- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-01-15
- Bylos Nr.
- 1-377-859/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40028-2024-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vladimir Berezovskij
- Kaltinamasis
- M. Š.
- Advokatai
- Jolanta Klimavičienė
kaltinamajam M. Š. ir jo gynėjai advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei, viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
M. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Kaltinamasis), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytos nusikalstamos veikos aplinkybės
M. Š. 2024 m. spalio 12 d. apie 09.11 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiu pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 2,39 promilių neblaivumą. Šiais savo veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo.
Kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad pripažįsta savo kaltę, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Prokurorė ir kaltinamasis bei jo gynėja advokato padėjėja su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko. Teismas, apklausęs kaltinamąjį ir įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimą nutraukė (BPK 273 straipsnis).
Teisiamajame posėdyje 2025 m. sausio 8 d. Kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sutiko duoti parodymus tuoj pat po kaltinamojo akto paskelbimo ir parodė, kad dėl asmeninių santykių (duomenys neskelbtini) netinkamai pasirinko problemos sprendimo būdą ir vartojo su draugais alkoholį. Nusprendė grįžti namo automobiliu. Tam susirado per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę „(duomenys neskelbtini)“ automobilių dalinimosi paslaugą teikiančios bendrovės automobilį VW „(duomenys neskelbtini)“, kurį (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) programėlės pagalbą atrakino, įsėdo į automobilį ir rakteliu aktyvavęs automobilį norėjo juo važiuoti namo. Automobilis pajudėjo į priekį ir atsirėmė į sienelę bei sustojo. Suprato, kad to vairuoti negali. Prie automobilio vairo užmigo, o pabudęs pamatė policijos patrulį. Dėl padaryto labai nuoširdžiai gailisi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal sesės laidavimą.
Ikiteisminiame tyrime 2024 m. spalio 14 d. įtariamuoju apklaustas M. Š. savo kaltę visiškai pripažino, dėl jos padarymo gailėjosi ir parodė, kad automobilį „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsinuomojo 2024 m. spalio 12 d. per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę, šis automobilis priklauso „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. spalio 12 d. apie 03.00 val. jis iš draugo namų su taksi išvažiavo į miestą, tiksliau į barą. Bare susitiko su draugais, vartojo alkoholinius gėrimus. Jis suvartojo maždaug 0,5 l viskio. Po 8.00 val. ryto su draugais taksi nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini). Tuomet jis, norėdamas rasti taksi, pėsčiomis nuėjo iki (duomenys neskelbtini). Taksi nerado, tad pamatęs „(duomenys neskelbtini)“ automobilį nusprendė jį išsinuomoti ir įsėdo į automobilį. Jis neatsimena visų aplinkybių dėl savo girtumo. Jis atsimena tik tiek, kad po maždaug 9.00 val. atvyko policijos pareigūnai, adresu (duomenys neskelbtini), kurie pasiteiravo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, ar vairavo automobilį. Jis atsakė, kad alkoholinius gėrimus vartojo, vairavimo fakto jis neatsimena. Tuomet pareigūnai patikrino jo blaivumą ir jam nustatė 2,39 promiles etilo alkoholio koncentracijos. Su nustatymu girtumu jis sutinka (t. 1, b. l. 61-63).
Papildomai ikiteisminiame tyrime 2024 m. spalio 18 d. įtariamuoju apklaustas M. Š. parodė, kad lieka prie 2024 m. spalio 14 d. apklausoje duotų parodymų (t. 1, b. l. 71-72).
Be Kaltinamojo parodymų teisiamajame posėdyje ir ikiteisminiame tyrime, jo kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti bylos duomenys, kurie buvo paskelbti byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 290 ir 291 straipsniai).
BRIT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2024 m. spalio 12 d. 9.13 val. registruotas pranešimas, apie neblaivų vairuotoją (t. 1, b. l. 6-8).
