Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Institucijos) viršininko ir A. P. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimo A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas A. P. surašytas už tai, kad jis 2015 m. gegužės 19 d. vairavo leistinas apkrovas viršijančią transporto priemonę-krovininį automobilį “VOLVO” su priekaba “Mjolbyslapet”, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais, nes patikrinus 2015 m. gegužės 19 d. 19 val. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos interneto svetainėje, nustatyta, kad leidimo važiuoti vieną kartą kopija transporto priemone "Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba "Mjolbyslapet", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo skelbta; be to, iš pateiktų krovinio (medienos gabenimo) važtaraščių, serija VI Nr. 374275, Nr. 374276, nustatyta, kad transporto priemone vežami 34 kub. m. eglės rastai, apžiūrėjus medieną, buvo nustatyta, kad tai yra žalia mediena, kurios lyginamasis svoris yra lygus 0,794 t ( 2002 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. 631 dėl apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklių patvirtinimo 8.2 p.), taigi transporto priemone yra vežama 27 t medienos, iš transporto priemonių registracijos liudijimų Nr. E 495701 ir Nr. D 846605 nustatyta, kad tuščios transporto priemonės ir priekabos junginio bendra masė yra 22,65 t, todėl bendra transporto priemonės ir priekabos junginio masė su kroviniu yra 49,65 t, taigi transporto priemonės "Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba "Mjolbyslapet", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), junginio faktinė bendroji masė viršyta 9,65 t (leistina bendroji masė - 40 t nustatyta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų “Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų" III skyriaus 16.5 punkte); tokiais veiksmais vairuotojas A. P., važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone, neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone su junginiu Lietuvos Respublikos keliais, pažeidė 2002 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. IX -1113, 20 str. 1 d. reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo ir mokesčio už važiavimą valstybinės reikšmės keliais tokiomis transporto priemonėmis mokėjimo, administravimo ir kontrolės tvarkos aprašo" 4 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis kelių transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų" III skyriaus 16.5 punkto nuostatas.

Jis, pagal Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų 2008 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-56, 9, 10 punktų nuostatas, pradedamas važiuoti, privalo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal Kelių eismo taisyklių ir šių taisyklių reikalavimus. Apie pastebėtą neatitiktį vairuotojas privalo pranešti krovinio siuntėjui, kuris privalo ją pašalinti, o neįvykdžius šio reikalavimo, važiuoti draudžiama, tačiau šitų reikalavimų nesilaikė ir važiavo sunkiasvore transporto priemone, neturėdamas specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais ir tuo padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK)145 str. 5 d.

Be to, jis transporto priemonėje įrengtu pakrovimo įrenginiu (manipuliatoriumi) pats pasikrovė krovinį į transporto priemonę "Volvo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba "Mjolbyslapet", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįsitikinęs, ar yra išduotas leidimas, pasikrovė ir vežė sunkiasvorį krovinį ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 str. 3 d. ir 20 str. 1 d. reikalavimus, LR susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto "Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo" 30 punkto reikalavimus ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų "Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių" 9, 10 p. reikalavimus ir tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 145 str. 6 d.

Taip pat patikrinimo metu jis atsisakė vykti į svėrimo vietą ir tuo kliudė Valstybinės kelių transporto inspekcijos kontrolės pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas bei nevykdė Valstybinės kelių transporto inspekcijos kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų ir tuo pažeidė Kelių transporto kodekso 14 str. 2 d. reikalavimus ir tuo padarė pažeidimą, numatytą ATPK 137¹ str. 1 d.

Taip pat patikrinimo metu iš medienos gabenimo važtaraščių serija UI Nr. 0374275 ir serija VI Nr. 0374276 nustatyta, kad krovinio siuntėjas - VĮ (duomenys neskelbtini), krovinio gavėjas - UAB "(duomenys neskelbtini)", o krovinio vežėjas - UAB „(duomenys neskelbtini)". Taip buvo vykdomas krovinių vežimas kelių transporto priemone už atlygį, o krovinių vežimui už atlygį vežėjas privalo turėti licenciją ir kelių transporto priemonės licencijos kopiją atitinkančią licencijai. Vairuotojas A. P. patikrinimo metu nepateikė kelių transporto priemonės licencijos kopijos ir tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr.1434 patvirtintų Kelių transportavimo veiklos licencijavimo taisyklių 7 p. nuostatas ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 142⁴ str. 2 d.

