- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-15
- Bylos Nr.
- 2AT-80-507/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00762-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Gintaras Goda (pran.), Artūras Pažarskis
- Pažeidėjas
- A. P.
- Kategorijos
- 2.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Gintaro Godos (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. P. Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimu pagal ATPK 145 straipsnio 5 dalį nubaustas 868 Eur bauda, pagal 145 straipsnio 6 dalį – 289 Eur bauda, pagal 142⁴ straipsnio 2 dalį – 14 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos apimtos ir paskirta 868 Eur bauda. A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2015 m. gegužės 19 d., 17 val. 20 min., Alytuje, (duomenys neskelbtini), patikrinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią krovininę transporto priemonę „Volvo“ (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su priekaba „Mjolbyslapet” (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), važiavusią maršrutu Šalčininkų rajonas–Paškonių kaimas–Alytus ir vežusią medieną, nustatyta, kad A. P. vairavo šią transporto priemonę, viršijančią leistinas apkrovas, t. y. 9,65 t buvo viršyta leistina 40 t bendroji masė, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, taip pat už tai, kad jis, neįsitikinęs, ar yra išduotas leidimas, transporto priemonėje įrengtu pakrovimo įrenginiu (manipuliatoriumi) pats pasikrovė krovinį į minėtą transporto priemonę ir vežė sunkiasvorį krovinį, be to, vykdydamas krovinių vežimą kelių transporto priemone už atlygį, patikrinimo metu nepateikė privalomos kelių transporto priemonės licencijos kopijos, kuri privalo būti kelių transporto priemonėje, taip pat patikrinimo metu atsisakė vykti į svėrimo vietą, kliudė Valstybinės kelių transporto inspekcijos kontrolės pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas ir nevykdė Valstybinės kelių transporto inspekcijos kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų. Šiais veiksmais A. P. pažeidė: Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalies, 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-04-23 įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo 4, 30 punktų reikalavimus; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų III skyriaus 16.5 punkto nuostatas; Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008-02-21 įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 9, 10 punktų reikalavimus; Kelių transporto kodekso 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-12-07 nutarimu Nr. 1434 patvirtintų Kelių transporto veiklos licencijavimo taisyklių 7 punkto nuostatas.
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 137¹ straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant A. P. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartimi panaikintas Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimas ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
3. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimu A. P. nubaustas už ATPK 145 straipsnio 5 dalies pažeidimą 1440 Eur bauda, už 145 straipsnio 6 dalies pažeidimą 430 Eur bauda, už 142² straipsnio 2 dalies pažeidimą 10 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė nuobauda 1440 Eur bauda. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 137¹ straipsnio 1 dalį nutraukta, nesant A. P. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.
4. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi A. P. apeliacinis skundas atmestas.
5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. liepos 13 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. prašymas ir atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla.
Šalies argumentai
6. Pareiškėjas, vadovaudamasis ATPK 302¹⁷, 302²¹ straipsnių nuostatomis, prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą; panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimą bei Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.
6.1. Pareiškėjas nurodo, kad byloje padaryti esminiai materialiosios teisės pažeidimai, kurie turėjo įtakos neteisėto nutarimo bei nutarties priėmimui. Teismų priimti sprendimai ir juose pateikti išaiškinimai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartyje esantiems išaiškinimams dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631 patvirtintose Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėse (toliau – ir Taisyklėse) numatytų teorinių medienos svorio skaičiavimų patikimumo bei teisinės reikšmės, kurioje konstatuota, jog teoriniai skaičiavimai parodo tik galimą, t. y. teorinį, bet ne faktinį medienos svorį. Asmens kaltės įrodinėjimas teorinių skaičiavimų pagrindu, kurie parodo tik galimą, tačiau ne faktinį medienos svorį, yra objektyviai negalimas, nesuderinamas su administracinės teisės pažeidimo fakto įrodinėjimo teisiniu reglamentavimu, pažeidžia asmens kaltės įrodinėjimą ir nekaltumo prezumpciją reglamentuojančias teisės normas. Teismas, nesant jokių esančius prieštaravimus šalinančių aplinkybių ar įrodymų, asmens tariamą kaltės buvimą nustatė visas kilusias abejones bei neatitikimus šalindamas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nenaudai, asmens kaltę įrodinėjo išskirtinai subjektyvių motyvų pagrindu (pareigūno subjektyviu medienos drėgnumo nustatymu, perbraukiant vieną iš daugybės krovinyje buvusių rąstų pirštu), niekaip nefiksuojant medienos drėgnumo ir nesant jokių patikimų asmens kaltės įrodymų.
