Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamąją vietą deklaruojanti adresu (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. S. vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – ji, 2023 rugpjūčio 13 d., apie 15.30 val., Salininkų g. ir Eišiškių pl. gatvių sankryžoje, Vilniuje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2.60 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais savo veiksmais L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamaja apklausta L. S. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad supranta kuo yra kaltinama. 2023 m. rugpjūčio 13 d. buvo susitarusi susitikti su draugais. Išvažiavo iš namų apie 10 val., o kažkur nuo 11 val. išgėrė 3 ar 4 stiklines alaus, pavartojo brendžio. Buvo nevalgiusi. Po to nuo 13.00 val. alkoholio nevartojo ir apie 15.00 val. išvažiavo namo. L. S. nurodė, jog vairavo savo automobilį „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Transporto priemonė priklauso lizingo bendrovei, jie sudarę sutartį. Sutartis yra (duomenys neskelbtini) metams, šiais metais sutarties pabaiga. Jautėsi visai gerai, nesijautė apsvaigusi, deja, neįvertino poveikio organizmui. Galvojo, kad tas poveikis bus mažesnis. Prieš vairuojant, sėdėjo lauke, alkoholio nebevartojo. Jautėsi pakankamai gerai, nesijautė apsvaigusi. Važiuodama pamatė policijos ekipažą, jie tikrino blaivumą. Ji labai išsigando, todėl sustojo ir apsisuko. Tačiau pareigūnai vis tiek sustabdė, paprašė papūsti į alkotesterį ir ji pripūtė 2,6 promilės. Po šio įvykio iš karto paskambino vyrui, prisipažino ką padarė, jis labai pyko. Vairuotojo teises paliko pareigūnams, mašiną nuvežė į saugojimo aikštelę ir ji viešuoju transportu grįžo namo. Sutuoktinis nežinojo, kad ji sės už vairo neblaivi. Jis supyko ir sakė, kad važiuotų namo, neadekvačiai, kvailai pasielgė, kad grįš vakare ir pasikalbės su ja. L. S. tegimu, jie pažįstami beveik (duomenys neskelbtini) metus, yra (duomenys neskelbtini) metų susituokę. Jų bendravimas grįstas abipusiu pasitikėjimu. Vyro žodis būna lemiamas, jis nepriima iš karto greitų sprendimų, labai viską gerai apgalvoja. Yra labai atsakingas. Daug laiko praleidžia būdami kartu, taip pat skiria daug laiko vaikų ugdymui. Savo santykius su vyru ji vertina puikiai. Nuo to įvykio nevartoja alkoholio, nuolat kalbasi su vyru. Vyras seniai nevartoja alkoholio. Planuoja daugiau laiko leisti kartu su vaikais ir sutuoktiniu. Didesnę dalį laiko ji būna darbe, grįžta vakare, o savaitgaliais leidžia laiką, į kurį įtraukti visi šeimos nariai. Visą laiką koncentruoja, kad praleisti šeimoje. Sutuoktinis dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje, bet nuotoliniu būdu. Iš esmės jie matosi kasdieną. Būsto paskolai kas mėnesį tenka mokėti (duomenys neskelbtini) Eur. Jos alga yra (duomenys neskelbtini) Eur atskaičius mokesčius, sutuoktinio virš (duomenys neskelbtini) Eur į rankas. Už automobilį tenka mokėti virš (duomenys neskelbtini) Eur. Per mėnesį ji išleidžia (duomenys neskelbtini) Eur, vyras (duomenys neskelbtini) ar daugiau. Santaupų šiuo metu neturi. Savo poelgį vertina labai blogai, jaučia gėdą prieš savo artimuosius, prieš save (b. l. 91-94).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas V. S. paaiškino, jog apie įvykį sužinojo iš karto. L. paskambino telefonu, pasakė, kad įvyko tokia situacija. Jis supyko. Tuo metu buvo komandiruotėje (duomenys neskelbtini), sakė, kai grįš pasikabės daugiau apie tai. Nežinojo, kad sutuoktinė galėtų vairuoti neblaivi. Jis prašė papasakoti kas iš tikrųjų įvyko, bandė kartu susidėlioti kaip tą problemą išspręsti. Jis vertina poelgį labai blogai. Žino, kad L. yra atsakinga ir nieko neverčiama suklydo. Nurodė, kad kartu stengsis daryti viską, kad tai nepasikartotų. Jie kartu yra (duomenys neskelbtini) metus. Visą laiką kilusias problemas sprendžia kartu. V. S. teigimu, jis jai yra autoritetas, dažniausiai jo žodis yra lemiamas. Jo darbas dažniausiai yra nuotoliniu būdu, dažnai yra namuose. Stengsis leisti kartu daugiau laiko, daugiau kalbėtis. Nėra teistas, administracinė bauda apmokėta. Apie sutuoktinės požiūrį į susidariusią situaciją V. S. nurodė, kad ji labai gailisi padariusi klaidą, labai pergyvena kaip reaguos šeimos nariai, jai dėl to labai gėda. Jo teigimu, žmona išvadas padarė. Jo mėnesinės pajamos apie (duomenys neskelbtini) Eur „ant popieriaus“. Sutuoktinės (duomenys neskelbtini) Eur „į rankas“. Busto paskola kainuoja (duomenys neskelbtini) Eur, už automobilį moka po (duomenys neskelbtini) Eur kas mėnesį, privalo mokėti „Kasko“ draudimą. Per mėnesį jų šeima patiria apie (duomenys neskelbtini) Eur išlaidų. Santaupų neturi. L. visą laiką buvo atsakingas asmuo tiek šeimoje, tiek darbovietėse. Padarė klaidą, labai gailisi, jai labai gėda. Tai jaučiasi ir iš jų pokalbių (b. l. 91-94).

