Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11065-375/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovui E. J. dėl skolos už ryšio paslaugas, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2021 m. liepos 27 d. teisme gautas atsakovo E. J. prašymas dėl termino atnaujinimo / pratęsimo priėmimo ir pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 29 d. nutartimi atsakovui nustatė dvidešimties dienų terminą prašymo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti įrodymus, įstatymų nustatyta tvarka išverstus į lietuvių valstybinę kalbą, patvirtinančius prašyme nurodytas aplinkybes. 2021 m. rugpjūčio 8 d. teisme gautas atsakovo prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo peržiūrėjimo paduoti ir atsisakyta priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Esant CPK 285 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali užbaigti bylą priimdamas sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-219/2017, 17, 18 punktai). Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 13 punktas).

13. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 18 d. priėmė sprendimą atsakovui (apeliantui) E. J. už akių, jam per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendė, kad apie prasidėjusį bylos procesą ir atsakovo jame atliktinus veiksmus jam buvo pranešta tinkamai, t. y. CPK 130 straipsnyje numatytu būdu. Teismo sprendimas už akių įsiteisėjo 2020 m. birželio 18 d. ir, ieškovės prašymu, 2020 m. rugpjūčio 27 d. buvo išduotas vykdomasis raštas.

14. CPK 285 straipsnio 5 dalies normoje įtvirtinta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo; šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

15. Atsakovo pareiškimas dėl 2020 m. birželio 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo kartu su prašymu atnaujinti terminą jam pateikti pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2021 m. liepos 27 d., t. y. praėjus daugiau nei metams nuo sprendimo už akių priėmimo. Atsakovas prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti grindė aplinkybėmis, kad jam nebuvo žinoma nei apie prasidėjusį teisminį procesą, nei apie jo baigtį, priimant teismo sprendimą už akių. Atsakovas teigė, kad jis daugiau nei dešimt metų dirba (duomenys neskelbtini), o dėl kilusios pandemijos ir su tuo susijusių suvaržymų keliauti, Lietuvoje lankėsi retai ir nestebėjo viešai teismų skelbiamų pranešimų. Tuo tarpu apie priimtą sprendimą už akių atsakovas sužinojo tik antstoliui R. B. išsiuntus dokumentus jo buvusio gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kurie, nors ir pavėluotai, bet jam buvo perduoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad atsakovo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis ir nesudaro pagrindo atnaujinti praleisto termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, todėl pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakė priimti.

16. Pažymėtina, kad procesiniai veiksmai atliekami įstatymų nustatytais terminais (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Procesiniu terminu laikomas įstatymo ar teismo nustatytas laikotarpis, per kurį teismas, byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys, privalo ir gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis), tačiau tai dar nereiškia, kad asmuo iš viso praranda galimybę atlikti tą procesinį veiksmą. Įstatymas numato, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas (CPK 78 straipsnio 1 dalis). Siekdama atnaujinti praleistą terminą, šalis turi pateikti teismui motyvuotą prašymą atnaujinti praleistą terminą, nurodyti aplinkybes, patvirtinančias prašymo pagrįstumą bei įrodymus, patvirtinančius, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 2-4 dalis).

17. Įstatymas neįvardija, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Įstatymo sąvoka ,,svarbios priežastys“ yra vertinamoji, todėl teismas turi šį klausimą spręsti atsižvelgdamas į procesinių terminų instituto paskirtį, ginčo esmę, bylos reikšmę skundo pateikėjui, jo asmenines savybes, jo veiksmus po ginčo išnagrinėjimo bei kitas faktines aplinkybes. Spręsdamas ar suinteresuoto asmens nurodytos termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais. Atkreiptinas dėmesys, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai. Termino atnaujinimo klausimas kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į ginčo pobūdį, besiskundžiančios šalies elgesį procese, į jos sąžiningumą naudojantis suteiktomis procesinėmis teisėmis. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad šalis objektyviai įgyja galimybę laiku atlikti procesinius veiksmus byloje tik tada, kai ji teismo informuojama apie prasidėjusį procesą bei šiame procese jai tenkančias pareigas įstatymo nustatyta tvarka (būdais).

18. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškinys atsakovui buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu, CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka remiantis procesinių dokumentų įteikimo fikcija. Minėtoje normoje nustatyta, kad tais atvejais, kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai šio kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas šioje dalyje nurodytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data (CPK 130 straipsnio 1 dalis). Procesinis dokumentas laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną (CPK 130 straipsnio 3 dalis).

19. CPK 130 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra galimas tuomet, kai yra išnaudoti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyti procesinių dokumentų įteikimo būdai. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, be to, procesiniai dokumentai gali būti palikti adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tai nurodant teismui grąžintinoje pažymoje, skiriant kurjerį. Aplinkybė, kokiu būdu ir ar realiai asmuo buvo informuotas apie teismo procesą, yra svarbi sprendžiant dėl praleisto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 39 punktas).

20. Bylos duomenys patvirtina, kad, pieš pasirinkdamas CPK 130 straipsnyje įtvirtintą procesinio dokumento įteikimo būdą, pirmosios instancijos teismas atsakovui procesinius dokumentus siuntė ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau jie grįžo neįteikti su pašto žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“, tikrino Gyventojų registro duomenis, iš kurių nustatė, kad atsakovas deklaravo savo išvykimą į užsienį ((duomenys neskelbtini)), taip pat tikrino Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis apie asmens darbovietę, iš kurių nustatė, kad atsakovas duomenų tikrinimo dieną niekur nedirbo. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs minėtas aplinkybes, 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovo gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, ieškovė neprašo skirti kuratoriaus (CPK 39 straipsnio 1 dalis), dėl ko tenkino ieškovės prašymą dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui viešo paskelbimo būdu, paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nedėjo pakankamai pastangų tam, jog atsakovas būtų informuotas apie procesą asmeniškai. Kita vertus, minėta, kad, sprendžiant dėl praleisto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimo termino atnaujinimo, be kita ko, yra svarbi ta aplinkybė, kokiu būdu ir ar realiai asmuo buvo informuotas apie teismo procesą.

