- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-30
- Bylos Nr.
- e2S-809-967/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-01184-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- UAB „Rožinis dramblys“
- Trečiasis asmuo
- V. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutarties ir 2023 m. vasario 6 d. papildomos nutarties, priimtas civilinėje byloje pagal A. M. ieškinį atsakovui UAB „Rožinis dramblys“ dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – V. K.,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Rožinis dramblys“ reikalaudama: 1 ) pripažinti, kad atsakovė UAB „Rožinis dramblys“ Facebook paskyroje viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini)“, viešomis publikacijomis: 1) „(duomenys neskelbtini)“; 2) „(duomenys neskelbtini)“ bei 2022 m. gegužės 17 d. Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidinyje Nr. 2 straipsniu „(duomenys neskelbtini)“ pažeidė ieškovės garbę ir orumą, ją įžeidė; 2) pripažinti, kad atsakovė Facebook paskyroje viešoje „(duomenys neskelbtini)“ platindamas ieškovės nuotrauką, pažeidė jos teisę į privatumą; 3) įpareigoti atsakovę nedelsiant, bet ne vėliau per 7 kalendorines dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti Facebook paskyroje viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini)“, esančią viešą publikaciją „(duomenys neskelbtini)“ bei patalpintą ieškovės nuotrauką; bendrintą įrašą – vartotojas V. K., viešą publikaciją „(duomenys neskelbtini)“ su visais komentarais; 4) įpareigoti atsakovę Facebook paskyroje viešoje grupėje „(duomenys neskelbtini)“ Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ Facebook paskyroje bei lietuvių ir rusų kalbomis leidžiamame popieriniame laikraštyje „Vesti Šalči“ viešai atsiprašyti ieškovės ir toje pačioje vietoje, be komentarų, tokiu pat šriftu, tokios pat apimties ir ta pačia forma, su visu tekstu savo lėšomis paskelbti pranešimus apie paskelbtus tikrovės neatitinkančius duomenis (informaciją), t. y. publikacijas „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, išspausdinant tokio turinio tekstą „<...> UAB „Rožinis dramblys“ atsiprašo A. M. už jos nuotraukos neteisėtą paviešinimą bei tikrovės neatitinkančios žinios, jog (duomenys neskelbtini) ir A. M. sieja ne tik tarnybiniai santykiai, bet ir intymūs santykiai, skleidimą; 5) iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi teisėjas Viktor Voicechovski vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 68 straipsnio 1 dalies pagrindu nusišalino nuo civilinės bylos nagrinėjimo.
3. Perdavus byla? kitam Vilniaus regiono apylinke?s teismo S?alc?ininku? ru?mu? teise?jui, 2022 m. spalio 4 d. nutartimi teismas nustate? ies?kinio tru?kumus ir i?pareigojo ies?kove? sumoke?ti tru?kstama? dali? z?yminio mokesc?io. Teismui konstatavus, kad visi ies?kinio tru?kumai pas?alinti 2022 m. spalio 10 d. ies?kinys buvo priimtas bei nustatytas 14 kalendoriniu? dienu? terminas atsiliepimams pateikti.
4. Vilniaus regiono apylinke?s teismo pirmininke?s 2022 m. spalio 12 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinke?s teismo S?alc?ininku? ru?mu? teise?jai buvo nus?alinti nuo civiline?s bylos nagrine?jimo ir byla buvo paskirta nagrine?ti Vilnias regiono apylinke?s teismo S?venc?ioniu? ru?mams.
5. 2022 m. gruodz?io 15 d. buvo gautas atsiliepimas i? ies?kini?; 2023 m. sausio 10 d. buvo is?siu?stas pranes?imas, kuriuo ieškovės buvo pras?oma pateikti duomenis, ar buvo kreiptasi i? atsakovę UAB „Roz?inis dramblys“ de?l informacijos paneigimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėta.