Atsižvelgiant į kaltinamajai inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamosios poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad L. S. kaltė padarius jai inkriminuotą ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad L. S., 2023 m. rugpjūčio 13 d., apie 15.30 val. Salininkų g. ir Eišiškių pl. gatvių sankryžoje, Vilniuje, pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2.60 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamosios L. S. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jos kaltė įrodyta visiškai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. S. ir jos sutuoktinis V. S. teismui pateikė prašymus dėl kaltinamosios L. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją pagal laidavimą V. S. atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1 dalis).

Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamoji L. S. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis). Šį nusikaltimą kaltinamoji padarė pirmą kartą – anksčiau pastaroji nėra teista (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu L. S. prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamosios nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo bei jos prisipažinimas dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikytinas pastarosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktai). Kaltinamoji dirba, per paskutinius vienerius metus nebuvo bausta administracine tvarka (b. l. 61), byloje duomenų apie pastarosios psichiatrinį ar priklausomybių ligų gydymą nėra, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negauta duomenų, kad kaltinamoji po jai inkriminuoto nusikaltimo būtų padariusi naują nusikalstamą veiką.

Anksčiau aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).

Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių bei nurodytos teismų praktikos kontekste, daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamajai nėra būdingas priešingas teisei, nusikalstamas elgesys, ji sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, ji yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningo elgesio pasekmė, todėl spręstina, kad ateityje L. S. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamoji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Teisiamajame posėdyje buvo gauti kaltinamosios L. S. ir V. S. prašymai perduoti L. S. V. S. atsakomybei pagal laidavimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad L. S. nėra teista, taip pat per paskutinius vienerius metus nebuvo bausta administracine tvarka (b. l. 61). Teisiamojo posėdžio metu V. S. nurodė, kad jį su kaltinamąja sieja artimi, tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti santykiai. Jie pažįstami labai ilgą laiką – (duomenys neskelbtini) metus, santuokoje yra (duomenys neskelbtini) metų. V. S. taip pat nurodė, kad apie kaltinamajai inkriminuotą nusikalstamą veiką sužinojo iš karto po įvykio – kai pastaroji jam paskambino ir pranešė apie įvykį, labai nustebo ir supyko dėl tokio jos poelgio, kadangi kaltinamoji alkoholiu nepiktnaudžiauja. Po įvykio V. S. apie visą susiklosčiusią situaciją su kaltinamąja ne kartą bendravo, itin neigiamai įvertino aptariamą L. S. poelgį. Jo teigimu, kaltinamoji L. S. visą laiką buvo atsakingas asmuo tiek šeimoje, tiek darbovietėse. Padarė klaidą, dėl kurios labai gailisi, jaučia gėda. Kartu V. S. detalizavo, kad jis ateityje galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, leis kartu su šeima daugiau laiko, kalbėsis (b. l. 91-94). Minėtų aplinkybių bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė ir pati kaltinamoji, kuri nurodė, kad ją su V. S. sieja labai artimi santykiai, trunkantys ilgą laiką. Jie dalinasi visais išgyvenimais, jai V. S. yra autoritetas, jo žodis šeimoje būna lemiamas (b. l. 91-94). Aplinkybių, dėl kurių būtų nustatytas pagrindas abejoti šiais kaltinamosios ir laiduotojo bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytais teiginiais, nenustatyta.

Visų anksčiau aptartų, L. S. ir jos santykius su V. S. charakterizuojančių, aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad V. S. yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas laiduotojas, galintis daryti kaltinamajai teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti L. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant ją V. S. atsakomybei. Be to, teismas, įvertinęs pastarosios asmenybę, taip pat kaltinamosios jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, sprendžia, kad kaltinamajai L. S. laidavimas nustatytinas be užstato.

Teismas, nustatydamas laidavimo terminą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, L. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos asmenybę, laiduotojo asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajai padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise

Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).

Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14-511/2018, Nr. 2K-104-1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).

Išnagrinėjus bylą, teismas pripažįsta, kad L. S. kartu su bausme turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi ji nusikalto neleistinai naudodamasi minėta įgyta specialia teise – vairavo transporto priemonę, būdama neblaivi. Padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, kaltinamoji pasielgė itin neatsakingai, sėdo už automobilio vairo būdama neblaivi, vairavo judriame Salininkų g. ir Eišiškių pl. susikirtimų kelio ruože. Transporto priemonės vairavimą pastaroji nutraukė ne pati, o sustabdyta policijos pareigūnų. Juo labiau, pamačiusi policijos pareigūnus, ji apsisuko ir nuvyko kita kryptimi. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad L. S. nėra teista ar bausta už vairavimą esant neblaiviai, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant L. S. naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.

