- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-20
- Bylos Nr.
- 2AT-75-222/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Armanas Abramavičius, Dalia Bajerčiūtė (pran.)
- Pažeidėjas
- S. M.
- Kategorijos
- 2.7.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 302(21) straipsnio 9 ir 13 dalimis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – S. M. prašymą atnaujintą jos administracinio teisės pažeidimo bylą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
S. M. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje, 127 straipsnio 3 dalyje, 126 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus, t. y.: 2014 m. balandžio 21 d., apie 16.30 val., Vilkaviškyje, (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje būdama neblaivi (nustatytas 0,91 prom. girtumas) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio „Audi A4“ (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į stovintį S. M. priklausantį automobilį „VW Vento“ (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino bei pasišalino iš įvykio vietos, nepranešusi policijos pareigūnams apie įvykį. Be to, S. M., policijos pareigūnų prašoma, nepateikė jiems galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairuotos transporto priemonės registracijos liudijimo ir privalomosios valstybinės techninės apžiūros poliso. Šiais savo veiksmais S. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 231.1 punktų reikalavimus.
S. M. nubausta: pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3300 Lt (955 Eur) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir aštuoniems mėnesiams, pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį – 30 Lt (8 Eur) dydžio bauda, pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį – 4200 Lt (1216 Eur) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir dešimčiai mėnesių, pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį – 1100 Lt (318 Eur) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams. Paskirtąsias nuobaudas subendrinus S. M. paskirta 4200 Lt (1216 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir dešimčiai mėnesių.
Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartimi S. M. apeliacinis skundas netenkintas ir Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2015 m. balandžio 22 d. nutartimi S. M. prašymas priimtas ir, vadovaujantis ATPK 302(17) straipsnio 1 dalies 5 punktu, 302(21) straipsnio 1, 4 ir 6 dalimis, jos administracinio teisės pažeidimo byla atnaujinta.
Šalies argumentai
Pareiškimu S. M. prašo pakeisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį: pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir 126 straipsnio 1 dalį bylą nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties, pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį ir 127 straipsnio 3 dalį sušvelninti paskirtas nuobaudas.
Žemesnės instancijos teismas
Prašyme S. M. teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, netinkamai taikė materialiosios teisės nuostatas, o apeliacinės instancijos teismas formaliai išnagrinėjo bylą ir nemotyvuotai atmetė apeliacinio skundo argumentus. Pareiškėjos manymu, teismai padarė neteisingas išvadas, netinkamai įvertinę aplinkybes. Pavyzdžiui, tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas truko tris valandas, neatsižvelgiant į jos fizinę ir dvasinę būklę, nepagrįstai neįvertinta kaip teisės į tinkamą ir protingos trukmės procesą pažeidimas, be to, nepašalintos abejonės, kad dėl policijos pareigūnų psichologinio spaudimo ji (S. M.) buvo priversta surašyti padiktuotą paaiškinimą, kuriuo vėliau rėmėsi teismai, ji nebuvo išleidžiama iš policijos nuovados, o artimieji ir sūnus, turėję pareiškėjai reikalingų vaistų, buvo neįleisti. Pareiškime pabrėžiama, kad visos abejonės, kilusios administracinio teisės pažeidimo procese, turi būti aiškinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, kad turi būti įrodyta kaltė padarius pažeidimą, o nesurinkus pakankamai įrodymų, administracinė atsakomybė negalima. Teismai, anot S. M., nepagrįstai nevertino teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų, iš kurių akivaizdu, kad fizinė ir dvasinė jos būklė pasunkino gebėjimus adekvačiai vertinti aplinką, suvokti savo veiksmus pažeidimų padarymo metu. Pasak pareiškėjos, teismas turėjo įvertinti, ar būdama tokios būklės ir, tikėtina, vartojusi alkoholio ji, vairuodama automobilį, o vėliau – apklausiama policijos pareigūnų, galėjo suprasti ir valdyti savo veiksmus, ar nebuvo riboto pakaltinamumo būsenos, tačiau to nepadarė.
