- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-20
- Bylos Nr.
- 1A-633-929/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19543-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- G. K.
- Civilinis ieškovas
- UAB „E.“
- Advokatai
- Elena Žilėnienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas analogiškomis 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis, taip pat pripažintas kaltu padaręs tris baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir nubaustas analogiškomis 15 (penkiolikos) parų arešto bausmėmis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių (5 (penkis) mėnesius už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl 2020 m. birželio 5 d. padarytos vagystės) ir po 10 (dešimt) parų arešto už kiekvieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), ir G. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir G. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, G. K. paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta subendrinta 90 parų arešto bausme, pridedant 30 parų arešto bausmę, kuri, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 2 dalimi, pakeista laisvės atėmimo bausme, tai yra 1 (vienu) mėnesiu, ir G. K. paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas nuteistojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. (du mėnesiai), ir nuo 2021 m. liepos 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos 2021 m. rugsėjo 30 d. (trys mėnesiai), tai yra viso 5 (penki) mėnesiai. Į paskirtos bausmės laiką taip pat įskaityti laikotarpiai, kurie buvo įskaityti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 15 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu.
Iš G. K. civilinio ieškovo UAB „E.“ naudai priteista 947,43 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti, o civilinio ieškovo UAB „K. G.“ naudai - 299 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti.
Iš G. K. priteista 1 388,23 Eur ekstradicijos išlaidoms atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. gegužės 20 d. apie 17.58 val., Verkių g. 29F, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, kur iš prekybos salės paėmė 1 vnt. „PEG-PEREGO“ automobilinę kėdutę – 299 eurų vertės, ir rankose laikydamas prekę, nesusimokėjęs, praėjo pro parduotuvės apsauginius vartelius, tokiu būdu pagrobė svetimą, įmonei UAB „K. G.“ priklausantį, 299 eurų vertės turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
2. G. K. nuteistasis už tai, 2020 m. birželio 5 d. apie 10.50 val., Gedimino pr. 18, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į UAB „E.“ priklausančią vaistinę, kur nuo prekybos salės lentynų pagrobė 1 vnt. „FILORGA, NCTF-REVERSE“ veido kremą, 50 ml - 85,99 eurų vertės, 1 vnt. „FILORGA, NUTRI-FILLER“ kremą, 50 ml - 60,99 eurų vertės, 1 vnt. „FILORGA, HYDRA-FILLER“ veido kremą, 50 ml -50,29 eurų vertės, 1 vnt. „FILORGA, NCEF“ kaukę-kremą, 50 ml - 66,99 eurų vertės, 1 vnt. „FILORGA, HYDRA-FILLER MAT“ veido kremą - 50 ml – 51, 99 eurų vertės, ir išėjo pro kasas nesusimokėjęs už prekes, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, UAB „E.“ priklausantį 316,25 eurų vertės turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.
