- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- 2-4825-647/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00989-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- R. B.
- Atsakovas
- I. L., R. I.
- Kategorijos
- 2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovams I. L., R. I. dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl garbės ir orumo pažeminimo, priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas R. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams I. L., R. I. dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl garbės ir orumo pažeminimo, priteisimo, prašydamas priteisti iš atsakovų neturtinę žalą – 2500,00 Eur, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2017 m. gruodžio mėn. (tikslios dienos nepamena) apie 10 val. buvo netoli savo namų (šalia atsakovams priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) ant bendro naudojimo kelio (viešojoje vietoje, matavo kelią). Staiga iš nuosavo gretimo žemės sklypo pusės atėjo atsakovas R. I. (pridedamo įrašo laikas 5.48 min.), vėliau atsakovė I. L. (įrašo laikas 6.57 min.), kurie iš niekur nieko ėmė jį plūsti įvairiai necenzūriniais, įžeidžiančiais ir bauginančiais žodžiais ir prie jo įžeidžiamai kibti. Atsakovas R. I.: „eini prie savo namų ir matuok“ (įrašo 5.48 min.); „neaiškiai pasakyta buvo...?“ (7.46 min.); „nu, bliat, santechnikas...“ (8.57 min.). Atsakovė I. L.: „varyk iš čia...“ (7.04 min.); „dalbajobas...“ (7.09 min.); „varai iš čia – tu čia nevažinėsi...“ (8.13 min.); „debilas...“ (8.23 min.); „bliat, jis užkniso...“ (8.33 min.); „pyzdink...“ (8.43 min.); „urodas..., išsigimėlis...“ (10.15 min.); „chui tau galima...“ (11.22 min.). Dėl to pasijuto labai nejaukiai, nes šie atsakovų žodžiai žeidė jo garbę ir orumą, todėl iškvietė policijos pareigūnus. Į teismą kreipiasi tik dabar (ieškinys teisme gautas 2018 m. kovo 21 d.), nes neturėjo pinigų teisinėms paslaugoms, manė, kad atsakovai jo atsiprašys, o neigiami dvasiniai išgyvenimai praeis, tačiau net ir praėjus daugiau kaip trims mėnesiams, neigiami dvasiniai išgyvenimai tebejaučiami. Atsakovų viešoje vietoje paskleista jį žeminanti informacija (neva jis yra „dalbajobas“, „urodas“, „išsigimėlis“, „bliat“, „debilas“) neatitinka tikrovės, atsakovai viešai apšmeižė ieškovą, o dėl paskleistos melagingos informacijos ieškovas buvo paniekintas ir pažemintas asmenų, kurie girdėjo (taip pat sužinojo šią informaciją iš dokumentų dėl savo einamų tarnybinių pareigų – Vilniaus apskr. VPK Vilniaus r. PK policijos pareigūnai ir kt.) šiuos žodžius, akivaizdoje. Žeminančio pobūdžio tikrovės neatitinkančią informaciją atsakovai paskleidė tyčia, neturėdami jokių realių, faktais patvirtintų duomenų apie žinių tikrumą, nes duomenų, patvirtinančių kokias nors iš jų nurodytų aplinkybių, nėra. Atsakovų žodžiai labai įžeidė, pažemino policijos pareigūnų akyse, pažįstamų tarpe, sumenkino jo garbę bei orumą, nes žeminanti informacija pasklido ir ieškovo pažįstamiems, kaimynams. Dėl tikrovės neatitinkančios informacijos patyrė neturtinę žalą, t. y. jautė nerimą, sutriko miegas, atsirado emocinis nuovargis, dėl prislėgtos nuotaikos ir vidinės įtampos ilgą laiką jautėsi labai nesaugiai, išgyveno stresą bei neteisingumo jausmą. Atsakovų ieškovo atžvilgiu pavartoti žodžiai, kad ieškovas „dalbajobas“, „bliat“, „debilas“, „urodas“, „išsigimėlis“ priskiriami grubiems, labiausiai žeminantiems asmens orumą ir garbę žodžiams. Patirtą neturtinę žalą vertina 2500,00 Eur.
