Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-447-460/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-05-29
Bylos Nr.: e2A-447-460/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-42-3-00395-2022-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Irma Čuchraj
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „D.“
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „P.“, uždarajai akcinei bendrovei „P.“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-447-460/2023Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00395-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.2 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „D.“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „P.“ apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „D.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „P.“ dėl negrąžinto avanso, delspinigių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „D.“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydama iš atsakovės UAB „P.“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 12 000 Eur negrąžinto avanso, 6000 Eur delspinigių, 175,56 Eur palūkanų, 6 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė savo reikalavimus grindė tokiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1. Šalys 2021-10-07 sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria atsakovė įsipareigojo iki 2021-12-15 parduoti ieškovei 4 modulinius namelius (toliau – ir Prekės), juos atsakovės kaštais atvežant ir sumontuojant ieškovės nurodytoje vietoje (Sutarties 1.1, 2.2, 2.3 punktai). Ieškovė 2021-10-11 sumokėjo atsakovei 12 000 Eur avansą (sutarties 2.5.1 punktas).

1.2. Atsakovė pažeidė sutarties terminą iki 2021-12-15 sutartyje nustatyta tvarka parduoti ieškovei 4 modulinius namelius – 2022-02-01 pranešė ieškovei, kad sutartį vykdys tik 2022-02-08, tačiau iš 2022-02-01 pranešimo akivaizdu, kad atsakovė ėmė ieškoti būdų sutarties nevykdyti dar ilgiau. Nors atsakovė ir pranešė, kad sutartį vykdys tik 2022-02-08, tuo pačiu pradėjo reikšti ieškovei nepagrįstus reikalavimus, pavyzdžiui: sumokėti sutarties kainos dalį ne sutarties 2.5.2 punkte nustatyta tvarka, o ir vėl avansu, tokiu būdu prarandant sutartinę galimybę ieškovei pirma įvertinti sutarties įvykdymo tinkamumą, esant pagrindui, atlikti priešpriešinių skolinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (pvz., kainos ir netesybų) ar pan.; kaltinti ieškovę nebendradarbiavimu (pvz., įrodinėti, kad tikrai pasiruošta 4 modulinių namelių priėmimui, daryti ir siųsti įvairias nuotraukas, nors šių konkrečių reikalaujamų veiksmų sutartimi šalys nesutarė). Ieškovė nesutiko su atsakovės reikalavimais, nes jie neatitiko sutarties sąlygų ir blogintų ieškovės padėtį, lyginant su ta, kokia numatyta sutartimi. Atsakovė inicijavo ilgą šalių susirašinėjimą, siekdama gauti papildomo laiko sutarties įvykdymui, keldama nepagrįstus reikalavimus ieškovei, ignoruodama ieškovės patvirtinimus, kurių neva siekė atsakovė.

1.3. Ieškovė, įvertinusi, kad atsakovei ne kartą buvo suteikta galimybė pristatyti prekes (ir su įvairiomis išlygomis, nepaisant sutarties įvykdymo termino pažeidimo), tačiau prekės nebuvo pristatytos, naudodamasi sutarties 5.7.1, 5.7.2 papunkčiuose nustatyta teise ne teismo tvarka vienašališkai nutraukti sutartį, 2022-03-18 pranešimu sutartį nutraukė ir paprašė atsakovės grąžinti 12 000 Eur avansą bei sumokėti netesybas. Atsakovė, reaguodama į minėtą ieškovės pranešimą, 2022-03-22 pranešimu nutraukė ieškovės jau 2022-03-18 nutrauktą sutartį. Ieškovė turėjo teisę sutartį ne teismo tvarka nutraukti vienašališkai, o atsakovė, tokiu atveju turi grąžinti visa, ką ieškovė sumokėjo atsakovei (sutarties 5.7, 5.7.1 punktai).

1.4. Atsakovės ruoštoje ir šalių sudarytoje sutartyje numatyta, kad atsakovei pavėlavus įvykdyti sutartį, atsakovė privalo kiekvieną sutarties termino pažeidimo dieną mokėti ieškovei 1 proc. kainos delspinigius (sutarties 5.4 punktas). Ieškovės pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą dieną (2022-03-18) delspinigiai sudarė 49 677,48 Eur (53 416,64 Eur x 1 proc. x 93 d.), tačiau ieškovė mano, kad jos interesai minimaliai būtų patenkinti ir ½ jos sumokėto atsakovei avanso (12 000 Eur) dydžio delspinigiais – 6000 Eur. Nurodo, kad šiuo atveju sutarties atsakovė neįvykdė (papildomai laukta 93 dienas), prekių atsakovė nepardavė (neperdavė, nepristatė) ieškovei, t. y. sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, tačiau avanso atsakovė negrąžino ieškovei, o delspinigių nesumokėjo. Iš atsakovės priteistinos ir 175,56 Eur palūkanos už avanso negrąžinimo termino praleidimą (12000 Eur x 6 proc./365 d. x 89 d. (nuo 2022-03-19 iki 2022-06-15).