Ikiteisminiame tyrime 2024 m. spalio 12 d. apklaustas liudytojas M. S. (į gautą iškvietimą atvykęs policijos pareigūnas) parodė, kad 2024 m. spalio 12 d. <...> apie 09.11 val. iš Vilniaus AVPK OVS budėtojo jie gavo nurodymą reaguoti į pranešimą PRĮR ROIK 0124000638719 dėl to, kad neblaivus vairuotojas su išnuomotu „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu „Volkswagen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, atsitrenkė į tvorą šalia pastato Nr. (duomenys neskelbtini) ir užmigo prie vairo. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko apie įvykį pranešęs E. B., kuris nurodė, kad matė patį eismo įvykį; matė kaip automobilyje – vairuotojo sėdynėje miegantis vyriškis prieš tai vairuodamas automobilį atsitrenkė į pėsčiųjų atitvarus, po ko automobilis sustojo. Pranešėjas priėjęs prie automobilio vairuotojo pastebėjo, kad šis miega vairuotojo sėdynėje, automobilyje yra vienas. E. B. išjungė automobilio pavarą ir pranešė bendrojo pagalbos centro telefonu 112. Pranešėjo teigimu, vairuotojas atrodė neblaivus, nuo vairuotojo buvo juntamas alkoholio kvapas. Įvykio vietos adresas - (duomenys neskelbtini), ribojasi su (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelės teritorija. Išsiaiškinus pirmines aplinkybes ir nuėjus prie automobilyje vairuotojo vietoje miegančio vyriškio, vos pradarius dureles buvo juntamas labai stiprus alkoholio kvapas, o vairuotojas miegojo. Automobilio variklis buvo nedelsiant užgesintas. Pažadinus vairuotoją, šiam kalbant, jo kalba buvo nerišli, sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, atrodė, kad vairuotojas nesiorientuoja aplinkoje. Nustatyta, kad automobilio vairuotojas yra M. Š. Pasiteiravus vairuotojo, kas nutiko, šis neigė vairavęs automobilį, taip pat tvirtino, kad jokio eismo įvykio nesukėlė. Pasiteiravus ar vartojo alkoholį, šis patvirtino, kad gėrė alkoholio prieš tris valandas. Pasiteiravus kada atsisėdo į automobilį, M. Š. atsakė „nesvarbu“. Pareikalavus pasitikrinti blaivumą, 09.29 val. buvo nustatytas 2,39 prom. neblaivumas. Tikrinant pakartotinai, 09.47 val. buvo nustatytas 2,45 prom. neblaivumas. Po nustatyto neblaivumo vairuotojas buvo informuotas, kad jo atžvilgiu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į komisariatą. Automobilis po apžiūros buvo perduotas „(duomenys neskelbtini)“ atstovams. Apžiūros metu, automobilyje alkoholio butelių neaptikta (t. 1, b. l. 35-36).
Ikiteisminiame tyrime 2024 m. spalio 17 d. apklaustas liudytojas E. B. parodė, kad 2024 m. spalio 12 d. apie 08.30 val. jis atvažiavo krovininiu mikroautobusu, adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti draugo. Atvykęs į vietą, transporto priemonėje laukė draugo, apie 09.00 val. pamatė kaip automobilis „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuriedėjo į pėsčiųjų turėklus. Išlipęs iš mikroautobuso jis nuėjo prie automobilio, jis buvo užvestas. Atidarė vairuotojo dureles ir pamatė, kad vairuotojas palenkęs galvą miega. Kadangi automobilis buvo užvestas, su įjungta pavara, jis išjungė pavarą. Tuomet jis patikrino, ar vairuotojas gyvas, pajudino vairuotoją, šis kvėpavo, bet nereagavo. Iškvietė pareigūnus (t. 1, b. l. 38-40).
Daiktų apžiūros protokolu 2024 m. spalio 12 d. apžiūrėtas lengvasis automobilis „VW (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), <...> atsirėmęs į aikštelės atitvarus; automobilio pažeidimų nenustatyta. <...> prieigos galimai yra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis (t. 1, b. l. 19-21).
2024 m. spalio 12 d. užpildytas neblaivumo nustatymo aktas, Kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0106, patikros Nr. 2069723 (galiojo iki 2024 m. lapkričio 17 d. (t. 1, b. l. 54)), patikrinus Kaltinamojo neblaivumą, 09.29 val. jam nustatytas 2,39 prom., 09.47 val. - 2,45 prom. neblaivumas. Kaltinamasis su tikrinimo rezultatais sutiko (t. 1, b. l. 51).
Iš alkoholio kiekio matuoklio išrašų matyti, kad Kaltinamajam 2024 m. spalio 12 d. 09.29 val. nustatytos 2,39 promilės; 09.47 val. - 2,45 promilės (t. 1, b. l. 52-53).