6.2. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad ATPK 145 straipsnio 5 bei 6 dalys atsakomybę numato ne už Taisyklių pažeidimus ar Taisyklių pagrindu nustatytos ir apskaičiuotos teorinės reikšmės viršijimą, o už leistiną ašies apkrovos viršijimą, t. y. faktinį leistino svorio viršijimą. Taip pat jis pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. A8-735-04 pareiškėjas krovinio svorį įrodinėjo būtent nurodytomis Taisyklėmis, tačiau nurodytą argumentaciją ir įrodinėjimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė kaip nepagrįstą bei nurodė, jog „[...] įrodymai, kuriais remiasi pareiškėjas yra tikėtino pobūdžio, nes informacija apie automobilio su kroviniu svori išvedama skaičiuočių, lentelių pagrindu, t. y. jie neatspindi, koks iš tikrųjų buvo automobilio su kroviniu svoris įvykio metu, o tik nusako, koks jis galėjo būti”.
Pareiškėjas nurodo, kad Taisyklėse neįtvirtinta, jog jos gali būti taikomos nustatant administracinio teisės pažeidimo padarymo faktą ar nustatant faktinį krovinio ar medienos svorį, t. y. Taisyklės niekaip nesusijusios su administracinio teisės pažeidimo ir faktinio svorio įrodinėjimu. Taisyklių nustatymo bei įtvirtinimo tikslas yra išskirtinai mokestinis, siekiant nustatyti asmens mokėtinus mokesčius ir prievoles valstybei.
Iš nekaltumo prezumpcijos išplaukia in dubio pro reo principas, pagal kurį visi neaiškumai, netikslumai bei abejonės aiškinamos kaltininko naudai. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką dėl įvairių Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų aiškinimo ir taikymo laikomasi nuoseklios pozicijos, kad bet kokios valstybės institucijos padarytos klaidos riziką turi prisiimti pati valstybė ir tokios klaidos neturi būti taisomos susijusio asmens sąskaita.
Anot pareiškėjo, atsižvelgiant į tai, kad jokių neabejotinų krovinio masę patvirtinančių įrodymų administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę pareigūnai nesurinko ir nepateikė, administracinio teisės pažeidimo padarymo fakto tinkamai nenustatė ir neįrodė, o pažeidimo padarymo faktą įrodinėjo išskirtinai tik teorinio bei tikėtino pobūdžio įrodymais, konstatuotina, jog kaltės nustatymas teorinių skaičiavimų pagrindu prieštarauja aukščiausios instancijos teismo išaiškinimams, yra nesuderinamas su administracinės teisės pažeidimo fakto įrodinėjimo teisiniu reglamentavimu, neabejotinai pažeidžia asmens kaltės įrodinėjimą bei nekaltumo prezumpciją reglamentuojančias teisės normos.
Šalies argumentai
6.3. Pareiškėjo teigimu, bylą nagrinėjusiems teismams jis nurodė, kas administracinio teisės pažeidimo padarymo metu naudota transporto priemonės priekaba buvo modifikuota, pritaikant naudojimo reikmėms, sutrumpinant jos bendrą ilgį, taip atitinkamai sumažinant ir jos svorį. Be to, ginčas yra kilęs ne dėl priekabos registracijos ar techninių duomenų atitinkamame registre, tačiau dėl faktinio krovinio svorio, todėl krovinio masės apskaičiavimui įtakos turinčios aplinkybės negali būti atmestos vien formaliais pagrindais.