Žemesnės instancijos teismas

2. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai 2022-06-27 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovės: 12 000 Eur negrąžinto avanso, 6000 Eur delspinigių, 175,56 Eur palūkanų, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos (18 175,56 Eur) nuo 2022-06-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 204 Eur žyminį mokestį, 4839,76 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ieškovės naudai.

3. Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir preliminaraus sprendimo, kuriuos grindė tokiomis aplinkybėmis ir argumentais:

3.1. Šalių sutarties 2 punkte nustatyta, jog prekių/paslaugų techninės charakteristikos yra nurodytos sutarties prieduose, kurie yra neatskiriama sutarties dalis. Atsakovė namelius gamino išskirtinai pagal ieškovės pageidavimus – suderintą ilgį, plotį, aukštį, pageidaujamus stogą, grindis, langus, duris, pertvaras, santechniką ir visus kitus parametrus, t. y. prekės yra nestandartinės. Taip pat buvo numatyta, kad visi 4 nameliai turi vienas su kitu susijungti į vieną bendrą kompleksą. Pagal sutarties 2.1 punktą šalys susitarė, kad galutinė namelių ir paslaugų bendra kaina yra 53 416,64 Eur. Pagal sutarties 2.2 ir 2.3 punktus atsakovė įsipareigojo iki 2021-12-15 pristatyti namelius ieškovei, o ieškovė įsipareigojo juos atsiimti adresu (duomenys neskelbtini).

3.2. Pagal sutarties 3.2 punktą ieškovė privalėjo iki 2021-12-15 pasiruošti namelių pastatymui, t. y. užtikrinti, kad užsakovės kaštais būtų paruošti tinkami pamatai/pagrindai nameliams pastatyti, kad atsakovė galėtų įvykdyti savo įsipareigojimą pastatyti namelius, taip pat pateikti užsakovui priėmimo - perdavimo aktą. Pasirašydamas sutarties priedą Nr. 3, kurioje nustatytos modulinio namelio eksploatavimo taisyklės, ieškovės atstovas taip pat patvirtino, kad jam žinoma, jog pirkėjas, t. y. ieškovė privalo įsirengti pamatus/pagrindus modulinio namelio montavimo vietoje atitinkančius nurodytus reikalavimus.

3.3. Ieškovė ilgą laiką atsakovei nepagrįstai trukdė įvykdyti sutartį – nameliai 2021 m. gruodžio mėn. buvo pagaminti, tačiau ieškovė ir po daugybės atsakovės raginimų vengė pasirengti namelių priėmimui (neįsirengė reikalingų pamatų), vengė namelius priimti ir atsiskaityti su atsakove. Šias aplinkybes patvirtina sutarties šalių atstovų susirašinėjimas el. laiškais ir SMS žinutėmis.

3.4. Kritiškai vertintinas 2021-12-11 ieškovės atstovo T. A. reikalavimas nestabdyti darbų ir kuo greičiau pastatyti namelius adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio neva namelius vėliau perkels kitur. Šiuo el. laišku ieškovės atstovas aiškiai patvirtino, kad 2021 m. gruodžio mėn. pristatymo adresu nėra vietos, dar tik ketinama išdėti trinkeles, padaryti kanalizaciją ir elektrą.

3.5. Ieškovė norėjo statyti namelius adresu (duomenys neskelbtini), nors sutartyje nurodytas adresas – (duomenys neskelbtini). Atsakovės žiniomis, žemės sklypas be jokių statinių yra adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) yra pastatytas gyvenamasis namas, kuris Nekilnojamojo turto registro duomenimis priklauso sutartyje nurodytam ieškovės kontaktiniam asmeniui T. A., jame stovi jūrinis konteineris. Šiame sklype suplanuotam 4 namelių kompleksui pastatyti vietos nebuvo.