6.1. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjo rezoliucija ieškinys buvo priimtas. Bylą perdavus nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams paaiškėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė iki ieškinio pateikimo teismui būtų pasinaudojusi šiai bylų kategorijai nustatyta išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka. Nustačius ieškovei terminą pateikti teismui įrodymus, jog iki ieškinio pateikimo teismui buvo pasinaudota išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė A. M. nesikreipė į V. K. bei UAB „Rožinis dramblys“ dėl jos asmens garbę ir orumą žeminančios ir šmeižiančios informacijos paneigimo, nes tokios prievolės neturėjo.
6.2. Teismas pažymėjo, kad CPK 2.24 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan. ), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip šį paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei. Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 2.24 straipsnio 2, 4 dalyse nustatyta replikos teise privaloma pasinaudoti tik tada, kai duomenis paskelbė visuomenės informavimo priemonė. Jeigu duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kitas asmuo, o visuomenės informavimo priemonė perteikė neiškraipytus duomenis paskelbusio asmens citatas, tai asmuo, apie kurį paskelbti duomenys, turi teisę nepasinaudojęs replikos teise kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai paneigti duomenis ir atlyginti žalą. Šis išaiškinimas kasacinio teismo pateiktas remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011, kurioje nurodyta, kad tais atvejais, kai ieškovas savo reikalavimus reiškia visuomenės informavimo priemonei, jis privalo naudotis įstatymuose nustatyta išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tuo tarpu jei reikalavimai keliami ne visuomenės informavimo priemonei, o asmeniui, kurio teiginiai buvo cituojami visuomenės informavimo priemonės, tokia tvarka naudotis nėra privaloma.
Šalies argumentai
6.3. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad UAB „Rožinis dramblys“, kurio veiklos sritis laikraščio „Šalčios žinios“ („Vesti Šalči“) leidyba, spausdinamas lietuvių ir rusų kalbomis, socialinio tinklo Facebook viešoje paskyroje „(duomenys neskelbtini)“ paskelbė tikrovės neatitinkančius, šmeižiančius ir A. M. žeminančius įrašus <...>. Ieškovė atsakove nurodė laikraščio leidėją UAB „Rožinis dramblys“, todėl, remiantis aukščiau išdėstyta Kasacinio teismo praktika, ieškovė prieš kreipdamasi į teismą su tokio pobūdžio ieškiniu pirmiausia turėjo pasinaudoti šiai bylai nustatyta išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka, tačiau to nepadarė.
Žemesnės instancijos teismas
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. vasario 6 d. papildoma nutartimi priteisė atsakovei šios patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7.1. Teismas gavo atsakovės prašymą priimti papildoma sprendimą ir priteisti šios patirtas bylinėjimosi išlaidas.
7.2. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. sausio 24 d. nutartimi A. M. ieškinį atsakovei UAB „Rožinis dramblys“ su trečiuoju asmeniu V. K. dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą. Teismas priėmė nutartį rašytinio proceso tvarka ir turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimo neišsprendė.
7.3. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad byla buvo baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, patirtas bylinėjimosi išlaidas skirstė, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, nustatė, kad ieškovės ieškinys atsakovei su trečiuoju asmeniu dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjo rezoliucija buvo priimtas, jo kopijos su priedais išsiustos atsakovei ir trečiajam asmeniui atsiliepimams pateikti. Bylą perdavus nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams bei gavus atsakovės atsiliepimą į ieškinį paaiškėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė iki ieškinio pateikimo teismui būtų pasinaudojusi šiai bylų kategorijai nustatyta išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka. Atsakovė byloje pasinaudojo advokato pagalba ir atsakovės atstovas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį. Kartu su prašymu dėl papildomos nutarties priėmimo atsakovės atstovas pateikė sąskaitą bei mokėjimo nurodymą iš kurių matyti, kad atsakovė UAB „Rožinis dramblys“ už atsiliepimo į ieškinį surašymą sumokėjo advokatui 750 Eur. Teismas sprendė, kad bylinėjimosi išlaidas nulėmė ieškovės pareikšti reikalavimai atsakovei. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad atsakovės procesiniai veiksmai, elgesys būtų turėjęs įtakos bylinėjimosi išlaidoms susidaryti ar jų dydžiui. Atsakovė patyrė bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė išimtinai dėl ieškovės elgesio, todėl ieškovė turi pareigą atlyginti atsakovei patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl minėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Apeliantė (ieškovė) 2023 m. sausio 30 d. atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti perduoti iš naujo.
