- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-16
- Bylos Nr.
- e2A-2539-565/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20782-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė, Rosita Patackienė
- Atsakovas
- S. R., D. V.
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rositos Patackienės ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių S. R. ir D. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovėms D. V. ir S. R. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovė savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti 2012 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės būsto nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su D. V.; iškeldinti atsakoves D. V. ir S. R. su joms priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kito gyvenamojo ploto.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove D. V. buvo sudaryta 2012 m. liepos 2 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas) nuomos. Bute šiuo metu gyvenamąją vietą deklaruoja D. V. ir S. R.. Dėl D. V. ir jos motinos S. R. asocialaus gyvenimo būdo, nuolatinio girtuokliavimo, triukšmavimo, viešosios tvarkos pažeidimų ir agresyvaus elgesio nuolat gaunami skundai, kviečiama policija. Bute periodiškai lankosi pašaliniai asmenys, kurie taip pat prisideda prie girtuokliavimo ir triukšmo kėlimo. Bute nepalaikoma tvarka ir švara. Pagrindinė Buto nuomininkė D. V. buvo informuota ir įpareigota iki 2020 m. birželio 25 d. geranoriškai atlaisvinti Butą, tačiau Butas nebuvo atlaisvintas. Be to, D. V. geranoriškai nemoka nuomos mokesčių, yra skolinga 896,48 Eur už būsto nuomą.
Atsiliepimas
3. Atsakovės su ieškiniu nesutiko.
4. Atsakovės nurodė, kad skola už socialinį būstą susidarė pablogėjus atsakovių materialinei padėčiai. Atsakovės tikėjosi mokesčių lengvatų, dėl to mokėjo ne visus mokesčius, tikėjosi perskaičiavimo. Šiuo metu skola sumokėta, todėl atsakovių iškeldinti negalima. Įrodymų, kad S. R. veda asocialų gyvenimo būdą, nuolatos girtuokliauja, triukšmauja, pažeidinėja viešąją tvarką, elgiasi agresyviai, ieškovė nepateikia. Visi įrodymai teikiami D. V. vardu. Net ir nutraukus nuomos sutartį su D. V., S. R., kaip pagrindinės Buto nuomininkės šeimos narei, išlieka teisė naudotis Butu ir teisė tapti pagrindine nuomininke bei reikalauti sudaryti su ja Buto nuomos sutartį. Visi ieškovės teiginiai dėl asocialumo yra gauti iš piktybiškai prieš atsakovę D. V. nusiteikusio kaimyno A. B.. D. V. pripažįsta, kad elgėsi netinkamai, nesuvaldydama triukšmo kilimo atskirais atvejais, tačiau iškeldinimas dėl nurodytų pažeidimų ir nebūtų kaimyno kaltinimų būtų neproporcinga, neatitinkanti pažeidimo sunkumo bausmė, nepagrįstai suvaržanti atsakovės teises.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 28 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas nusprendė: nutraukti SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir D. V. 2012 m. liepos 2 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); iškeldinti atsakoves D. V. ir S. R. su joms priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisti iš atsakovių D. V. ir S. R. į valstybės biudžetą iš kiekvienos po 9,33 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog:
5.1. butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuri jį perdavė ieškovei valdyti patikėjimo teise. 2012 m. liepos 2 d. su D. V. sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria jai perduotas naudoti Butas. Bute gyvena atsakovė D. V. ir jos motina S. R.. Atsakovėms buvo siūloma persikelti gyventi į kitas atskiras gyvenamąsias patalpas, tačiau jos nesutiko, motyvuodamos, kad S. R. reikalinga dukters pagalba, joms gyventi kartu yra patogiau;