6.4. Anot pareiškėjo, teisės pažeidimo padarymo faktą įrodančios faktinės aplinkybės privalo būti nustatytos, naudojant specialius sertifikuotus bei faktinių aplinkybių nustatymo metu galiojančią patikrą turinčius matavimo prietaisus, priemones. Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusių pareigūnų skaičiavimams pagal Taisyklėse įtvirtintas lenteles esminę reikšmę turi medienos drėgnumas – skirtingam medienos drėgnumui taikomi skirtingi Taisyklėse įtvirtinti koeficientai, taip yra nustatoma skirtinga medienos bei krovinio teorinė masė. Medienos drėgnumui nustatyti yra skirtas ir naudojamas specialus drėgnomatis, kuris nustato faktinį medienos drėgnumą prietaiso naudojimo metu. Pareigūnai nenaudojo tinkamo, sertifikuoto ir tikrinimo metu galiojančią patikrą turinčio drėgnomačio, tokio prietaiso iš viso neturėjo, o medienos drėgnumą nustatė savo pačių subjektyviu, jokiais įrodymais nepagrįstu vertinimu – perbraukę pirštu per vieną iš krovinyje buvusių rąstų. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teisme buvo paaiškinta, kad krovinį sudarė labai įvairaus drėgnumo mediena, iš kurių dauguma neabejotinai nebuvo šviežiai kirsta ir jau ilgą laiką gulėjo nukirsta. Be to, teismui buvo pateikti krovinio medienos drėgnumo tyrimo rezultatai, atlikti specialiu tam skirtu prietaisu – drėgnomačiu, patvirtinantys, kad mediena nebuvo ir nelaikytina šviežiai nukirsta, ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusių pareigūnų atlikti skaičiavimai bei jų rezultatai neatitinka tikrovės. Abejonių tarp pareigūnų nustatyto drėgnumo ir drėgnomačiu nustatyto drėgnumo rezultatų teismai nepašalino.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu Valstybinės kelių inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Teisės skyriaus viršininkas Dainius Lipsevičius prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistus, o pareiškėjo A. P. prašymą atmesti.
7.1. Pareigūnas nurodo, kad visi administracinio teisės pažeidimo byloje užfiksuoti faktai įrodo, jog A. P. pats naudodamasis manipuliatoriumi į transporto priemonių junginį pakrovė medieną ir važiavo sunkiasvoriu transporto priemonės junginiu be specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti tokia transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, kai faktinė transporto priemonės junginio masė 9,65 t viršijo leistiną 40 t masę, kontrolės metu nepateikė patikrinti licencijos kopijos, suteikiančios teisę vykdyti krovinių pervežimo veiklą už atlygį, ir padarė pažeidimus, už kuriuos yra pagrįstai nubaustas.
Atsiliepime nurodoma, jog kadangi A. P. atsisakė vykti į svėrimo vietą, motyvuodamas transporto priemonės gedimu, inspekcijos pareigūnai apskaičiavo pakrautos transporto priemonės masę pagal pateiktus krovinio važtaraščius, vadovaudamiesi Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 631, nuostatomis ir transporto priemonės registracijos liudijimais. Pareiškėjo teiginiai, kad inspekcijos pareigūnai tik vizualiai ir jutiminiu būdu įvertino medienos drėgnumą, todėl netinkamai apskaičiavo pakrautos medienos svorį, yra deklaratyvaus pobūdžio. A. P. teismui pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ surašytą medienos drėgnumo patikrinimo aktą, tačiau teismas pagrįstai kritiškai įvertino šį dokumentą, nes tiek pareiškėjas, tiek jo darbdavys UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra suinteresuoti bylos baigtimi, o akte užfiksuoti rezultatai kelia abejonę, nes drėgnumo patikrinimas buvo atliktas po pažeidimo fiksavimo ir nedalyvaujant inspekcijos pareigūnams. Taip pat atkreipiamas dėmesį į tai, kad VĮ Šalčininkų miškų urėdija teismui pateikė pažymą, kad pagal medienos gabenimo važtaraščius Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo gabenami eglės rąstai, kurie buvo pagaminti nuo 2015 m. balandžio 20 d. iki 2015 m. gegužės 10 d. (t. y. buvo neseniai kirsta mediena). Tai patvirtina, kad inspekcijos pareigūnai tinkamai nustatė pakrautos medienos drėgnumą.
