Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl termino ieškinio trūkumams šalinti pratęsimo, civilinėje byloje Nr. 2-902-440/2015 pagal ieškovo ieškinį atsakovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai dėl vekselio pripažinimo niekiniu, trečiasis asmuo antstolė V. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 220 111,21 Eur vertės vekselį, kurį jis, ieškovo teigimu, 2009 m. lapkričio 12 d. išrašė atsakovei Pakruojo ūkininkų kredito unija dėl suklydimo, negaliojančiu; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės ieškovo pagal vekselį išmokėtą sumą - 76 159,38 Eur; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas pateikė duomenis, kad sumokėjo dalį žyminio mokesčio, t. y. 20 Eur, o nuo likusios dalies sumokėjimo prašė jį atleisti. Prašyme teigė, kad jis šiuo metu nedirba ir pajamų neturi, todėl negali sumokėti viso dydžio žyminio mokesčio. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2015 m. rugsėjo 11 d. papildomai primokėti 3 339 Eur žyminio mokesčio dalį už ieškinio padavimą arba pateikti teismui duomenis, patvirtinančius prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, pagrįstumą. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi konstatavęs, kad ieškovas nustatytu terminu nepašalino nurodytų trūkumų, nepateikė prašymo pratęsti ar atnaujinti nustatyto termino, A. V. ieškinį atsakovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui.Ieškovas 2015 m. rugsėjo 21 d. pirmos instancijos teismui pateikė prašymą pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2015 m. rugsėjo 21 d., atleisti nuo dalies žyminio mokesčio apmokėjimo, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo dienos. Ieškovas pažymėjo, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties kopija jam išsiųsta 2015 m. rugsėjo 11 d. kartu su 2015 m. rugsėjo 9 d. teismo nutartimi. Siunta jam buvo įteikta 2015 m. rugsėjo 12 d., todėl fiziškai neturėjo galimybės iki 2015 m. rugsėjo 11 d. surinkti ir pateikti teismui duomenis, patvirtinančius prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, pagrįstumą, t. y. įvykdyti 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi teismo skirtų įpareigojimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi ieškovo prašymo netenkino.Teismas pažymėjo, jog pagal bylos duomenis, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis ieškovui išsiųsta tą pačią dieną, įteikta 2015 m. rugsėjo 9 d., taigi ieškovo argumentas, kad jis minėtos nutarties kopiją gavo 2015 m. rugsėjo 12 d., todėl fiziškai neturėjo galimybės iki 2015 m. rugsėjo 11 d. surinkti ir pateikti teismui duomenis, yra nepagrįstas ir neatitinkantis faktinių aplinkybių.Pirmos instancijos teismas nurodė, jog ieškovas, akivaizdžiai praleidęs teismo nustatytą terminą, prašo jį ne atnaujinti, bet pratęsti. Konstatuota, kad ieškovas nenurodė jokių svarbių termino praleidimo priežasčių, o tai, jog ieškovo nurodyta bylos duomenims prieštaraujanti aplinkybė, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį gavo tik 2015 m. rugsėjo 12 d., negali būti pripažinta svarbia priežastimi terminui pratęsti ar atnaujinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. V. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: pratęsti terminą pareiškimo trūkumams šalinti ir priimti ieškovo 2015 m. rugsėjo 21 d. prašymą dėl trūkumų šalinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti.Nustatyta, pirmosios instancijos teismas ieškovui nustatė terminą iki 2015 m. rugsėjo 11 d. 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-178-943/2016 įvertinęs 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą paliko ją nepakeistą, bei įvertino ieškovo argumentus dėl jo nurodomos 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties įteikimo datos. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis bylos medžiaga ir paties ieškovo į bylą pateiktais įrodymais konstatavo, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis ieškovui buvo įteikta 2015 m. rugsėjo 9 d., o ne 2015 m. rugsėjo 12 d., kaip nurodo apeliantas, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje byloje vertindamas ieškovo argumentus dėl 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties įteikimo datos plačiau nepasisako, kadangi dėl jų detaliai atsakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje N. 2-178-943/2016. Asmuo, siekdamas pasinaudoti jam suteikta teise į teisminę gynybą, turi laikytis įstatymų nustatytų sąlygų tokiai teisei pasinaudoti. Teisės, kreiptis į teismą, tinkamo įgyvendinimo sąlygos susideda ne tik iš tinkamo procesinio dokumento parengimo, bet ir iš jo pateikimo teismui per įstatymo nustatytą terminą. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Taigi, praleidus teismo nustatytą terminą trūkumams pašalinti, ieškovas turėjo galimybę remiantis CPK 78 straipsniu ir esant priežastims, kurias teismas pripažintų svarbiomis, prašyti atnaujinti praleistą terminą, tačiau ieškovas, užuot prašęs atnaujinti terminą, kuris baigėsi 2015 m. rugsėjo 11 d., 2015 m. rugsėjo 21 d. teismui pateikė prašymą pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog 2015 m. rugsėjo 21 d. teisme gautą ieškovo prašymą pagal siekiamą sukurti teisinį rezultatą laikant ne prašymu pratęsti, bet prašymu atnaujinti praleistą procesinį terminą, teismui pripažinus ieškovo argumentus dėl 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties įteikimo datos nepagrįstais, teisinio pagrindo atnaujinti praleistą terminą teismas neturėjo, kadangi ieškovas nenurodė kitų svarbių termino praleidimo priežasčių. Atkreipiamas ieškovo dėmesys ir į tai, kad prašant atnaujinti praleistą terminą turi būti atliekamas tas procesinis veiksmas, kuriam atlikti teismas ir buvo nustatęs konkrečią datą. Šiuo atveju ieškovas buvo įpareigotas iki 2015 m. rugsėjo 11 d. pateikti visumą įrodymų, pagrindžiančių jo prašymo, atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, pagrįstumą.Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas turi įvertinti įrodymų, atspindinčių šalies turtinę padėtį visumą, t. y. prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, ir tik tuomet sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai, todėl turi būti vertinama ne tik apelianto atskirai, bet visas jo šeimos turimas turtas bei pajamos. Ieškovas 2015 m. rugsėjo 21 d. teismui kartu su prašymu pratęsti terminą teismo nustatytiems įpareigojimams įvykdyti pateikė ir papildomus įrodymus, pagrindžiančius jo finansinę padėtį, t. y. duomenis apie ieškovo vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pažymą iš VSDFV Šiaulių skyriaus apie ieškovui išmokėtas išmokas (b. l. 51-70). Kadangi teismui nebuvo pateikta duomenų, atspindinčių realią ieškovo finansinę padėtį: nepateikti duomenys apie ieškovo šeimos finansinę padėtį, sąskaitoje turimas lėšas bei kita informacija, reikšminga vertinant atleidimo nuo žyminio mokesčio klausimą, todėl negalima vertinti, kad ieškovas 2015 m. rugsėjo 21 d. pateikdamas prašymą pratęsti terminą trūkumams pašalinti, įvykdė teismo įpareigojimą, kuriam teismas buvo nustatęs terminą.Ieškovas taip pat teigia, kad teismui aptartą prašymą jis pateikė 2015 m. rugsėjo 21 d., todėl jau priimant 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį prašymai turėjo būti įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi, kad 2015 m. rugsėjo 21 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas įvertintas 2016 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-178-943/2016, todėl vertinant 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarties pagrįstumą dėl jos nepasisakoma, tačiau teismas pažymi, jog remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį priėmė 11.00 val,. o ieškovo prašymas pratęsti terminą su įrodymais teisme buvo gautas tik 2015 m. rugsėjo 21 d. 14.43 val. Kadangi 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties priėmimo metu teisme nebuvo gauta ieškovo prašymų, todėl jie, priimant 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį, nebuvo įvertinti, tačiau tai buvo padaryta 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi.Ieškovui praleidus terminą trūkumams pašalinti, bei priežastis, kuriomis ieškovas grindžia termino praleidimą, nepripažinus pagrįstomis, teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė ieškovui atnaujinti terminą trūkumams pašalinti ir atsisakė priimti kartu su prašymu teikiamus papildomus įrodymus.Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.