5.2. atsakovės neaugina nepilnamečių vaikų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-576-931/2018 nuspręsta laikinai apriboti D. V. motinos valdžią vaiko atžvilgiu ir atmesti jos priešieškinį dėl vaiko grąžinimo į šeimą. Sprendime nurodyta, kad 2014 m. vasario 19 d. D. V. šeima įrašyta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, 2014 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus susitikimo protokolas patvirtina, kad buvo nutarta, jog D. V. lankys tėvystės įgūdžių lavinimo užsiėmimus Vilniaus miesto socialinės paramos centre, dažnai darysis testą dėl narkotinių medžiagų vartojimo, įsipareigojo vengti, kad jos bute lankytųsi įtartini asmenys, D. V. rekomenduota lankyti Anoniminių narkomanų savitarpio pagalbos grupes, individualias psichologų konsultacijas, tačiau ji užsiėmimų nelankė, namuose pastebėta nešvara, kartais juntamas alkoholio kvapas. Socialinė darbuotoja 2017 m. rugsėjo 20 d. informavo skyrių, kad situacija D. V. šeimoje išlieka be didesnių teigiamų pokyčių, D. V. tik dalinai vykdo įsipareigojimus, nors ji apsvaigusi nepastebėta, tačiau socialinė darbuotoja pažymėjo, kad jos namuose lankosi prastos reputacijos asmenys;
5.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1136-930/2019 nuspręsta nustatyti D. V. neterminuotą motinos valdžios apribojimą. Sprendime nurodyta, kad po motinos valdžios laikino apribojimo D. V. vartoja alkoholį, neblaivi atvyko į 2018 m. lapkričio 27 d. teismo parengiamąjį posėdį. Nuo motinos valdžios laikino apribojimo praėjo 10 mėnesių, tačiau D. V. nepradėjo vykdyti pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, nebesiima veiksmų susigrąžinti vaiką į šeimą, nebedirba, nepagerino savo gyvenimo sąlygų (gyvena vaiko poreikių neatitinkančiame ir saugios aplinkos neužtikrinančiame socialiniame būste), retai lanko vaiką, išlaikymo vaikui neteikia, nelanko Anoniminių narkomanų grupių ir individualių psichologo konsultacijų, vartoja alkoholį;
5.4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-949-1057/2021 pripažinta, kad D. V. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalyje, konstatuojant, jog D. V. įgijo nenustatytą kiekį stipraus naminio alkoholinio gėrimo ir jį, turėdama tikslą realizuoti, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. lapkričio 27 d. 13.35 val., kol policijos pareigūnai, atlikę kratą, rado ir paėmė 10 vnt. plastikinių 5 litrų talpos butelių, kuriuose buvo 51 310 cm³ (51,31 l) naminio stipraus alkoholinio gėrimo, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 42,7 proc. – 44,2 proc.;
5.5. liudytojas A. B. paaiškino, kad name gyvena trys šeimos, jo šeimoje auga mažametis. Atsakovės Bute pardavinėja alkoholį, girdisi triukšmas, vyksta muštynės, kiekvieną dieną lankosi pašaliniai asmenys, policija kviečiama kas antrą – trečią savaitę, tai vyksta ir naktimis, buvo grasinta jam ir jo žmonai, jį užpuolė dabartinis D. V. draugas. Liudytoja A. B., A. B. sutuoktinė, paaiškino, kad iš Buto girdi keiksmažodžius, triukšmą, atsakovės nuolat parduoda alkoholį, kasdien pas jas lankosi pašaliniai asmenys. Ji su vyru augina (duomenys neskelbtini) metų vaiką. Liudytojas E. N. paaiškino, kad gyvena šalia esančiame name. Atsakovės kelia triukšmą, užsiima nelegalia veikla iš alkoholio, jų lankytojai šlapinasi, šiukšlina, tai mato vaikai. Prieš savaitę iki jo apklausos buvo atvykusi policija dėl muštynių;
5.6. ieškovės pateikti įrodymai apie D. V. administracinius nusižengimus, susijusius su triukšmu Bute (ir naktį), neteisėtu šuns laikymu ir kitais nusižengimais, leidžia labiau tikėti minėtų liudytojų parodymais;
5.7. teismas sprendė, jog atsakovės netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, atsakovės nėra savikritiškos, todėl negalima daryti išvados, kad atsakovių elgesys ateityje pasikeis iš esmės.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
6. Atsakovė D. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimą dalyje dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir D. V. 2012 m. liepos 2 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo ir D. V. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
6.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-645/2013; kt.). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012), taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą;
