Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė

dalyvaujant ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui Linui Ališauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Tilžės turgus“ dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, nurodė, jog sutinka su skolos išdėstytu vieneriems metams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. nustatyta, kad atsakovė UAB „X“ yra valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomininkė pagal 1996 m. gruodžio 19 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. 2015 m. liepos 9 d. susitarimu dėl 1996 m. gruodžio 19 d. valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties šalys susitarė, kad nuomotojas (Klaipėdos miesto savivaldybės administracija) išnuomoja, o nuomininkas (UAB „X“) išsinuomoja 7,6318 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Ieškovė teigia, kad atsakovė nevykdė pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už 2021 metus, dėl ko susidarė 11854,80 Eur žemės nuomos mokesčio skola bei ieškinio pateikimo dienai paskaičiuota 3,56 Eur delspinigių už 2021 metų mokestinį laikotarpį.

7. Byloje pateikti įrodymai (žemės nuomos mokesčio deklaracija už 2021 metus, mokesčių mokėtojo kortelė, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas) patvirtina, jog atsakovė naudojosi valstybei nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tačiau prievolės sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį neįvykdė.

8. Atsakovė iš esmės ieškinio neginčijo ir pripažino ieškovės paskaičiuotą skolą.2022 m. balandžio 8 d. atsakovė pateikė AB SEB banko ir AB Šiaulių banko Klaipėdos filialo sąskaitų išrašus, patvirtinančius, jog 2021 – 2022 m. sumokėjo ieškovei 12684,15 Eur žemės nuomos mokesčio.

9. Kaip minėta, šalys neginčijo jų santykių turinio pagal valstybinės žemės nuomos sutartį. Atsakovė pripažino, kad nėra sumokėjusi dalies valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2021 metus, tačiau pažymėjo, jog skola susidarė dėl sunkios finansinės padėties.

10. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl valstybinės žemės ir jos naudojimo, konstatuota, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo bei disponavimo teisiniams santykiams yra taikomas specialusis teisinis reglamentavimas, kurį lemia ir su viešuoju interesu susijęs santykių objektas – valstybinė žemė. Šiam teisiniam reglamentavimui yra būdingas imperatyvusis pobūdis; taip užtikrinama valstybinės žemės socialinė paskirtis – teikti visuomeninę naudą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-378/2017, 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-313/2018).

11. Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad valstybinės žemės nuomos santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, reguliuojami ne viešosios, o privatinės teisės. Šių santykių civilinio teisinio pobūdžio nekeičia tai, kad vienas iš santykio subjektų yra valstybė, savivaldybė ar jų institucija (pareigūnas). Taigi valstybinės žemės nuomos santykiams visų pirma taikytinos Civilinio kodekso normos. Civilinio kodekso 6.552 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Ši įstatymo nuostata yra imperatyvi. Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-541-701/2016).

12. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ (toliau – Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798) 1.4 punkte nurodyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas. Nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas (Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.5 punktas).

13. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T2-91 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 6 punktas numato, jog žemės nuomos mokestį administruoja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

14. Teismas, išklausęs byloje dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus bei ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.2-6.4 straipsniai, 6.551 straipsnis, 6.552 straipsnis, 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punktas, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T2-91 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 3 punktas, 5 punktas, 6 punktas).

15. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

16. Kadangi atsakovė naudojasi valstybine žeme, jai kyla pareiga sumokėti teisės aktų nustatyta tvarka apskaičiuotą nuomos mokestį (CK 6.551 straipsnis, 6.552 straipsnis). Atsakovė ieškovės prašomos priteisti 11854,80 Eur nesumokėtos valstybinės žemės nuomos mokesčio sumos neginčijo. Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 11854,80 Eur nuomos mokesčio skola.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

17. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo priteistos sumos.

18. Atsakovė procesiniuose dokumentuose prašė netenkinti reikalavimo dėl palūkanų priteisimo.

19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006; 2007 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2007; 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Pareiga mokėti procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-888/2003; 2004 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004; 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2006).