Perklausius BPC garso įrašą pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92312575872, skambu io prad ia_ 2024-10-12 09_11_09).mp3“ (saugoma DVD-R diske prie bylos t. 1 viršelio reversinės pusės), nustatytos aplinkybės sutampa su 2024 m. spalio 16 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotomis aplinkybėmis dėl gauto pranešėjo skambučio apie galimai neblaivų vairuotoją (t. 1, b. l. 41-42).
Peržiūrėjus „Kūno“ kameros vaizdo įrašus pavadinimais: „PSS-20241012-092136UTC+0300“, „PSS-20241012-092157UTC+0300“; „PSS-20241012-095137UTC+0300“, „PSS-20241012-092136UTC+0300“ ir „PSS-20241012-095158UTC+0300“ (saugoma DVD-R diske prie bylos t. 1 viršelio reversinės pusės), jame nustatytos aplinkybės sutampa su 2024 m. spalio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotomis aplinkybėmis: kaip į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai bendrauja su pranešėju, eina iki jo nurodyto automobilio, bando pažadinti vairuotoją, šį pažadinus, su juo bendrauja, taip pat užfiksuota, kaip atliekamas vairuotojo blaivumo patikrinimas alkotesteriu bei gaunami jo rezultatai – pirmuoju tikrinimu - 2,39 prom., antruoju - 2,45 prom., pildomi procesiniai dokumentai (t. 1, b. l. 43-45).
Peržiūrėjus vaizdo įrašus, gautus iš „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) (saugoma DVD-R diske prie bylos t. 1 viršelio reversinės pusės), nustatytos aplinkybės sutampa su 2024 m. lapkričio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotomis aplinkybėmis: pirmame, antrame ir ketvirtame vaizdo įraše užfiksuota, kaip asmuo (Kaltinamasis) apžiūri automobilį ir įsėda į vidų; trečiame vaizdo įraše užfiksuota, kaip minėtas automobilis nurieda iš stovėjimo vietos ir atsitrenkia į tvorą, po kurio laiko ateina vyriškis (liudytojas E. B.) ir apžiūrinėja automobilyje sėdintį asmenį bei patį automobilį, vėliau kalba mobiliuoju telefonu; po kurio laiko atvažiuoja policijos pareigūnai (t. 1, b. l. 49-50).
Šiame nuosprendyje išdėstyti teismo ištirti bylos duomenys surinkti įstatymų nustatyta tvarka ir atitinka įrodymams keliamus teisėtumo ir sąsajumo reikalavimus. Visi šie duomenys sudaro vientisą logišką seką, papildo vieni kitus. Todėl šiuos bylos duomenis teismas laiko įrodymais, kuriuos vertina pagal savo vidinį įsitikinimą pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnis). Pirmiau išdėstyti įrodymai sudaro pagrindą konstatuoti, kad Kaltinamojo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta.
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Nors bendraudamas su į gautą iškvietimą atvykusiais pareigūnais, Kaltinamasis nurodė, jog dėl apsvaigimo neatsimena paties vairavimo fakto, visgi, tiek apklausiamas ikiteisminiame tyrime, tiek teisiamajame posėdyje, Kaltinamasis savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino. Minėta, kad teisme Kaltinamasis parodė, kad iki paryčių vartojo alkoholinius gėrimus (viskį) ir, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nusprendė automobilį išsinuomoti per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę. Aktyvavęs elektromobilį juo pariedėjo iki atitvaro ir sustojo. Supratęs, kad negalįs vairuoti, prie automobilio vairo užmigo. Šiuo atveju minėta, kad liudytojas E. B. patvirtino faktą, kad po to, kai automobilis atsirėmė į tvorelę, priėjęs ir atidaręs durelės pamatė miegantį Kaltinamąjį ir įjungtą automobilio pavarą, kurią išjungė liudytojas. Kaltinamojo parodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo patvirtina ir kiti jau šiame nuosprendyje išdėstyti įrodymai: pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją; liudytojų M. S., E. B. apklausos potokoluose užfiksuotos aplinkybės, tarnybiniai pranešimai, alkotesterio rodmenys, neblaivumo nustatymo aktas su jame užfiksuotais Kaltinamajam nustatytais neblaivumo požymiais, vaizdo ir garso įrašai.