6.2. skola už būsto nuomą sumokėta, todėl pagrindo nutraukti sutartį ir iškeldinti iš buto dėl skolos neliko. Atsakovei D. V. yra apribota motinos valdžia ir nepilnametis perduotas kitų asmenų globai, tačiau ši aplinkybė neturi įtakos atsakovės teisei į būstą. Atsakovė D. V. dėl sunkios materialinės padėties prekiavo alkoholiniais gėrimais, tačiau 2021 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu pripažinus atsakovę kalta, ji suvokė, kad reikia keisti gyvenimo būdą, ką atsakovė ir daro, tai yra, nebeprekiauja alkoholiniais gėrimais, alkoholį vartoja minimaliai, tik švenčių progomis. Tai, kad atsakovė D. V. pasikeitė, įrodo ir 2020 m. kovo 10 d. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ raštas, kuriame nurodyta, kad Bute 2020 m. sausio 3 d. ir 2020 m. vasario 26 d. apsilankę SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojai A. B. skunde minimų faktų nepastebėjo, pažeidimų nenustatė;
6.3. teismas rėmėsi liudytojų A. B., A. B. ir E. N. parodymais, tačiau jų parodymai yra apie anksčiau buvusias aplinkybes, dabartiniu metu jos pasikeitusios. Liudytojai nurodė, kad dažnai kviečiama policija, tačiau iš tiesų taip nėra, to nepatvirtina pateikti įrodymai. Liudytojai nurodo, kad atsakovė D. V. nuolat parduoda alkoholį, tačiau taip buvo iki kratos, po to alkoholiu atsakovė neprekiavo. Administraciniai nusižengimai, triukšmas, neteisėtas šuns laikymas taip pat buvo anksčiau – dabartiniu metu to nebėra. Atsakovė S. R. su atsakovės D. V. padarytais administraciniais nusižengimais, triukšmu bute, neteisėtu šuns laikymu nieko bendro neturi;
6.4. atsakovė D. V. Bute gyvena nuo gimimo, tai yra (duomenys neskelbtini) metus, atsakovė kito buto neturi, taip pat neturi finansinių galimybių kitą butą įsigyti. D. V. yra serganti, jai nustatytas neįgalumas, nuo 2018 m. gegužės 3 d. ji yra registruota Užimtumo tarnyboje. Atsakovė neturi kitų giminaičių ar artimųjų, kurie jai suteiktų gyvenamąjį plotą, todėl iškraustymas iš buto prilygsta išmetimui į gatvę. Atsakovė pripažįsta, kad elgėsi netinkamai, tačiau iškeldinimas dėl nurodytų pažeidimų būtų neproporcinga, neatitinkanti pažeidimo sunkumo bausmė, nepagrįstai suvaržanti atsakovės teises.
7. Atsakovė S. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 dienos sprendimą dalyje dėl S. R. iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus:
7.1. visi skundžiamame teismo sprendime nurodyti pažeidimai ir nederamas elgesys yra susiję ne su atsakovės S. R., o su jos dukters D. V. elgesiu. Nors teismas kritiškai vertino atsakovės S. R. paaiškinimus, nurodydamas, kad ji toleravo ir toleruoja nederamą dukters elgesį, tačiau S. R. negali įsakinėti pilnametei dukrai kaip gyventi ir elgtis. Tiek dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo, tiek apribojus jos, kaip motinos, valdžią vaiko atžvilgiu, tiek dėl nelegalaus alkoholio laikymo ir nepažįstamų asmenų lankymosi Bute S. R. turėjo daug priekaištų dukrai, prašė keistis ir elgtis padoriai. Nors ir ne visiškai, tačiau D. V. elgesys pasikeitė – ji nevartoja narkotinių medžiagų, minimaliai vartoja alkoholį, nebeprekiauja alkoholiniais gėrimais, Bute nebesilanko svetimi asmenys;
7.2. liudytojai A. B., A. B. ir E. N. papasakojo aplinkybes, kurios buvo susiklosčiusios anksčiau, dabar situacija yra pasikeitusi – D. V. pagaliau suvokė, kad dėl netinkamo gyvenimo būdo net tik ji, bet ir jos motina senatvėje gali netekti būsto ir atsidurti gatvėje. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas S. R. iškeldinimo klausimą, nepasisakė dėl S. R. kaltės, proporcingumo ir individualiai šių aplinkybių neaptarė;
7.3. Butas dar 1974 metais buvo išnuomotas atsakovei S. R. (vėliau pagrindinė buvo nuomininkė tapo jos dukra D. V.), taigi S. R. Bute gyvena (duomenys neskelbtini) metus. Kito buto atsakovė neturi. S. R. yra (duomenys neskelbtini) metų, ji yra nedarbinga pensininkė, labiausiai pažeidžiamas asmuo, neturintis kitų vaikų, giminaičių ar artimųjų, kurie jai suteiktų gyvenamąjį plotą;
7.4. teisiškai S. R. yra pagrindinės buto nuomininkės D. V. šeimos narė ir pagal CK 6.589 straipsnio 1 dalies nuostatas turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad, nutraukus nuomos sutartį su D. V., S. R. turi išlikti teisė naudotis būstu ir teisė tapti pagrindine nuomininke bei reikalauti sudaryti su ja Buto nuomos sutartį. S. R. neveda asocialaus gyvenimo būdo, nesant įrodymų, kad dėl S. R. kaltės bute yra nuolat triukšmaujama ir girtuokliaujama, pažeidžiama viešoji rimtis, lankosi įtartinos reputacijos asmenys, teismas neturėjo pagrindo jos iškeldinti.