8.1. Apeliantė teigia, skundžiamojoje nutartyje pasisakoma tik dėl vieno reikalavimo, t. y reikalavimo įpareigoti atsakovę paneigti tikrovės neatitinkančius ir šmeižiamojo pobūdžio teiginius apie ieškovę. Tad jei laikytis pozicijos, kad ieškovės pateikti paaiškinimai neįtikinami ir kad pastaroji turėjo prievolę kreiptis į UAB „Rožinis dramblys“, reikalaudama paneigti ir pašalinti jos garbę ir orumą įžeidžiančius bei tikrovės neatitinkančius teiginius, kiti ieškinio reikalavimai privalėjo būti nagrinėjami (nes jiems įstatymas nenumato privalomosios išankstinės ginčo ne teismo nagrinėjimo tvarkos).
8.2. Teigia, kad socialinio tinklo Facebook vieša paskyra nelaikytina visuomenės informavimo priemone (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 67 punktu), todėl nustatytas teisinis paskelbtos informacijos paneigimo tvarkos reglamentavimas nagrinėjamojoje byloje netaikomas.
8.3. Mano, kad ji klaidingai nurodė ne tą atsakovo šalį, tačiau teismas nesuteikė galimybės netinkamos šalies pakeisti tinkama. Nurodo, kad teismas taikė dvigubą standartą, nes vieną vertus, praleidus terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti, nesant prašymui praleistą terminą pratęsti, teismas praleistą terminą atsakovui pratęsia; kitą vertus, ieškovei nėra suteikiama teisė ištaisyti teismo manymu esančius, tačiau įstatymo tvarka nenustatytus trūkumus.
9. Apeliantė (ieškovė) 2023 m. vasario 9 d. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 6 d. papildomą nutartį.
9.1. Nurodo, kad remiantis tuo, jog ankstesnė pirmosios instancijos teismo nutartis yra neįsiteisėjusi, teismas negalėjo priimti papildomos nutarties, kuria priteisė atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidas atlyginimą. Taip pat akcentuoja ir tai, kad atsakovė nebuvo pateikusi prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei išlaidas pagrindžiančių dokumentų iki 2023 m. sausio 24 d. nutarties, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, priėmimo dienos, todėl ir šiuo pagrindu teismas nepagrįstai tenkino atsakovės prašymą priimti papildomą nutartį.
Atsiliepimas
10. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantės skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
10.1. Nesutinka su apeliantės teigimu, jog šiam ginčui netaikoma išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka, priešingai, nurodo, kad ieškovė savo pažeistas teises gina vadovaudamasi CK 2.24 straipsniu. Šio 2 dalyje įtvirtinta, jog jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. O minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant ir į tai, kad byloje atsakovė yra visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad šiuo ginčo atveju taikytina išankstinė ginčo nagrinėjimo tvarka.
11. Atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą dėl papildomos nutarties taip pat prašo atmesti apeliantės atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 6 d. papildomos nutarties, šią palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11.1. Pažymi, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Paaiškina, jog atsakovė prašymą teismui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateikusi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, t. y. kartu su atsiliepimu į ieškinį, o duomenis apie tai planavo pateikti bylos nagrinėjimo metu. Kadangi ieškinys buvo priimtas, atsakovė iki 2023 m. sausio 24 d. neturėjo informacijos apie teismo ketinimus palikti ieškinį nenagrinėtu ir dėl šių priežasčių negalėjo savalaikiai pateikti bylinėjimosi išlaidų, todėl mano, kad dėl šių susiklosčiusių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė priimti papildomą sprendimą bei priteisti atsakovės prašomas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
2. Išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų
3. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.
4. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015).
5. Nagrinėjamu atveju apeliantė 2023 m. kovo 30 d. į bylą pateikė naujus įrodymą – reikalavimo dėl informacijos paneigimo kopiją. Šiuo įrodymu siekiama įrodyti, kad apeliantė ginčui taikomą išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos reikalavimą įvykdė. Atkreiptinas dėmesys, kad iš elektroninio pašto nuorašo matyti, jog apeliantė į atsakovę su reikalavimu dėl informacijos paneigimo kreipėsi 2023 m. vasario 8 d., t. y. ne prieš kreipiantis į teismą su ieškiniu, o tuomet kai pirmosios instancijos teismas jau buvo priėmęs nutartį dėl šios pareikšto ieškinio palikimo nenagrinėtu. Taip pat apeliantė šiuos rašytinius įrodymus pateikė jau po ir atskirojo skundo pateikimo termino pabaigos siekdama papildyti atskirąjį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad CPK 306 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog nauji įrodymai turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu ir į tai, jog, vadovaujantis CPK 323 straipsniu, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama, apeliacinės instancijos teismas pateiktų naujų įrodymų nepriima ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
6. Apeliantė A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Rožinis dramblys“ dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartimi teisėjas Viktor Voicechovski vadovaudamasis CPK 68 straipsnio 1 dalies pagrindu nusišalino nuo civilinės bylos nagrinėjimo.
8. Perdavus byla? kitam Vilniaus regiono apylinke?s teismo S?alc?ininku? ru?mu? teise?jui, 2022 m. spalio 4 d. nutartimi teismas nustate? ies?kinio tru?kumus ir i?pareigojo ies?kove? sumoke?ti tru?kstama? dali? z?yminio mokesc?io. Teismui konstatavus, kad visi ies?kinio tru?kumai pas?alinti 2022 m. spalio 10 d. ies?kinys buvo priimtas bei nustatytas 14 kalendoriniu? dienu? terminas atsiliepimams pateikti.
9. Vilniaus regiono apylinke?s teismo pirmininke?s 2022 m. spalio 12 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinke?s teismo S?alc?ininku? ru?mu? teise?jai buvo nus?alinti nuo civiline?s bylos nagrine?jimo ir byla buvo paskirta nagrine?ti Vilnias regiono apylinke?s teismo S?venc?ioniu? ru?mams.
10. 2022 m. gruodz?io 15 d. buvo gautas atsiliepimas i? ies?kini?; 2023 m. sausio 10 d. buvo is?siu?stas pranes?imas, kuriuo ieškovės buvo pras?oma pateikti duomenis, ar buvo kreiptasi i? atsakovę UAB „Roz?inis dramblys“ de?l informacijos paneigimo. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėta, kadangi apeliantė teismui nepateikė prašomų įrodymų apie išankstinęs ginčo nagrinėjimo tvarkos įgyvendinimą.
Dėl išankstinės ginčui (ne)taikomos nagrinėjimo tvarkos
11. Apeliantė teigia, kad socialinio tinklo Facebook vieša paskyra nelaikytina visuomenės informavimo priemone, todėl nustatytas teisinis paskelbtos informacijos paneigimo tvarkos reglamentavimas nagrinėjamojoje byloje netaikomas. Taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo apeliantę informuoti apie tai, kad ši galimai pasirinko netinkamą atsakovą byloje, kas ir sąlygojo išankstinės ginčui taikomos nagrinėjimo tvarkos privalomumą.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinęs, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką asmuo CK 2.24 straipsnio 2, 4 dalyse nustatyta replikos teise privalo pasinaudoti tik tada, kai duomenis paskelbė visuomenės informavimo priemonė. Jeigu duomenis per visuomenės informavimo priemonę paskelbė kitas asmuo, o visuomenės informavimo priemonė perteikė neiškraipytus duomenis paskelbusio asmens citatas, tai asmuo, apie kurį paskelbti duomenys, turi teisę nepasinaudojęs replikos teise kreiptis į teismą ir reikalauti, kad teismas įpareigotų duomenis paskelbusį asmenį adekvačiai paneigti duomenis ir atlyginti žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Šis kasacinio teismo praktika seka iš anksčiau pateikto išaiškinimo, kad tais atvejais, kai ieškovas savo reikalavimus reiškia visuomenės informavimo priemonei, jis privalo naudotis įstatymuose nustatyta išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Tuo tarpu jei reikalavimai keliami ne visuomenės informavimo priemonei, o asmeniui, kurio teiginiai buvo cituojami visuomenės informavimo priemonės, tokia tvarka naudotis nėra privaloma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
13. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 81 punktą, visuomenės informavimo priemonė yra laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija.
