Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. (toliau – ir apeliantė) atstovo advokato Alberto Kručkausko (toliau – ir atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarimo, kuriuo M. K. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

M. K. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).

5. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamu nutarimu, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, kurias motyvavo iš esmės išsamiai ir detaliai. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas visiškai sutinka su skundžiamame nutarime pateiktais motyvais ir byloje atliktu susiklosčiusių aplinkybių įvertinimu, todėl jų nekartoja, o tik juos papildo atsakydamas į esminius apeliacinio skundo argumentus.

6. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims dėl kreditorių teisių pažeidimo už bet kurią iš šioje dalyje išvardytų alternatyvių veikų, be kita ko, už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą. Tai yra blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (nagrinėjamu atveju – CK). Aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji. Atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį kyla vien tik atlikus tyčinius veiksmus, kuriais, be kita ko, pažeistas įstatymo imperatyvas, nustatantis prioritetinį skolininko atsiskaitymų eiliškumą su kreditoriais, pažeidžiant kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-697/2018, 2AT-12-628/2019).

8. Skundžiamu nutarimu M. K. pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nubausta už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t. y. už tai, kad ji, būdama MB „A“ vadove, žinodama, kad Bendrija neturi pakankamai lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui ir turi įsipareigojimų valstybės biudžetui, nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2025 m. balandžio 10 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant ANK 120 straipsnio 1 dalies taikymo klausimą, aktualios CK 6.930¹ straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais su kreditoriais eiliškumo tvarka. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma.

9. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną M. K. atžvilgiu nutraukti, iš esmės argumentuojant tuo, kad jos veiksmuose nėra ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – kaltės. Apeliantės atstovo nuomone, Bendrijos mokestinė nepriemoka atsirado tik po VMI operatyvaus patikrinimo, todėl mokėjimo eiliškumas nebuvo nepažeistas, o M. K. apie būsimus pažeidimus už ankstesnius laikotarpius anksčiau, nei surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma, negalėjo žinoti. Tačiau apygardos teismas su tokiu vertinimu nesutinka.

10. Apygardos teismo vertinimu, M. K. kaltė aptariamu atveju neabejotinai įrodyta administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo, kad bylai reikšmingu laikotarpiu M. K. buvo Bendrijos vadovė, taigi ji yra tinkamas subjektas atsakomybei pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį taikyti, dėl to apygardos teismas plačiau nepasisako. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad M. K. iki 2025 m. gegužės 19 d. nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad yra mokestinė nepriemoka VMI. Su tokiu apeliacinio skundo teiginiu negalima sutikti, kadangi jau 2025 m. gegužės 11 d. buvo gautas Bendrijos prašymas dėl termino dokumentams pateikti pratęsimo, t. y. dar iki 2025 m. gegužės 19 d. Kita vertus, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, M. K. buvo žinoma apie bylai reikšmingu laiku ir ne vėliau, nei VMI atliko operatyvų patikrinimą, susidariusią Bendrijos mokestinę nepriemoką. Štai iš byloje esančių Institucijos pateiktų duomenų apie Bendrijos mokestines prievoles išrašo matyti, kad Bendrijai 2024 m. balandžio 9 d. pateikus pirminę pelno mokesčio ataskaitą už 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį buvo susidariusi 49 629 Eur mokestinės prievolės – pelno mokesčio suma, kurios mokėjimo terminas buvo 2024 m. birželio 17 d. Kaip matyti iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo, Bendrija tą pačią dieną 2024 m. birželio 17 d. sumokėjo VMI 42 000 Eur pelno mokesčio (pagal mokėjimo kodą 1001). Atitinkamai pelno mokestį Bendrija sumokėjo VMI ir vėlesniais laikotarpiais dar iki atlikto Bendrijos operatyvaus patikrinimo ir laiku, kai VMI atliko priverstinio išieškojimo veiksmus iš Bendrijos sąskaitų, t. y. 2024 m. birželio 18 d. – 4 473 Eur, 2024 m. lapkričio 11 d – 11 000 Eur, 2025 m. kovo 15 d. – 30 000 Eur. Pagrindą manyti, kad Bendrijos vadovei buvo žinoma turima mokestinė prievolė kreditoriui – VMI, sustiprina ir tai, kad laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 9 d. iki 2025 m. balandžio 1 d. VMI atliko priverstinio išieškojimo veiksmus iš Bendrijos sąskaitos pagal VMI nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos, kai tuo metu laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2025 m. balandžio 10 d. Bendrija vykdė reikšmingo dydžio mokėjimus kitoms įmonėms, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo, tenkinant žemesnės eilės kreditorių reikalavimus, nors turėjo galimybę, jei ne visiškai pašalinti, tai bent reikšmingai sumažinti Bendrijos mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui. Todėl akivaizdu, kad M. K., kaip Bendrijos vadovei, buvo žinomos turimos mokestinės nepriemokos, kylančios iš deklaruotų mokesčių. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad Bendrijos balansas bei banko sąskaitoje darytas piniginių lėšų judėjimas patvirtina, jog Bendrijos vadovė žinojo apie turimus finansinius įsipareigojimus bei tai, kad yra nepajėgi vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, t. y. Bendrija neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką. Spręstina, kad M. K., kaip Bendrijos vadovė, privalėjo užtikrinti, kad vykdant atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės kreditoriais būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnyje numatytos tvarkos ir eiliškumo, tačiau sąmoningai to nedarė, kadangi laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2025 m. balandžio 10 d. panaudojo Bendrijos sąskaitoje esančias pinigines lėšas atsiskaitymams su žemesnės eilės kreditoriais negu VMI. Šiuo aspektu taip pat vertintinas pakankamai ilgas tokių atsiskaitymų laikotarpis ir atsiskaitymų intensyvumas.