8. Ieškovė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ prašo atsakovės D. V. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. pagal 2012 m. liepos 2 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties 15 punktą atsakovės įsipareigojo Butu naudotis taip, kad nebūtų pažeistos kitų pastate esančių butų ir bendro naudojimo patalpų savininkų ir (ar) naudotojų teisės ir interesai. Dėl D. V. ir jos motinos S. R. asocialaus gyvenimo būdo, nuolatinio girtuokliavimo, triukšmavimo, viešosios tvarkos pažeidimų ir agresyvaus elgesio nuolat gaunami kaimynų skundai, atsakovėms kviečiama policija. 2020 m. sausio 8 d. buvo gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato raštas dėl informacijos pateikimo apie netinkamą atsakovių elgesį ir triukšmą bute (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat buvo pranešama, jog nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. sausio 7 d. buvo registruota 12 pranešimų. 2020 m. vasario 28 d. gautas Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsakymas ir pateiktas Administracinių nusižengimų registro išrašas apie D. V. registruotus administracinės teisės nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus. Iš pateiktų duomenų matyti, kad 2020 m. sausio 1 d., 22 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), D. V. nakties metu namuose sukėlė triukšmą, garsiai šūkavo, rėkavo, tokiais savo veiksmais sutrikdydama kaimynų ramybę ir poilsį. D. V. nubausta pagal Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnio 1 dalį. 2020 m. vasario 27 d., 0 val. 40 min., adresu (duomenys neskelbtini), užfiksuotas viešosios rimties trikdymas. Būdama Bute D. V. garsiai šūkavo, rėkavo neleisdama kaimynams ilsėtis, tuo trikdė viešąją rimtį. D. V. nubausta pagal Administracinių nusižengimo kodekso 488 straipsnio 2 dalį. D. V. taip pat buvo bausta už gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimus bei važiavimą be transporto bilieto;
8.2. bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai, atsakovių kaimynai, kurie iš esmės patvirtino SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ ieškinyje nurodytas aplinkybes. A. B. paaiškino, kad atsakovės Bute pardavinėja alkoholį, girdisi triukšmas, vyksta muštynės, kiekvieną dieną lankosi pašaliniai asmenys, policija kviečiama kas antrą – trečią savaitę. Liudytoja A. B. paaiškino, kad iš Buto girdi keiksmažodžius, triukšmą, atsakovės nuolat parduoda alkoholį, kasdien pas jas lankosi pašaliniai asmenys. Liudytojas E. N. paaiškino, kad atsakovės kelia triukšmą, užsiima nelegalia veikla iš alkoholio, jų lankytojai šlapinasi, šiukšlina, tai mato vaikai;
8.3. byloje nustatyta ir tai, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-949-1057/2021 pripažinta, kad D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 2 dalyje, konstatuojant, jog D. V. įgijo nenustatytą kiekį stipraus naminio alkoholinio gėrimo ir jį, turėdama tikslą realizuoti, neteisėtai laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Faktą, kad nuomojame socialiniame būste vykdė nelegalią veiklą – prekiavo alkoholiniais gėrimais, pripažino ir pati D. V.. Tokia susidariusi situacija yra vertintina kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama ir nesuderinama su socialinio būsto nuoma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
10. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
11. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė D. V. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2021 m. balandžio 13 d. pažymos apie pajamas Nr. 2169 kopiją, 2021 m. balandžio 27 d. metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos kopiją, asmens tapatybės kortelės ir neįgaliojo pažymėjimo kopijas. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovė S. R. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 2021 m. balandžio 13 d. pažymos apie pajamas Nr. 2168 kopiją, VSDFV Marijampolės skyriaus 2021 m. balandžio 13 d. pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas kopiją, 2021 m. balandžio 27 d. metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos kopiją.
12. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
13. Atsakovės apeliaciniuose skunduose nesuformulavo prašymo priimti su apeliaciniais skundais teikiamus dokumentus kaip įrodymus, nenurodė, kokias reikšmingas bylai aplinkybes patvirtina ar paneigia su apeliaciniais skundais teikiami dokumentai, todėl šiuos dokumentus priimti atsisakoma.
14. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Butas), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. 1-4 perdavė ieškovei patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas.
15. 1998 m. balandžio 30 d. gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos sutartimi atsakovei S. R. buvo išnuomotas Butas. Bute kartu su atsakove S. R. gyveno O. V. (sūnus) ir atsakovė O. V. (dukra). 2008 m. rugsėjo 11 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Buto nuomininkais tapo O. V. ir atsakovė D. V.. O. V. mirė (duomenys neskelbtini). 2012 m. liepos 2 d. socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuomos sutartis) pagrindine Buto nuomininke tapo atsakovė D. V.. Bute kartu su atsakove D. V. gyvena ir gyvenamąją vietą yra deklaravusi atsakovė S. R..
16. Ieškovė prašo nutraukti Nuomos sutartį ir iškeldinti atsakoves iš buto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nes Bute yra nuolat triukšmaujama, girtuokliaujama, pažeidžiama viešoji rimtis, lankosi įtartinos reputacijos asmenys.
17. CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines patalpas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti su juo gyvenantys asmenys ardo arba gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nuomininkas, jo šeimos nariai arba kiti su jais gyvenantys asmenys, kurie netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nuomotojo arba kitų asmenų, kuriems trukdoma normaliai gyventi, reikalavimu gali būti iškeldinami nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
18. Taikydamas šią normą savo praktikoje, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai; turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar taikyti šią priemonę, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus. Teismo nurodyta, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinamas šios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu, taip užtikrinant taikomos priemonės suderinamumą su Konvencijos 8 straipsnyje įtvirtinta teise į būsto neliečiamybės gerbimą (konstatavus, kad tokia teisė egzistuoja). Šiame kontekste aktualu tai, kad Konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., Chapman v. United Kingdom, no. 27238/95, judgment of 18 January 2001, par. 99; Jane Smith v. United Kingdom, no. 25154/94, judgment of 18 January 2001, par. 106; kt.), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste (pastaroji aplinkybė labiau svarbi vertinant, ar konkrečiu atveju Konvencijos 8 straipsnis apskritai gali būti taikomas). Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme; formalus nurodymas, kad teisė gyventi atitinkame būste pagal vidaus teisę yra pasibaigusi, ne kartą kritikuotas EŽTT (žr., pvz., McCann v. United Kingdom, no. 19009/04, par. 50, judgment of 13 May 2008; Ćosić v. Croatia, no. 28261/06, judgment of 15 January 2009; kt.). Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (žr., pvz., Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., Bjedov v. Croatia, no. 421050/09, judgment of 29 May 2012, Stankova v. Slovakia, no. 7205/02, judgment of 9 October 2007, Pinnock and Walker v. United Kingdom, no. 31673/11, judgment of 24 September 2013; kt.). Taigi Konvencijos 8 straipsnio pažeidimas konstatuojamas ir iškeldinimas iš būsto pripažįstamas neproporcingu, kai tokia priemonė nepagrįstai suvaržo asmenų teises, neatitinka pažeidimo, už kurį yra taikoma, sunkumo, taikoma neatsižvelgus į iškeldinamo asmens siekius ir galimybes pašalinti pažeidimą ir kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014).
19. Liudytojai A. B., A. B. (namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai), E. N. (gretimo namo gyventojas) teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad ne vienerius metus jų šeimos kenčia dėl nuolatinio triukšmo Bute. Bute nelegaliai pardavinėjami alkoholiniai gėrimai, juos perkantys asmenys triukšmauja, keikiasi, mušasi, šiukšlina, šlapinasi namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrose patalpose ir gretimuose kiemuose. Tokį elgesį mato nepilnamečiai liudytojų vaikai, tai vaikams kelia baimę ir grėsmę. Dėl triukšmo Bute, Bute besilankančių asmenų netinkamo elgesio nuolat kviečiama policija, liudytojas A. B. ne kartą kreipėsi ir į Butą patikėjimo teise valdančią ieškovę. Liudytojai Bute keliamą triukšmą ir chuliganišką Bute besilankančių asmenų elgesį iš esmės siejo su atsakovės D. V. elgesiu ir jos veikla, nelegaliai Bute pardavinėjant alkoholinius gėrimus.