3. G. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 6 d. apie 15.50 val., Mindaugo g.11/T. Ševčenkos g. 2, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į UAB „E.“ priklausančią vaistinę, kur nuo prekybos salės lentynų pagrobė 1 vnt. „MACADAMIA BEAUTY BV“ plaukų aliejų, 125 ml-34, 99 eurų vertės, 1 vnt. „MACADAMIA BEAUTY BV“ plaukų šampūną, 300 ml-18, 99 eurų vertės, 3 vnt. „MACADAMIA BEAUTY BV“ plaukų aliejų, 125 ml, 1 vnt. vertė-24, 99 eurų, bendros 74, 97 eurų vertės, 2 vnt. „MACADAMIA BEAUTY BV“ plaukų kaukę, 100 ml, 1 vnt. vertė-14, 59 eurų, bendros 29, 18 eurų vertės, 3 vnt. „MACADAMIA BEAUTY BV“ plaukų kaukę, 236 ml, 1 vnt. vertė-27, 59 eurų, bendros 82, 77 eurų vertės, ir išėjo pro kasas nesusimokėjęs už prekes, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, UAB „E.“ priklausantį, nedidelės, 240, 90 eurų vertės turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
4. G. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 7 d. apie 11.32 val., Tuskulėnų g. 66, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į UAB „E.“ priklausančią vaitinę, kur nuo prekybos salės lentynų paėmė 6 vnt.„MOLLER S OMEGA-3 CARDIO“ žuvų taukų kapsulių pakuočių, 1 vnt. vertė – 18,99 eurų, bendra - 113,94 eurų, 4 vnt. „MOLLER S OMEGA-3 EKSTRA“ žuvų taukų kapsulių pakuočių, 1 vnt. vertė - 18,91 eurų, bendra - 75,64 eurai, ir susidėjęs prekes į su savimi atsineštą maišelį pasišalino iš vaistinės pro apsauginius vartelius už prekes nesusimokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „E.“ priklausantį, 189,58 eurų vertės turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
5. G. K. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 16 d. apie 21.07 val., Mindaugo g.11/T. Ševčenkos g. 2, Vilniuje, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo į UAB „E.“ priklausančią vaistinę, kur nuo prekybos salės lentynų pagrobė 3 vnt. „FILORGA NCEF“ kremą, 1 vnt. vertė -66,99 eurų, bendros 200,70 eurų vertės, ir išėjo pro kasas nesusimokėjęs už prekes, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimą, UAB „E.“ priklausantį, nedidelės, 200,70 eurų vertės turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti ir sumažinti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį.
6.1. Apeliantas nurodo, kad jam nėra aišku, kodėl pirmosios instancijos teismas užginčijo prokurorės pasiūlytą bausmę, su kuria jis ir pats sutiko. Teigia, kad nors šiuo metu neturi galimybės atlyginti priteistą žalą ir proceso išlaidas, tačiau savo kaltę dėl jam inkriminuotų veikų pripažino pilnai ir nuoširdžiai gailisi jas padaręs. Skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės už padarytas nesunkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, yra žymiai didesnės nei šio straipsnio sankcijoje numatytas šios rūšies bausmės dydžio vidurkis, todėl, anot apelianto, jos yra aiškiai per griežtos, prieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, tinkamai neatsižvelgė į tai, kad egzistuoja jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, ir perdėtai sureikšmino sunkinančios aplinkybės buvimą.
7. Teismo posėdžio metu nuteistojo G. K. gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
8. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis G. K. neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei veikų kvalifikavimo, tačiau nurodo, kad jam paskirta galutinė bausmė yra per griežta ir prašo ją sušvelninti. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
9. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018-10-03 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, pažymėtina, kad teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei motyvuotai parinkęs bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį privalo skaičiuoti nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
10. Pažymėtina, kad BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuteistajam G. K. už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, parinko griežčiausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatydamas 9 (devynių) mėnesių jo terminą, tai yra už kiekvieną iš veikų teismas skyrė analogiškas bausmes, kurios, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, yra mažesnės nei šio straipsnio sankcijoje numatytos šios rūšies bausmės vidurkis. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad jam yra neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas skyrė ne prokurorės teisiamojo posėdžio metu pasiūlytą bausmę. Teisėjų kolegija, atsakydamas į šiuos skundo argumentus, nurodo, kad iš 2021 m. rugpjūčio 31 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog prokurorė už dvi nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, siūlė skirti po 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę (t. 3, b. l. 12-15). Tuo tarpu teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam paskyrė šiek tiek didesnes - 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Pažymėtina, kad prokuroro baigiamųjų kalbų metu kaltinamajam pasiūlyta bausmė teismo nesaisto, todėl paskirdamas tokias bausmes, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė.