Atsižvelgdamas į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad neginčijamai nustatyta, kad M. Š. 2024 m. spalio 12 d. apie 09.11 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiu pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu jam nustatė 2,39 promilių neblaivumą. Šiais savo veiksmais M. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Pagrindo konstatuoti, kad Kaltinamasis savarankiškai atsisakė daryti nusikalstamą veiką, nėra, nes jis dėl apsvaigimo nesugebėdamas vairuoti automobilį, anot jo pačio, nusprendė to nedaryti ir galiausiai užmigo prie vairo. Taigi, nusikalstama veika, kaip minėta, formaliai jau buvo padaryta. Konkrečiu atveju svarbūs ir liudytojo E. B. parodymai, kad būtent jis, pamatęs miegantį Kaltinamąjį, išjungė automobilio pavarą po to, kai šis buvo atsirėmęs į atitvarus.
Kaltinamasis vairavo automobilį, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokį prašymą teisme pareiškė ir laiduotoju prašoma būti kaltinamojo sesuo I. G. Prašė laidavimą taikyti be užstato. Prokurorė byloje pateikė pastarąją charakterizuojančius duomenis.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, šis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas taikomas tik esant visų šiame straipsnyje išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Išnagrinėjęs bylą, teismas nustatė, kad yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti Kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nes jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (konkrečiu atveju, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje), 2) neteistas (b. l. 80; LITEKO duomenys), administracine nuobauda baustas tik kartą (b. l. 82), už su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusį administracinį nusižengimą, bauda sumokėta; 3) visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką; 4) yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pažymėtina, kad Kaltinamasis savo kaltę pripažino, viso proceso eigoje nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys, kad ir apklausiamas teisme Kaltinamasis gailėjimąsi dėl padarytos veikos parodė nedirbtinu susijaudinimu. Atkreipė dėmesį į sesers, kurią prašo skirti laiduotoja, pagalbą jam sunkiuoju laikotarpiu pokalbiais dėl padaryto ir ateities veiksmų bei tikslų. Tai patvirtino ir pastarojo sesuo, kai teismas klausėsi jos paaiškinimų, siekdamas įsitikinti jos tinkamumu būti Kaltinamojo laiduotoja. Pastaroji nesuvaidintomis emocijomis patvirtino išgyvenimus dėl brolio elgesio. Patvirtino padedantį jam, tačiau ir išsakiusi priekaištų dėl padaryto neapgalvoto elgesio – vairavimo neblaiviu, dėl ko nagrinėjama ši byla. Visgi, išskyrė itin artimą abipusį ryšį ir palaikymą, kasdien bendraujant telefonu, aptariant daugelį Kaltinamajam svarbių gyvenimo klausimų ir galimų jų sprendimų būdų. Užtikrino, kad padės broliui nebenusikalsti ir nedaryti jokių nusižengimų, ko anksčiau nebūta.
Minėta, kad Kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas taip pat įvertina Kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą ((duomenys neskelbtini)), dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), darbdavio apibūdinamas teigiamai. Į bylą pateikti sertifikatai, mokymų diplomai patvirtina, kad Kaltinamasis nuolat gilina savo profesines žinias, praeityje neteistas, administracine tvarka baustas tik kartą, jo padarytas administracinis nusižengimas nešiurkštus. Visa tai, kas nustatyta, sudaro pagrindą konstatuoti teigiamą Kaltinamojo charakteristiką.
Pažymėtina ir tai, kad aptartais įrodymais nustatyta, kad Kaltinamasis taip ir nesugebėjo išvažiuoti iš parkavimosi aikštelės – aktyvavęs elektromobilį šio faktiškai nesuvaldė ir pariedėjo iki atitvaro. Taigi, formaliai jis automobilį vairavo. Visgi, laikytina, kad nebesugebėjęs dėl neblaivumo automobilį valdyti, Kaltinamasis prie vairo užmigo, nors ir atsirėmė į atitvarą. Konkrečiu atveju buvo išvengta skaudesnių padarinių iš esmės dėl pačio Kaltinamojo neblaivumo, užmigus prie vairo aktyvuotu automobiliu ir įjungta pavara. Pagrindo konstatuoti, kad Kaltinamasis savarankiškai atsisakė daryti nusikalstamą veiką, nėra, nes jis dėl apsvaigimo nesugebėdamas vairuoti toliau automobilį, nei tai padarė pačioje vairavimo pradinėje stadijoje. Taigi, nusikalstama veika, kaip minėta, buvo padaryta.