20. Vilniaus apskrities policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2020 m. sausio mėn. rašte nurodyta, kad nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. sausio 7 d. buvo registruota 12 pranešimų dėl netinkamo Buto gyventojų elgesio.
21. Informacijos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su 2020 m. vasario mėn. raštu pateikė Administracinių nusižengimų registro 2020 m. vasario 28 d. išrašą apie atsakovei D. V. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2020 m. vasario 28 d.
22. Iš šio išrašo matyti, kad atsakovė D. V. 2018 m. gruodžio 6 d. buvo bausta administracine tvarka už tai, kad neužtikrino, jog Bute laikomas šuo netrikdytų gyventojų poilsio ir viešosios rimties. Atsakovė D. V. 2020 m. sausio 8 d. buvo bausta administracine tvarka už tai, kad 2020 m. sausio 1 d., 22.20 val., būdama Bute, sukėlė triukšmą, garsiai šūkavo, tuo savo veiksmais trikdė kaimynų ramybę ir poilsį. Atsakovė D. V. 2020 m. vasario 27 d. buvo bausta administracine tvarka už tai, kad 2020 m. vasario 27 d., apie 0.40 val., būdama Bute, garsiai šūkavo, rėkavo, neleisdama kaimynams ilsėtis, tuo trikdė viešąją rimti.
23. Informacijos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. vasario mėn. rašte nurodė, kad Administracinių nusižengimų registro 2020 m. vasario 28 d. duomenimis atsakovė S. R. nebausta administracine tvarka.
24. Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gegužės 20 d. raštu informavo, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2021 m. gegužės 20 d. duomenimis atsakovei D. V. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1-ame policijos komisariate 2020 m. lapkričio 27 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 201 straipsnio 2 d. (neteisėtas naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas).
25. Informatikos ir ryšių departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gegužės 20 d. raštu informavo, kad Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro 2021 m. gegužės 20 d. duomenimis atsakovei S. R. nepradėtas ikiteisminis tyrimas ir nėra priimtas teismo nuosprendis.
26. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 18 d. baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. e1-949/2021 matyti, kad atsakovė D. V. buvo pripažinta kalta, padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 201 straipsnio 2 dalyje, t. y. atsakovė D. V., turėdama tikslą realizuoti, neteisėtai savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. lapkričio 27 d. laikė stiprų naminį alkoholinį gėrimą, kol policijos pareigūnai, atlikę kratą, rado ir paėmė 10 plastikinių 5 l talpos butelių, kuriuose buvo 51,31 l stipraus naminio alkoholinio gėrimo, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 42,7-44,2 proc.
27. Byloje yra duomenys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1136/2019 neterminuotai apribota atsakovės D. V. motinos valdžia sūnaus M. M. atžvilgiu. Teismo sprendime nurodyta, kad po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-576/2018, kuriuo buvo terminuotai apribota atsakovės D. V. motinos valdžia sūnaus M. M. atžvilgiu, situacija atsakovės šeimoje išlieka be teigiamų pokyčių: atsakovė nepakankamai vykdo įsipareigojimus bei iš esmės nekeičia savo gyvenimo būdo: atsisako lankyti anoniminių narkomanų grupes ir individualias psichologo konsultacijas, nesudaro vaikui saugios gyvenamosios aplinkos (gyvena socialiniame būste, kuriame trūksta tvarkos, tvyro cigarečių kvapas, namuose lankosi neaiškios reputacijos asmenys, socialinėms darbuotojoms kilo įtarimų, kad atsakovės namuose prekiaujama falsifikuotais alkoholiniais gėrimais), atsakovės motinos teigimu, kartu gyvena atsakovės sugyventinis, kuris nuolat vartoja alkoholiniu gėrimus, būna agresyvus. Po motinos valdžios laikino apribojimo atsakovė toliau vartoja alkoholį, ką patvirtina į bylą pateiktas jos paaiškinimas, tai, kad atsakovė neblaivi atvyko į 2018 m. lapkričio 27 d. parengiamąjį teismo posėdį (nustatytas 0,86 promilės girtumas).
28. Nutarties 19-27 punktuose nurodytos aplinkybes patvirtina, kad dėl atsakovės D. V. piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, nuolatinio triukšmo kėlimo Bute, nusikalstamos veikos, Bute prekiaujant alkoholiniais gėrimais, ir dėl šiuos gėrimus perkančių asmenų keliamo triukšmo bei chuliganiško elgesio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir aplinkinių namų gyventojams sudaromos neįmanomos sąlygos gyventi.
