Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, Almanto Padvelskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VĮ Turto banko, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-31-980/2017 pagal ieškovo P. S. (P. S.) patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl nuosavybės teisės į butą pripažinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 10-asis notarų biuras.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro 2016-11-10 išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą ir pripažinti ieškovui teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodė, kad su G. T. kaip šeima gyveno nuo 1995 metų jai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Nuo 2001-03-01 su G. T. pagal mainų sutartį persikėlė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovo ir G. T. santuoka įregistruota nebuvo. G. T. mirė (duomenys neskelbtini), po jos mirties liko jos turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini).Nurodė, kad turėjo materialiai išlaikyti savo sugyventinę, nes jos gaunamų pajamų neužtekdavo net reikalingiems vaistams įsigyti. Nurodė, kad ieškovas turėjo pajamų už 1997-08-07 parduotą savo butą, esantį (duomenys neskelbtini), turėjo nuolatinį darbą ir gaudavo pakankamą atlyginimą, leidžiantį jam padengti G. T. išlaikymo bei buto eksploatacijos išlaidas.Rašytinė jungtinės veiklos sutartis nebuvo sudaryta, tačiau ieškovo ir G. T. susitarimas dėl bendros jungtinės veiklos patvirtinamas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.Mano, kad ieškovo ir G. T. per 20 metų laikotarpį atlikti veiksmai pripažintini jungtinės veiklos sutartimi sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. G. T. yra mirusi, todėl mano, jog teismas gali pripažinti ieškovui dalinės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2016-11-10 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, kuriame nurodyta, kad G. T. turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise pereina valstybei, yra neteisėtas, todėl pripažintinas negaliojančiu.

Atsakovė VĮ Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pareikštais reikalavimais nesutinka ir tuo atveju, jeigu ieškovas įrodytų jungtinės veiklos buvimą su mirusiąja G. T., jis galėtų pretenduoti ne į visą, o tik į dalį turto.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Klaipėdos miesto 10-asis notarų biuras atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-06-28 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino ieškovui P. S. nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kitą ieškinio dalį atmetė.Asmenys gyveno kartu daugiau nei 20 metų, tvarkė bendrą ūkį, vienas kitu rūpinosi, ieškovo turtinė padėtis buvo geresnė ir leido jam didesne dalimi prisidėti prie bendro turto išlaikymo, todėl teismas konstatavo, kad tarp jų buvo susitarimas jungtinės veiklos pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, o rašytinio teksto nebuvimas nedaro šios sutarties negaliojančia. Ieškovui pripažino nuosavybės teisę į 1/2 dalį valstybės vardu (mirusios G. T.) registruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini).Ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro 2016-11-10 išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą atmetė kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas negali būti mirusios G. T. paveldėtoju, nes tarp ieškovo ir G. T. nebuvo sudaryta santuoka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-28 sprendimą ir bylą išspręsti iš esmės – patikslintą ieškinį atmesti. Vien bendro gyvenimo faktas negali būti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrą turtą įrodymu.G. T. nuosavybės teisę į ginčo butą įgijo 2001-03-01 mainų sutartimi, pagal kurią ji jai asmeninės nuosavybės teise priklausiusį, 1999-10-15 iš motinos paveldėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), išmainė į ginčo butą. Vien pats nekilnojamojo turto įsigijimo būdas (mainų sutartimi) suponuoja tik G. T. asmeninės nuosavybės teisę į ginčo butą, dėl to jokio ieškovo indėlio įsigyjant ginčo butą nebuvo ir negalėjo būti. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino, kad ieškovas įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį ginčo buto, nes prisidėti asmeninėmis lėšomis ar darbu įgyjant turtą mainų sutarties pagrindu neįmanoma.Į bylą nėra pateikta pagrįstų įrodymų, kad ieškovas savo asmenines santaupas bei gaunamas pinigines lėšas panaudojo ginčo buto remontui, mokėjo mokesčius, tenkančius buto išlaikymui, ar kokius darbus atliko ginčo bute. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo vardu buvo sudarytos paslaugų teikimo ginčo butui sutartys, todėl nėra pagrindo teigti, kad tarp ieškovo ir mirusiosios buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos ir jų bendras siekis bei tikslas buvo sukurti bendrąją dalinę nuosavybę bendro gyvenimo tikslais.Kad turtą, kuris yra asmeninė nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine daline nuosavybe, reikalaujama nustatyti, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Ieškovas apie 20 metų neišreiškė valios nustatyti ir teisiškai įforminti jam priklausančio turto dalį ginčo bute. Toks požiūris neabejotinai rodo, kad jis nelaikė savęs turto savininku.G. T. ginčo butą įgijo asmeninėmis lėšomis (2001-03-01 mainų sutartimi iškeisdama asmenine nuosavybės teise priklausiusį butą), todėl ginčo butas negali būti pripažįstamas bendru turtu ir dalijamas, nes ieškovas neįrodė, kad asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu prisidėjo prie bendro turto sukūrimo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas P. S. prašo atsakovės apeliacinio skundo netenkinti.Gyvendamas su G. T. ieškovas 1997-08-07 pardavė savo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Gautos lėšos buvo naudojamos bendram pragyvenimui. 2001-03-01 mainų sutartimi G. T. butas buvo pakeistas į ginčo butą pirmajame gyvenamojo namo aukšte, nes dėl sveikatos problemų G. T. buvo sunku kilti laiptais į turimą butą. Ieškovą ir G. T. siejo ilgalaikiai šeiminiai santykiai. Ieškovas, gyvendamas su G. T., neskirstė turimų lėšų į savas ir G. T. ir jokių turėtų išlaidų įrodymų nerinko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas pripažino ieškovui P. S. nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir atmetė ieškinio dalį dėl Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro 2016-11-10 išduoto palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir G. T. 1995 m. pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį, tačiau santuokos neįregistravo.