7.2. Pagal Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Kelių transporto kodekso 31 straipsnyje nurodyta, kad priimdamas krovinį, vežėjas jį patikrina ir nustatęs neatitikimus apie tai pažymi važtaraštyje. Siuntėjas 2015 m. gegužės 19 d. vairuotojui išdavė medienos gabenimo važtaraščius, kuriuose nėra nurodyta krovinio masė, o nurodytas pakrautos medienos tūris. Kadangi jokių pastabų važtaraščiuose nėra, laikytina, jog krovinys, vežtas važtaraščiuose nurodytam gavėjui buvo priimtas, pakrautas ir visi važtaraštyje nurodyti duomenys patikrinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo ir prisiimta visa su krovinių pervežimu susijusi rizika.
7.3. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pareiškėjas privalo laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, norminių aktų ir administracinių nuostatų, reglamentuojančių transportą ir eismą. Be to, Medienos vežimo kelių transportu reikalavimai, patvirtinti 2004 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-183 „Dėl Medienos vežimo kelių transportu reikalavimų patvirtinimo“, reglamentuoja saugų medienos pakrovimą, tvirtinimą bei vežimą ir yra privalomi visiems medieną vežantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Šie reikalavimai nustato, kad asmenys, vežantys medieną, privalo užtikrinti saugų medienos vežimą ir kitais, šių reikalavimų nenustatytais atvejais, o vežėjas atsako už tai, kad būtų laikomasi medienos pakrovimo, tvirtinimo ir vežimo reikalavimų.
7.4. Pareigūnas nurodo, kad ATPK 145 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytų pažeidimų sudėtys yra formalios, todėl pačios dispozicijoje aprašytos veikos – važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 t ir krovinių pateikimas ar pakrovimas vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius yra draudžiamos ir užtraukia administracinę atsakomybę. Inspekcija mano, kad padaryti pažeidimai savo pobūdžiu yra pavojingi visuomenei, nes krovininių transporto priemonių vairuotojai yra padidinto pavojaus objekto valdytojai saugaus eismo srityje, todėl krovinio, kuris viršija leistinas maksimalias mases, pakrovimas ir vežimas pagrįstai kelia pavojų saugiam eismui, kitiems eismo dalyviams ir kartu visuomenei ar valstybės saugomiems interesams, priešingu atveju minėtos veikos nebūtų laikomos pažeidimu. 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1071/2009 nustatantis bendrąsias profesinės vežimo kelių transportu veiklos sąlygų taisykles ir panaikinantis Tarybos direktyvą 96/26/EB (OL 2009 L 300, p. 51) IV priede „Sunkiausi pažeidimai pagal 6 straipsnio 2 dalies a punktą“ įtraukė krovinio vežimą viršijant didžiausią leistiną pakrautos transporto priemonės masę į sunkiausių pažeidimų sąrašą, o tai leidžia manyti, kad krovinio vežimas viršijant maksimalią leistiną transporto priemonės (jų junginio) bendrą masę turi reikšmės saugiam kelių eismui ir kartu yra pavojingas visuomenei ar valstybės saugomiems interesams.
Atsiliepimas
7.5. Atsiliepime nurodoma, jog A. P. teigia, kad priekaba „Mjolbyslapet“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo perdirbta Lietuvoje, t. y. sumažintas jos ilgis, ir dėl to faktinis priekabos svoris buvo mažesnis, nei nurodytas registracijos dokumentuose, todėl Inspekcijos pareigūnų protokole užfiksuotas svoris neatitinka tikrovės. Jis pateikė teismui UAB „Ekonovus“ 2015 m. liepos 9 d. atlikto priekabos svėrimo rezultatus, tačiau šis dokumentas vertintinas kritiškai, nes minėtas svėrimas buvo atliktas po pažeidimo fiksavimo.