Atsiliepimas
2. Atsakovai I. L., R. I. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Policiją iškvietė I. L. ir pateikė policijos pareigūnams pareiškimą dėl ieškovo ir jo motinos netinkamo elgesio kaimynų atžvilgiu (penkių metų laikotarpyje nuolat provokuojami konfliktai ir pastovus skundų rašymas į įvairias instancijas). Ieškovas turėjo galimybę tą pačią dieną kartu su atsakove pateikti savo pareiškimą policijos pareigūnams, bet dėl nesuprantamų priežasčių to nepadarė. Dėl ieškovo teiginių apie paskleistą viešoje vietoje neatitinkančią tikrovės informaciją apie ieškovą, informuoja, kad nurodyto įvykio metu ieškovas buvo jų sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ bendro naudojimo teritorijoje šalia šiukšlių konteinerių, o jie atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, metaline tvora aptvertoje. Tai gali patvirtinti kaimynė L. B. ir sodo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pirmininkė G. V., kurią atsakovė nedelsiant telefonu iškvietė dėl to, kad kitos sodo bendrijos narys jų teritorijoje atlikinėjo neteisėtus matavimus. Ir apie kokį informacijos paskleidimą galima kalbėti, jei konflikto metu buvo tik pats ieškovas svetimos sodo bendrijos teritorijoje. Kitų žmonių nebuvo, kadangi sodo sezonas buvo baigtas. Dėl ieškovo pateikto įrašo, norėtų pažymėti, kad atsakovė jau trys metus su ieškovu aplamai nekalba, o atsakovas po to kai aptiko ieškovą ir jo motiną kaimynų privačioje teritorijoje bei padarė pastabą, taip pat tapo „priešu“ ir su ieškovu nebendrauja. Dėl pateikto įrašo gali tik spėlioti. Ieškovo pateiktą ieškinį vertina kaip kerštą.
Šalies argumentai
3. Ieškovas pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad ieškinyje įsivėlė klaida, policijos pareigūnus iškvietė atsakovė, pažymėjo, kad lankymasis šokiuose niekaip nesusijęs su jo patirtais dvasiniais išgyvenimais, etc. Ieškovas ir V. – V. B. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad konfliktų neprovokuoja, teiginiai, kad buvo aptikti privačioje teritorijoje neteisingi. Pateiktas ieškinys nėra kerštas.
4. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti pilna apimtimi. Nurodė, kad atsakovai davė priesaiką, tačiau melavo, nepateikė jokių įrodymų. Atsakovai viską neigė, jie keikė, bjaurojo, tačiau tiesos nesako, pila purvą.
Atsiliepimas
Atsakovė I. L. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad neatpažįsta savo balso garso įraše, nėra tikra, jog kalbėjo garso įraše. Įraše matosi, kad žmogus provokuoja konfliktą. Ji nebendrauja su ieškovu.
Atsakovas R. I. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad balsas garso įraše galimai ne jo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
5. CK 2.24 str. 1 d. numato, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visumą: 1) žinių (faktų ir duomenų) paskleidimą, 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą, 3) paskleistų žinių neatitiktį tikrovei ir 4) faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. O. ir A. O. v. UAB „Didelis pliusas“, bylos Nr. 3K-3-390/2008; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. ir Ž. P. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-97/2011; kt.).
7. Civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Tai reiškia, kad šiuo atveju galioja taisyklė, jog įrodinėti turi tas, kas teigia, t. y. ieškovas R. B. turi įrodyti, kad būtent atsakovai pažemino ieškovo garbę ir orumą. Panašios įstatymo nuostatos iš esmės yra numatytos CPK 178 str., t. y. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
8. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 2 d.).
9. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. P. v. J. M., bylos Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. T. v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-271/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. G., J. P. v. A. M. M., bylos Nr. 3K-302/2010; kt.).
10. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pateikė garso įrašus, tačiau ekspertizės dėl garso įrašų atlikti nepageidavo. Teismas teismo posėdžio metu išklausė garso įrašus, kurių viename yra užfiksuoti ieškovo ieškinyje nurodyti žodžiai, kurie neabejotinai yra žeidžiantys. Garso įraše, kuriame užfiksuoti šie žodžiai, yra girdima konfliktinė situacija, tačiau atsakovai nurodė, kad šiame garso įraše savo balso neatpažino. Kitame garso įraše tolumoje girdimas moters balsas, kurio identifikuoti teismas taip pat negalėjo. Teismas neturi duomenų apie tai, kada tiksliai daryti garso įrašai, ieškovas šios datos nenurodo ieškinyje, taip pat nepaskyrus teismo ekspertizės teismas neturi galimybės identifikuoti garso įrašuose kalbančių žmonių, teismui taip pat nėra galimybės nustatyti, kur yra daryti garso įrašai, todėl negali spręsti, kad garso įrašai daryti teisėtai. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad garso įrašai nėra leistina įrodinėjimo priemonė, o garso įrašuose kalbančių asmenų, atsakovams neatpažinus savo balsų garso įrašuose, nepripažinus, jog garso įrašuose kalba jie, nepaskyrus teismo ekspertizės, nėra galimybės jų identifikuoti.
11. Teismas sutinka su ieškovo ieškinyje nurodytais argumentais, kad išsakyti žodžiai neabejotinai yra necenzūriniai, įžeidžiantys ir bauginantys, jie neabejotinai žemina asmenį, tačiau byloje nesant kitų tinkamų įrodymų, teismas neturi galimybės spręsti, kad šiuos žodžius išsakė būtent atsakovai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas pagrindo tenkinti ieškiniui neturi, todėl ieškinys atmestinas.
12. Pagal CPK 93 str. 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šioje byloje atsakovai duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos iš ieškovo nepriteisiamos.
13. Iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina iš viso 9,31 Eur procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teismas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 9,31 Eur (devynis eurus 31 ct) pašto išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.