Pažymėtina, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Kaltinamajam toks elgesys nėra būdingas. Pirmą kartą nusikalsta. Padarytas nusikaltimas laikytinas atsitiktiniu, o ne sistemingu Kaltinamojo elgesiu. Tam neprieštarauja ir jau aptarti Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys.
Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas sprendžia, kad Kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).
Nagrinėjamu atveju atleisti Kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašė jo sesuo I. G., kuri teisiamajame posėdyje nurodė, kad jos manymu, ji gali būti laiduotoja. Pati turi tvirtą charakterį, puikiai žino savo brolį, jo elgesį ir jo charakterį. Apie įvykį jai pranešė pats M. Š., paskambino iš policijos, toks brolio poelgis ją šokiravo, su juo turėjo griežtą pokalbį, po įvykio daug kalbėjosi, nors jis ir pats viską supranta. Mano, jog vien tai, kad jis kreipėsi būtent į ją, rodo, kad jos nuomonė jam svarbi, jos klausosi. Ji jam padeda gyvenimiškais patarimais. Santykį su broliu apibūdina kaip labai gerą ir šiltą, jie nuolat matosi, susiskambina telefonu, kasdien kalbasi.
Įvertinęs laiduotojos asmenybę bei išklausęs ją betarpiškai teisme, teismas mano, jog pagrindo abejoti jos tinkamumu būti laiduotoja, nėra. Minėta, kad laiduotoja Kaltinamąjį palaiko šioje ir jam, bei jo artimiesiems, sudėtingoje situacijoje, padeda ir yra pasiryžusi padėti ir šiame baudžiamajame procese. Jos turima patirtis bei abiejų įvardintas šiltas, stiprus nuolatinis ryšys, pasireiškiantis ir faktiškai kasdieniu bendravimu, dalijimasis asmeniniais išgyvenimais, rūpesčiais ir pagalba, leidžia spręsti, kad Kaltinamojo sesuo darys teigiamą įtaką Kaltinamajam, jog šis nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų. Tai teismo laikytina vienu iš esminių momentų, nustatant laiduotojos tinkamumą prisiimti nemažą atsakomybės naštą už kaltinamojo padarytą nusikaltimą. Svarbūs ir kiti byloje pateikti laiduotoją teigiami charakterizuojantys duomenys: neteista, nebausta (išnykęs), darbe charakterizuojama teigiamai. Visuma šių aplinkybių sudaro pagrindą spręsti, kad I. G. daro ir laidavimo instituto taikymo prasme gali Kaltinamajam toliau daryti teigiamą įtaką.
Dėl išdėstyto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad Kaltinamasis, padaręs nusikalstamą veiką – nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o laiduotoja skirtina I. G., nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato. Teismo vertinimu toks laidavimo terminas padės įgyvendinti BK 40 straipsnio institutą. Baudžiamoji byla nutrauktina.
IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo
Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,39 promilių neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Įvertinęs pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad Kaltinamasis formaliai vairavo neblaivus, nes sėdo už elektromobilio vairo ir automobilį aktyvavo, po ko šis pariedėjęs atsirėmė į atitvarą bei sustojo. Supratęs, kad negalįs vairuoti, Kaltinamasis negalėjo dėl neblaivumo vairuoti ir užmigo prie automobilio vairo. Kaltinamajam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis, kuris, kaip matyti iš antro patikrinimo, tik didėjo. Visą tai sudaro pagrindą Kaltinamajam taikyti aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, nes tęsti jau formaliai padarytą nusikalstamą veiką Kaltinamasis atsisakė ne dėl savo noro ir suvokimo ką padarė, o dėl savo neblaivaus stovio, dėl kurio realiai nesugebėjo kontroliuoti aktyvuotą elektromobilį dar pradinėje vairavimo stadijoje. Visgi, pirmiau aptartos aplinkybės, taip pat šioje byloje nustatyti Kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys, duoda pagrindo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju pakaks nustatyti minimalų baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių, išskirtinai šioje situacijoje teismas mato galimybę pasitikėti Kaltinamuoju ir paskiria šiam draudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant minimalų 1 (vienerių) metų ribojimo terminą.
