- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-28
- Bylos Nr.
- e2S-1414-603/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16898-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Pareiškėjas
- V. K., E. M.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo, paduotą civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-21695-595/2022 tenkino pareiškėjos E. M. pareiškimą ir atnaujino pareiškėjai praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po B. P. B. (duomenys neskelbtini) mirties.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas V. K. pateikė prašymą atnaujinti procesą, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 18 d. nutartį ir pareiškėjos prašymą atmesti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, prašydama pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Pareiškėja E. M. pateikė atsiliepimą, prašydama atmesti pareiškėjo V. K. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. balandžio 24 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino.
6. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 18 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2YT-21695-595/2022, tenkindamas pareiškėjos E. M. pareiškimą ir atnaujindamas pareiškėjai praleistą terminą priimti palikimą, atsiradusį po B. P. B. (duomenys neskelbtini) mirties, rėmėsi tuo, kad mirusiosios nuosavybės teisė į 25/100 pastato ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre išviešinta tik 2022 m. birželio 7 d., o pati pareiškėja gyveno (duomenys neskelbtini) ir šias aplinkybes pripažino svarbiomis termino palikimui priimti atnaujinimui.
7. Įvertinęs pareiškėjo prašymo turinį teismas sprendė, kad pareiškėjas, siekdamas įrodyti savo materialinį teisinį suinteresuotumą byloje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įrodyti, kad jis taip pat yra įpėdinis, kuris palikimą priėmė ar ketina priimti. Tik priėmusio palikimą įpėdinio materialinėms teisėms ir pareigoms įtaką turės tai, kad palikimą priėmė ir kitas įpėdinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.59 straipsnis). Pažymėjo, kad pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui; šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
8. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 13 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti šioje byloje (dėl proceso atnaujinimo) pareiškėjo V. K. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti, kaip nenagrinėtiną byloje dėl proceso atnaujinimo, atsižvelgiant į įstatymo leidėjo nustatytas teisines ribas (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Pažymėjo, kad šioje byloje (proceso atnaujinimo atveju) nėra teisinės galimybės peržengti proceso atnaujinimo pagrindo ir nagrinėti ir tuos klausimus, kurie nebuvo byloje nagrinėti, tai yra spręsti ar pareiškėjas priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje pareiškėjui buvo išaiškinta, kad savarankiško pareiškimo padavimas (dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad pareiškėjas V. K. priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti) būtų pagrindas spręsti dėl šios bylos (dėl proceso atnaujinimo) privalomojo stabdymo pagrindo egzistavimo (CPK 163 straipsnio 3 punktas).
9. Remdamasis teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenis teismas nustatė, kad pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo metu, pareiškėjas nėra kreipęsis į teismą su pareiškimų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po B. P. B. (duomenys neskelbtini) mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Be to, pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą pats nurodė faktines aplinkybes, patvirtindamas, kad šiai dienai jis nėra priėmęs palikimo, atsiradusio po B. P. B. (duomenys neskelbtini) mirties, o tik pageidautų dėl šios teisės įgyvendinimo pradėti teisminį procesą.
10. Įvertinęs faktines aplinkybes teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas (prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo metu), nebūdamas priėmęs palikimo, atsiradusio po B. P. B. (duomenys neskelbtini). mirties, taip pat nepradėjęs teisme proceso dėl savo kaip potencialaus įpėdinio teisių gynimo (ginčijant vėlesnį palikėjos testamentą ar/ir įrodinėjant palikimo priėmimą, pradėjus pareiškėjui faktiškai turtą valdyti), neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo byloje dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Todėl pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo, neįrodžius proceso atnaujinimo pagrindo, įtvirtinto CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, egzistavimo, netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
11. Pareiškėjas V. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutarties, kuriame prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - patenkinti apelianto V. K. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje e2YT-21695-592/2022 pagal pareiškėjos E. M. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo; atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-21695-592/2022, perduoti ją nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. pirmosios instancijos teismas 2023 m. kovo 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o skundžiama nutartimi teismas atmetė apelianto prašymą atnaujinti procesą, nurodydamas, kad apeliantas nėra pateikęs prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą kitoje byloje. Tokia faktinė situacija pažeidžia teisę į tinkamą teismo procesą, kadangi teiktas prašymas atnaujinti procesą ir pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo vienoje civilinėje byloje, siekiant proceso aiškumo, koncentracijos bei operatyvumo principų užtikrinimo. Pripažinęs prašymo dėl proceso atnaujinimo ir pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tarpusavio ryšį, pirmosios instancijos teismas turėjo juos nagrinėti kartu;