14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė patiekė ieškinį atsakovei UAB „Rožinis dramblys”, kuri yra Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidėja, trečiuoju asmeniu nurodė V. K., kuris yra bendrovės vadovas. Ieškovė nurodė, kad atsakovė paskelbė tikrovės neatitinkančią ir jos garbę bei orumą žeminančią informaciją.
15. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei byloje pateiktus duomenis, nutarė ieškinį palikti nenagrinėtu, kadangi apeliantė teismui nepateikė įrodymų, kad buvo kreiptasi į atsakovę vadovaujantis išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka. Teismas nustatė, kad atsakovė yra visuomenės informavimo priemonė t. y. laikraščio leidėja, todėl vadovaujantis CK 2.24 straipsniu apeliantė prieš kreipdamasi į teismą su ieškiniu, turėjo ginčą pirmiausia spręsti išankstine ginčo nagrinėjimą tvarka, kuri numato replikos teisę. Apeliacinės instancijos teismas su pirmosios instancijos vertinimu bei padaryta išvada sutinka.
16. Kaip ir minėta Nutarties 13 p. visuomenės informavimo priemone laikytinas laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga. Nagrinėtinu atveju iš bylos duomenų matyti, jos ieškinys pareikštas atsakovei UAB “Rožinis dramblys“, kuri yra Šalčininkų rajono laikraščio „Vesti Šalči“ leidėja, šios vadovas yra (duomenys neskelbtini). Ieškovės ieškiniu suformuluoti reikalavimai yra susiję su UAB „Rožinis dramblys“ veiksmais. Pastebėtina, kad sistemiškai aiškinant CPK 111, 135 straipsnių nuostatas, atsakovo pasirinkimas yra ieškovo teisė ir netinkamo atsakovo pakeitimas yra įmanomas tik ieškovo sutikimu, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai yra susiję su būtent atsakovės UAB „Rožinis dramblys“ veiksmais ir jog pati apeliantė turi teisę parinkti tinkamą atsakovą, pirmosios instancijos teismas, šiuo nagrinėjamu atveju, neturėjo pagrindo abejoti pasirinktos šalies tinkamumu.
17. CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei (CK 2.24 straipsnio 2 dalis). Jeigu visuomenės informavimo priemonė atsisako spausdinti ar kitaip paskelbti paneigimą arba to nepadaro per CK 2.24 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Taigi atsižvelgiant į išdėstytą bei nurodyta Kasacinio teismo praktiką, kadangi ieškinys pareikštas visuomenės informavimo priemonei, apeliantė turėjo pareigą pasinaudoti išankstine ginčui taikoma nagrinėjimo tvarka, t. y. apeliantė turėjo surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų, to nepadarius, laikoma, kad nebuvo laikomasi šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, todėl ieškinys pagrįstai pirmosios instancijos teismo paliktas nenagrinėtu.
Dėl kitų ieškinio reikalavimų nenagrinėjimo
18. Apeliantė teigia, kad jeigu ieškovės pateikti paaiškinimai neįtikinami ir kad pastaroji turėjo prievolę kreiptis į UAB „Rožinis dramblys“, reikalaudama paneigti ir pašalinti jos garbę ir orumą įžeidžiančius bei tikrovės neatitinkančius teiginius, kiti ieškinio reikalavimai privalėjo būti nagrinėjami.