Nustatyta, kad G. T. 2000-03-01 sudarė mainų sutartį, pagal kurią jai priklausantį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), išmainė į D. S. (ieškovo sūnui) privačios nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Turtas mainų sutartimi mainomas ekvivalentine natūra, be priemokų (mainų sutarties 4 p.).

Nustatyta, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), G. T. buvo įgijusi pagal 1999-10-15 paveldėjimo teisės liudijimą iš motinos A. M.. Butą, esantį (duomenys neskelbtini), D. S. buvo įgijęs pagal 1995-11-20 pirkimo–pardavimo sutartį.

D. S. (ieškovo sūnus) 2000-03-23 dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido butą, esantį (duomenys neskelbtini), tėvui (ieškovui) P. S., kuris 2000-04-04 mainų sutartimi, sudaryta su D. V. K., butą, esantį (duomenys neskelbtini), išmainė į pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas P. S. turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (sodo pastatą ir žemės sklypą), 2017-07-13, t. y. jau po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, pardavė S. G. ir J. G.

Ieškovui gyvenant kartu su G. T., ieškovas 1997-08-07 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė savo turėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 30 000 Lt (8 688,60 Eur).

Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) G. T. mirė. Paveldėtojų neturėjo, todėl jos turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), perėjo valstybės nuosavybėn.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nustatyta, kad pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-22 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-378/2017 20 p.). Jungtinės veiklos sutarties dalyvių įnešti pinigai gali būti jų asmeninės santaupos ar kitokios pajamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016, 28 p.).

Nuosavybės teisės sukūrimas jungtinės veiklos santykiuose yra specifinis, palyginti su nuosavybės teisės į santuokos metu įgytą turtą atsiradimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-684/2015; 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016; kt.). Tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, kad kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, pagal kasacinio teismo praktiką turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016, 18 p.).

