Šiaulių apygardos teismo nutartis

veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo, skolininko) R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 4 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

7. Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Nagrinėjamu atveju atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atmestas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų.

10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolis V. K. skolininko R. L. atžvilgiu pradėjo vykdomąją bylą Nr. 0072/25/02194. Antstolis 2025 m. lapkričio 26 d. raginimu įvykdyti sprendimą Nr. S-25-72-41161 ragino skolininką per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 114,70 Eur skolą ir 38,90 Eur vykdymo išlaidas į antstolio depozitinę sąskaitą. 2025 m. lapkričio 27 d. skolininkas į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 153,60 Eur.

11. Iš apelianto skundo turinio matyti, kad jo nuomone, 114,70 Eur prievolės išieškotojai V. D. nebuvo, nes apeliantas atliko įskaitymą.

12. Pažymėtina, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), ir antstolis vykdymo procese veikia būtent tam, kad, naudodamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, užtikrintų teisėtą teismo sprendimo vykdymą.

13. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo jam vykdymo procese suteiktas teises įgyvendinti sąžiningai ir imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, bei aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus, nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

14. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-313/2020).

15. Pagal CPK 586 straipsnio 1 dalį vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Viena iš vykdomųjų dokumentų rūšių yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių, taip pat arbitražo sprendimų ir nutarčių pagrindu (CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

16. CPK 651 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti.

17. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.

18. Minėta, kad antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2025 m. lapkričio 26 d. paragino skolininką sumokėti 114,70 Eur skolą bei 38,90 Eur vykdymo išlaidas ir skolininkas nurodytą sumą pervedė į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau vėliau nurodė, jog atliko įskaitymą ir prašė antstolio grąžinti jo sumokėtą sumą.

19. Įskaitymas – vienašalis sandoris, todėl jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6. 131 straipsnio 2 dalis).

20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2005; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-479/2010; kt.).

21. Iš prieš tai minėto teisinio reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos akivaizdu, kad apie įskaitymą turi būti pranešta priešingai šaliai ir pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Be kita ko, pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma.

22. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, parodančių, kad pareiškėjas pateikė išieškotojai pranešimą apie įskaitymą ir šis pranešimas atitiko visus minėtus reikalavimus. Priešingai, išieškotoja, atsiliepdama į skolininko skundą dėl antstolio veiksmų nurodė, kad negavo jokio pranešimo iš skolininko apie atliktą įskaitymą.

23. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, paties skolininko atlikti veiksmai –ankstesnis nei išieškotojos kreipimasis dėl vykdomojo rašto išdavimo ir antstolio nurodytos sumos geranoriškas pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą, paneigė apelianto nurodytas aplinkybes apie atliktą 114,70 Eur sumos įskaitymą.

24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas, prašydamas pirmosios instancijos teismo panaikinti jam išduotą vykdomąjį raštą, nurodė, jog 114,70 Eur išieškotojai nesumokėjo dėl savo klaidos (2025 m. gruodžio 4 d. raštas civilinėje byloje e2-18-504/2023), o ne dėl vėliau nurodytų aplinkybių dėl atlikto įskaitymo.

25. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo remiantis skolininko atskirojo skundo teiginiais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Apelianto R. L. atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.