19. Esminiai savarankiško reikalavimo atskyrimo nuo nesavarankiško požymiai yra siejami su tuo, kad nesavarankiškas reikalavimas turi būti išvestinis iš pagrindinio (savarankiško) reikalavimo bei turi būti neatskiriamai su juo susijęs. Vadinasi, išvestinio reikalavimo tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio (savarankiško) reikalavimo tenkinimo; tokiu atveju nereikia nustatinėti naujų aplinkybių, susijusių su išvestinio reikalavimu pagrįstumu, bei tokio reikalavimo tenkinimas nesukelia naujų savarankiškų teisinių padarinių (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-303-196/2017; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1456/2013). Šiuo atveju pagrindinis ieškinio reikalavimas yra pripažinti, kad atsakovė UAB „Rožinis dramblys“ viešomis publikacijomis pažeidė apeliantės garbę ir orumą, ją įžeidė. Šio reikalavimo nepripažinus pagrįstu, o šiuo atveju nesilaikius išankstinės ginčo nagrinėjimo tvarkos, kiti ieškinio reikalavimai nenagrinėjami, kadangi šie seka iš pagrindinio reikalavimo, t. y. sekantys reikalavimai laikini išvestiniais, nes šiais prašoma atsakovės paskelbti informacijos paneigimą bei atlyginti patirtą neturtinę žalą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo kitų apeliantės reikalavimų.
Dėl papildoma nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų
20. Apeliantė nurodo, kad atsakovė nebuvo pateikusi prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei išlaidas pagrindžiančių dokumentų iki 2023 m. sausio 24 d. nutarties, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, priėmimo dienos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino atsakovės prašymą priimti papildomą nutartį.
21. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į tai, kad šis priėmė nutartį rašytinio proceso tvarka ir turėtų bylinėjimosi išlaidų klausimo neišsprendė, o atsakovė nurodė objektyvias aplinkybes dėl kurių pastaroji nespėjo pateikti bylinėjimosi išlaidų grindžiančių įrodymų, priėmė papildomą nutartį ir priteisė atsakovė naudai šios patirtas bylinėjimosi išlaidas.
23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-207/313/2015). Taigi, tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą.
24. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė UAB „Rožinis dramblys“ kartu su atsiliepimu į ieškinį prašė atlyginti šios patirtas bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad tai pagrindžiančius įrodymus pateiks vėliau. Prašymu priimti papildomą nutartį dėl neišspręsto bylinėjimosi išlaidų klausimo, atsakovė pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus ir nurodė, kad šių pateikti anksčiau negalėjo, nes kadangi ieškinys buvo priimtas, atsakovė iki 2023 m. sausio 24 d. neturėjo informacijos apie teismo ketinimus palikti ieškinį nenagrinėtu ir dėl šių priežasčių negalėjo savalaikiai pateikti bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, jog atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėjo pateikti bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių ir pagrįstai nusprendė priteisti patirtas šios bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliantės atskirieji skundai atmetami, šios patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Kartu su atsiliepimais į atskiruosius skundus gauti atsakovės prašymai atlyginti patirtas šios bylinėjimosi išlaidas, tačiau teisme gautas tik 190 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantis mokėjimo nurodymas, taigi atsižvelgiant į tai, jog apeliantės atskirieji skundai atmesti, atsakovei priteistinos šio dydžio patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso teisės normas bei teismų praktiką ir remiantis byloje turėtais duomenimis priėmė pagrįstus sprendimus, todėl nėra pagrindo tenkinti apeliantės atskirųjų skundų ir panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutarties bei 2023 m. vasario 6 d. papildomos nutarties (CPK 336 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
apeliantės (ieškovės) A. M. atskiruosius skundus atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 24 d. nutartį bei 2023 m. vasario 6 d. papildomą nutartį palikti nepakeistas.
Priteisti atsakovės UAB „Rožinis dramblys“ (j. a. k. 174950616) naudai iš ieškovės A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 190 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.