Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Sandėliukai Klaipėdoje“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. vasario 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-8591-1055/2022 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Mailo“ pareiškimą skolininkei uždarajai akcinei bendrovei „Sandėliukai Klaipėdoje“ dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Teismas šio pareiškimo pagrindu 2022 m. gruodžio 16 d. išdavė teismo įsakymą ir išaiškino skolininkei, jog teismo įsakymas įsiteisėja po 20 dienų nuo pranešimo skolininkei įteikimo, jeigu skolininkė raštu nepraneša teismui apie įsakymo įvykdymą ir nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pateikto reikalavimo.

3. 2023 m. vasario 21 d. teisme gauti skolininkės UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“ prieštaravimai dėl kreditorės pateikto pareiškimo, kuriuose nurodoma, kad nors teismas laikė, jog skolininkei procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, tačiau šie dokumentai faktiškai įteikti skolininkei nebuvo, o apie teismo priimtą teismo įsakymą skolininkė sužinojo tik 2023 m. vasario 8 d., antstoliui areštavus skolininkei priklausančią banko sąskaitą. Skolininkė, 2023 m. vasario 9 d. prisijungusi prie Antstolių informacinės sistemos, sužinojo bylos rekvizitus ir sudarė teisinių paslaugų sutartį bei operatyviai kreipėsi į teismą dėl savo teisių gynimo. Mano, kad turi būti užtikrinta skolininkės teisė į sąžiningą procesą ir teisminę gynybą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal skolininkės UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“ atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skolininkės prašymas dėl termino prieštaravimams dėl kreditorės pareiškimo paduoti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas kreditorės UAB „Mailo“ pareikšto pareiškimo pagrindu 2022 m. gruodžio 16 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo nutarė išieškoti iš skolininkės UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“ (buvęs pavadinimas UAB „Programa statybai“) 3 505,28 Eur skolos, 222,17 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gruodžio 16 d.) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 21 Eur žyminio mokesčio ir 181,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti kreditorės UAB „Mailo“ naudai, taip pat 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Pareiškimo ir jo priedų, teismo įsakymo kopijos bei pranešimas skolininkei išsiųsti 2022 m. gruodžio 16 d. per LITEKO VEP posistemį ir laikytas įteiktu 2022 m. gruodžio 19 d. Skolininkės prieštaravimai ir prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl kreditorės pareiškimo pateikti pirmosios instancijos teisme gauti 2023 m. vasario 21 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad skolininkė buvo ir yra LITEKO VEP naudotoja, skolininkė buvo prisijungusi prie LITEKO VEP posistemio ir po teismo įsakymo išdavimo – 2022 m. gruodžio 22 d., todėl teismo siųstus procesinius dokumentus skolininkė turėjo gauti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad procesiniai dokumentai skolininkei įteikti tinkamai ir skolininkės prašymą dėl termino prieštaravimams pateikti atnaujinimo atmetė kaip nepagrįstą.

15. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada skolininkė UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“ nesutinka ir atskirąjį skundą argumentuoja CPK 122 straipsnio 2 dalimi, nurodydama, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas paštu išsiuntė skolininkei procesinius dokumentus, o skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, jog skolininkė 2022 m. gruodžio 22 d. buvo prisijungusi prie LITEKO VEP posistemio, savaime dar nereiškia, kad buvo prisijungta prie nagrinėjamos bylos. Atskirajame skunde teigiama, kad apie priimtą teismo įsakymą skolininkė sužinojo tik 2023 m. vasario 8 d. antstoliui areštavus banko sąskaitą ir 2023 m. vasario 9 d. prisijungus prie Antstolių informacinės sistemos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

16. Bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, todėl įstatymo leidėjas, siekdamas užkirsti kelią byloje dalyvaujantiems asmenims nepagrįstai vilkinti procesą bei turėdamas tikslą užtikrinti greitą ir efektyvų teisminių ginčų nagrinėjimą, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniams veiksmams atlikti nustatė konkrečius procesinius terminus (CPK 73 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 439 straipsnio 2 dalimi, skolininkas turi teisę raštu pareikšti prieštaravimus dėl kreditoriaus pareiškimo per 20 dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui, tokiu atveju procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Prieštaravimų padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 439 straipsnio 2 dalis). Nors įstatymuose nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, akcentuotina, kad teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1636/2012, 2015 m. kovo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-297-330/2015, 2016 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-470-241/2016 ir kt.).

17. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino skolininkės UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“ nurodytas termino prieštaravimams paduoti praleidimą sąlygojusias priežastis ir aplinkybes.

18. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Be to, remiantis CPK 17 straipsniu, šalių procesinės teisės yra lygios.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asmenys galėtų tinkamai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, taip pat tam, kad šalys galėtų tinkamai pasinaudoti joms suteiktomis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise skųsti joms nepalankius teismų procesinius sprendimus, ir vykdyti joms įstatymų nustatytas pareigas, jos privalo žinoti ir būti tinkamai informuotos apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus, apie byloje gautus kitų šalių prašymus ir pareiškimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018).

20. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) taip pat yra pasisakęs, kad jo nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, jog nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (EŽTT 2012 m. spalio 9 d. sprendimai bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20). Apie valstybių pareigą užtikrinti, kad nacionalinės valdžios institucijos elgtųsi ypač rūpestingai ir atidžiai, užtikrindami, kad atsakovai būtų informuoti apie prieš juos pradėtą procesą ir jiems būtų suteikta galimybė atvykti į teismą ir apsiginti, EŽTT pasisakė ir 2017 m. balandžio 27 d. sprendime byloje Schmidt prieš Latviją (peticijos Nr. 22493/05). Taigi, procesinių dokumentų įteikimas kitai bylos šaliai yra viena esminių teisės kreiptis į teismą bei iš jos išplaukiančių teisių, tokias kaip rungimosi, lygiateisiškumo, teisminės gynybos, būti išklausytam, įgyvendinimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).

21. Taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta ir į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis), o skolininkas turi teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti (CPK 439 straipsnis). Taigi, visais atvejais turi būti įvertinama, ar galimybės skolininkui prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

22. CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 2 dalis). CPK 175¹ straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

23. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

24. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punkte nurodyta, kad paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiame punkte nurodytus veiksmus, be kita ko, patvirtina, kad susipažino su šiomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų ir šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Tačiau tai nereiškia, kad asmuo, vieną kartą sukūręs tokią paskyrą, duoda automatišką sutikimą gauti iš teismų dokumentus į šią paskyrą bet kokiose potencialiai galinčiose atsirasti ateityje bylose, o atitinkamai teismas, naujai iškeltoje byloje išsiuntęs procesinius dokumentus per LITEKO VEP posistemį asmeniui, kuris yra LITEKO VEP posistemio paslaugų vartotojas ir naudojosi savo LITEKO VEP posistemio paskyra kitoje byloje, nebeturi pareigos imtis visų jam prieinamų ir CPK nustatytų priemonių informuoti asmenį apie prieš jį pradėtą procesą ir užtikrinti pastarojo žinojimą apie iškeltą bylą. Pasak Lietuvos apeliacinio teismo, toks aiškinimas prieštarautų Taisyklių 34 punktui, kuriame numatyta, kad jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja (t. y., jau žino apie pradėtą procesą ir dalyvauja jame), nagrinėjimo teismuose proceso metu, taip pat EŽTT ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimams dėl teismo pareigos informuoti asmenį apie prasidėjusį procesą ir užtikrinti jo dalyvavimą procese bei galimybę būti išklausytam ne formaliai, bet dedant maksimalias pastangas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1150-516/2019).

25. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų nustatyta, kad skolininkė UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“ yra EPP vartotoja (jos paskyra EPP sistemoje yra aktyvuota), kas pagal Taisyklių 7.2 punkto nuostatas reiškia, jog skolininkė sutiko gauti procesinius dokumentus savo paskyroje. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad šiuo atveju procesiniai dokumentai (pareiškimo ir jo priedų, teismo įsakymo kopijos bei pranešimas) skolininkei galėjo būti siunčiami per EPP, neįvertino tos aplinkybės, jog skolininkė nėra asmuo, kuris pagal CPK 175¹ straipsnio 9 dalį turi imperatyvią pareigą procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis. Kaip matyti iš bylos duomenų, skolininkei procesiniai dokumentai apie prasidėjusią bylą buvo siunčiami vieninteliu būdu – elektroninių ryšių priemonėmis per LITEKO VEP. Duomenų, kad nurodyti procesiniai dokumentai skolininkei buvo išsiųsta ir paštu, byloje nėra, tokios aplinkybės nenurodė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje.