Apeliantė nurodo, kad vien pats nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo būdas (2000-03-01 mainų sutartimi) suponuoja tik G. T. asmeninės nuosavybės teisę į ginčo butą, dėl to jokio ieškovo indėlio įsigyjant ginčo butą nebuvo. Pažymėtina, kad 2000-03-01 mainų sutartis, kuria G. T. butą, esantį (duomenys neskelbtini), išmainė į butą, esantį (duomenys neskelbtini) (ginčo butą), buvo sudaryta su ieškovo sūnumi D. S. D. S. (ieškovo sūnus) 2000-03-23 dovanojimo sutartimi neatlygintinai perleido butą, esantį (duomenys neskelbtini), tėvui (ieškovui) P. S., kuris 2000-04-04 mainų sutartimi butą, esantį (duomenys neskelbtini), išmainė į pastatą – sodo pastatą su žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini). Ieškovas 1997-08-07 pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė savo turėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 30 000 Lt (8 688,60 Eur) ir kito turto už gautus pinigus neįsigijo.

Iš byloje esančių aplinkybių yra pagrindas išvadai, kad ieškovas ir G. T. kartu didino turimo turto masę, gyveno G. T. priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o ieškovo indėlis į bendrąją jungtinę nuosavybę buvo jo pardavus butą, esantį (duomenys neskelbtini), gautos pajamos bei jo mainų sutartimi įgytas sodo pastatas su žemės sklypu, esantis (duomenys neskelbtini), kuriuo G. T. ir ieškovas galbūt kartu naudojosi. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad asmenys gyveno kartu daugiau nei 20 metų, tvarkė bendrą ūkį, vienas kitu rūpinosi, ieškovo turtinė padėtis buvo geresnė ir leido jam didesne dalimi prisidėti prie bendro turto išlaikymo, todėl konstatavo, kad tarp jų buvo susitarimas jungtinės veiklos pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę ir rašytinio teksto nebuvimas nedaro šios sutarties negaliojančios. Iš bylos duomenų yra pagrindas išvadai, kad P. S. ir G. T. kryptingai kūrė bendrą turtą asmeninėmis lėšomis ir bendromis pastangomis, taigi sudarė bendro pobūdžio susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovui nuosavybę į 1/2 dalį valstybės vardu (mirusios G. T.) registruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Aplinkybė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog savo asmenines santaupas bei gaunamas pinigines lėšas panaudojo ginčo buto remontui, mokėjo mokesčius, tenkančius buto išlaikymui, ar atliko darbus ginčo bute, nesudaro pagrindo atmesti ieškinio dalį dėl nuosavybės teisės į 1/2 dalį buto pripažinimo, nes bendra jungtinė veikla sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę yra įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais, be to, tikėtina, kad vesdamas bendrą ūkį su G. T. ieškovas tokių įrodymų nerinko.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu

CK 5.17 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro 2016-11-10 išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą atmetė kaip nepagrįstą ir nurodė, kad ieškovas negali būti mirusios G. T. paveldėtoju, nes tarp ieškovo ir G. T. nebuvo sudaryta santuoka. Nurodytos teismo sprendimo dalies ieškovas neskundė, tačiau teismas pasisako dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nes neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

CK 5.62 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Teismo sprendimo dalis dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo keistina, nes teismui nustačius, jog ieškovui priklauso 1/2 dalis turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto jungtinės veiklos pagrindu, yra pagrindas pripažinti iš dalies negaliojančiu Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro 2016-11-10 išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kuriuo po G. T. mirties (duomenys neskelbtini) butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise perėjo valstybei, ir pakeisti palikimo perėjimo valstybei liudijimą nurodant, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovas teismo procesinių sprendimų pagrindu turi teisę kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), išdavimo įstatymų nustatyta tvarka.

Remdamasis išdėstytomis ir įvertintomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas iš dalies, Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro 2016-11-10 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas pripažintinas iš dalies negaliojančiu ir pakeistinas nurodant, kad valstybei po G. T. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teise perėjo į 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo P. S. (P. S.) ieškinio reikalavimas pripažinti palikimo valstybei liudijimą negaliojančiu, pakeisti – Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro 2016 m. lapkričio 10 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą pripažinti iš dalies negaliojančiu ir pakeisti nurodant, kad valstybei po G. T. mirties (duomenys neskelbtini) perėjo paveldėjimo teisė į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.