Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. birželio 16 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovui K. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir atsakovo K. V. priešieškinį ieškovei A. M. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, institucija, byloje teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2022 m. birželio 16 d. parengiamajame teismo posėdyje atsakovas K. V. nurodė, kad neturi galimybių bendrauti su nepilnamečiu vaiku, vaikas yra paveiktas ir įbaugintas, nenori kalbėti telefonu, atsiliepia į skambutį, tačiau nekalba. Nuo 2022 m. kovo 6 d. atsakovas vaiką matė tik dvi valandas ir negalėjo su juo kokybiškai bendrauti. Nemano, jog pavyks su vaiku bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis, vaikui reikalingas tiesioginis bendravimas su tėvu, nedalyvaujant kitiems asmenims.

4. Ieškovės A. M. atstovė sutiko, kad būtų nustatyta laikina tėvo ir vaiko bendravimo tvarka. Nurodė, kad neprieštarautų, jei būtų nustatyta, kad vaikas su tėvu bendrauja kas antrą dieną 1 valandą nuotolinio ryšio priemonėmis nuo 15 val. ir iki 4 kartų per mėnesį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) šalių suderintu laiku. Ieškovė netrukdo atsakovui bendrauti su vaiku, tačiau baiminasi dėl atsakovo sveikatos būklės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Atskiruoju skundu apeliantas prašo skirti žodinį skundo nagrinėjimą. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas ( atskirasis skundas) nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes dėl kurių būtina bylą nagrinėti žodžiu. Teismas pažymi, kad, prašydamas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliantas nenurodė priežasčių, kurios suponuotų esant neabejotiną poreikį bylą nagrinėti žodžiu. Bylos šalims nebuvo užkirstas kelias dėl sprendžiamo klausimo pasisakyti žodžiu pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apelianto prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

11. Ieškovė su atskiruoju skundu pateikė įrodymus – Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini); Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. birželio 16 d. teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini); Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. birželio 16 d. teismo nutartis Nr.; (duomenys neskelbtini) Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį Nr. (duomenys neskelbtini); Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. kovo 29 d. informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą; Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. birželio 8 d. informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 5IGP-2026; Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) pirmojo veiklos skyriaus 2022 m. balandžio 13 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

12. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13. Įvertinus tai, kad Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų teismo 2022 m. gegužės 31 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini); Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. birželio 16 d. teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini); Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. birželio 16 d. teismo nutartis Nr. (duomenys neskelbtini); Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartį Nr. (duomenys neskelbtini); Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. kovo 29 d. informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą; Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. balandžio 13 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra byloje, todėl atsisakytina pakartotinai šiuo įrodymus priimti.

14. N. V. vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (duomenys neskelbtini) apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. birželio 8 d. informaciją apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 5IGP-2026 ieškovė turėjo galimybę pateikti teismui 2022 m. birželio 16 d. teismo parengiamojo posėdžio metu, tačiau įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė savo iniciatyva, ir ieškovė negalėjo teikti teismui įrodymų susijusių su laikinųjų priemonių taikymu, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręsti bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku klausimai, sprendžia, kad yra pagrindas priimti ieškovės pateiktą minėtą naują rašytinį įrodymą.

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo

15. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos sureguliavimą.

16. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, publikuota „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011). Teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, neatlieka įrodymų vertinimo pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepasisako dėl ginčo esmės.

17. Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku ir nurodo, kad tokiu būdu teismas apribojo vaiko laisvę bei nurodo kitas aplinkybes motyvuodamas teismo priimto sprendimo neteisėtumą.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.

19. CPK 376 straipsnyje yra įtvirtintas šeimos bylose aktyvus teismo vaidmuo, todėl pirmosios instancijos teismas 2022 m. birželio 16 d. teismo parengiamojo posėdžio išklausęs apeliantą, jog jam yra trukdoma bendrauti su nepilnamečiu sūnumi ir vaikas su tėvu bendrauja nenoriai, bei išklausęs ieškovės atstovės paaiškinimų, pagrįstai atsižvelgdamas tiek į nepilnamečio vaiko, tiek tėvo interesus pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis nustatė apelianto bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką.

20. Apeliantas nurodė, kad 2022 m. birželio 16 d. vykusio parengiamojo posėdžio metu išsakė, kad paskambinus sūnui po 2022 m. kovo 15 d. vaikas atsiliepia nenoriai, nurodo, jog kalbėti negali ir pokalbis užbaigiamas jo net nepradėjus. Faktą, jog sūnui motina neleidžia bendrauti su tėvu, patvirtina pačios atsakovės žinutės. Šalių sūnui yra tik (duomenys neskelbtini). Tokio amžiaus vaikai patys negeba formuoti nuomonės ir savarankiškai priimti sprendimų. A. M. teismui pateikė pareiškimą dėl gyvenamos vietos pakeitimo ir bendravimo tvarkos nustatymo, ne norėdama realaus susitarimo, o siekdama pakenkti vaikui ir tėvui, bei kita. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo nustatyta bendravimo tvarka, priešingai nei teigia atskirajame skunde apeliantas, neriboja nepilnamečio vaiko laisvės, o suteikia galimybę nepilnamečiui vaikui daugiau bendrauti su tėvu, o apeliantui su sūnumi. Apelianto nurodytą aplinkybę, jog ieškovė žaloja vaiko psichiką, jį laiko uždarytą, kad vaikas yra sužalotas, traumuotas, paveiktas ieškovės, nepavirtina jokia byloje esanti medžiaga. Visiškai nepagrįsti apelianto argumentai, kad teismas nutartimi įtvirtino vaiko įkalinimą.