S. M. nuomone, ji pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nubausta nepagrįstai, nes nebuvo jos tyčios padaryti šį pažeidimą (ATPK 250 straipsnis). Pasak pareiškėjos, teismas netinkamai įvertino 2014 m. balandžio 21 d. policijos pareigūnų sudarytą eismo įvykio schemą, nes išsamiai nevertino duomenų apie automobilio „VW Vento“ galinio bamperio sugadinimą, nustatytus įbrėžimus, kelio nelygumus, šaligatvio išsidėstymą, duobes. Be to, klaidingai įvertino liudytojos E. Ž. parodymus, nes ši liudytoja eismo įvykio nematė, išgirsto garso apibūdinti negalėjo, priėjusi prie lango pamatė, kaip automobilis, pravažiavęs posūkio (galimą susidūrimo) vietą, toliau važiavo dar 5-7 metrus, po to kairiau kiemo pusėje negalėjo pravažiuoti, apsisuko, grįžo nesustodamas atgal ta pačia kryptimi, iš kur atvažiavo. Taip pat liudytoja E. Ž. negalėjo nurodyti jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad automobilio „Audi A4“ vairuotoja suvokė padariusi eismo įvykį (sustojo eismo įvykio vietoje, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo automobilius, įvykio vietą, ar atliko kitus veiksmus). Pareiškėja, remdamasi kasacine nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012, teigia, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali pasireikšti tik tyčia, todėl būtina nustatyti, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko savo elgesio variantą – pasišalinti iš eismo įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Pasak S. M., ji neturėjo motyvo pasišalinti iš įvykio vietos, o teismai jos tyčios klausimo nenagrinėjo, nors privalėjo nustatyti, ar konkrečioje situacijoje ji ne tik suvokė sukėlusi eismo įvykį, bet ir suprato savo pareigą pasilikti jo vietoje, ar neteisėtai ir sąmoningai iš jos pasišalino. Pareiškėjos manymu, teismai, nenustatydami veikos subjektyviojo požymio (tyčios), išplėtė ATPK 130 straipsnio 1 dalies taikymo ribas.
Dėl nubaudimo pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį pareiškėja S. M. nurodo, kad dėl sveikatos būklės (kraujuojanti ausis ir nosis) negalėjo kartu su policijos pareigūnais apžiūrėti automobilio, pareigūnai, savarankiškai tai atlikę, patys nerado dokumentų, o vėliau paaiškėjo, kad jos vyras buvo išsivežęs dokumentus kitame šeimos automobilyje. S. M. pažymi, kad atsakomybės dėl dokumentų neturėjimo neneigė.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubausta nepagrįstai, nes byloje nėra duomenų, kad automobilį vairavo būdama neblaivi. Ji nurodo, kad alkoholio lygio patikrinimą alkotesteriu „Lion alcometer 500“ policijos pareigūnai atliko jos namuose vieną kartą po to, kai ji, grįžusi į namus, išgėrė taurę vyno neįtardama, kad bus patraukta administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos. Pareiškėjos manymu, į tokius jos parodymus teismai nepagrįstai neatsižvelgė ir vadovavosi jos paaiškinimu, kurį lėmė jos būklė ir policijos pareigūnų spaudimas. Be to, patikrinimą alkotesteriu atlikus galbūt iškart po alkoholio vartojimo, jis turėjo būti pakartotas po trijų valandų. S. M., remdamasi alkotesterio „Lion alcometer 500“ instrukcija, teigia, kad pareigūnai, prieš atlikdami patikrinimą, turi įsitikinti, kad dvidešimt minučių prieš procedūrą tikrinamas asmuo nieko neturėjo burnoje ir (arba) dvi minutes prieš patikrinimą nebuvo rūkęs. Pareiškėja įžvelgia policijos pareigūnų parodymų prieštaringumą, jiems aiškinant, jog ji atrodė itin apsvaigusi, nors po valandos nuvykusi į policijos nuovadą išsiblaivė. S. M. teigia dėl savo dvasinės ir fizinės būklės (šlubavo, kraujavo) kalbėjusi sunkiai ir nerišliai, dėl to policijos pareigūnams galėjo klaidingai atrodyti, kad ji yra apsvaigusi nuo alkoholio, juolab kad liudytojas A. J. parodė pamanęs, jog S. M. yra kažkas ne taip ir tai nebūtinai galėjo būti apsvaigimas nuo alkoholio, kurio kvapo ir nejautęs. Pareiškėjos manymu, vertinant liudytojos R. P. parodymus, atsižvelgtina į tai, kad ji atsisakė jos, kaip medicinos darbuotojos, paslaugų. Iš liudytojos E. Ž. parodymų pareiškėja daro išvadą, kad ji automobilį vairavo tvarkingai, liudytojai esą nepasirodė, kad vairuotoja galėtų būti apsvaigusi.