21. Kasacinis teismas, apibendrindamas argumentus dėl asmens teisės į teisingą teismą užtikrinimo, suformulavo ir teisės aiškinimo taisyklę, kad tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, kad prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

22. Minėta, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti remiantis procesinių dokumentų įteikimo fikcija (CPK 130 straipsnis). Byloje nėra duomenų apie realų ieškinio (ir pranešimo dėl atsiliepimo į jį pateikimo) ir sprendimo už akių įteikimą atsakovui. Vadinasi, atsakovui pateikus pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, vadovaujantis anksčiau minėta kasacinio teismo praktika, procesinių dokumentų įteikimo fikcija turėjo būti laikoma svarbia priežastimi sprendžiant dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo, o CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytas naikinamasis trijų mėnesių terminas šiuo atveju neturėjo būti taikomas. Tačiau tokia išvada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju pati savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti praleido dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų įteikimas teisine fikcija grindžiamu būdu iš principo gali pateisinti tik tą nagrinėjamo termino praleidimo laikotarpį, kuris trunka iki to momento, kai atsakovas sužino apie prieš jį priimtą teismo sprendimą už akių. Priešingas aiškinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų nesuderinamas su teismo sprendimo už akių instituto paskirtimi, pažeistų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus bei nepagrįstai suteiktų nepagrįstą pranašumą asmeniui, kuriam procesiniai dokumentai buvo įteikti teisinės fikcijos būdu.

23. Minėta, kad įstatymų leidėjas yra nustatęs dvidešimties dienų terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, po to, kai atsakovas, kuriam procesiniai dokumentai buvo įteikti teisinės fikcijos būdu, sužino apie priimtą sprendimą už akių, iki pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo teismui paprastai galėtų būti pateisinamas taip pat ne ilgesnis kaip dvidešimties dienų terminas. Aptariamu atveju pats atsakovas nurodė, kad jis apie priimtą sprendimą už akių sužinojo antstoliui R. B. išsiuntus dokumentus jo buvusio gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), kurie buvo jam perduoti. Visų pirma, pažymėtina, kad atsakovas apie priimtą sprendimą už akių sužinojo antstoliui dokumentus išsiuntus tuo pačiu adresu, kuriuo buvo siunčiami ir pirmosios instancijos teismo procesiniai dokumentai, antra, iš atsakovo pateiktų susirašinėjimo (el. laiškų) matyti, kad atsakovas apie priimtą sprendimą už akių ir jo pagrindu atliekamus vykdymo veiksmus sužinojo ne vėliau kaip 2020 m. gruodžio 14 d. (pateiktas susirašinėjimas su antstolio padėjėja, reg. Nr. DOK-95469, DOK-95469). Nepaisant nurodytų aplinkybių, atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo į teismą kreipėsi tik 2021 m. liepos 27 d., t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų nuo sužinojimo apie priimtą sprendimą už akių. Akcentuotina ir tai, kad nors atsakovas ir nurodo, jog gyvena (duomenys neskelbtini) ir dėl visuotinai kilusios pandemijos ir su tuo susijusių suvaržymų keliauti, Lietuvoje lankėsi retai, tačiau atsakovo pateikti į bylą papildomi duomenys – 2020 m. gruodžio 31 d. santuokos sudarymo įrašas, patvirtina priešingas aplinkybes (reg. Nr. DOK-97966). Iš atsakovo pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovas (duomenys neskelbtini), Civilinės metrikacijos skyriuje, (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką su R. R.-J.. Ši aplinkybė patvirtina, kad, nepaisant kilusios pandemijos ir taikomų suvaržymų, atsakovas lankėsi Lietuvoje, tačiau, jau žinodamas apie priimtą sprendimą už akių ir jo pagrindu pradėtus vykdymo veiksmus, elgėsi nepateisinamai pasyviai. Taigi, esant nustatytoms byloje aplinkybėms, nors dalis atsakovo praleisto termino ir gali būti pateisinama tuo, kad jam teismo siųsti procesiniai dokumentai buvo įteikti teisinės fikcijos būdu, tačiau kitos šio termino dalies praleidimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrįstas svarbiomis priežastimis, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo atnaujinti atsakovui terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

24. CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde (atskirajame skunde) negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme metu (CPK 338 straipsnis). Atsakovas atskirąjį skundą taip pat grindžia argumentais, susijusiais su proceso atnaujinimu ir prašo atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo praleisto termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, o proceso atnaujinimo klausimas nebuvo nagrinėjamas, apeliacinės instancijos teismas dėl to plačiau nepasisako.

25. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011 ir kt.).

26. Apibendrindamas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti praleistą terminą ir nepriimdamas atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias procesinio termino atnaujinimą ir sprendimo už akių bei pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimą, todėl atsakovo atskirasis skundas netenkinamas ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

27. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atskirojo skundo netenkinus, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nėra pateikusi jos bylinėjimosi išlaidų ir jas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atlyginimo nesprendžia ir plačiau dėl to nepasisako.

28. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.