Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-32-744/2016

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2016-01-21
Bylos Nr.: 1-32-744/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-02627-2016-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Laisvydas Zederštremas
Nukentėjusysis: V. S.
Kaltinamasis: G. B.
Advokatai: Anatolij Šichovcov

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-32-744/2016 m.Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02627-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.5; 1.1.5.1; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2.6; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.6; 1.1.8.6.2; 1.1.8.6.6; 1.1.8.7; 1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.11; 1.1.13; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.8; 1.2.4.8.1; 2; 2.1.8; 2.1.10; 2.1.10.1; 2.3.6; 2.3.6.4; 2.3.6.4.5; 2.10; 2.10.2. (S)

PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 21 d.,PakruojisPakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas,sekretoriaujant Linai Pikšrienei,dalyvaujant: prokurorei Almai Mikalauskienei,gynėjui advokatui Anatolijui Šichovcovui,nukentėjusiajam V. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

G. B., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), bedarbė (registruota darbo biržoje), pagrindinio išsilavinimo, išsituokusi, teista:

1) 2013-08-14 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 63 str. 1 d., 5 d. 1 p., 64¹ str. viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojat kas mėnesį neatlygintinai atidirbti po 30 valandų visuomenės labui;

2) 2015-11-20 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 64¹ str. laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba būti registruotai darbo biržoje visą bausmės laiką ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, bausmės neatlikusi,

teistumas neišnykęs, paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti,kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji G. B., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (po įvykio nustatytas 2,50 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2016 m. sausio 17 d. apie 19.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sudavė metaliniu žarstekliu sugyventiniui V. S. ne mažiau dviejų kartų į galvą, ne mažiau dviejų kartų į dešinę ranką ir vieną kartą į nugarą, taip tyčia sukėlė savo šeimos nariui - sugyventiniui V. S. - fizinį skausmą.

Kaltinamoji G. B. teisiamojo posėdžio metu dėl jai pareikšto kaltinimo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad su V. S. gyvena kartu ir veda bendrą ūkį apie 20 metų. Dienos nepamena, bet galėjo būti šių metų sausio 17 d., kaip nurodyta prokurorės pareiškime, vakare, apie 18 val. grįžo namo iš draugės, kur išgėrinėjo. Gėrė šampaną ir buvo gerokai apsvaigusi. Namuose kilo konfliktas su Vaidotu dėl to, kad ji buvo išėjusi iš namų ir gėrė. Konflikto metu V. sudavė kumščiu jai du kartus į galvą. Tada ji supyko, paėmė tame pačiame kambaryje buvusį metalinį žarsteklį ir juo sudavė kelis kartus sugyventiniui į įvairias kūno vietas. Galėjo būti, kad du kartus sudavė nukentėjusiajam į galvą, du kartus į dešinę ranką ir vieną kartą į nugarą. Pripažįsta, kad sudavė visus kaltinime nurodytus smūgius. Labai gailisi, kad taip įvyko.

Po kaltinamosios G. B. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios G. B. kaltė įvykdžius jai inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jos parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

2016-01-17 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuoti nukentėjusiojo V. S. paaiškinimai, kad tą dieną namuose vartojant alkoholį tarp jo ir sugyventinės G. B. kilo konfliktas, kurio metu sugyventinė sudavė metaliniu žarstekliu jam du kartus į galvą, du kartus į dešinę ranką ir vieną kartą į nugarą, tuo sukeldamas skausmą. Apžiūrėjus įvykio vietą – gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ant grindų rasta dėmių, panašių į kraują, be to, paimtas žarsteklis, kuriuo galimai buvo mušamas nukentėjusysis V. S.. Ant nukentėjusiojo V. S. galvos ir dešinės rankos rastos muštinės žaizdos (3-7 b.l.);

nukentėjusiojo V. S. parodymais, kad jis neneigia, jog žodinio konflikto metu jis pirmas galėjo suduoti kelis smūgius kumščiu G. B. į veidą, o tik po to ji jam sudavė žarstekliu (50-51 b.l.);

2016-01-17 Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK vyr. patrulio J. N. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodytos šio smurto fakto pagrindinės aplinkybės (12-15 b.l.);

2016-01-17 asmens blaivumo testais, iš kurių matyti, kad tą dieną 20.02 val. nukentėjusiajam V. S. buvo nustatytas 2,30 promilių girtumas, o 20.13 val. G. B. buvo nustatytas 2,50 promilių girtumas (16 b.l.);

2016-01-20 akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis V. S. patvirtino, kad dar iki G. B. smūgių žarstekliu, jis galėjo suduoti du smūgius kumščiu G. B. į veidą (54-56 b.l.).