29. Nurodytas netinkamas atsakovės D. V. elgesys trunka ilgą laiką – nuo 2018 m., ir yra nuolatinis – nuo 2018 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. sausio 7 d. policijoje buvo registruota 12 pranešimų dėl netinkamo elgesio Bute, apie nuolatinį netinkamą elgesį paliudijo ir liudytojai pirmosios instancijos teisme. Netinkamas atsakovės D. V. elgesys nebuvo toleruojamas – namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir gretimo namo gyventojai dėl netinkamo atsakovės D. V. elgesio nuolat kreipėsi į policiją, taip pat kreipėsi ir į Butą patikėjimo teise valdančią ieškovę.
30. Nors atsakovė D. V. apeliaciniame skunde nurodė, kad suprato savo elgesio netinkamumą ir daugiau taip nebesielgia, tačiau tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Liudytojai pirmosios instancijos teisme šių atsakovės D. V. nurodytų aplinkybių nepatvirtino, priešingai, nurodė, kad netinkamas atsakovės D. V. elgesys tęsiasi, Bute galimai ir toliau nelegaliai prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Ilgalaikis atsakovės D. V. piktnaudžiavimas alkoholiniais gėrimais, ilgalaikis netinkamas elgesys, sudarant neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi, nusikalstamos veikos vykdymas Bute, netinkamo gyvenimo būdo tęsimas net ir vykstant procesui dėl terminuoto motinos valdžios apribojimo, sudaro pagrindą kritiškai vertinti apeliaciniame skunde nurodytus atsakovės D. V. teiginius apie netinkamo elgesio pakeitimą.
31. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis nutraukti Nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę D. V. iš Buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atitinka CK 6.611 straipsnio nuostatas ir teisės į būstą ribojimo proporcingumą – atsakovė D. V. ilgą laiką nuolat sudarė neįmanomas sąlygas kitiems asmenims greta gyventi, nepaisydama to, kad toks jos elgesys nebuvo toleruojamas, byloje nėra duomenų, kad atsakovė D. V. tikrai yra pakeitusi netinkamą elgesį, atsakovė D. V. yra darbingo amžiaus, neturi kartu su ja gyvenančių nepilnamečių vaikų.
32. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Tačiau byloje nėra įrodymų apie netinkamą atsakovės S. R. elgesį, sudarantį neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Kaip jau nurodyta, Bute keliamą triukšmą ir chuliganišką Bute besilankančių asmenų elgesį liudytojai iš esmės siejo su atsakovės D. V. elgesiu ir jos veikla nelegaliai Bute pardavinėjant alkoholinius gėrimus. Bylos duomenimis, atsakovė S. R. nebausta administracine tvarka pagal Administracinių nusižengimų kodekso 488 straipsnį (viešosios rimties trikdymas), atsakovei S. R. nepradėtas ikiteisminis tyrimas ir nėra priimtas teismo nuosprendis pagal BK 201 straipsnį (neteisėtas naminių stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas). Liudytojai pirmosios instancijos teisme nurodė, kad atsakovė S. R. kartais būna neblaivi, barasi su atsakove D. V., tačiau tai nėra pakankamas pagrindas tokį atsakovės S. R. elgesį pripažinti sudarančiu neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Todėl nėra CK 6.611 straipsnyje nustatyto pagrindo iškeldinti atsakovę S. R. iš Buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
34. Atsakovė S. R. yra atsakovės D. V. šeimos narė (CK 6.588 straipsnio 1 dalis). CK 6.589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Todėl atsakovė S. R. turi teisę toliau naudotis Butu Nuomos sutartyje nustatytomis sąlygomis.
35. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovė S. R. iškeldinta iš Buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – reikalavimas iškeldinti atsakovę S. R. iš Buto atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atmetus ieškinį atsakovei S. R., panaikinama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš atsakovės S. R. valstybės naudai priteistos 9,33 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
36. Atsakovė S. R. nepateikė įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, todėl dėl tokių išlaidų atlyginimo nesprendžiama.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta iškeldinti atsakovę S. R. iš buto, (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – reikalavimą iškeldinti atsakovę S. R. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atmesti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovės S. R. valstybės naudai priteistos 9,33 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 28 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.