Teismo vertinimu minėtas terminas yra optimalus, atitinka kaltinamosios asmenybę bei šiuo klausimu galiojantį teisinį reguliavimą. Pabrėžtina, jog parenkant specialiosios teisės atėmimo terminą, be kita ko, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį bei ją charakterizuojančius duomenis, nagrinėjamu atveju skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų, administracinę atsakomybę atitinkantį, teisės atėmimo terminą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad L. S. reali galimybė vairuoti transporto priemonę buvo atimta – 2023 m. rugpjūčio 16 d., paskyrus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimo paėmimą) (b. l. 48-51, 52-55).

Atsižvelgiant į tai, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d.

Dėl turto konfiskavimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajai L. S., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad ji, įvykio metu būdam neblaivi, vairavo automobilį „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio savininkas yra lizingo bendrovė (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 18-22), taip pat ir kaltinamosios bei jos vyro viso proceso metu pateikti parodymai. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minima transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad ji objektyviai priklauso trečiajam asmeniui ir byloje nėra duomenų apie tai, kad trečiasis asmuo būtų žinojęs apie tai, kad kaltinamoji, būdama neblaivi, vairuoja jam priklausančią transporto priemonę, svarstytinas klausimas dėl šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamosios.

BK 72 straipsnio 5 dalis nurodyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Spręsdami dėl šios normos taikymo, teismai turi atsižvelgti į du aspektus. Pirma, byloje turi būti nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, leidžiančios taikyti šią išimtinę nuostatą ir konfiskuoti ne patį turtą, o išieškoti jo vertę atitinkančią pinigų sumą. Antra, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019, Nr. 2K-195-788/2019, Nr. 2K-50-303/2020). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018).

Kaltinamoji L. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Baudžiamosios bylos duomenimis, kalinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirbanti. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamosios per mėnesį gaunamos pajamos yra (duomenys neskelbtini) Eur. Pastaroji pradėjo dirbti tik nuo 2023 m. (duomenys neskelbtini) mėnesio, anksčiau nedirbo, turi du vaikus, kuriuos išlaiko kartu su vyru, taip pat yra saistoma kreditorinių įsipareigojimų – kas mėnesį moka (duomenys neskelbtini) Eur už busto kreditą (b. l. 100-101, 102).

Sprendžiant turto konfiskavimo klausimą, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 100- 648/2019, Nr. 2K-164-222/2019).

Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad kaltinamosios įvykio metu vairuoto automobilio „VW“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM – 30 890 Eur (b. l. 17). Kita vertus, baudžiamojoje byloje buvo pateikta Turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 24 d. buvo atliktas automobilio „Volkswagen“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertinimas, kurio metu nustatyta, kad minėto automobilio rinkos vertė su PVM šiuo metu yra 24 500 Eur. Teismas, sugretinęs minėtos turto vertinimo ataskaitos turinį su VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis, pasižyminčiais bendro pobūdžio informacija, neturi pagrindo nesutikti, kad kaltinamosios L. S. 2023 m. rugpjūčio 13 d. vairuoto automobilio turto vertė nesiekė 30 890 Eur sumos bei atitiko jos individualaus vertinimo metu nustatytą vertę – 24 500 Eur.

Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su kaltinamosios finansine padėtimi, gaunamomis pajamomis, jos asmenybe (už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam baudžiama pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra šiurkščiai pažeidusi KET reikalavimų, priklausomybės alkoholiui neturi, savanoriškai po veikos padarymo išklausė 4 ak. valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą), automobilio verte bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu (nusikalstama veika žalos nepadarė), pripažįsta, kad kaltinamosios finansinė padėtis nėra tokia gera, kad ji išgalėtų sumokėti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš esmės aptariamo turto vertės konfiskavimas šiuo atveju neįgyvendintų jam keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkciją, jis taip pat neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, kaltinamajai būtų užkrauta pernelyg didelė finansinė našta.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas skiria L. S. dalies, o būtent – 1/4 turto (automobilio „VW“) vertės konfiskavimą – 6 125 Eur, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018). Teismo vertinimu, kaltinamajai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – aptariamo automobilio dalies vertės konfiskavimas bus pakankama priemonė užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus nutarimais J. S. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas bei dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 48-51, 52-55), nekeistinos ir paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – naikintinos.

L. S. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti į teisę vairuoti transporto priemones suteikiančią instituciją VĮ „Regitra“.

Kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, procesų išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti - kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304‒305 straipsniais, 307‒308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant ją V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti L. S. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jai naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš L. S. dalį transporto priemonės „VW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 6 125 Eur (šešis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt penkis eurus).

L. S. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

L. S. Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini saugoti į teisę vairuoti transporto priemones suteikiančią instituciją VĮ „Regitra“.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

– jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

– jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui V. S., kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.