Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. E. atstovo advokato M. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutarimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. birželio 30 d. V. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2017 m. gegužės 21 d., apie 14.55 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vairavo motociklą ,,Kawasaki VN 750“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus (nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis – 0,79 promilės), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė motociklo, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 127 punktų reikalavimus. Tokie V. E. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį ir 424 straipsnio 2 dalį.

Skundžiamu 2018 m. sausio 19 d. nutarimu Klaipėdos apylinkės teismas V. E. pripažino kaltu padarius ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 1 300 Eur baudą, konfiskuojant motociklą ,,Kawasaki VN 750“, valstybinis Nr. 494 B. A. nusižengimo bylos dalį pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį V. E. nutraukė.

Nagrinėjamu atveju yra nagrinėjami administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ar kelių ūkiu, todėl siekiant išsiaiškinti visas su byla susijusias svarbias aplinkybes būtina nustatyti visus privalomus šiam galimam pažeidimui elementus arba bent išvestinių neabejotinų duomenų pagrindu nustatyti labiausi tikėtinas įvykio aplinkybes ir tikėtiną jų seką.

Tik atlikus specialų tyrimą galima vienareikšmiškai teigti, jog pabirę transporto priemonės elementai ir jų išsidėstymas bei lokalizacija ant žolyno galbūt yra susiję su važiavusiu ir galbūt vėliau nukritusiu motociklu. Šių pirminių tyrimo veiksmų atlikta nebuvo, jų fiksavimo aplinkybės kelia abejonių, o vietoj to buvo pareigūnų pasiremta gyvenimiška patirtimi ir žiniomis bei atitinkama kvalifikacija neparemtu spėjimu, tai galėjo nutikti, jei taip buvo išmėtyti motociklo fragmentai, kaip jie pareigūnų ir buvo užfiksuoti.

Priimdamas sprendimą dėl galbūt su nagrinėjamu įvykiu susijusio motociklo „Kawasaki VN 750“ konfiskavimo teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad V. E. nepripažino padaręs teisės pažeidimo ir galbūt nurodė išgalvotas įvykio aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad būtina konfiskuoti V. E. priklausančią transporto priemonę, vertinant kaip tendencingumą, siekiant išimtinai griežtai nubausti motociklo savininką. Skundžiamame nutarime taip ir nebuvo nurodyta, kokiais faktiniais duomenimis teismas rėmėsi, darydamas prielaidas apie, teismo manymu, išgalvotas įvykio aplinkybes, ir kokias aplinkybes teismas laiko įrodytomis ir pakankamomis, tačiau daroma prielaida, kad už tai būtina konfiskuoti galimo administracinio nusižengimo objektą.

VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės paciento, patyrusio traumą, apžiūros lape, skiltyje „Traumos aplinkybės“ skubios pagalbos skyriaus gydytojas R. B. nurodė, kad V. E. nukrito stumdant motociklą (nedirbant varikliui). Tokio prieštaravimo priežastis galėjo būti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens streso būsena po įvykusio įvykio. Teismo pareiga buvo paaiškinti, kodėl iš vienodos reikšmės turinčių dokumentų jis pasirinko būtent tą, kuris palaiko vairavimo versiją, nors abu dokumentai buvo surašyti tą pačią dieną iš V. E. žodžių. Be to, liudytojas L. N. patvirtino teismui, jog dar prieš atvažiuojant Greitosios medicininės pagalbos automobiliui V. E. jam teigė, kad motociklą stūmėsi.

Taigi konstatuotina, jog transporto priemonės vairavimo fakto patvirtinimas skundžiamame nutarime yra grindžiamas iš esmės tik vieno liudytojo mediko G. P. užpildyta Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele. Tačiau, įvertinus jau išdėstytus argumentus, šie duomenys negali būti pagrindu neginčytinai patvirtinti asmens kaltę. G. P. pateikti duomenys nebuvo sugretinti su kitais byloje nustatytais duomenimis, todėl šiam įrodymui nepagrįstai suteikta didesnė įrodomoji galia nei kitų objektyvių duomenų. Be to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai visiškai be pagrindo ir nemotyvuotai atmesti. Toks procesinis pažeidimas neleidžia teismo nutarimo laikyti objektyviu, teisėtu ir pagrįstu byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma.

Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, negali remtis nepakankamais įrodymais, prielaidomis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ANK 636 straipsnyje įtvirtintą teisės normą, ne vieną kartą yra pažymėjęs, kad šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Paminėta teisė yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintos asmens teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalis. ANK 636 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių nusižengimų bylas, inter alia (be kita ko), motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardyti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Esant išdėstytiems argumentams ir aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę, todėl nėra pagrindo V. E. patraukti administracinėn atsakomybėn už inkriminuojamą pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde V. E. atstovas advokatas M. L. ginčija administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės klausimą ir tvirtina, kad V. E. motociklo, būdamas neblaivus, nevairavo, jį tik stūmėsi, todėl jo veiksmuose nėra ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, todėl, apelianto teigimu, administracinio nusižengimo byla V. E. turėjo būti nutraukta, nesant jo veiksmuose objektyviosios šio nusižengimo pusės – motociklo vairavimo fakto. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas išvadą, jog V. E. vairavo, o ne stūmėsi motociklą, padarė remdamasis duomenimis, kurie kelia pagrįstų abejonių dėl šių duomenų patikimumo, informatyvumo ir objektyvumo. Be to, apeliaciniame skunde nesutinkama su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas apeliaciniame skunde ginčija, kad V. E. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, sudėties, taip pat nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – transporto priemonės – motociklo – konfiskavimu. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako.

Išnagrinėjus teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas V. E. kaltės klausimu priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą.

V. E. nubaustas už tai, kad 2017 m. gegužės 21 d., apie 14.55 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vairavo motociklą ,,Kawasaki VN 750“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus (nustatytas lengvas – 0,79 promilės – neblaivumo laipsnis), nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė motociklo, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad V. E. neprisipažino kaltu dėl ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, teigdamas, kad jis motociklo nevairavo, o jį tik stūmėsi.

Apygardos teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados V. E. kaltės klausimu padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus bei tinkamai juos įvertino, teismo posėdžio metu apklausė liudytojus ir savo išvadas pagrindė visų byloje surinktų įrodymų visumos analize.

Apygardos teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog V. E. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo motociklą ,,Kawasaki VN 750“, valstybinis Nr. 494 BA, neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, būdamas neblaivus, nustatytas lengvas 0,79 promilės girtumas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė motociklo, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Apeliaciniame skunde keliama versija, kad V. E. motociklo būdamas neblaivus nevairavo, jį tik stūmėsi, vertintina kritiškai, kaip pažeidėjo gynybos pozicija.

Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvais, kuriais grindžiama V. E. kaltė, padarius ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, ir jų nebekartoja, tik pasisako dėl esminių apeliacinio skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui, kaip tai nurodyta Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kurioje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland).

Apelianto skundo argumentai, jog V. E. motociklo nevairavo, o jį tik stūmėsi, neįtikinami ir prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu kaip liudytojas apklaustas netrukus po įvykio atvykęs ir tiesiogiai su V. E. bendravęs gydytojas G. P. patvirtino, jog pats V. E. jam nurodė, kad važiuodamas motociklu jo nesuvaldė ir nuvirto bei susižalojo. Nurodė, kad įvykio vietoje jis surašė Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę, joje užfiksuodamas nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes. Kaip matyti iš šios kortelės (Forma Nr. 110/a) (b. l. 45–46), joje nurodyta: „Susižalojo vairuodamas motociklą, nuvažiavus nuo kelio nesusidūrus.“ (b. l. 46). Policijos pareigūnės L. J. 2017-05-01 tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, jog pagal gautą pranešimą nuvykus į įvykio vietą pastebėjo dešinėje kelio pusėje kelkraštyje gulintį žmogų, jis skundėsi galvos skausmais ir galbūt lūžusia ranka. Nukentėjęs motociklo vairuotojas prisistatė V. E. ir paaiškino, jog važiuodamas motociklu nuvažiavo nuo kelio ir susižalojo (b. l. 12). Apklausiama kaip liudytoja teisme L. J. nurodė, jog, kiek pamena, bendraujant asmeniškai su nukentėjusiuoju, pastarasis prisistatė V. E. ir paaiškino, jog važiuodamas motociklu nuo (duomenys neskelbtini) užvažiavo ant akmenukų, buvusių ant kelio, dėl to jį sumėtė ir jis nuvažiavo nuo kelio bei apvirto. Priešingai nei teigia apeliantas, apklausiama teisme policijos pareigūnė L. J. patvirtino savo tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes ir prašė jomis remtis, nurodydama, kad pranešimą surašė iš karto po įvykio, o šiuo metu, praėjus nemažai laiko, tiksliai visų aplinkybių neprisimena. Todėl apeliantas visiškai be pagrindo abejoja pareigūnės L. J. tarnybinio pranešimo objektyvumu ir teisėtumu.