Be to, Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 „Dėl Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas), nustato pagrindinius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų (toliau – transporto priemonės) gamybos ir perdirbimo, techninės ekspertizės reikalavimus ir atlikimo tvarką, transporto priemonėms, sugadintoms eismo ar kitokio įvykio metu, kai motorinės transporto priemonės neatitinka techninių reikalavimų (deformuotas statramstis ar lonžeronas, ar rėmas, vairo ar stabdžių sistemos, ar pakaba ir (ar) kai suveikė oro pagalvių sistema), o priekabos negali būti velkamos ir nustatyta tvarka panaikintas privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas, kai joms atliekamas atkuriamasis remontas (toliau – transporto priemonės, sugadintos eismo ar kitokio įvykio metu), techninės ekspertizės atlikimo tvarką, reikalavimus ūkio subjektams, ketinantiems atlikti ar atliekantiems transporto priemonių techninę ekspertizę, ir teisės atlikti transporto priemonių techninę ekspertizę šiems ūkio subjektams suteikimo, sustabdymo, atnaujinimo ir panaikinimo tvarką. Toliau atsiliepime dėstomos atskiros Tvarkos aprašo nuostatos, nustatančios subjektus, kuriems jos taikomos, nurodoma, kas laikoma perdirbimu, apibrėžiama techninės ekspertizės sąvoka. Taip pat nurodoma, kad Tvarkos aprašo 20 punkte nustatyta, kad perdirbant transporto priemones neturi sumažėti jų aktyvioji ir pasyvioji sauga, konstrukcijos sudedamųjų dalių, tvirtinimo atsparumas ir patikimumas, neturi pablogėti aplinkos apsaugos rodikliai, vairuotojo darbo vietos ergonomika, keleivių bei krovinių vežimo sąlygos, o 22 punkte nustatyta, kad perdirbtos transporto priemonės turi atitikti Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimus, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“.
Tvarkos aprašo 37 punkte nustatyta, kad perdirbtoms transporto priemonėms reikia atlikti techninę ekspertizę, o 38 punkte nustatyta, kad perdirbtą transporto priemonę būtina perregistruoti, jei ją perdirbant keitėsi transporto priemonės duomenys, įrašyti transporto priemonės registracijos liudijime. Pagal pareiškėjo pateiktą informaciją prašyme, galima teigti, kad jis neįvykdė Tvarkos apraše nustatytų transporto priemonių perdirbimo reikalavimų, todėl Inspekcijos pareigūnai, surašant protokolą ir apskaičiuotami junginio bendrąją masę, pagristai vadovavosi transporto priemonių liudijimuose užfiksuota informacija.
7.6. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas vienas iš eismo saugumo užtikrinimo principų, kuris nustato, kad eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas yra svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai. Kadangi transporto priemonė yra laikoma padidinto pavojaus šaltiniu, bet koks jos perdirbimas turi būti griežtai kontroliuojamas, nes perdirbant transporto priemonę iš esmės keičiasi šios transporto priemonės techninės ir eksploatacinės savybės, turinčios tiesioginę įtaką pačios transporto priemonės ir kitų eismo dalyvių saugumui. Minėtų reikalavimų taikymas perdirbtoms transporto priemonėms laikytina būtina ir proporcinga priemonė dėl visuomenės saugumo intereso, siekiant užtikrinti eismo saugą, apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą. A. P., gabendamas krovinį su viršsvoriu, į kelio savininką nesikreipė nei dėl važiavimo tvarkos, nei dėl sutikimo, nei dėl leidimo išdavimo. Tai patvirtina, kad krovinį gabenančio subjekto aplaidumas ir pareigų ignoravimas lėmė pažeidimo padarymą.
Atsiliepimas
Taip pat atsiliepime nurodoma, kad Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas bei Lietuvos Respublikos kelių įstatymas yra skirti kelių plėtros, priežiūros ir naudojimosi jais teisiniams pagrindams nustatyti, priežiūros šaltiniams numatyti, todėl savaime suprantama, jog sunkiasvorių krovinių gabenimas turi būti ribojamas, nes jis labai gadina kelius. Įstatymo tikslas yra ne tik sudaryti sąlygas kelio naudotojams gabenti krovinius, bet ir apsaugoti valstybinės bei vietinės reikšmės kelius nuo sugadinimų, sudaryti finansavimo šaltinius keliams remontuoti ir atstatyti, o tai yra svarbus visos visuomenės ir valstybės interesas.