21. Atsižvelgiant į nustatytą bendravimo tvarką, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad teismas nevertino bylos medžiagos turinio pateikto į bylą, nevertino susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kad nemotyvavo sprendimo, kad procesas tėvo atžvilgiu buvo iš esmės neteisingas.

22. Pamatinė vaiko teisė į šeimos ryšius nustatyta CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Tais atvejais, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, kito, skyrium gyvenančio tėvo ar motinos teisė dalyvauti vaiką auklėjant ir ugdant įgyvendinama per nuolatinį ir tiesioginį bendravimą su vaiku (CK 3.170 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

23. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 31 punktas).

24. Apeliantas atskirajame skunde plačiai nurodė aplinkybes dėl faktinių aplinkybių susiklosčiusių dėl sūnaus gyvenamosios vietos pasikeitimo, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nepagrįstumo, ankstesnių priimtų teismo nutarčių, vaiko teisių, ir kita. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto nurodytas aplinkybės apie jo bendravimą su sūnumi nuo 2022 m. kovo 4 d. buvo aptartos Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 11 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šioje nutartyje šios aplinkybės pakartotinai neanalizuotinos.

25. Nors apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka, tačiau atskirajame skunde apeliantas nepasiūlė savo bendravimo tvarkos varianto, tik nurodė, kad teismo nustatyta tvarka pažeidžia jo privatumą, o nustatytas bendravimas su vaiku informacinių technologijų priemonėmis neatitinka vaiko interesų ir trikdo vaiko realybės suvokimą ir pan.

26. Iš byloje esančio Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. kovo 29 d. pranešimo Nr. 51GP-991 apie gautą vaiko teisių pažeidimą matyti, kad vaikas vaiko teisių specialistui išreiškė norą bendrauti su tėvu, tačiau ne visada nori su tėvu bendrauti telefonu, todėl tokiu atveju neatsiliepia į skambučius, sutiktų su tėvu bendrauti 2-3 dienas per savaitę.

27. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatydamas bendravimo tvarką nuotoliniu būdu, atsižvelgė ir į šią nepilnamečio vaiko išsakytą nuomonę, todėl atmestini apelianto argumentai, kad toks bendravimo būdas žaloja vaiko sveikatą, juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų, jog šalių nepilnametis sūnus dėl sveikatos problemų negali bendrauti šiuolaikinių technologijų pagalba ar jomis naudojantis kas antrą dieną vieną valandą, kad būtų neigiamai paveikta vaiko sveikata. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant konfliktiškiems šalių santykiams bei nesutarimui dėl vaiko gyvenamosios vietos, apelianto bendravimas kas antrą dieną su sūnumi, užtikrina apelianto, kaip tėvo, teisę bendrauti su vaiku, dalyvauti jo auklėjime.

28. Pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo tvarka apeliantui bendrauti su sūnumi (duomenys neskelbtini) šeimos centre dalyvaujant centro socialinei darbuotojai, niekaip nepažeidžia nei apelianto, nei jo sūnaus privatumo bei nevaržo apelianto teisių bendrauti su vaiku ir tokia nustatyta tvarka atitinka esamą situaciją, kai tėvai nesutaria dėl vaiko auklėjimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos, taip pat įvertinus visumą byloje pateiktų duomenų, siekiant užtikrinti saugią vaiko aplinką, susitikimų su vaiku metu specialisto dalyvavimas yra pateisinamas.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo pakankamai duomenų, patvirtinančių pagrindą laikinai nustatyti bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant duomenims, kad nepilnametis vaikas nori bendrauti su tėvu, o esantis bendravimas yra nepakankamas, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė nepilnamečio vaiko R. V. ir apelianto laikiną bendravimo tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

30. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas apeliacinį ( atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Šiuo atveju sprendžiant, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis pagrįsta ir teisėta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jos keisti ar naikinti, daroma išvada, kad apelianto argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių bei padarytų išvadų, todėl kiekvieno argumento nėra tikslinga aptarti, įvertinti bei plačiau dėl jų pasisakyti.

31. Pažymėtina, jog skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo tvarka yra laikinojo pobūdžio ir taikoma kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, tačiau neužkerta kelio, pasikeitus aplinkybėms teikti prašymą dėl šių priemonių panaikinimo CPK 149 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl bylos procesinės baigties

32. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės, siekio laikinai užtikrinti ir skatinti šalių nepilnamečio vaiko ir tėvo bendravimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis, CK 3.65 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Nustatytų aplinkybių visuma sudaro pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino sprendžiamo klausimo aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas. Atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2022 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.