Toks terminas yra proporcingas padarytam nusikaltimui, Kaltinamojo charakterizuojantiems duomenims, be to, atitinka teisingumo ir protingumo principams.
Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. spalio 14 d., kai Kaltinamajam buvo apribota galimybė naudotis šia teise (b. l. 73-74, 75). Apie sprendimą informuotina akcinė bendrovė „Regitra“.
Dėl turto konfiskavimas (BK 72 straipsnis).
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
Byloje nustatyta, kad automobilis „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas UAB (duomenys neskelbtini) vardu (b. l. 31). Šiuo automobiliu buvo padaryta nusikalstama veika, kuri konstatuota šiuo nuosprendžiu. Išlygų, kurioms esant ši baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų taikoma, nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, jog automobilis priklauso trečiajam asmeniui, taikytina BK 72 straipsnio 5 dalies nuostata, iš Kaltinamojo išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
VšĮ „Emprekis“ duomenimis (2024-10 leidinys), vidutinė 2021 m. laidos automobilio „VW (duomenys neskelbtini)“, kaina Lietuvoje su PVM – 15 570 eurų (b. l. 32). Teisiamajame posėdyje gynyba pateikė turto vertintojo atliktą Kelių transporto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, jog transporto priemonės „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė (su PVM) yra 9 440 eurų. Kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą.
Susipažinęs su pateikta konkretaus automobilio – „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita, joje atlikta analize, atsižvelgdamas į tai, kad ataskaitoje įvertintas ir minėtos transporto priemonės nusidėvėjimas, buvęs iki įvykio, pripažįsta, jog automobilio rinkos vertė laikytina 9 440 eurų.
Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).
Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog visos automobilio vertės atitinkančios pinigų sumos išieškojimas nebūtų proporcingas. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių visumą (Kaltinamasis dar iki įvykio visur vyko naudodamasis taksi paslaugomis, bet jau būdamas visiškai girtas, dėl sunkiai ir pačio paaiškinamų priežasčių, programėle išsinuomojo minėtą automobilį, atsisėdęs už vairo automobilį aktyvavo, tačiau jo nesuvaldęs, sudarė sąlygas automobiliui pariedėti ir atsiremti į atitvarą bei sustoti. Faktiškai dėl neblaivumo aktyvuotu elektromobiliu atsirėmė į atitvarą ir palikęs įjungtą pavarą užmigo. prie vairo ir miegojo, iki atvyko policijos ekipažas. Nors įvykio vietoje bendraudamas su pareigūnais neprisiminė vairavimo fakto, tačiau savo kaltę viso baudžiamojo proceso metu pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis praeityje nebuvo teistas ir administracine tvarka už vairavimą neblaiviu nebuvo baustas, bylos duomenimis, sumokėjo transporto priemonės savininko nurodytą pinigų sumą dėl sutarties pažeidimo ir automobilio vertės, t. t.).
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, dėl formaliai Kaltinamojo atliktų nusikalstamą veiką atitinkančių veiksmų, įvertinus jau minėtą Kaltinamojo teigiamą charakteristiką ir požiūrį į padarytą nusikaltimą, konkrečiu atveju iš Kaltinamojo išieškotina dalis automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – 4 000 EUR (keturi tūkstančiai eurų).
Dėl kardomųjų priemonių
Kaltinamajam šiame baudžiamajame procese taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą (b. l. 73-74), panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus. Vairuotojo pažymėjimas perduotinas akcinei bendrovei „Regitrai“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. Š., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti. Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.
Laiduotoja paskirti I. G.
Paskirti M. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 1 (vieneriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo 2024 m. spalio 14 d. Apie priimtą sprendimą informuoti akcinę bendrovę „Regitrą“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, iš M. Š. valstybės naudai išieškant dalį automobilio „Volkswagen (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią pinigų sumą – 4 000 EUR (keturi tūkstančiai eurų).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti šiame baudžiamajame procese taikomas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą. Vairuotojo pažymėjimą perduoti akcinei bendrovei „Regitrai“.
Nuosprendis per dvidešimt dienų, nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.