Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. M. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. M. 2019 m. lapkričio 23 d., apie 09.19 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0.99 promilių girtumas, ir neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Šiais savo veiksmais V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje.

V. M. teisme pripažino padaręs pažeidimą, nurodė, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, paaiškino, jog labai blogai vertina savo veiksmus.

Motyvuojamoji dalis

ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytus veiksmus, padarant neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas daugiau negu 0,4 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens. KET 14 punkte, be kita ko, numatytas imperatyvus draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų.

- asmens anketinių duomenų išrašu, iš kurio nustatyta, kad V. M. neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių (b. l. 8) bei kita byloje surinkta medžiaga.

Tiek ANK 424 straipsnio 4 dalis, tiek ANK 422 straipsnio 5 dalis nustato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, esant lengvam neblaivumui. Šios teisės normos skiriasi nusižengimo subjektu – kai veika padaroma vairuotojo (ANK 422 straipsnio 5 dalis) ir kai veika padaroma asmens, neturinčio teisės vairuoti (ANK 424 straipsnio 4 dalis). Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 91 punkte įtvirtinta vairuotojo sąvoka – tai asmuo, vairuojantis transporto priemonę ir ji nesiejama su įgyta teise vairuoti transporto priemonę. Įstatymų leidėjas, nustatydamas atsakomybę už nagrinėjamą veiką, aiškiai veikas išskyrė, nustatydamas subjekto specialųjį požymį – neturėjimą teisės vairuoti, tokiu būdu leisdamas daryti išvadą, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje vartojama vairuotojo sąvoka nėra tapati sąvokai apibrėžtai Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 91 punkte. V. M. neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių, todėl jo veiksmai dėl šios veikos kvalifikuojami pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį be papildomos kvalifikacijos pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Teismų praktikoje nagrinėjant bylas dėl analogiškų administracinių nusižengimų, tokios veikos taip pat nėra kvalifikuojamos papildomai pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 2AT-5-511-2018, 2017 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. 2AT-57-976/2017, Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis byloje Nr. AN2-414-255/2017, 2018 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. AN2-92-174/2018, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis byloje Nr. AN2-70-309/2017 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmiau aptartų, teismo posėdyje ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog V. M. 2019 m. lapkričio 23 d., apie 09.19 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Volkswagen Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0.99 promilių girtumas, ir neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Šiais savo veiksmais V. M. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda.

ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

V. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusižengimo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sukinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą V. M., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su eismo saugumu), pažeidėjo kaltės formą (nusižengimas įvykdytas tiesiogine tyčia), į tai, kad yra nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino ir gailisi padaręs nusižengimą (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į jo atsakomybę sukinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – labai jauno amžiaus, baustas administracine tvarka (b. l. 6-7), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteistas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas įstatymo sankcijoje numatytam baudos minimumui. Manytina, kad paskyrus būtent tokią nuobaudą, bus įgyvendinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis.

ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Teismas, spręsdamas dėl šios administracinio poveikio priemonės būtinumo, įvertina tai, kad V. M. yra labai jauno amžiaus, sutiko su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu, dėl jo padarymo labai gailėjosi, pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą, jo vairuotas automobilis Volkswagen Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo padarymo dieną nuosavybės teise priklausė ne jam, o UAB „C.“. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, bei į tai, kad šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas nėra privalomas, teismas sprendžia, kad automobilis Volkswagen Polo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 424 straipsnio 4 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutaria:

V. M. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.