Kauno apylinkės teismo nutartis

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėja Joana Kvaselytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 91-346 taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) pateikė teismui tvirtinti 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 91-346 taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalį 1 punktą – atliko įstatyme numatytą privalomą bausmės dalį – 1/3.

Komisijos sprendimas motyvuotas nuteistojo asmens byla Nr. 1335, socialinio tyrimo išvada, pažyma apie nuteistojo individualaus socialinės reabilitacijos plano įvykdymą, pažyma apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus (nuteistasis M. G. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis; drausmine tvarka nebaustas; 2 kartus skatintas; pataisos įstaigoje mokėsi, dirbo neatlygintinai, kreipėsi dėl mokamo darbo, tačiau į darbą neįdarbintas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių; palaiko socialinius ryšius su artimaisiais; dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse; sprendžia problemą, susijusią su alkoholio vartojimu; nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – žema (28 balai pagal „OASys“ metodiką); pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio rizika pagal HCR-20 metodiką – žemesnė už vidutinę; vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei įvykdė Komisijos rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals).

Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmę atliekantis M. G., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį, paskirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 4 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 2 m. 7 mėn. 17 d. laisvės atėmimo bausmė.

- Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirta 2 m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m.;

- Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 10 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 3 m. 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendis pakeistas – vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 2 m. 11 mėn. 24 d. laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2016 m. birželio 29 d., pabaiga – 2019 m. vasario 15 d., neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 2 mėn. 29 d. (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2017 m. lapkričio 16 d.).

Nuteistojo M. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstytas antrą kartą. Pirmą kartą Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2017 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. 91-143 taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad M. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad M. G. nusikalstamo elgesio rizika žema (28 balai), tačiau visa tai turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.

Teismas pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis turi teigiamą požiūrį į darbą, drausmine tvarka nebaustas, skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, sprendžia problemą, susijusią su alkoholio vartojimu – vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kartu pažymi, jog M. G. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas taip pat įvertina tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už ne vienos nusikalstamos veikos padarymą, ankščiau teistas, jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naują nusikaltimą, kas rodo, kad nuteistasis išvadų dėl ankstesnių teistumų nedaro, nevertina jam išreikšto pasitikėjimo, jo polinkį nusikalsti bei pavojingumą visuomenei. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos bei neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistoji dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad M. G. geba tik iš dalies suvokti priežastis, dėl kurių jis įvykdė nusikaltimą, tačiau tarp to ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip mano pats prie jos atsiradimo prisidėjęs, yra prieštaravimų. Išlieka nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: teisės pažeidimų modelis, emocinė gerovė. Visos šios aplinkybės taip pat charakterizuoja nuteistąjį ir yra vertinamos sprendžiant ar lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis M. G. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis M. G. ir atitinka formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis M. G. laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam M. G. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina partvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 91-346 taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas

nutarė:

Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2017 m. lapkričio 20 d. nutarimą Nr. 91-346 taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.