11. Teisėjų kolegijos vertinimu, skirdamas bausmes G. K., pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas aplinkybes, nustatė ir įvertino teisingai. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžiu, buvo įvertinta tai, kad apeliantas padarė dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas nuosavybei, kurios priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir tris baudžiamuosius nusižengimus. Dėl tokių nuteistojo neteisėtų veiksmų buvo padaryta 1 246,43 Eur turtinė žala, kuri iki šiol nėra atlyginta. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną G. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi) bei vieną sunkinančią, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte (nusikalto būdamas recidyvistu). Skundžiamame nuosprendyje teismas atsižvelgė ir į nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, tai yra į tai, kad jis praeityje teistas daugiau nei dvidešimt kartų, daugiausiai už turtinius nusikaltimus (plėšimai, vagystės, sukčiavimas) (t. 2, b. l. 118-129), be to, bylos duomenimis G. K. nuolat vykdo ir administracinius nusižengimus, tarp jų - ir smulkias vagystes, paskirtų baudų nemoka (t. 1, b. l. 137-144). Nuteistasis yra darbingo amžiaus (-) (t. 2, b. l. 145), tačiau iš byloje esančio ,,Sodra” išrašo matyti, kad yra nedirbantis (t. 2, b. l. 146). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už dvejų nesunkių nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežtos.
12. Paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrino su bausmėmis, skirtomis pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, tai yra prie griežčiausios pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėjo dalį švelnesnių bausmių – 5 (penkis) mėnesius pagal BK 178 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. birželio 5 d. vagystės) bei po 10 (dešimt) parų arešto už kiekvieną padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir G. K. paskyrė subendrintą 1 (vienų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nors apeliantas pirmosios instancijos pasirinkto bausmių subendrinimo būdo neginčija, vis dėlto šiuo aspektu teisėjų kolegija pastebi, kad nuosprendį priėmęs teismas, nustatydamas pridedamų švelnesnių bausmių dalis, šio savo sprendimo visiškai neargumentavo, kaip to reikalauja BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatos. Kita vertus, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo išvadai, kad pridedamų bausmių dalis pirmosios instancijos teismas nustatė netinkamai. Be to, subendrintą 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas, pritaikęs BK 64¹ straipsnio nuostatas, pagrįstai sumažino vienu trečdaliu ir G. K. skyrė galutinę 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
13. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 10 (dešimties) mėnesių) laisvės atėmimo bausmę, dalinio sudėjimo būdu, taip pat subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta subendrinta 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausme, tai yra dalį arešto bausmės – 30 parų, vadovaudamasis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 2 dalimi, pakeitė į 1 (vieno) mėnesio trukmės laisvės atėmimo bausme, ir G. K. skyrė galutinę subendrintą 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
14. Byloje nustatyta, kad baudžiamąjį nusižengimą, numatyta BK 178 straipsnio 4 dalyje, už kurį G. K. buvo nuteistas 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu, jis padarė 2020 m. gegužės 20 d., tai yra iki skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio priėmimo, todėl šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės turi būti bendrinamos pagal BK 63 straipsnio taisykles (BK 63 straipsnio 9 dalis). Kaip minėta, pagal aptartas bausmių bendrinimo nuostatas, pridedama bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, mažiausia pridedama arešto bausmės už baudžiamąjį nusižengimą dalis yra 10 parų. Taigi, pirmosios instancijos teismas, prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėdamas dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, tai yra 30 parų arešto, kuri, kaip minėta, buvo pakeista į 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę, bei paskirdamas nuteistajam galutinę 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė
15. Teisėjų kolegija, patikrinusi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį tiek, kiek to prašoma pateiktame apeliaciniame skunde, konstatuoja, kad apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė nėra per griežta, o priešingai, ji yra teisinga ir proporcinga, todėl jos mažinti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų
16. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021 m. spalio 4 d. pažyma Nr. (12.32Mr) PT-8454, kurioje nurodoma, kad iš nuteistojo G. K. yra priteistinos 117,23 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokatės Elenos Žilėnienės darbo užmokestis.
17. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje
18. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistiesiems gynėjus numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad nors byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris buvo atmestas, tačiau, kaip matyti, skundą nuteistasis surašė pats, be to, G. K. yra nedirbantis, skundžiamu nuosprendžiu jam buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, taip pat priteistos ir turtinės prievolės. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio atmesti.
Nepriteisti iš nuteistojo G. K. 117,23 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl jo gynėjos dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.
Ši nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.