Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Olego Šibkovo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. G. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atsisakyta pa­tvir­tinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lie­tuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atė­mi­mo bausmė. Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie Šiaulių apy­lin­kės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu M. G. paskirtos ir neatliktos 2 metų 5 mėnesių 24 dienų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu paskirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir paskirta galutinė su­ben­drin­ta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 11 mėnesių 24 dienoms.Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu M. G. nuteistas pagal BK 242 straipsnį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 4 mėnesius laisvės atėmimo.Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teis­mo 2016 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 7 mėnesiai 17 dienų laisvės atėmimo..Bausmės pradžia – 2016 m. birželio 23 d., bausmės pabaiga – 2019 m. vasario 15 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 8 mėnesiai 7 dienos (skaičiuojant nuo Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio pa­leidimo, dienos).

Komisija, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, įvertinusi socialinio tyrimo išvadą, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos prie­mo­nes ir jų vykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal OASys metodiką, va­do­vaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, nutarė taikyti M. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 3 d. nutartimi atsisakė patvirtinti 2017 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam M. G. lygtinį paleidimą iš pa­tai­sos įstaigos. Nuteistasis M. G. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. lie­pos 3 d. nutarimą ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad nuteistasis yra pasiruošęs integruotis į visuomenę, jo elgesys taisosi, jis vykdo individualų so­cialinės reabilitacijos planą. Pataisos namuose nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, yra skatintas. Nuteistasis nurodo, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pakankamai žema. Yra charakterizuojamas teigiamai, todėl teismas visas bylos aplinkybes įvertino klaidingai, taip padarydamas nepagrįstą išvadą dėl nuteistojo elgesio korekcijos ir nepagrįstai netaikė jam lygtinio paleidimoAtsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.Nuteistojo M. G. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nu­ma­tyta, jog laisvės atėmimo bausmę pa­tai­sos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo indi­vi­dua­liame socia­li­nės reabilitacijos plane nu­ma­tytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pa­tai­sos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstai­gos ir kurių nusikalstamo elge­sio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusi­kals­tamo elgesio riziką sudaro pagrindą ma­ny­ti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lyg­ti­nai paleisti iš pataisos įstaigų. Spren­džiant klau­simą dėl lyg­ti­nio paleidimo iš pataisos įs­tai­gos ver­tin­tina nuteis­tojo nu­si­kals­tamo el­gesio rizika ir pažanga ją ma­ži­nant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies seka, kad pagal naująjį teisinį regu­lia­vimą būtent nuteistojo pa­žan­ga maži­nant nusikalstamo el­gesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo el­ge­sio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis lai­ky­sis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ap­svars­to nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabili­taci­jos prie­mo­nes ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straips­nio 8 dalyje nuro­dy­tą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima mo­ty­vuo­tą nu­tarimą taikyti nu­teis­ta­jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Klau­simą dėl lygtinio pa­lei­di­mo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį pa­leidimą pa­tvirtinimo spren­džiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos iš­vados ati­tinka fak­ti­nes aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įs­tai­gų są­lygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 str. 2 d.).Nors nuteistasis ir dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, yra at­li­kęs įstatymu reika­lau­ja­mą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leido svarstyti klausimą dėl nu­teis­to­jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau šios teigiamai nuteistąjį charak­te­ri­zuo­jan­čios ap­lin­kybės negali būti laikomos absoliučiu pagrindu nuteistąjį lygtinai paleisti iš pa­tai­sos įstaigos. Atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka po to, kai pažeidė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir nepateisino teismo jam suteikto pasitikėjimo. Ši aplinkybė rodo, kad nuteis­ta­sis turi neigiamą požiūrį į visuomenines vertybes, bendras elgesio taisykles yra linkęs nusikalsti. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, svarbu įvertinti visumą aplinkybių, kurios atsklei­džia nuteistojo charakterį, elgesio korekciją bei ateities perspektyvas. Tokiu būdu, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nuteistasis dažniau ar rečiau išgyvena finansinius sunkumus dėl to, kad nesu­ge­ba planuoti ir per daug išlaidauja. Be to yra baigęs tik 9 klases, mokykla nesidomėjo, neturi jokios kvalifikacijos, kas akivaizdžiai apsunkina galimybę, išėjus į laisvę susirasti darbą. Nors kaip pats nuteistasis teigia, planuoja dirbti pagalbiniu darbininku statybose, tačiau byloje tai pa­tvirtinančių duomenų nėra. Nors teigia, kad palaiko socialinius ryšius su mama, broliu, drauge, tačiau pastovios gyvenamosios vietos neturi, lygtinio paleidimo atveju laikinai apsistotų ben­druo­menės ,,(duomenys neskelbtini)“ gyvenamajame name. Aplinkybė dėl nepastovios gyvenamosios vietos gali būti viena iš rizikos veiksnių pakartotiniam nusikalstamumui. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad M. G. yra linkęs pasiduoti kitų įtakai, nusikaltimus padarė draugų įtakoje, siekdamas juos palaikyti. Nors teigia, kad laisvėje alkoholinius gėrimus vartojo saikingai, tačiau apsvaigimas nuo alkoholio turi neigiamos įtakos nuteistojo savikontrolei, išprovokuoja agresijos epizodus ir tai išlieka viena iš probleminių nuteistojo sričių. Įvertinus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OAS‘ys metodiką, nustatyta 42 balų rizika, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei. Pažymima, kad vidutinė rizikos grupė nesudaro neabejotino pagrindo lygtinio paleidimo tai­kymui, kadangi neatspindi pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos. Nagrinėjamu atveju by­lo­je esantys duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis spręs­damas savo problemas kartais taiko netinkamas sprendimų strategijas, neįvertina ankstesnio patyrimo, kartoja tas pačias klaidas, atsi­žvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją galima teigti, kad problemų sprendimo įgūdžiai silp­ni.Nuteistasis drausminėmis nuobaudomis nebaustas, vieną kartą skatintas, vykdo individualų so­cia­linės reabilitacijos planą, neatlygintinai dirba ir lanko maldos namus, tačiau šios aplinkybės tik pa­rodo, kad nuteistasis elgiasi taip kaip turi elgtis kiekvienas asmuo atliekantis laisvės atėmimo bausmę ir tai nesudaro besąlyginio pagrindo, taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistojo elgesio pokyčiai, kurie mažintų jo nusikalstamo elgesio riziką, nagrinėjamu atveju nėra pa­kan­ka­mai akivaizdūs. Kaip jau aukščiau aptarta, teismas nuteistojo atžvilgiu buvo parodęs pasitikėjimą ir paskyręs bausmės vykdymo atidėjimą, kurio metu nuteistasis įvykdė naują nusikalstamą veiką, tokiu būdu negalima daryti neginčijamos išvados, kad nuteistasis yra pasiruošęs integruotis į vi­suomenę ir laikysis įstatymų bei jam paskirtų apribojimų,. Vertinant šią ap­linkybę su visomis kitomis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, nėra pa­grin­do konstatuoti, kad M. G. daro aki­vaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio ri­zi­ką, o pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies rei­kalavimus, tai yra būtina sąlyga, norint nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį pa­lei­dimą. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteis­tąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pa­sieks tikslą. Byloje esančių nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka da­ryti iš­va­dai, kad M. G. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nu­teis­tojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam pa­lan­kų spren­di­mą.Konstatuojama, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistojo M. G. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Taigi apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, priėmė pagrįstą sprendimą, todėl nuteistojo M. G. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. G. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apy­lin­kės teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.