Dėl nubaudimo pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį S. M. pažymi, kad ji neneigė, jog vairavo automobilį „Audi A4“ (duomenys neskelbtini) gatvėje, nesislapstė, nevengė atsakomybės bei žalos atlyginimo, juolab automobilis buvo apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. S. M. teigia sąžiningai klydusi dėl savo veiksmų esmės – eismo įvykio sukėlimo, kai manevruodama ji galėjo prasilenkdama kliudyti automobilį „VW Vento“, to nepastebėti ir nepajusti (dėl savo sveikatos būklės ir kitų objektyvių aplinkybių).
Šalies argumentai
S. M. teigia, kad, neįvertinę pateiktų dokumentų ir duomenų, teismai paskyrė pernelyg griežtas ir neteisingas nuobaudas. Jos gaunamos pajamos – ligos pašalpa – yra tik 370 Lt (107,16 Eur), kitoms išlaidoms – vaistams, pragyvenimo reikmėms, specialiai mitybai, nepilnamečio vaiko išlaikymui ir kitoms būtinoms išlaidoms ji pakankamų pajamų neturi. Dėl blogos sveikatos būklės, diagnozuotų onkologinių susirgimų turtinė S. M. padėtis ateityje nepagerės. Dėl to ji prašo sušvelninti nuobaudas, paskirtas pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį ir 127 straipsnio 3 dalį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. M. prašymą Marijampolės apskrities policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato viršininkas Edvardas Gruzdys prašo S. M. prašymą atmesti.
Atsiliepime teigiama, kad S. M. nubausta pagrįstai, jos kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu ir kita byloje surinkta medžiaga, administracinė nuobauda adekvati padarytiems teisės pažeidimams. S. M. pripažino pažeidusi Kelių eismo taisykles, vairavusi automobilį neblaivi, kliudžiusi ir sugadinusi kitą automobilį bei pasišalinusi iš eismo įvykio vietos. ATPK 30¹ straipsnio taikymas sietinas su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, lemiančių administracinės atsakomybės asmeniui švelninimą, buvimu, šiuo atveju tokių aplinkybių nėra. Administracinės nuobaudos tikslas yra nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį (ATPK 20 straipsnis). Kadangi S. M. pasišalino iš eismo įvykio vietos, ji turi prisiimti neigiamus tokios veikos padarinius. Kaltas asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių (netenka tam tikrų teisių, laisvių, materialinių vertybių arba patiria kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų). S. M. vairavo automobilį neblaivi, sugadino kitą automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos – savo padariniais tai ypač sunkus administracinis teisės pažeidimas, kuriuo kėsinamasi į kitų eismo dalyvių teises ir laisves. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad S. M. 2015 m. birželio 8 d. bausta pagal ATPK 50 straipsnį, 2015 m. birželio 15 d. – pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – S. M. prašymas tenkintinas iš dalies.