7.7. Pareigūnas nurodo, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti, siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Jo manymu, byloje išsamiai ir objektyviai išsiaiškintos visos bylos aplinkybės. Bauda A. P. paskirta vadovaujantis ATPK nuostatomis, atsižvelgta į visas žinomas aplinkybes ir tinkamai individualizuota (buvo atsižvelgta į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą ir reikšmingumą).
Motyvuojamoji dalis
8. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. P. prašymas atmestinas.
9. Vadovaujantis ATPK 302²¹ straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas, patikrina teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš naujo įrodymų netiria ir jų nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja, o remiasi pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, patikrindamas, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos (nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-15/2012, 2AT-75-222/2015, 2AT-38-303/2016 ir kt.). Dėl to prašyme išdėstyti pareiškėjo teiginiai nagrinėtini tik tiek, kiek jie susiję su tinkamu proceso teisės normų taikymu.
10. Priešingai nei nurodoma prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės ir apygardos teismai išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, išvadas apie faktines aplinkybes padarė ne pagal atskirus įrodymus, o remdamiesi byloje surinktų įrodymų visuma, vertindami tiek A. P. kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus, nesuteikdami nė vieniems iš jų pirmenybės, neperkeldami administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui įrodinėjimo pareigos. Iš skundžiamų apylinkės teismo nutarimo ir apygardos teismo nutarties matyti, kad teismai savo išvadas apie faktines aplinkybes padarė įvertinę tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. P. parodymus, tiek kitus byloje surinktus įrodymus, t. y. liudytojų R. T., A. B. parodymus, tarnybinį pranešimą dėl įvykio, medienos gabenimo važtaraščius, dokumentų paėmimo pažymą, patikrinimo aktą, „Sodros“ bei kitus rašytinius duomenis. Pareiškėjo prašyme keliamos prielaidos dėl netiksliai nustatytų krovinio svorio bei medienos drėgnumo, atsižvelgus į byloje surinktus įrodymus, nesuteikia pagrindo abejoti teismų išvadų pagrįstumu. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas dar kartą patikrino apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą, bylos aplinkybių ištyrimo išsamumą, su pirmosios instancijos teismo išvadomis sutiko. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo teiginiai apie teismų padarytus esminius įrodymų vertinimo pažeidimus laikytini nepagrįstais.
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios nekaltumo prezumpcijos principą, nagrinėjamoje byloje taip pat nebuvo pažeistos. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimas asmens veiksmuose. Konkrečių pažeidimo požymių buvimą asmens veiksmuose teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nekaltumo prezumpcijos principas buvo pažeistas tinkamai neištyrus bylos aplinkybių, nepašalinus abejonių dėl tikrojo krovinio svorio. Jau minėta, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, atsakė į visus skundo argumentus. Visos bylos aplinkybės, priešingai nei teigia pareiškėjas, apeliacinės instancijos teismo ištirtos bei išanalizuotos, nutartis pagrįsta įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjo kaltę bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis dėl įrodymų vertinimo ar kitaip juos įvertinti, todėl konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra motyvuota ir pagrįsta tinkamu ir visapusišku įrodymu vertinimu. Jokių kitų esminių pažeidimų nagrinėjamoje byloje taip pat nenustatyta, įstatymas byloje pritaikytas tinkamai ir pareiškėjo padaryti pažeidimai kvalifikuoti teisingai.
ATPK 145 straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 ir šio straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė numatyta už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemonę (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius pareiškėjui pritaikytas nepadarant esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų.
10.1. Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarime ir Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartyje padarytos tinkamai motyvuotos išvados dėl krovininės transporto priemonės su priekaba ir vežtos medienos svorio. Pareiškėjo argumentai, kad, pirma, buvo netinkamai apskaičiuotas medienos drėgnumas, ir, antra, priekaba buvo modifikuota ir jos faktinis svoris buvo mažesnis nei registracijos dokumentuose, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išnagrinėti ir motyvuotai paneigti.