11. Aplinkybė, kad M. K. laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 12 d. iki 2024 m. lapkričio 4 d., nuo 2024 m. lapkričio 13 d. iki 2025 m. sausio 24 d. bei nuo 2025 m. balandžio 28 d. iki 2025 m. gegužės 12 d. turėjo sveikatos problemų nepašalina jos, kaip mokesčių mokėtojo, pareigos laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad net ir M. K. nedarbingumo laikotarpiu minėtoje banko sąskaitoje vyko piniginių lėšų judėjimas, tenkinant ne trečios eilės kreditorių reikalavimus. Be to, mokestinė nepriemoka susidarė dar už 2023 metus. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, administracinio nusižengimo byloje nėra duomenų apie tai, kad M. K. nedarbingumo laikotarpiu už Bendrijos atsiskaitymus su kreditoriais buvo atsakingas kitas asmuo. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl M. K. kaltės, teisingai pažymėjo, kad Bendrijos vadovė jau po mokestinės nepriemokos susidarymo, t. y. po 2024 m. birželio 17 d., suvokė, kad pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti Bendrija neturi, todėl reikia rinktis kuriuos reikalavimus patenkinti naudingiausia. Šių aplinkybių visuma apeliacinės instancijos teismui taip pat leidžia daryti išvadą, jog M. K. neabejotinai, jau 2024 m. balandžio 9 d. pateikus pirminę pelno mokesčio ataskaitą už 2023 m. sausio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. mokestinį laikotarpį buvo žinoma apie turimą įsiskolinimą valstybės biudžetui, tačiau Bendrija, vadovaujama M. K., kuri siekdama užtikrinti ir veiklos tęstinumą, ir iš dalies sumokėti turimus įsiskolinimus valstybės biudžetui, bylai reikšmingu laikotarpiu (pagal Bendrijos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2025 m. balandžio 24 d.), gavusi 2 048 760,05 Eur įplaukų iš veiklos, sumokėjo ir 100 050,96 Eur VMI, kaip pažymima operatyvaus patikrinimo pažymoje.

12. Pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 10 dalies 7 punktą mažosios bendrijos vadovas atsako už kitų šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose, taip pat mažosios bendrijos nuostatuose ir civilinėje (paslaugų) sutartyje su mažąja bendrija nustatytų pareigų vykdymą. Tuo tarpu šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mažoji bendrija finansinę apskaitą organizuoja ir tvarko, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, finansines ataskaitas rengia laikydamasi finansinių ataskaitų rinkinių sudėties, rengimo, teikimo, skelbimo ir saugojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsniu, būtent subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą pagal šio įstatymo reikalavimus. Taigi, Bendrijos vadovas yra asmuo, kuris privalo žinoti vadovaujamo juridinio asmens finansinę būklę, jos galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei vadovaujamo subjekto finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla nemokumo grėsmė. Be kita ko, Bendrijos vadovas atsako už Bendrijos kasdienės veiklos organizavimą, todėl turi veikti maksimaliai atidžiai ir rūpestingai bei daryti viską, kad Bendrija funkcionuotų nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad M. K., žinodama, jog turi nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui ir kad turimų lėšų nepakaks atsiskaityti su visais kreditoriais, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile su valstybės biudžetu pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Tokios išvados nepaneigia skunde deklaruojamos aplinkybės, kad M. K. turima mokestinė nepriemoka tapo žinoma tik VMI atlikus operatyvinį patikrinimą, kadangi, kaip jau buvo minėta, Bendrijai 2024 m. balandžio 9 d. pateikus pirminę deklaraciją tapo žinoma apie turimą pelno mokesčio mokestinę nepriemoką bei 2025 m. kovo 19 d. pateikus patikslintą deklaraciją už 2023 metus, t. y. gerokai anksčiau iki VMI atlikto operatyvaus patikrinimo, kuris buvo pradėtas 2025 m. balandžio 17 d. ir baigtas 2025 m. gegužės 15 d. Šių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo manyti, kad M. K., jau nuo (duomenys neskelbtini) būnant Bendrijos vadove, aplinkybės, susijusios su Bendrijos finansine padėtimi, galėjo būti nežinomos dėl buvimo pirmiau nurodytu laikotarpiu nedarbingume ir šiuo laikotarpiu nepavedus ar neįgaliojus kito atsakingo asmens laikinai vykdyti jos pareigas ar kaip akcentuojama skunde – ne anksčiau nei 2025 m. gegužės 19 d.

13. Vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei tikėjosi M. K. ar jos atstovas, kurie savaip pateikia subjektyvų jai palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas. Nenustačius, kad buvo padaryta esminių materialiosios ir (ar) proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėto pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimui, tenkinti prašymą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra jokio teisinio pagrindo.

14. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuobaudą M. K., rėmėsi 2025 m. liepos 30 d. duomenimis, nors nagrinėjimas vyko rugpjūčio 1 d., nedaro skundžiamo nutarimo neteisėto ar nepagrįsto. Aktyvaus teismo vaidmens įgyvendinimą užtikrina ir ANK 632 straipsnio 5 dalies nuostata, leidžianti bylą nagrinėjančiam teismui atlikti bet kokį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XIV skyriaus antrajame, trečiajame ir penktajame skirsniuose nurodytą proceso veiksmą, taip pat 640 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, leidžianti teismui šalių prašymu arba savo iniciatyva, nustačius, kad byloje trūksta įrodymų, juos išreikalauti arba įpareigoti administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų įrodymus pateikti teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-387/2022). Taigi, prieš nuspręsdamas, jog dėl byloje įrodinėtinų aplinkybių liko abejonių, teismas turi dėti protingas pastangas šioms abejonėms pašalinti. Šiuo atveju Institucija nebuvo pateikusi duomenų, susijusių su M. K. baustumu administracine tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę tokius duomenis išsireikalauti dar iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. 2025 m. rugpjūčio 1 d. neatvykus proceso dalyviams į teismo posėdį bei gavus apeliantės atstovo prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, 2025 m. rugsėjo 1 d. buvo priimtas skundžiamas nutarimas.

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į M. K. asmenybę charakterizuojančius duomenis – garbaus amžiaus, dirbanti, į duomenis apie jos baustumą per pastaruosius penkerius metus, į nusižengimo padarymo aplinkybes, kad nėra jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, M. K. už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė baudą, kuri lygi sankcijoje numatytam vidurkiui. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė M. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, papildomai atsižvelgus į nustatytą M. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat įvertinus tai, kad šio administracinio nusižengimo padarymo metu M. K. buvo bausta tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, už kurio padarymą paskirta bauda sumokėta, o kitą skundžiamame nutarime akcentuojamą pažeidimą, susijusį su pareigų valstybei nevykdymu, ji padarė jau po šioje byloje aptariamo administracinio nusižengimo padarymo, kartu įvertinus tai, kad tam tikrą dalį mokestinės nepriemokos kreditorei yra sumokėjusi, kitų neigiamai jos asmenybę charakterizuojančių duomenų byloje nėra, yra pagrindas sumažinti jai už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo paskirtą baudą, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijos minimumas – 1 500 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia nuobauda yra laikytina proporcinga ir teisinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. K. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinio skundo netenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 1 d. nutarimą:

Pripažinti M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

M. K. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtą baudą sumažinti iki 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.