3.6. 2022 sausio mėn. atsakovė negalėjo pristatyti namelių, nes sutartyje kontaktiniu asmeniu nurodytas T. A. SMS žinutėmis informavo, kad susirgo ir žadėjo pasveikęs pats pasiskambinti atsakovės atstovams. Nors ieškovės atstovas buvo informuotas apie namelių paruošimą, iki pat 2022-02-01 atsakovės atstovai nesulaukė jokios informacijos dėl sutarties vykdymo – ieškovės atstovas nenurodė, kur tiksliai vežti namelius, nenurodė, kad yra pasiruošęs juos priimti (kaip minėjo 2021-12-11 el. laiške, ieškovei dar reikia pasidaryti daug darbų, tačiau vėliau neinformavo apie tų darbų atlikimą). Ieškovės atstovas apskritai nebebendravo su atsakovės atstovais, tik 2022-02-01 atsakovei tapo žinoma, kad ieškovės vadovu paskirtas kitas asmuo.

3.7. Iš naujo ieškovės vadovo el. paštu buvo gautas atsakymas į atsakovės 2022-02-01 pranešimą ir kartu pridėta ieškovės 2022-01-01 pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaita faktūra dėl priskaičiuotų 29 379,15 Eur delspinigių.

3.8. Tą pačią dieną, t. y. 2022-02-01, atsakovės atstovas nuvyko į vietą ir paaiškėjo, kad ieškovė vis dar neparengė vietos namelių pastatymui. 2022-02-02 atsakovė nusiuntė ieškovės atstovams nuotraukas, kurios patvirtina, kad tai dienai vieta namelių pastatymui neparuošta ir prašė iki 2022-02-03 atsiųsti nuotraukas, patvirtinančias, jog namelių vieta tinkamai paruošta. 2022-02-03 pareiškimu atsakovė priminė ieškovei, kad ji vis dar neparengė pamatų.

3.9. Sutarties 3.2 punktas numato atsakovės teisę atsisakyti pristatyti namelius iki tol, kol pamatai/pagrindai bus tinkamai paruošti, o ieškovė turi atlyginti atsakovei visus dėl to atsiradusius nuostolius. Kadangi atsakovė įsipareigojo pastatyti namelius ant tinkamai įrengto pagrindo, todėl ieškovei nepateikus informacijos ir patvirtinimo, kad pamatai/pagrindas paruoštas, minėtas ieškovės reikalavimas kuo greičiau atvežti namelius visiškai nepagrįstas ir atsakovė teisėtai jo nevykdė, tuo labiau, kad nebuvo pateikta ir informacija kokiu tiksliai adresu turi būti pristatyti nameliai. Iš ieškovės atstovo 2021-12-11 el. laiško galima suprasti, kad sutartyje yra klaidingai nurodytas namelių pristatymo adresas – (duomenys neskelbtini), nes ieškovė norėjo, kad tikroji namelių pastatymo vieta būtų (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) nurodė kaip laikiną pastatymo vietą.

3.10. Antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuota, kad nei 2022-02-08, nei 2022-03-17 ieškovė nebuvo parengusi pamatų namelių pastatymui nei vienu iš nurodytų adresų. Vėliau atsakovės atstovai dar ne kartą ragino ieškovę pateikti įrodymus apie parengtas namelių pastatymo vietas ir apsispręsti kokiu adresu turi būti pristatyti nameliai, tačiau ieškovė į šį prašymą nereagavo, kas iš esmės laikytina bendradarbiavimo principo pažeidimu. Atsakovės atstovai papildomai ieškovės atstovams paaiškino, kodėl turi būti pateikti labai aiškūs įrodymai ir patvirtinimas apie ieškovės pasirengimą priimti namelius – namelių pristatymo paslauga reikalauja itin didelių atsakovės kaštų dėl būtinybės pasirūpinti specialia transporto technika ir atsakingais darbuotojais. Taigi ieškovės pasirengimas priimti namelius ant tinkamai paruošto pagrindo yra viena iš esminių sutarties sąlygų ir apie tokį pasirengimą ieškovė privalėjo iš anksto informuoti atsakovę. Vien deklaratyvūs ieškovės teiginiai, kad neva laukia namelių, niekaip nepagrindžia, kad užsakovė įvykdė savo prievolę paruošti tinkamus pamatus/pagrindus nameliams pastatyti.

3.11. 2022-02-25 atsakovė informavo ieškovę, jog kadangi jos gamybinės patalpos turi būti naudojamos naujiems užsakymams vykdyti, atsakovė šiuo metu patiria nuostolius dėl būtinybės saugoti namelius, taip pat ir dėl to, kad negauna atsiskaitymo už nuo 2021 m. gruodžio mėnesio pagamintus namelius. Mano, kad ieškovė turi finansinių sunkumų ir nebesiekė išsaugoti sutarties, nes pati nebėra pajėgi vykdyti finansinius įsipareigojimus, t. y. sumokėti visą sutarties kainą. Kadangi atsakovė yra tinkamai įvykdžiusi savo įsipareigojimus pagal tarp šalių sudarytą sutartį, ieškovė jai reiškia visiškai nepagrįstas pretenzijas dėl pavėluoto pristatymo ir nepagrįstai reikalauja grąžinti 12 000 Eur avansą ir sumokėti 6000 Eur delspinigių.