11.2. prieš teismui priimant skundžiamą nutartį apeliantas pateikė papildomą įrodymą - pareiškėjos į bylą pateikto B. P. B. testamento dalies vertimą, patvirtinantį, kad aptariamame testamente kalbama išimtinai apie konkretų butą (buto dalį) (duomenys neskelbtini) mieste, o tuo tarpu apie jokį kitą turtą testamente nėra kalbama. Taigi pareiškėja teismui pateikė akivaizdžiai ir sąmoningai neteisingai iš hebrajų kalbos išverstą B. P. B. testamentą. Tuo tarpu 2022 m. spalio 18 d. nutartis priimta į bylą pateikto testamento, kurio vertimas padarytas neteisingai, pagrindu;
11.3. apeliantas visada valdė ir valdo turtą nuo 1989 metų be jokių pertrūkių, turtas apelianto valdomas ir dabar, kai tuo tarpu pareiškėja šiuo metu turto nevaldo jokia forma;
11.4. teismas nepagrįstai laikė, kad apeliantas nėra priėmęs palikimo ir neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo byloje dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – palikimo priėmimą pradėjus jį faktiškai valdyti (šis prašymas pirmosios instancijos teismo buvo paliktas nenagrinėtu), pareiškėjas pateikė teismui šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus, t. y. kad apeliantas (duomenys neskelbtini) testamente nurodytą turtą valdė kaip savo. Apeliantas atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo kaip įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo. Taigi priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, apeliantas turi materialinį teisinį suinteresuotumą byloje dėl termino atnaujinimo palikimui priimti;
Šalies argumentai
11.5. skundžiamos nutarties priėmimo metu apeliantas iš tikrųjų nebuvo spėjęs pateikti atskiro pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Apeliantas rinko papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad jis palikimą priėmė pradėjęs jį faktiškai valdyti, dokumentų rinkimas užtruko.
11.6. (duomenys neskelbtini) testamentas – vienašalis sandoris, patvirtintas įstatymo nustatyta tvarka, kuriame išreikštas B. P. B. patvarkymas dėl jai priklausiusio turto paveldėjimo. Pareiškėja į bylą pateikė testamentą, kuris neva buvo patvirtintas Izraelio notaro (duomenys neskelbtini), t. y. po palikėjos mirties. Toks testamentas negali būti laikomas testatoriaus pasirašytu ir jo akivaizdoje notariškai patvirtintu pakeistu testamentu 1964 m. CK 581, 584 straipsnių prasme, juolab kad jame, kaip minėta, nėra nieko kalbama apie Turtą. Taigi į bylą pareiškėjos pateiktas testamentas nepanaikino ir nepakeitė (duomenys neskelbtini) testamento.
Atsiliepimas
12. Pareiškėja E. M. atsiliepime su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, o skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad:
Žemesnės instancijos teismas
12.1. pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad V. K. neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo byloje, o siekdamas įrodyti savo materialinį teisinį suinteresuotumą byloje dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įrodyti, kad jis taip pat yra įpėdinis, kuris palikimą priėmė ar ketina priimti. Pareiškėjas nepateikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių tai, kad jis yra palikėjos B. B. įpėdinis;
12.2. pareiškėjo teismui pateiktas (duomenys neskelbtini) valstybinės notarų kontoros patvirtintas B. P.-B. testamentas, notarinio registro Nr. 5-6105, kuriuo 1-ame punkte nurodoma, kad turtas paliekamas jam, buvo panaikintas B. B. testamentu, surašytu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) valstybėje, kur ji tuo metu nuolat gyveno. Pareiškėjo atskirajame skunde pateikiamas laisvas ir tikrovės neatitinkantis B. B. Izraelio valstybėje surašyto testamento traktavimas pagrindžia, jog neįsigilino į šio dokumento turinį arba sąmoningai bando klaidinti teismą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakytas atnaujinti procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl papildomų dokumentų
15. Pareiškėjas jau paskyrus atskirąjį skundą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka pateikė procesinį dokumentą, pavadinimu „Dėl informacijos pateikimo apie pateiktą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo“, kuriame prašo priimti ir prie bylos pridėti teikiamus dokumentus – B. B. testamento vertimą, EPP duomenis apie pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą pateikimą Vilniaus miesto apylinkės teisme ir pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kopiją.
16. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamo klausimo pobūdį, pareiškėjo prašomus priimti dokumentus, laiko, jog pareiškėjo pateikiami duomenys apie tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme pateiktas pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, susiję su nagrinėjamu proceso atnaujinimo klausimu, todėl priimtini.
18. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti B. B. testamento vertimą, kadangi šis įrodymas nagrinėjamoje byloje, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą, teisinės reikšmės neturi.
Dėl atskirojo skundo argumentų
19. Šioje byloje pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pagal kurį procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pažymėtina, kad anksčiau priimtas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir sprendimas pakeistas ar priimtas naujas sprendimas tik tuo atveju, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė tinkamas subjektas, t. y. asmuo, kuris turėjo būti, bet be teisėto pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir būtent todėl jame nedalyvavo.
20. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą pateikė remdamasis tuo, kad jis palikimą, kuris susideda iš 25/100 pastato ir kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), atsiradusį po B. P. B. (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė, pradėdamas minėtą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėjas teikdamas atskirąjį skundą laikosi pozicijos, jog pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir prašymas dėl proceso atnaujinimo nagrinėtini vienoje civilinėje byloje, siekiant proceso aiškumo, koncentracijos bei operatyvumo principų užtikrinimo. Taigi pareiškėjas visų pirma nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo V. K. savarankišką reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti – atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną byloje dėl proceso atnaujinimo, atsižvelgiant į įstatymo leidėjo nustatytas teisines ribas (CPK 370 straipsnio 4 dalis).
21. Iš tiesų, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nagrinėtoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimas. Taigi, tuo atveju, jeigu būtų atnaujinamas procesas, būtų sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas pareiškėjai E. M. atnaujinti terminą palikimui priimti, kai tuo tarpu pareiškėjas V. K. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog palikimą priėmė faktiškai jį valdydamas. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šios aplinkybės byloje nebuvo nagrinėtos, todėl tokio reikalavimo kėlimas negali būti pagrįstas koncentracijos ar operatyvumo principų įgyvendinimu, kaip bando įrodyti apeliantas.
22. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti ir su apelianto argumentu, jog atsisakius priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo šioje byloje pažeidžiama jo teisė į tinkamą teismo procesą. Pažymėtina, kad apeliantui nėra suvaržomos teisės kreiptis į teismą su atskiru pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ką, kaip matyti tiek iš teismų informacinės sistemos LITEKO, tiek iš apelianto teiktų papildomų dokumentų, apeliantas ir padarė. Nors šios nutarties priėmimo dieną pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimas dar nėra išspręstas, tačiau apeliantas realizavo savo teisę. Tai, kad apeliantas siekė tiek prašymo dėl proceso atnaujinimo, tiek pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti - klausimus nagrinėti šioje civilinėje byloje, tokiu būdu nepagrįstai išplėsdamas įstatymo leidėjo nustatytas ribas, nelaikytina tinkamu teisės kreiptis į teismą realizavimu. Taigi ir apelianto argumentai, jog pažeidžiama teisė į tinkamą teismo procesą, atmestini kaip nepagrįsti.
23. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neturi jokio materialinio teisinio suinteresuotumo byloje dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada apeliantas įrodinėja, kad faktiškai valdė turtą visą laiką ir juo rūpinosi kaip savu, kad turėjo tikslą išlaikyti kaip savą, o pareiškėjai terminas palikimui priimti atnaujintas pateikiant neteisingai išverstą testamentą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šie argumentai, kuriais įrodinėjamas materialinis teisinis suinteresuotumas, neturi teisinės reikšmės nagrinėjant proceso atnaujinimo klausimą, o jie galėtų būti reikšmingi ginant savo kaip galimo įpėdinio teises (kaip kad nurodė pirmosios instancijos teismas, ginčijant vėlesnį palikėjos testamentą ar/ir įrodinėjant palikimo priėmimą, pradėjus pareiškėjui faktiškai turtą valdyti). Kaip pagrįstai teigia pareiškėja, apeliantas nepagrindė, kad jis yra B. P. B. įpėdinis. Tai, jog apeliantas nurodo faktiškai valdęs ir valdantis palikėjos turtą, savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog apeliantas turi materialinį teisinį suinteresuotumą, kadangi šiuo atveju nesikreipus į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, o faktiškai savo veiksmais priėmus palikimą, toks faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Taigi laikytina, kad apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą, nepaneigė apylinkės teismo išvados, jog prašymo dėl proceso atnaujinimo metu neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, todėl laikytina, jog neįrodytas proceso atnaujinimo pagrindo, įtvirtinto CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte, egzistavimas.
24. Atsižvelgęs į aukščiau išdėstytą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti pareiškėjo atskirojo skundo.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 24 d. nutartį.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.