Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. S. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Valstybei, atstovaujamai VĮ „Turto bankas“, dėl nuosavybės teisės į butą pripažinimo, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto 10-asis notarų biuras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Klaipėdos miesto 10-asis notarų biuras atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Bylos medžiaga, ieškovo, jo atstovo ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ir G. T. 1995 m. pradėjo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį, rūpintis vienas kitu, tačiau santuokos neįregistravo. Bylos duomenimis, liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad 1997-08-07 ieškovui gyvenant kartu su G. T., ieškovas pardavė savo turėtą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Ieškovo, liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad gautus pinigus ieškovas panaudojo bendroms jų su G. T. reikmėms, G. T. buto remontui, nes 2001-03-01 asmenims gyvenant kartu, buvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015 m. vasario 7 d. G. T. mirė. Paveldėtojų neturėjo, todėl jos turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perėjo Valstybės nuosavybėn.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad G. T. buvo neįgali, o jos gaunama kas mėnesį neįgalumo pašalpa siekė 178,68 Eur. Tuo tarpu, ieškovo gaunama senatvės pensija – 245,83 Eur per mėnesį. Šie duomenys patvirtina, liudytojų A. M., V. L., G. Š., L. S. paaiškinimus apie tai, kad ieškovui ir G. T. gyvenant kartu kaip šeima, ieškovas išlaikė G. T., pirko vaistus, kurių jai dėl ligos nuolat reikėjo, mokėjo buto komunalinius mokesčius bei kitus būtinus mokesčius, darė buto remontą, kadangi gaunamos G. T. pensijos nebūtų pakakę nei vaistams, nei būtiniesiems poreikiams patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.

Šio ginčo atveju nuosavybės sukūrimo specifika – ne santuokos metu įgytas turtas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros praktikos, jog pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę gali būti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. J. v. L. L. , bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2015 m. sausio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Ž. v. J. V. , bylos Nr. 3K-3-684/2015; kt.).

Sutarties dalyviu įnašai yra laikomi lygiais, jei sutartyje nenurodyta kitaip, o priklausomai nuo dalyvavimo lėšomis, turtu, asmeniniu įnašu, atsižvelgiant į bendro ūkio vedimą, kiekvienam dalyviui sukuriama atitinkama nuosavybės teisės dalis (1964 m. CK 474 str. 1 d.121 str.). Materialinės teisės normų, reglamentuojančių jungtinę veiklą taikymas yra vienodas nepriklausomai nuo jungtinės veiklos išdavoje turto įgijimo būdo. Civilinės teisės ir pareigos gali atsirasti ir iš sandorių (1964 CK 4 str. 2 d. 1 p.), todėl vieno iš jungtinės veiklos dalyvio sandorio sudarymo būdu įgytas turtas kaip jungtinės veiklos rezultatas yra bendroji dalinė jų nuosavybė (CK 474 str.).

Pripažįstama, kad įrodymų pakanka tada, kai jie sudaro tikimybę, jog faktas egzistuoja, nors tam tikrų abejonių dėl fakto gali išlikti, tačiau įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese yra grindžiama tikimybių pusiausvyros taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai, ar ginčo šalių nurodyti duomenys patvirtina tas aplinkybes, kurias jos dėsto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-290-706/2015; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Torpol Baltija“ v. Z. P. , bylos Nr. 3K-3-698-686/2015; ir kt.).

Remiantis byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais ieškovo ir G. T. tarpusavio santykių pobūdį – asmenys gyveno kartu daugiau nei 20 metų, tvarkė bendrą ūkį, vienas kitu rūpinosi, ieškovo turtinė padėtis buvo geresnė ir leido jam didesne dalimi prisidėti prie bendro turto išlaikymo, teismas konstatuoja, kad tarp jų buvo susitarimas jungtinės veiklos pagrindu sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, todėl rašytinio teksto nebuvimas nedaro šios sutarties negaliojančia (CK 58 str. 1 d.). Ieškovui pripažintina nuosavybė į ½ dalį Valstybės vardu (mirusios G. T.) registruoto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda.

Ieškovas taip pat prašė teismo pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro 2016-11-10 išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą.

LR CK 5.17 straipsnis numato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 10-ojo notarų biuro 2016-11-10 išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi ieškovas negali būti mirusios G. T. paveldėtoju, nes tarp ieškovo ir G. T. nebuvo sudaryta santuoka.

Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui turėtų būti priteisiamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patvirtintų reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovu byloja yra Valstybė, atstovaujama VĮ Turto bankas, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovui P. S. nuosavybės teises į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.