Dėl esminių procesinių pažeidimų
Pareiškėja administracinėn atsakomybėn patraukta S. M. teigia, kad vertindami įrodymus teismai padarė esminių procesinių pažeidimų, o apeliacinės instancijos teismas dar ir formaliai išnagrinėjo bylą, nes nemotyvuotai atmetė jos apeliacinio skundo argumentus. Pareiškėja neigia tyčia pasitraukusi iš eismo įvykio, kurį sukėlė, vietos, nes susidūrimo su kitu automobiliu galėjo nepastebėti, nesuvokti dėl savo sveikatos būklės, taip pat nesutinka su teismų išvadomis, padarytomis dėl jos neblaivumo fakto nustatymo. Pareiškėjos manymu, konstatuodami šių aplinkybių buvimą, teismai netinkamai įvertino liudytojos E. Ž. parodymus, eismo įvykio vietos apžiūros duomenis, neatsižvelgė į aplinkybes, susijusias su neblaivumo patikrinimu, nepagrįstai vertino teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas ir pan. Iš esmės tuos pačius argumentus pareiškėja buvo nurodžiusi ir apeliaciniame skunde.
Pareiškėjos teiginiai dėl esminių procesinių pažeidimų nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų (nutarimo ir nutarties) turiniui.
Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą, teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme (ATPK 302²¹ straipsnio 13 dalis), ir iš naujo įrodymų netiria, nevertina, faktinių aplinkybių nenustatinėja. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos argumentus dėl jos ginčijamų faktinių aplinkybių įrodytumo. Šis teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumą, dar kartą įvertino visus bylos įrodymus, iš jų – ir nurodytus pareiškime, bei pateikė motyvuotas išvadas dėl jų įrodomosios reikšmės, patikimumo ir pakankamumo. Teisėjų kolegija, nekartodama šiais klausimais padarytų apeliacinės instancijos teismo išvadų, atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip to reikalauja ATPK 256, 257 straipsniuose nustatytos įrodinėjimo taisyklės, teismo nutartyje išanalizuoti ir įvertinti visi faktiniai bylos duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti pareiškėjos ginčijamus faktus dėl to, ar ji sukėlė eismo įvykį būdama neblaivi, ar sąmoningai, tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, taip pat dėl jos sveikatos būklės ir pan. Pareiškėjos versijas teismas argumentuotai atmetė kaip neatitinkančias tikrovės, be kita ko, nutartyje paaiškindamas, kokie įrodymai ir kodėl liudija, jog S. M. sveikatos būklė leido jai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pažymėtina, kad teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadose, kuriomis, be kitų įrodymų, rėmėsi teismai, nurodyta, jog S. M. praeityje nesirgo psichikos sutrikimu (liga); neserga ir pažeidimo padarymo metu nesirgo laikinu psichinės veiklos sutrikimu, silpnaprotyste; galėjo visiškai suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Taigi, nustatyta, kad teisės pažeidimo padarymo metu S. M. buvo pakaltinama (ATPK 19 straipsnis). Taip pat nustatytas S. M. neblaivumo faktas (0,91 prom. girtumas). Teismai šiuo atveju įvertino ne tik neblaivumo patikrinimo alkotesteriu procedūrą, bet ir policijos pareigūnų, medicinos darbuotojos parodymus, pačios S. M. paaiškinimus, išanalizavo visas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant, ar (ne)blaivumas patikrintas ir nustatytas patikimai, pagal nustatytas taisykles. Tai, kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis, kaip po jo elgėsi pažeidėja (pvz., po atsitrenkimo į kitą automobilį, sustojusi keletą sekundžių palaukė, po to grįžo atgal ir išvažiavo), nustatyta, įvertinus visus šias aplinkybes liečiančius įrodymus, iš jų – ir pareiškėjos nurodytus įvykio apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, liudytojos E. Ž. parodymus, kurie, priešingai, nei nurodoma pareiškime, nepaneigia jos kaltės. Taip pat nepažeidžiant ATPK įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių nustatyta, kad S. M., vairavusi automobilį, nepateikė policijos pareigūnams dokumentų: galiojančio vairuotojo pažymėjimo, vairuotos transporto priemonės registracijos liudijimo ir privalomosios valstybinės techninės apžiūros poliso, o pareiškėjos teiginiai, kad tai padaryti jai trukdė sveikatos būklė – nepagrįsti.
Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti kitokių išvadų ir konstatuoja, kad vertinant įrodymus bei jų pagrindu nustatant faktines aplinkybes esminių procesinių pažeidimų nepadaryta.
Dėl materialiosios teisės taikymo
Byloje nustatytos ir teismų sprendimuose nurodytos faktinės aplinkybės atskleidžia, kad S. M. padarė ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, susijęs su teisės vairuoti transporto priemonę dokumentų nepateikimu policijos pareigūnams), 127 straipsnio 3 dalyje (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs svetimo turto sugadinimą, padarytas neblaivaus asmens), 130 straipsnio 1 dalyje (pasitraukimas iš eismo įvykio vietos) numatytus administracinius teisės pažeidimus. Taigi, pagal teismų nustatytas ir įvertintas faktines aplinkybes S. M. veikos tinkamai kvalifikuotos pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį, 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį.
Pažymėtina, kad S. M. veika nagrinėjamu atveju (transporto priemonės vairavimas esant vairuotojai neblaiviai) neturėjo būti papildomai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį. Aplinkybė – transporto priemonės vairavimas esant vairuotojui neblaiviam – yra ir vienas iš ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo objektyviosios pusės požymių. Pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, padaręs Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kito asmens nežymų sveikatos sutrikdymą (ATPK 127 straipsnio 1 dalis) ar sukėlusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) (ATPK 127 straipsnio 2 dalis), jei tai padaro būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, neblaivaus asmens padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą, ar nulėmęs turto sugadinimą (ATPK 127 straipsnio 3 dalis) apima ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą – transporto priemonės vairavimą esant vairuotojui neblaiviam. Šiuo atveju S. M. nubaudimas ir pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, ir pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį iš esmės reiškia dvigubą nubaudimą. Dėl to byla pareiškėjai pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nutrauktina.
Dėl paskirtų nuobaudų
Pareiškėja prašo sušvelninti jai pagal ATPK 124¹ straipsnio 7 dalį ir 127 straipsnio 3 dalį paskirtas nuobaudas. Šį prašymą S. M. argumentuoja tuo, kad jos turtinė padėtis nėra gera – reikia pinigų pragyventi, vaistams ir kt., o dėl to teismo paskirtos nuobaudos per griežtos ir neteisingos.
Pagal pirmiau nurodytus ATPK straipsnius S. M. paskirtos nuobaudos, atsižvelgiant į juose numatytų sankcijų ribas, padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, šeiminę padėtį ir esamą sveikatos būklę, taigi vadovaujantis ATPK 30 straipsnyje numatytomis nuobaudų skyrimo bendrosiomis taisyklėmis. Paskirtos nuobaudos yra mažesnės už straipsnių sankcijose numatytus vidurkius. S. M. nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų jos prašymą sušvelninti nuobaudas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos S. M. argumentus dėl nuobaudų sušvelninimo, ATPK 30¹ straipsnio taikymo ir šiais klausimais nutartyje pateikė motyvuotas išvadas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pagal byloje nustatytas ir teismų įvertintas aplinkybes skirtos nuobaudos yra neteisingos.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimo ir Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties dalys keistinos, panaikinant S. M. nubaudimą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir dėl šio administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina. Atsižvelgiant į tai, kad S. M. administracinės nuobaudos paskirtos už kiekvieną administracinį teisės pažeidimą atskirai (ATPK 33 straipsnio 1 dalis), o galutinė subendrinta nuobauda (4200 Lt (1216 Eur) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir dešimčiai mėnesių) prilygsta griežčiausiai nuobaudai, paskirtai už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, todėl, net ir pakeitus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarimą ir nutartį, t. y. panaikinus S. M. nubaudimą pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, galutinė nuobauda nesikeičia.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302(21) straipsnio 14 dalies 6 punktu,
nutaria:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį pakeisti: panaikinti S. M. nubaudimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį ir dėl šio administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Kitas nutarimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.