūra VPA Nr. 6, 2013-07-26 sąskaita - faktūra VPA Nr. 7, 2013-08-27 sąskaita - faktūra VPA Nr. 8, 2013-09-29 sąskaita - faktūra VPA Nr. 9, 2013-10-30 sąskaita - faktūra VPA Nr. 10, 2013-12-23 sąskaita - faktūra VPA Nr. 11, 2014-08-01 sąskaita-faktūra VPA Nr. 12, 2014-10-06 sąskaita - faktūra VPA Nr. 13, kurios yra išrašytos už administravimą, elektros energiją vandens siurbliui, autogreiderio nuomą, žvyro skaldą kelio remontui, krautuvo nuomą, sodų bendrijos planą, vamzdžio remontą ir kitas paslaugas už 445,08 Lt (128,90 Eur). Byloje kilo ginčas dėl atsakovo pareigos sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas. Atsakovas savo pareigą mokėti bendrijai ginčijo tuo aspektu, jog jis nėra bendrijos narys, be to, bendrijos nariams skaičiuojami mažesni mokesčiai nei jam. Pažymėjo, kad neaišku dėl kokių priežasčių jis yra išsmestas iš bendrijos narių ir kaip bendrija skaičiuoja mokėtinus mokesčius.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, motyvuodamas, kad kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis, todėl sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Kadangi bendrijos narių 2012-11-18 susirinkime buvo nuspręsta pašalinti atsakovą V. G. iš bendrijos narių, pagal SBĮ 7 str. 5 d. nuostatas, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendro naudojimo objektais jis turi atsiskaityti pagal bendrijos pateiktas sąskaitas.

Nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas V. G. skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Konstitucijos 35 straipsnį, jog niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai. Pažymėjo, jog moka 2,5 karto didesnius mokesčius negu skaičiuojami bendrijos nariams. Skirtingų įmokų nustatytas bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti bendrijos ir ne bendrijos nariams yra nesąžiningas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto teiginiais nesutinka.

Pažymėtina, jog Konstitucijos 35 straipsnis numato, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Niekas negali būti verčiamas priklausyti kokiai nors bendrijai, politinei partijai ar asociacijai. Sodininkų bendrijos vienija savanorišku pagrindu į organizacinę struktūrą susijungusius asmenis, turinčius siekį plėtoti mėgėjų sodininkystę, per jas sprendžiami bendrieji tam tikroje teritorijoje mėgėjų sodininkyste užsiimančių asmenų reikalai, įgyvendinamos bendrosios jų teisės ir pareigos. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, t. y. SBĮ reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus.

Apelianto teiginys, kad teismas neatsižvelgė į šią Konstitucijos nuostatą, yra nepagrįstas, kadangi byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas priklausė sodininkų bendrijos „Delfinas“ nariams, tačiau 2012-11-18 bendrijos neeilinio narių susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas apeliantą pašalinti iš bendrijos narių. Spręsdamas dėl atsakovo pareigos mokėti Bendrijai, teismas pagrįstai nurodė, kad sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokią pareigą sodininkams numato Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnis, kuriame reglamentuota, jog sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Minėto įstatymo 7 straipsnio 5 dalis numato, jog

asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008). Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, kad atsakovo pareiga bendrijai kyla ne vien iš narystės sodininkų bendrijoje, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės pagrindu, įtvirtintu CK 4.76 straipsnyje.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi ir tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad apeliantas nesinaudoja sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais bendrojo naudojimo objektais. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats apeliantas.

Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atskirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – ji nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K–3–398/2007; 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-440/2008; kt.). Skunde nurodydamas, kad moka 2,5 karto didesnius mokesčius negu skaičiuojami bendrijos nariams, apeliantas nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų, todėl jis atmetamas kaip neįrodytas. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog ieškovo sodininkų bendrijos „Delfinas“ paskaičiuotų mokesčių pagrįstumą įrodo byloje esantys pateikti rašytiniai įrodymais, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas ir apeliantas negavo iš ieškovo 2012-11-18 sodininkų bendrijos narių susirinkimo protokolo kopijos dėl atsakovo pašalinimo iš bendrijos narių, todėl teismas atėmė iš atsakovo teisę tokį Sodininkų bendrijos „Delfinas“ sprendimą skųsti. Nurodytina, jog dėl nurodomo sodininkų bendrijos narių susirinkimo protokolo kopijos gavimo apeliantas galėjo asmeniškai kreiptis į ieškovą ir tik ieškovui atsisakius pateikti kopiją, prašyti teismo išreikalauti ją iš ieškovo.

Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl apelianto Vilniaus Gudelio 2016 m. kovo 17 d. prašymo.

2016 m. kovo 17 d. Vilniaus apygardos teisme gautas apelianto prašymas, kuriame prašoma teismo paaiškinti, ar sodininkų bendrija „Delfinas“ turi teisę viešinti neišnagrinėtos bylos medžiagą, tokią kaip apeliacinį skundą.

Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 10 straipsniu, visa išnagrinėtos civilinės ir vykdomosios bylos medžiaga, išskyrus medžiagą tų bylų, kurios buvo išnagrinėtos uždarame teismo posėdyje, yra vieša ir su ja susipažinti gali ir byloje nedalyvavę asmenys. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju apeliantas pateikė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimas neįsiteisėjo, byla nelaikytina išnagrinėta, kadangi galutinis sprendimas byloje nėra priimtas ir joje esanti medžiaga nėra vieša. Kita vertus, prašyme teigdamas, kad sodininkų bendrija „Delfinas“ viešina neišnagrinėtos bylos medžiagą, t.y. atsakovo apeliacinį skundą, apeliantas nepateikė šį teiginį pagrindžiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis), todėl teismas apelianto prašymą atmeta kaip nepagrįstą ir plačiau dėl jo nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai nepripažintini pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes, teisingai taikė ginčą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio proceso metu atlyginimo. Ieškovas sumokėjo 50 Eur už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta šias bylinėjimosi išlaidas pagrįstomis ir priteisia jas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Sodininkų bendrijai „Delfinas“, į.k. 300509089, 50 Eur bylinėjimosi išlaidų.