26. Nagrinėjamos civilinės bylos LITEKO kortelėje nėra duomenų apie skolininkei LITEKO VEP posistemiu 2022 m. gruodžio 16 d. išsiųstų procesinių dokumentų pristatymo skolininkei datą ir laiką, taip pat apie perskaitymo datą – nurodyti laukai bylos kortelėje yra tušti. Nacionalinė teismų administracija 2023 m. gegužės 10 d. rašte nurodė, kad skolininkės UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“ atstovas LITEKO VEP posistemyje 2022 m. gruodžio 16 d. civilinėje byloje Nr. eL2-8591-1055/2022 gautų procesinių dokumentų nėra perskaitęs. Iš kartu su raštu pateiktos lentelės duomenų taip pat matyti, kad skolininkė apie tai, jog LITEKO VEP posistemyje yra gauti procesiniai dokumentai, nebuvo informuota SMS žinute ar elektroniniu paštu. Vadinasi, Nacionalinės teismų administracijos pateiktais duomenimis, procesiniai dokumentai į skolininkės LITEKO VEP posistemio paskyrą buvo pristatyti, tačiau nėra jokių duomenų, kad su šiais dokumentais būtų faktiškai susipažinta, jie būtų perskaityti, taip pat nėra jokių duomenų, kad skolininkės atstovas būtų žinojęs apie LITEKO VEP posistemio paskyroje gautus teismo procesinius dokumentus.

27. Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas, skolininkei procesinius dokumentus siųsdamas elektroninių ryšių priemonėmis per LITEKO VEP, siekė operatyviai ir ekonomiškai informuoti skolininkę apie jai pradėtą civilinę bylą, todėl tokie pirmosios instancijos teismo veiksmai yra iš esmės suprantami ir pateisinami. Tačiau pirmosios instancijos teismui iš LITEKO duomenų nematant, kad išsiųsti procesiniai dokumentai būtų pristatyti ir perskaityti, skolininkei nepateikus jokio procesinio dokumento byloje, nesant jos tiesioginio ar netiesioginio (pvz., konkliudentiniais veiksmais) sutikimo gauti procesinius dokumentus šioje byloje į jos LITEKO VEP posistemį, taip pat nesant kitų įrodymų, kad skolininkė žinojo apie išsiųstus procesinius dokumentus, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į anksčiau paminėtą Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, negalėjo laikyti, kad procesiniai dokumentai skolininkei buvo tinkamai įteikti pagal CPK 175¹ straipsnio 9 ir 10 dalį. Pirmosios instancijos teismas turėjo imtis papildomų veiksmų, siekiant užtikrinti skolininkės informavimą apie prasidėjusį prieš ją procesą, pvz., išsiųsti procesinius dokumentus registruotos buveinės adresu.

28. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kreditorė UAB „Mailo“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“, kurio pagrindu buvo pradėta visiškai nauja civilinė byla. Todėl aplinkybė, kad skolininkė buvo davusi sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kitose bylose, savaime nereiškia, jog ir nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eL2-8591-1055/2022 skolininkė buvo davusi tokį sutikimą.

29. Kadangi skolininkė nebuvo laiku ir tinkamai informuota apie išduotą teismo įsakymą, vadinasi, ji neturėjo realios galimybės per įstatymo nustatytą terminą pateikti prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo. Prieštaravimus skolininkė padavė 2023 m. vasario 21 d., t. y. per protingą laiką po to, kai antstolis, skolininkės teigimu, pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus ir 2023 m. vasario 8 d. areštavo skolininkės banko sąskaitą, taip pat 2023 m. vasario 8 d. buvo sudaryta atstovavimo sutartis. Taigi byloje esanti medžiaga nesudaro pagrindo spręsti, kad savo procesines teises skolininkė įgyvendino akivaizdžiai aplaidžiai ar nerūpestingai, jog ji piktnaudžiauja procesine teise paduoti prieštaravimus, siekdama vilkinti procesą. Dėl nurodytų priežasčių teisės paduoti prieštaravimus ribojimas termino praleidimo pagrindu nagrinėjamoje situacijoje prieštarautų teisingumo ir protingumo kriterijams, paneigtų asmens teisę į teisminę gynybą.

Dėl bylos procesinės baigties

30. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas skolininkės UAB „Sandėliukai Klaipėdoje“ nurodomas termino prieštaravimams paduoti praleidimo priežastis, neįvertino šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių ir neatsižvelgė į skolininkės realias galimybes per įstatymo nustatytą terminą paduoti prieštaravimus. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, jog skolininkė dėl savo pačios kaltės per įstatymo nustatytą terminą šios teisės nerealizavo, nenustatytos, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas atnaujinti skolininkei terminą prieštaravimams paduoti (CPK 78 straipsnis, 439 straipsnio 2 dalis). Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – priimami skolininkės prieštaravimai dėl kreditorės UAB „Mailo“ pareiškimo ir perduodama byla toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Sandėliukai Klaipėdoje“ 2023 m. vasario 21 d. pateiktus prieštaravimus dėl kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Mailo“ pareiškimo ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.