Kaltinamosios G. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-501 redakcija), nes ji mušdama (suduodama smūgius žarstekliu nukentėjusiajam į galvą, ranką, nugarą) tyčia sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventiniui V. S. (BK 248 str. 2 d.). Nors byloje yra duomenų, kad konfliktą galėjo išprovokuoti pats nukentėjusysis V. S., kuris, pasak kaltinamosios, pirma sudavė jai du smūgius kumščiu į veidą, tačiau kaltinamosios G. B. veiksmai – atsakomųjų smūgių žarstekliu sudavimas – negali būti traktuojami kaip būtinoji gintis (BK 28 str.). Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2010, 2K-7-326/2013). Net ir tuo atveju jei, kaip parodė kaltinamoji G. B., pirma smūgius delnu jai sudavė nukentėjusysis V. S., o ji tik atsakė smurtu į nukentėjusiojo veiksmus, tokie sugyventinių veiksmai traktuotini kaip muštynės, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais; dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-489/2011, 2K-501/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kaltinamosios ir nukentėjusiojo jėgų santykis, ankstesni smurto proveržiai šioje šeimoje patvirtina, jog konfliktas tarp kaltinamosios ir nukentėjusiojo buvo abipusis, jo metu abu asmenys veikė tyčia, puolamai, taigi, nėra pagrindo išvadai, kad įvykio metu buvo būtinosios ginties situacija.

Kaltinamosios G. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, be to, nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir provokuojantis nukentėjusiojo V. S. elgesys – nepaneigta kaltinamosios nurodyta aplinkybė, kad būtent nukentėjusysis pradėjo konfliktą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 6 p.). Jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę kaltinamajai G. B., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamoji G. B. teisiama trečią kartą (52-53 b.l.), teistumui už analogiškas veikas neišnykus (BK 97 str.), neatlikus 2015 m. lapkričio 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą (BK 27 str. 1 d.), susijusį su smurtu artimoje aplinkoje, bausta administracine tvarka (24-31 b.l.), šiuo metu niekur nedirba, yra registruota darbo biržoje, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos L. seniūnija nusiskundimų jos elgesiu nėra gavusi (41 b.l.), yra viena jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamosios G. B. atžvilgiu bus pasiekti neskiriant laisvės atėmimo bausmės, o paskiriant arešto bausmę (BK 49 str.). Teismo nuomone, tokia bausmės rūšis geriau atitiks bausmės paskirtį (BK 41 str.) nei laisvės atėmimas, kadangi kaltinamajai apribojus laisvę ilgesniam terminui, ji būtų išbraukta iš darbo biržos sąrašų ir prarastų galimybę artimiausiu laiku įsidarbinti. Skirti švelnesnę bausmės rūšį G. B. teismas nemato galimybės, kadangi tiek viešieji darbai, tiek laisvės apribojimas kaltinamajai jau buvo paskirti ankstesniais nuosprendžiais, tačiau teigiamų išvadų po šių bausmių paskyrimo kaltinamoji G. B. nepadarė. Parenkant bausmės dydį atsižvelgtina į tai, kad pati G. B. yra ne kartą nukentėjusi nuo V. S..

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), kaltinamoji G. B. prisipažino esanti kalta, todėl, paskyrus bausmę už šį nusikaltimą, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Kadangi kaltinamoji G. B. naują nusikalstamą veiką padarė neatlikusi 2015 m. gegužės 25 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta arešto bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su pagal 2015 m. lapkričio 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą neatlikta laisvės apribojimo bausme, prieš tai ją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, pakeitus į arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsnio taisyklėmis, kaltinamajai G. B. į atliktą bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2016 m. sausio 17 d. iki 2016 m. sausio 18 d. (20, 23 b.l.), tai yra viena para.

Siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą bei nukentėjusiojo V. S. saugumą, iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajai G. B. paliktina ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, uždraudžiant lankytis nukentėjusiojo V. S. namuose ir su juo bendrauti (BPK 119 str.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, - metalinis žarsteklis, paimtas 2016 m. sausio 17 d. įvykio vietos apžiūros metu ir saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas teisėtam savininkui – nukentėjusiajam V. S. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Atsižvelgus į kaltinamosios G. B. turtinę padėtį (yra bedarbė), į tai, kad kaltinamoji nepiktnaudžiavo jai suteikta teise turėti valstybės apmokamą gyvėją, iš G. B. nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. B. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir ją nubausti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę už šį nusikaltimą – 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su pagal 2015 m. lapkričio 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą neatlikta laisvės apribojimo bausme, prieš tai ją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunkčiu, pakeitus į arešto bausmę, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 70 (septyniasdešimties) parų areštą.

Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. B. sulaikymo dienos.

G. B. į atliktą bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. sausio 17 d. iki 2016 m. sausio 18 d., t. y. vieną parą.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios G. B. palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, uždraudžiant lankytis nukentėjusiojo V. S. namuose ir su juo bendrauti.

Prie bylos esantį daiktą - metalinį žarsteklį, paimtą 2016 m. sausio 17 d. įvykio vietos apžiūros metu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui – nukentėjusiajam V. S.

Iš G. B. nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laisvydas Zederštremas