3.12. Būtent ieškovė tinkamai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų atsakovei pagal sutarties 3.2 punktą bei juos grubiai pažeidė, dėl ko atsakovė pagrįstai ir teisėtai sustabdė priešpriešinių sutartinių prievolių vykdymą, o vėliau paaiškėjus, kad ieškovė tikrai nesiekia išlaikyti šalių sutartinių santykių, atsakovė 2022-03-22 vienašališkai nutraukė sutartį remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.217 straipsniu dėl esminio jos pažeidimo ir CK 6.219 bei CK 6.220 straipsniais dėl numatomo sutarties neįvykdymo bei ketina reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo.

3.13. Sutarties vykdymas pagal šalių suderintą tvarką buvo esminė sutarties sąlyga. Sutarties 5.6.1 ir 5.8 punktais šalys labai aiškiai susitarė, kad ieškovei neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų arba įvykdžius juos netinkamai, atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, pasilikti atliktus mokėjimus ir reikalauti apmokėti už pagamintus namelius, taip pat sumokėti delspinigius bei atlyginti kitus dėl tokio nutraukimo patirtus nuostolius, kurių nepadengia mokėjimai bei delspinigiai. Šios sutarties sąlygos šalims įgijo įstatymo galią.

3.14. Iš šalių veiksmų ir susirašinėjimo 2021 m. gruodžio - 2022 m. sausio mėn. akivaizdu, kad ieškovės atstovas prašė atsakovės atstovų atidėti namelių pristatymo terminą iki bus parengta vieta namelių pastatymui, o paskui iki jis pasveiks.

3.15. Esant nurodytam šalių susitarimui ir dėl to, kad būtent ieškovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ji neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės grąžinti 12 000 Eur avansą ir nepagrįstai reikalauja sumokėti 6000 Eur delspinigių. Dėl nurodytų aplinkybių taip pat nėra pagrindo skaičiuoti kompensuojamųjų bei procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

3.16. Be to, esant faktinei situacijai, pati ieškovė neturėjo pagrindo nutraukti šalių sudarytą sutartį. Ieškovės 2022-03-18 pranešimas dėl sutarties nutraukimo yra visiškai nepagrįstas, nesąžiningas ir neteisėtas – dėl ieškovės elgesio namelių perdavimas buvo nepagrįstai apsunkinamas ir pasidarė neįmanomas.

Atsiliepimas

4. Ieškovė atsiliepimu į prieštaravimus prašė tenkinti ieškinį, t. y. palikti nepakeistą Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022-06-27 preliminarų sprendimą. Nurodė tokius argumentus:

4.1. Atsakovės prieštaravimai ieškiniui ir preliminariam teismo sprendimui grindžiami tik atsakovės subjektyviais teiginiais ir aplinkybių interpretacija ir iš to daromomis įrodymais nepagrįstomis išvadomis. Šis klaidinantis aplinkybių interpretavimas yra atsakovės gynybinė reakcija, kuria siekiama išvengti prievolių ieškovei. Tai patvirtina byloje esantis šalių susirašinėjimas. Su atsakovės teiginiu, kad ieškovė netinkamai vykdė ginčo sutartį, todėl atsakovė pagrįstai sustabdė savo sutartinių prievolių vykdymą, nėra pagrindo sutikti. Atsakovės atstovas 2022-01-04 el. laišku informavo, kad ketina išvalyti ginčo modulinius namelius ir paruošti transportavimui. Taigi, anksčiau nei 2022-01-04 ginčo nameliai nebuvo paruošti pristatymui ir perdavimui, o atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ji ginčo namelių dar 2021 m. gruodžio mėnesį nepristatė tik dėl ieškovės neveikimo, neatitinka faktinės situacijos. Atsakovė, kaip ir ikiteisminėje ginčo stadijoje, taip ir teisminėje, veikia nesąžiningai – nurodo akivaizdžiai faktinės situacijos neatitinkančias aplinkybes.

