Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą. Pareiškėja pareiškime (el. b. l. 1–5) nurodė, kad V. V. ir V. V. buvo sutuoktiniai. 2004 m. rugpjūčio 17 d. V. V. sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju padarė patvarkymą, kad jos mirties dieną visas jai priklausantis turtas paliekamas V. V.. Jeigu V. V. mirtų anksčiau jos, palikimo nepriimtų arba nuo jo atsisakytų, tuomet visą jai priklausantį turtą palieka I. K.. 2004 m. rugpjūčio 17 d. V. V., sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju padarė patvarkymą, kad jo mirties dieną visas jam priklausantis turtas paliekamas V. V.. Jeigu V. V. mirtų anksčiau jo, palikimo nepriimtų arba nuo jo atsisakytų, tuomet visą jam priklausantį turtą palieka I. K.. V. V. (duomenys neskelbtini) mirė. V. V. po sutuoktinės mirties nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo. Po sutuoktinės mirties V. V. gyveno (duomenys neskelbtini). Nekilnojamas turtas - namas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo įgytas santuokoje ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė mirusiems sutuoktiniams V. V. ir V. V.. (duomenys neskelbtini) mirė V. V.. V. V. palikimą 2018 m. vasario 22 d. priėmė I. K.. Įstatyminių įpėdinių ir testamentinių įpėdinių, pretenduojančių priimti V. V. ir V. V. palikimą nėra.Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą (el. b. l. 46–44) nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie palikėjų palikimo perėjimą valstybei. Tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų pareiškimo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui, taip pat nurodė, kad suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nedalyvaus.Pareiškėja teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškimą palaiko, patvirtino jame nurodytas aplinkybes. V. V. priėmė savo sutuoktinės palikimą faktiškai pradėdamas valdyti turtą, liko toliau gyventi jų bendrame name, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčiu. V. V. tolimas pareiškėjos giminaitis, jį ir jo sutuoktinę pareiškėja senatvėje globojo. Valevičiai vaikų neturėjo. Jokių ginčų dėl palikimo nebuvo ir nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant išvardytų sąlygų visetui, galima nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Šilingės poilsio namai“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla 3K-3-669/2013; 2012 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. D. V. ir J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-443/2012; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byla Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal O. L. pareiškimą, byla Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. A. v. A. P., Klaipėdos apskrities viršininko administracija, byla Nr. 3K-3-93/2009).Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, prie pareiškimo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. V. ir V. V. buvo sutuoktiniai (el. b. l. 6). 2004 m. rugpjūčio 17 d. V. V. sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju padarė patvarkymą, kad jos mirties dieną visas jai priklausantis turtas paliekamas V. V. (el. b. l. 8). 2004 m. rugpjūčio 17 d. V. V., sudarė testamentą, kuriuo savo mirties atveju padarė patvarkymą, kad jo mirties dieną visas jam priklausantis turtas paliekamas V. V. (el. b. l. 7). V. V. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9). V. V. po sutuoktinės mirties nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir palikimo priėmimo. V. V. ir V. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėjo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. 5295-8001-9016), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11–14). Po sutuoktinės mirties V. V. gyveno (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius (el. b. l. 10, 19–36), ir savo lėšomis tvarkė namą ir gerino jo būklę įrengdamas vandentiekį į namą (el. b. l. 36). V. V. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 15). V. V. palikimą 2018 m. vasario 22 d. priėmė I. K. (el. b. l. 18). Aptarti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime ir pareiškėjos teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės patvirtina, kad V. V., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos sutuoktinis V. V., miręs 2018 m. sausio 2 d. Jokio ginčo dėl palikimo nebuvo ir nėra šiuo metu.Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, jog V. V., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės V. V., mirusios (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kadangi palikimo neleidžiama priimti iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, tai pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad V. V. faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą, priėmė palikimą po savo sutuoktinės V. V. mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.