Netikėti netrukus po įvykio pagal iškvietimą atvykusių ir tiesiogiai su V. E. bendravusių gydytojo G. P. ir policijos pareigūnės L. J. parodymais nėra pagrindo, nes byloje nenustatytos aplinkybės, kad jie pažinojo nukentėjusįjį ir būtų suinteresuoti jį apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti. Šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neprieštarauja byloje surinktiems duomenims, todėl, priešingai apelianto tvirtinimui, teismui nekyla jokių abejonių dėl jų patikimumo.

Taip pat nepagrįstos apelianto abejonės dėl nukentėjusiojo V. E. apklausos teisėtumo ir objektyvumo dėl to, kad jis po įvykio buvo streso būsenos, skundėsi skausmais (įvykio metu susižalojo ranką), nes kaip liudytojas teisme apklaustas gydytojas G. P. patvirtino, kad įvykio vietoje bendraujant su nukentėjusiuoju, jis buvo sąmoningas, kraujo spaudimas ir pulsas buvo normalūs. Policijos pareigūnė L. J. taip pat patvirtino, kad įvykio vietoje bendraujant su nukentėjusiuoju jis buvo sąmoningas, nurodė savo vardą, pavardę, gimimo datą. Tai, kad V. E. netrukus po įvykio buvo sąmoningas, rodo ir tai, jog jis, dar neatvykus medikams ir policijai, bendravo su pažįstamu L. N. ir prašė nuvaryti jo motociklą. Atsižvelgiant į šiuos duomenis bei įvertinus tai, jog medikai V. E. jokių kitų sužalojimų, išskyrus alkūnės išnirimą, nekonstatavo, nėra jokio pagrindo netikėti netrukus po įvykio atvykusių mediko G. P. ir policijos pareigūnės L. J. nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

Pažymėtina, jog eismo įvykio vietos apžiūros schemoje užfiksuota, kad įvykio vieta yra 5,3 metrų atstumu nuo kelkraščio, įvykio vietoje ant važiuojamosios kelio dalies bei žolės netoli nukentėjusiojo matėsi ratų stabdymo žymės, taip pat šalia vėžių matėsi sudužusios motociklo detalės (b. l. 15, 16). Analogiški duomenys užfiksuoti ir eismo įvykio vietos apžiūros protokole (b. l. 4–5). Atsižvelgdamas į šiuos duomenis bei minėtų liudytojų – gydytojo G. P. ir policijos pareigūnės L. J., tiesiogiai bendravusių su nukentėjusiuoju V. E. įvykio vietoje, – parodymus bei jų rašytiniuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes apie tai, jog pats V. E. jiems nurodė, jog vairuodamas motociklą nuvirto ir susižalojo, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai administracinėn atsakomybėn traukiamo V. E. parodymus apie tai, jog jis 241 kilogramą sveriantį motociklą stūmėsi kelkraščiu, o ne juo važiavo (taip teisme parodė ir liudytojas R. R.), kai motociklo virtimo žymės nustatytos 5,3 metrų atstumu nuo kelkraščio, vertino kaip V. E. gynybos versiją, siekianti išvengti administracinės atsakomybės, o liudytojo R. R. parodymus – kaip neobjektyvius ir neatitinkančius nustatytų faktinių įvykio aplinkybių. Abejones dėl V. E. 2017-05-24 rašytiniame paaiškinime, pažymėtina, praėjus trims dienoms po įvykio, nurodytų aplinkybių, kad jis motociklą stūmėsi, o ne juo važiavo (tokios pozicijos jis laikėsi ir bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, taip tvirtinama ir jo atstovo apeliaciniame skunde), sustiprina ir tai, kad netrukus po įvykio V. E. pažįstamo asmens, dar neatvykus policijai ir medikams, prašė nuvaryti iš įvykio vietos jo motociklą. Tokie V. E. veiksmai tik patvirtina jo siekį išvengti administracinės atsakomybės už motociklo vairavimą esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti šios transporto priemonės.

Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl policijos pareigūnų surašytų tarnybinių pranešimų, eismo įvykio vietos apžiūros schemos, įvykio vietos apžiūros protokolo ir kitų byloje esančių policijos pareigūnų pateiktų duomenų patikimumo, apeliantui darant prielaidas, kad jie surašyti ne tų pareigūnų, kurie juos pasirašė, galbūt nurodant faktinių aplinkybių neatitinkančius duomenis, atmestinos kaip nepagrįstos. Vien tai, kad eismo įvykio vietos apžiūros schema buvo perbraižyta kito pareigūno, perkeliant tuos pačius (analogiškus) duomenis iš pirminės schemos (nubraižyta įvykio vietoje ant paprasto balto popieriaus lapo, nelygiomis linijomis ir pan.), kurią nubraižė į įvykio vietą pagal iškvietimą atvykęs pareigūnas (byloje pateikti duomenys patvirtina, kad pagal iškvietimą į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai L. J. ir E. K. (b. l. 12), bei tai, kad eismo įvykio vietos apžiūros protokolą surašė pareigūnas M. J. (jis, be kita ko, patikrino ir transporto priemonės techninę būklę bei surašė apžiūros protokolą (b. l. 6–8) (kaip matyti iš policijos pareigūnės V. P. 2017-05-21 tarnybinio pranešimo (b. l. 13), tą dieną ji patruliavo kartu su kolega M. J., jie abu dalyvavo motociklo apžiūroje), nekelia jokių abejonių dėl šių duomenų patikimumo, nes, kaip matyti, įvykio aplinkybės buvo tiriamos dviejų policijos pareigūnų ekipažų, t. y. L. J. ir E. K. (b. l. 12) bei M. J. ir V. P. (b. l. 4–5; 6–8; 13).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad V. E. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, yra visiškai įrodyta, o pirmosios instancijos teismas, priešingai nei savo apeliaciniame skunde teigia pažeidėjo atstovas, išsamiai ištyrė bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnio 2 dalis), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą V. E. kaltės klausimu, todėl pagrindo panaikinti skundžiamą Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 19 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. E. nutraukti nėra.

Dėl administracinio poveikio priemonės

ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodyti veiksmai (transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, ar kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, padaryti neblaivaus (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens, taip pat vengusio neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusio iki patikrinimo asmens) užtraukia baudą nuo 1 100 Eur iki 1 500 Eur. ANK 424 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

ANK 29 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

Kadangi turto konfiskavimas, kaip administracinio poveikio priemonė, skiriama kartu su administracine nuobauda, ji turi padėti užtikrinti administracinės nuobaudos tikslus, be to, skiriama tik laikantis įstatymo ir tik įstatymo numatytais atvejais, todėl ją skiriant vadovaujamasi tomis pačiomis taisyklėmis, principais, kaip ir skiriant administracinę nuobaudą.

ANK įtvirtinta, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. ANK 32 straipsnis numato, jog nuobauda už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis).

Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas konfiskavo motociklą ,,Kawasaki VN 750“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso pažeidėjui V. E., šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad V. E. nepripažino padaręs nusižengimo, jo tyrimo metu siekė išvengti atsakomybės, nurodydamas išgalvotas įvykio aplinkybes dėl motociklo stūmimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad pažeidėjui būtina skirti transporto priemonės konfiskavimą.

Nuobaudos individualizavimo kontekste įvertinus bylos medžiagą ir nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl nuobaudos individualizavimo, byloje esančius įrodymus vertino formaliai ir padarė nepagrįstas išvadas ginčijamu aspektu. Apygardos teismo vertinimu, vien tai, kad V. E. savo kaltę neigė, t. y. teigė stūmęsis, o ne vairavęs motociklą, savaime nėra pagrindas taikyti pažeidėjui administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, kuri už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, numatyta kaip alternatyvi. Būtina įvertinti visumą aplinkybių, reikšmingų administracinės nuobaudos skyrimui.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-489/2017).

Atsižvelgiant į nurodytą Konstitucinio Teismo ir kasacinės instancijos teismo išaiškinimą proporcingumo prasme, apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismo sprendimas skirti V. E. už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą, kuri už padarytą administracinį nusižengimą numatyta kaip alternatyvi, įvertinus pažeidėjo asmenybę (už analogišką nusižengimą anksčiau nebuvo baustas), yra neproporcingas. Atsižvelgus į tai, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad šioje byloje V. E. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, paskirta didesnė nei minimali sankcijoje numatyta bauda – 1 300 Eur – bus pakankama, kad būtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bei užtikrintas prevencinis poveikis. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas skundžiamą nutarimą pakeisti, panaikinant nutarimo dalį dėl transporto priemonės konfiskavimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 19 d. nutarimą.

Panaikinti V. E. paskirtą administracinio poveikio priemonę – motociklo ,,Kawasaki VN 750“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.