Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-902-440/2015, kuria ieškovo ieškinys atsakovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai dėl vekselio pripažinimo niekiniu laikytas nepaduotu ir grąžintas, byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo antstolė V. Š.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. V. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti 220 111,21 Eur vertės vekselį, kurį jis, ieškovo teigimu, 2009 m. lapkričio 12 d. išrašė atsakovei Pakruojo ūkininkų kredito unija dėl suklydimo, negaliojančiu; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės ieškovo pagal vekselį išmokėtą sumą - 76 159,38 Eur; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškovas pateikė duomenis, kad sumokėjo dalį žyminio mokesčio, t. y. 20 Eur, o nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo prašė jį atleisti. Prašyme teigė, kad jis šiuo metu nedirba ir pajamų neturi, todėl negali sumokėti viso dydžio žyminio mokesčio. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2015 m. rugsėjo 11 d. papildomai primokėti 3 339 Eur žyminio mokesčio dalį už ieškinio padavimą arba pateikti teismui duomenis, patvirtinančius prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, pagrįstumą. Teismas pažymėjo, kad teismo nustatytu terminu nepašalinus nurodytų trūkumų, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas ieškovui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi ieškovo A. V. ieškinį atsakovei Pakruojo ūkininkų kredito unijai laikė nepaduotu ir grąžino ieškovui.Teismas pažymėjo, jog ieškovas per teismo nustatytą terminą 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nurodytų trūkumų nepašalino, termino trūkumams pašalinti pratęsti neprašė, įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė, todėl teismas ieškovo ieškinį laikė nepaduotu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. V. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pratęsti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti iki 2015 m. rugsėjo 21 d., atleisti nuo dalies žyminio mokesčio apmokėjimo, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo (nutarties) priėmimo dienos.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas laiku nepašalino nustatytų trūkumų ir laikė ieškinį nepaduotu.Ieškovas nesutinka su teismo byloje konstatuotomis aplinkybėmis ir mano, kad ieškinį nepagrįstai laikius nepaduotu, buvo apribota jo konstitucinė teisė į teisminę gynybą.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). Nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims neatsižvelgiant į jų turtinę padėtį ar teisinių santykių subjektų specifiką, taip pat numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar žyminio mokesčio mokėjimas jiems atidedamas. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 84 straipsnis numato, kad esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui, teismas, atsižvelgęs į to asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šiomis įstatymo nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio. Nagrinėjamoje byloje ieškovo teikiamo ieškinio suma – 220 111,21 Eur, todėl už ieškinio padavimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 3 359 Eur. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė įrodymus apie dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, t. y. 20 Eur, o nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, įvertinus jo turtinę padėtį, prašė atleisti. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškinio priėmimo ir atleidimo nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo klausimus, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą iki 2015 m. rugsėjo 11 d. pašalinti nustatytus trūkumus, t. y. primokėti papildomai 3 339 Eur žyminio mokesčio arba pateikti visumą įrodymų, pagrindžiančių ieškovo prašymo atleisti jį nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, pagrįstumą.Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad minėta teismo nutartis ieškovui buvo išsiųsta 2015 m. rugsėjo 3 d. (b. l. 17) ir įteikta 2015 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 43). Teismo nustatytu terminu, t. y. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. ieškovas nepašalino trūkumų, t. y. nepateikė įrodymų apie likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimą, arba įrodymų, pagrindžiančių jo prašymo atleisti ieškovą nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, pagrįstumą. Teisme iki nurodytos datos, t. y. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. taip pat nebuvo gauta prašymų pratęsti teismo nustatytą terminą trūkumams pašalinti. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 21 d. konstatavęs, kad ieškovas nepašalino nustatytų trūkumų, neprašė pratęsti termino trūkumams pašalinti, bei nutarties priėmimo metu, t. y. 2015 m. rugsėjo 21 d. 11 val., teisme nesant gautų prašymų atnaujinti praleistą terminą (ieškovo 2015 m. rugsėjo 21 d. prašymai teisme gauti 14.43 val.), pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai laikė ieškinį nepaduotu (CPK 115 str. 3 d.).Atskiruoju skundu teigiama, kad ieškovui 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis buvo įteikta tik 2015 m. rugsėjo 12 d., dėl ko jis neturėjo galimybių teismo nustatytu terminu pašalinti ieškinio trūkumų. Ieškovo teigimu, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis ieškovui buvo išsiųsta iš teismo tik 2015 m. rugsėjo 11 d., kartu su 2015 m. rugsėjo 9 d. teismo nutartimi, kuria buvo įvertintas ieškovo prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones. Lietuvos apeliacinio teismo teisėja atmeta šiuos teiginius kaip nepagrįstus. Kaip jau minėta, Šiaulių apygardos teismo lydraštis, kuriuo ieškovui buvo išsiųsta 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, surašytas nutarties priėmimo dieną, t. y. 2015 m. rugsėjo 3 d. (b. l. 17), teismui grąžinama procesinio dokumento įteikimo pažyma įrodo, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis ieškovui buvo įteikta 2015 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 43). Be to, paties ieškovo į bylą pateikti įrodymai paneigia jo dėstomas procesinių dokumentų įteikimo aplinkybes. Ieškovas, teigdamas, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis jam buvo įteikta tik 2015 m. rugsėjo 12 d., pateikė teismui voko kopiją, kurioje procesinių dokumentų išsiuntimo iš teismo data nurodyta 2015 m. rugsėjo 11 d. (b. l. 56), tačiau teismas pažymi, jog Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje 2-902-440/2015, kaip nurodo ir pats ieškovas, buvo priimta ir 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartis, kuri ieškovui buvo įteikta būtent 2015 m. rugsėjo 12 d., todėl tikėtina, jog būtent 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties įteikimo voko kopija ir patvirtina jos išsiuntimą iš teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. Teismas tokias išvadas priėmė ir dėl to, kad ieškovas nurodydamas, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, kuria jam iki 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, buvo įteikta tik 2015 m. rugsėjo 12 d., pats pateikia įrodymus, jog siekdamas pašalinti teismo nustatytus trūkumus ir įrodyti savo finansinę padėtį dar 2015 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į VĮ Registrų centras ir VĮ Regitra, prašydamas suteikti duomenis apie jo vardu registruotą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (b. l. 52, 70)., kas paneigia ieškovo dėstomas aplinkybes apie procesinių dokumentų įteikimo datą.Apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, kuria ieškovui buvo nustatytas terminas iki 2015 m. rugsėjo 11 d. pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus buvo įteikta 2015 m. rugsėjo 9 d., tačiau iki nustatytos datos teismo nustatytų trūkumų nepašalinus ir iki nustatyto termino neprašius jo pratęsti, teismas suteikęs pakankamą ir protingą terminą procesiniams prašymams pateikti, 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ieškovas nepašalino teismo nustatytų trūkumų dėl ko jo ieškinys laikomas nepaduotu.Nustačius konkrečius procesinio dokumento (nagrinėjamu atveju – ieškinio) trūkumus, tik juos ištaisiusi šalis turi pagrįstą pagrindą tikėtis, jog procesinis dokumentas bus priimtas. Procesinis dokumentas gali būti priimtas ir pilnai neištaisius nustatytų trūkumų, jeigu teismas nustato, kad jie gali būti pašalinti bylos nagrinėjimo metu, tačiau šioje byloje buvo nustatyti esminiai ieškinio trūkumai, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįvykdė 2015 m. rugsėjo 3 d. teismo nutartimi nustatytų įpareigojimų. Apeliantas taip pat nurodo, kad 2015 m. rugsėjo 21 d., t. y. skundžiamos nutarties priėmimo dieną, jis teismui įteikė prašymą pratęsti teismo nustatytą terminą teismo nustatytiems trūkumams pašalinti bei įrodymus, pagrindžiančius, kad yra pašalinti 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartyje nurodyti trūkumai, tačiau teismas jų nevertino ir dėl jų nepasisakė. Lietuvos apeliacinio teismo teisėja pažymi, kad šios aplinkybės buvo įvertintos Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, dėl kurios ieškovas taip pat pateikė atskirąjį skundą, kuris nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-179-943/2016, todėl vertinant 2015 m. rugsėjo 21 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą šios aplinkybės nevertinamos. Teismo manymu, šioje nutartyje išdėstyti motyvai dėl esminių ieškinio trūkumų nepašalinimo teismo nustatytu terminu yra pakankami, kad skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą, todėl dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų atskirojo skundo išnagrinėjimui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes atskirasis skundas netenkinamas, o Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Pažymėtina, kad tai, jog ieškinys buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui neužkerta kelio ieškovui pašalinus aplinkybes, sudariusias pagrindą grąžinti ieškinį, kreiptis į teismą su įstatymo reikalavimus atitinkančiu ieškiniu pakartotinai.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.