20. Taigi terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidusi atsakovė privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos 11854,80 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl delspinigių

21. Įstatymai ar sutartis gali numatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis). Ieškovė ieškinyje nurodo, jog pagal 2021 m. balandžio 29 d. sprendimu Nr. T2-91 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 46 punktą už laiku nesumokėtą žemės nuomos mokestį ar jo dalį skaičiuojami delspinigiai už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos, kitą dieną po to, kai baigiasi mokesčio sumokėjimo terminas (mokestinių metų 16 d.). Delspinigių dydis taikomas pagal tuo laikotarpiu galiojančius Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu nustatytus dydžius (Aprašo 46.2 punktas). Ieškovė patikslintu ieškiniu prašo teismo priteisti ieškovei 3,56 Eur delspinigių už 2021 metų mokestinį laikotarpį, susidariusių mokestinio laikotarpio nepriemokai skaičiuojant 0,03 procento delspinigius nuo 2021 m. lapkričio 16 d. iki ieškinio teismui pateikimo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atsakovei praleidus prievolės įvykdymo terminą, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Dėl skolos išdėstymo

22. Atsakovė prašo išdėstyti priteistos sumos mokėjimą lygiomis dalimis vieneriems metams. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu su prašymu sutiko su sąlyga, jog kaip nurodoma ieškinyje, atsakovei praleidus terminą sumokėti eilinį mokėjimą, ieškovė įgis teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą dėl visos likusios nesumokėtos skolos, su 3 procentais delspinigiais ir 5 procentais metinėmis palūkanomis už likusios nesumokėtos skolos sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

23. CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (ar išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas (ar išdėstymas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

25. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, laikytina, jog, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.

26. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

27. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškinį pripažino ir iki teismo posėdžio pateikė duomenis, kad pagal ankstesnį teismo sprendimą su ieškove atsiskaitė. Teismo vertinimu, tai rodo, jog atsakovė susiduria su finansiniais sunkumais, tačiau yra linkusi vykdyti savo įsipareigojimus ieškovei. Atsakovė yra pateikusi duomenis apie savo finansinę padėtį. Teismo vertinimu, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, kaip to prašo atsakovė, teigdama, jog realiai galės įvykdyti prievolę ieškovei per vienerius metus, per šį terminą, nebus pažeisti šalių lygiateisiškumo bei teisėtų lūkesčių principai bei bus išlaikyta abiejų šalių interesų pusiausvyra.

28. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, leidžiant atsakovei įvykdyti teismo sprendimą dalimis skolos mokėjimą išdėstant vieneriems metams.

29. Pažymėtina, jog sprendimo vykdymo instituto išdėstymo tikslas yra leisti šaliai, susiduriančiai su finansiniais sunkumai skolą sumokėti dalimis. Pažymėtina, jog suėjus eilinės įmokos mokėjimo terminui ir atsakovei nevykdant prievolės ieškovė įgis teisę kreiptis dėl vykdomojo rašto išdavimo dalyje dėl nesumokėtos įmokos ir 5 procentų metinių palūkanų priteistų teismo sprendimu išsiieškojimo. Pažymėtina, jog atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovė dėl taikaus susitarimo į atsakovę nesikreipė iškart pateikdama teismui ieškinį. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog taikos sutarties sudarymo procedūra iš savivaldybės pusės yra sudėtinga, kadangi klausimą turi svarstyti skirtingi komitetai. Pažymėtina, kad ieškovės prašoma nustatyti sąlyga, kad atsakovei praleidus terminą sumokėti eilinį mokėjimą, ieškovė įgis teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą dėl visos likusios nesumokėtos skolos, su 3 procentais delspinigiais ir 5 procentais metinėmis palūkanomis už likusios nesumokėtos skolos sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo galėtų būti nustatoma šalims teikiant teismui tvirtinti taikos sutartį. Teismui įvertinus atsakovės finansinę padėtį ir nusprendus tenkinti atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, teismo nuomone, nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo išdėstyti sprendimo vykdymą su jos nurodoma sąlyga, todėl šis ieškovės prašymas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Ieškovė atleista nuo 267 Eur žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

31. Atsižvelgiant į atsakovės procesinį elgesį byloje, t.y. kad atsakovė nuosekliai pripažino ieškinį, į tai, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas žymiai pablogintų atsakovės ir taip blogą turtinę padėtį, bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 1 dalies 7 punktas)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktu, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „X“ 11854,80 Eur (vienuolika tūkstančių aštuonis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 80 centų) valstybinės žemės nuomos mokesčio skolą, 3,56 Eur (tris eurus 56 centus) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos , t.y. 11858,36 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. vasario 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai.

Išdėstyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „X“ priteistos 11858,36 Eur sumos mokėjimą dalimis nustatant, kad atsakovė bendrą 11858,36 Eur (vienuolikos tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų ir 36 centų) skolą ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai sumoka per dvylika mėnesių, kiekvieną mėnesį mokant po 988,20 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus ir 20 centų), mokėjimą pradedant nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, sumokant eilinį mokėjimą iki paskutinės kalendorinio mėnesio darbo dienos, o paskutinę įmoką sumokant 988,16 Eur (devynis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 16 centų).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.