Administracinę teiseną pagal ATPK 137¹ str. 1 d. nutraukė, nesant A. P. veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas už administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 145 str. 5 d., 145 str. 6 d., 142⁴ str. 2 d. A. P. nepagrįstai paskyrė minimalias nuobaudas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str.), procesas nenumato apeliacinio skundo papildymų, todėl teismas nevertina A. P. papildomų rašytinių paaiškinimų.

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai jis priimtas laikantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių reikalavimų. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Be to, pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese. Vienas tokių yra bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principas, pagal kurį teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutarimą, savo procesinio sprendimo nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu. Esant tokioms aplinkybėms Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimas A. P. administracinio teisės pažeidimo byloje naikinamas ir byla perduodama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, kadangi teismas nesiėmė visų priemonių išsamiai ir nešališkai nustatyti visas faktines bylos aplinkybes, dėl ko priėmė įrodymų visumos pagrindu nepagrįstą nutarimą.

Be to, byla buvo išnagrinėta pažeidžiant vienos iš proceso šalių – administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos procesines teises, kadangi apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą Institucijai pranešta nebuvo. Šią aplinkybę Institucija akcentuoja ir savo apeliaciniame skunde. Pažymima, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija (jos atstovas) turi teisę žinoti apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, reikšti prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti juos tiriant, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams, apskųsti pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą (nutartį), todėl laikytina, kad buvo padarytas procesinis pažeidimas kartu pažeidžiant ir administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.). Toks aiškinimas atitinka ir rungtyniškumo principą, kurio esmė ta, kad proceso šalims turi būti sudarytos vienodos galimybės pasinaudoti įstatymo joms suteiktomis procesinėmis teisėmis.

Be to, iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad A. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl keturių pažeidimų, t.y. pagal ATPK 137¹ str. 1 d., 142⁴ str. 2 d., 145 str. 5 d., 145 str. 6 d. padarymo. Pirmosios instancijos teisme A. P. pripažino tik vieną administracinį teisės pažeidimą, kad jis neturėjo krovinių vežimo už atlygį licencijos, dėl kitų pažeidimų kaltės nepripažino. A. P. ginčydamas kaltę pateikė teismui rašytinius duomenis, kurie prieštarauja administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytiems duomenims. Skundžiamame nutarime teismas apsiribojo tik formaliu byloje esančių dokumentų išvardinimu, tačiau pagal formuojamą teismų praktiką, toks teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu, kadangi teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno įrodymo galios, išdėstyti argumentus, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti ir tiesiogiai nagrinėjamame įvykyje dalyvavę pareigūnai, kurių parodymai gali būti reikšmingi nustatant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, patvirtinant ar paneigiant jo versiją apie medienos drėgmės bei krovinio masės matavimus bei aplinkybes dėl transporto priemones gedimo ir A. P. veiksmų nevykdant muitinės pareigūnų reikalavimų. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Todėl pirmosios instancijos teismas, nukrypo nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.

Atsižvelgdamas į visas paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių ir įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas ir tiesioginio nagrinėjimo teisme principą. Šie proceso teisės pažeidimai laikytini esminiais, dėl kurių skundžiamas nutarimas yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Pripažinus, jog skundžiamas nutarimas naikinamas dėl proceso įstatymo pažeidimų, apygardos teismas dėl kitų apeliacinių skundų argumentų nepasisako, nes visos bylos aplinkybės ir joje esantys įrodymai bus teisiškai įvertinti iš naujo nagrinėjant bylą apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutarė:

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko ir A. P. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.