Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui M. A. (M. A.) ieškinį, dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Byloje esančiais šalių pateiktais rašytiniais įrodymais ir paaiškinimais nustatyta, kad šalys turi nepilnametį vaiką E. A., gim. (duomenys neskelbtini) (Tomas I / puslapis 4). Šalių nepilnametis vaikas gyvena su motina (ieškove).

4. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, jog tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Taigi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms ir kt. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str.).

5. Kaip minėta šio sprendimo 3 punkte byloje nustatyta, kad šalių nepilnametė dukra gyvena su motina (ieškove). Nustatyta, kad atskirai gyvenantis vaiko tėvas (atsakovas) išlaikymo vaikui, neteikė, todėl ieškovė kreipėsi į teismą ir prašo priteisti 200 Eur išlaikymo dydį.

6. Spręsdamas vaikui teiktino išlaikymo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į įstatyme nustatytus kriterijus ir, remdamasis jais, nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą. Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.); teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010); tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Tėvams tenka dalytis normalios vaikų raidos naštos asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

7. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino vaiko poreikius, ir jų išlaidas kurios reikalingos vieno mėnesio vaiko poreikiams patenkinti. Teismas vertina ieškovės nurodytus vaiko poreikius, remdamasis į bylą pateiktais įrodymais, šalių rašytiniais paaiškinimais, visuotinai žinomomis aplinkybėmis, atsižvelgdamas į tai ar nurodyti poreikiai yra realūs ar nurodytos protingumo kriterijus atitinkančios jiems tenkinti skirtinos sumos. Teismas konstatuoja, kad vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (pvz. maistui) ir kokia proporcija ji dalijama tarp vaiko tėvų. Toks įvardijimas daugeliu atvejų yra neprasmingas, nes kai kurios išlaidos vaiko išlaikymui (išlaidos vaistams, drabužiams, avalynei, būsto užtikrinimui) negali būti vienodos kiekvieną mėnesį. Vertindamas prašomas priteisti sumas vaikų išlaikymui teismas tai daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Taigi teismas neturi nustatyti kiek lėšų turi būti skiriama kiekvienam poreikiui patenkinti, tačiau turi įvertinti ar nurodytos reikalingos lėšos yra realaus, protingo dydžio.

8. Teismo vertinimu, ieškovės nurodytas lėšų, reikalingų didžiajai daliai dukters poreikių patenkinti, dydis iš esmės yra protingas ir realios. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų apie tai, kad šalių nepilnametis vaikas turėtų poreikių, dėl kurių jam būtų reikalingas specialus brangiai kainuojantis maistas ar gydymas. Taigi teismo vertinimu nurodytiems būtiniesiems šalių nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti pakankama yra 200 Eur per mėnesį suma.

9. Kaip jau minėta šio sprendimo 4 punkte, LR CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Gausioje šio straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo praktikoje kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005). Kasacinis teismas taip pat nurodė, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004). Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatyminė pareiga tėvams išlaikyti vaiką suponuoja pareigą teikti įrodymus apie realią jų turtinę padėti. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-79/2006).

10. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, nustatyta, kad šiuo metu ieškovė yra bedarbė (Tomas I / puslapis 11), nekilnojamojo turto neturi (Tomas I / puslapis 9 ). Atsakovas konkrečių įrodymų ir paaiškinimų apie savo turtinę padėtį byloje nepateikė, nors privalėjo tai padaryti (LR CPK 178 straipsnis). Teismui užklausius Sodrą nustatyta, kad atsakovas šiuo metu niekur nedirba pajamų negauna, nekilnojamojo turto taip pat neturi (Tomas I / puslapis 18). Tačiau šios aplinkybės pajamų ir turto neturėjimas nešalino atsakovo pareigos išlaikyti savo vaiką. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, ieškovės ieškinys tenkintinas priteisiant iš atsakovo vaiko išlaikymui 200 Eur. kas mėnesį mokamas periodinės išmokas. Šis išlaikymas priteisiamas nuo 2019 m. lapkričio 4 d., (nuo ieškinio pateikimo dienos) iki vaiko pilnametystės, t.y., paskiriant atsakovę nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja. Išlaikymui skirtos lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. (LR CPK 178 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“). Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (LR CK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

11. Pažymėtina tai, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui formos ir dydžio nustatymo res judicata galios bylos šalims neįgyja, todėl po teismo sprendimo priėmimo iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus kitoms svarbioms aplinkybėms gali būti kreipiamasi dėl išlaikymo formos ir dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

12. Įstatymai numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimą dienos, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiko. Tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutartis Nr. 3K-P-186/2010).

14. Byloje nustatyta, kad atsakovas neteikia išlaikymo dukrai net nuo 2015 metų, iš atsakovo priteistinas įsiskolinimas už praėjusius tris metus nuo 2016 m. lapkričio mėnesio 1 d. Už laikotarpį nuo 2016 metų lapkričio mėnesio 1 dienos iki 2017 m gruodžio 31d. priteistina įsiskolinimo suma sudaro 2660 Eur, t.y. po 190,00 Eur per mėnesį, nes minimali alga buvo 380 Eur. (190 Eur x 14 mėn) Už laikotarpį nuo 2018 metų sausio mėnesio 1 iki 2019 m lapkričio 1d priteistina įsiskolinimo suma sudaro 4400 Eur, t.y. po 200 Eur per mėnesį (22 mėn x 200 Eur): nes minimali alga buvo 400 Eur. Bendra priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma – 7060 Eur. (2660 Eur + 4400 Eur)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. LR CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. LR CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo šalys buvo atleista, išieškomos iš kitos šalies į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. LR CPK 85 str. nustato, kad ieškinio suma bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo, nustatoma pagal bendrą išmokų už vienerius metus (12 mėn.) sumą. Nustatyta, kad teismas patenkino ieškinį ir priteisė 200 Eur sumą. Taigi ieškinio suma yra 2400 Eur. (200 Eur. x 12 mėn. = 2400 Eur.). Be to patenkintas kitas turtinis ieškinio reikalavimas dėl 7060,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo sumos priteisimo. Taigi iš viso patenkintas 9460,00 Eur reikalavimas. Žyminis mokestis nuo šios sumos, įvertinus tai kad byla buvo nagrinėjama procesinius dokumentus pateikiant elektroninių ryšių priemonėmis (mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur) yra 213 Eur. Atsižvelgiant į tai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 213,00 Eur žyminis mokestis. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi (teisinės pagalbos) išlaidas, tačiau teismo posėdžio šio reikalavimo atsisakė, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. A. (M. A.), gim. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. A. (E. A.), gim. (duomenys neskelbtini) išlaikyti po 200,00 Eur. (du šimtus eurų 00 ct) periodinių išmokų kas mėnesį nuo 2019-11-04 d. iki dukters pilnametystės, pavedant išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jos motinai S. J. ir išlaikymui skirtas lėšas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. A. (M. A.), gim. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui E. A. (E. A.), gim. (duomenys neskelbtini)., 7060 Eur. (septyni tūkstančiai šešiasdešimt eurų 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą. S. J. skirtina vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo M. A. (M. A.), gim. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 213,00 Eur. (du šimtai trylika eurų, 00 ct ) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.