10.1.1. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai atsakė ir į pareiškėjo argumentus dėl rėmimosi Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklėmis, nesutikdamas su nuomone, kad minėtų taisyklių paskirtis yra išimtinai mokestinė ir šios taisyklės negali būti taikomos medienos svorio nustatymui, sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą.
Pareiškėjo teiginiai, kad krovinį sudarė labai įvairaus drėgnumo mediena, dauguma jos neabejotinai nebuvo šviežiai kirsta ir jau ilgą laiką gulėjo nukirsta, apeliacinės instancijos teismo nutartimi paneigti įvertinus VĮ Šalčininkų miškų urėdijos pateiktus duomenis, kurie patvirtina, jog pagal važtaraščius Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (išdavimo data 2015 m. gegužės 19 d.) gabenti pjautiniai eglės rąstai buvo pagaminti 2015 m. balandžio 20 d. – gegužės 10 d. Todėl atsižvelgiant į tai, kad medienos tikrinimas vyko 2015 m. gegužės 19 d., daryta pagrįsta išvada, jog A. P. gabeno medieną, kuri buvo nukirsta mažiau nei prieš mėnesį, t. y. gabeno šviežią medieną. Abiejų instancijų teismai tinkamai vertino ir jau po pažeidimų nustatymo pareiškėjo pateiktą patikrinimo aktą, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytai komisijai atlikus vežtos medienos drėgnumo matavimus drėgnomačiu „G. H. HT 65“, nustatytas vidutinis rąstų drėgnumas, kuris reiškia, kad mediena nebuvo šviežiai nukirsta. Įvertinus tai, kad pažeidėjui palankūs medienos drėgnumo matavimo rezultatai, kurie skiriasi nuo institucijos nustatytų duomenų, gauti kitoje nei pažeidimo fiksavimo vietoje, nedalyvaujant pareigūnams, o dalyvaujant tik suinteresuotiems bylos baigtimi asmenims, pagrįstai laikyti keliančiais abejonių.
10.1.2. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus dėl priekabos, kuria buvo gabenama mediena, svorio, apeliacinės instancijos teismas taip pat išdėstė išsamius argumentus. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi oficialiais transporto priemonės registracijos dokumentuose nurodytais techniniais priekabos parametrais. Pareigūnams pateiktas transporto priemonės – priekabos „Mjolbyslapet“, registracijos liudijimas buvo galiojantis, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas neturėjo jokio objektyvaus pagrindo, skaičiuodamas transporto priemonės junginio masę, manyti, kad priekaba buvo modifikuota ir jos faktiniai duomenys nesutampa su pateiktais oficialiuose dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismui pagrįstai nekilo jokių abejonių dėl pagal oficialius transporto priemonės registracijos dokumentus, pačios įmonės, kurioje A. P. dirba vairuotoju, išrašytų važtaraščių duomenis ir Taisyklėse pateiktus skaičiavimus nustatyto A. P. vairuotos transporto priemonių junginio ašių apkrovos viršijimo (9,65 t) fakto.
11. Taigi pažymėtina, kad visi pareiškėjo prašyme išdėstyti argumentai jau buvo tinkamai ir išsamiai aptarti apeliacinės instancijos teismo nutartyje, įrodymai įvertinti teisingai, nei materialiosios, nei proceso teisės pažeidimų nenustatyta. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su jo nubaudimu, negali būti pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Kaip teisingai atsiliepime pastebėjo pareigūnas, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintas vienas iš eismo saugumo užtikrinimo principų, kuris nustato, kad eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai. Transporto priemonė yra laikoma padidinto pavojaus šaltiniu, todėl jos techninės ir eksploatacinės savybės turi būti griežtai kontroliuojamos.
12. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, kad A. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 142² straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 5 dalį, 145 straipsnio 6 dalį, įvertinus administracinio teisės pažeidimo bylos įrodymus kaip visumą, tenkinti jo prašymą (panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme) nėra teisinio pagrindo.
13. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti pareiškėjo A. P. prašymą atnaujinti bylą.