4.2. Atsakovė pateikė teismui atsakovės atstovo 2022-01-04 laišką, tačiau nepateikė šiuo laišku siųstų nuotraukų, iš kurių matyti, kad modulinių namelių gamyba dar nebaigta, pvz., jie dar yra be langų, durų, sienų ar pan. Taigi, priešingai nei nurodo atsakovė, ginčo namelių sutartyje nustatytu terminu atsakovė nepristatė, nes atsakovė 2021 m. gruodį dar nebuvo pasirengusi įvykdyti sutartinę prievolę – pristatyti ginčo namelius. Atsakovė iki 2021-12-15 (ginčo sutarties 2.3 punktas) ieškovės neinformavo, kad būtų jau pasirengusi ginčo namelių perdavimui, nekvietė ieškovės tam tikru laiku atvykti į būsimą ginčo namelių perdavimo vietą, neprašė būti pasirengusia juos priimti, neprašė jokios su tuo susijusios papildomos informacijos ar pan. Preziumuojant, kad ginčo nameliai 2022-01-04 jau buvo pagaminti ir paruošti pristatyti, apie jų pristatymą (2022-02-08) pranešta tik 2022-02-01 pranešimu.

4.3. 2022-02-01 atsakovė informavo, jog ginčo namelius planuoja pristatyti 2022-02-08. 2022-02-01 ieškovė patvirtino, kad ginčo namelių laukia, visus sutartinius įsipareigojimus yra įvykdžiusi, o ginčo sutarties 5.4 punkto pagrindu prašys atsakovės sumokėti netesybas. 2022-02-03 atsakovė nurodė, jog sustabdo sutartinių prievolių vykdymą CK 6.220 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. iki ieškovė patvirtins, kad ginčo sutartį tikrai įvykdys tinkamai. 2022-02-07 el. laišku ieškovė dar kartą patvirtino atsakovei, kad laukia namelių, viskuo pasirūpinta, o tuo atveju, jeigu atsakovei būtų sudėtinga suteikti paslaugą, galima, kol šalys išsiaiškintų visas aplinkybes, apsiriboti ginčo namelių pristatymu ir perdavimu. 2022-02-08 atsakymu į atsakovės 2022-02-03 pareiškimą ieškovė nurodė, be kita ko, kad ieškovė 2022-02-01 atsakovės pranešimo apie pasirengimą priimti modulinius namelius pateikimo ieškovei momentu jau turėjo teisę vienašališkai nutraukti ginčo sutartį ir nemokėti jokių baudų, nes atsakovė įvykdyti savo įsipareigojimus jau vėlavo daugiau kaip 30 dienų, tačiau šia teise nepasinaudojo, nes siekė gauti užsakytas prekes – 4 modulinius namelius, o tai paneigia atsakovės fiktyviai deklaruojamas abejones, kad ieškovė ketina nevykdyti sutarties, galbūt, nepajėgia jos įvykdyti ir pan. Taip pat paaiškino atsakovei, kad jos reikalavimai, pvz., sumokėti visą sutarties kainą iki namelių pristatymo, yra nepagrįsti, nes ginčo sutarties sąlygos numato kitokias mokėjimo sąlygas. Atsakovė ignoravo tris ieškovės patvirtinimus ir paaiškinimus apie ginčo sutartyje numatytas mokėjimo sąlygas, ėmė imituoti, kad atsakovės reikalavimai pagrįsti – siuntinėjo įvairius pasikartojančius raštus (2022-02-09, 2022-02-18). Atsakovė siekė sukurti regimybę, jog jai yra kažkokių neaiškumų, visiškai neatsižvelgdama į tai, kad pati atsakovė yra pažeidusi prievolės įvykdymo terminą ir turi pareigą mokėti delspinigius ieškovei. Galiausiai, atsakovei nepavykus priversti ieškovės veikti ne pagal ginčo sutartyje nustatytą tvarką, atsakovė 2022-02-25 rašte nurodė, kad sustabdo savo prievolės vykdymą, bet jau kitu teisiniu pagrindu – nebe CK 6.220 straipsnio 1 dalies (kaip buvo nurodžiusi 2022-02-03 pareiškime), o CK 6.46 straipsnio 2 dalies – dėl to, kad ieškovė neva nevykdo savo priešpriešinės pareigos. Skirtingi prievolės vykdymo sustabdymo pagrindai reikalauja tirti skirtingas faktines aplinkybes, todėl jie vertintini atskirai, o juos pagrįsti privalo šį teisių gynimo būdą pasirinkusi atsakovė. Prieštaravimuose nėra aiškiai nurodytos aplinkybės, kurios patvirtintų konkrečius prievolės vykdymo sustabdymo pagrindus skirtingu laiku, o apsiribojama tik deklaratyviu, bendro pobūdžio vertinimu, neva, pagrindžiančiu atsakovės prievolės vykdymo sustabdymą.

4.4. Atsakovei nekilo klausimų dėl pagrindo ginčo nameliams pastatyti iki tol, kol ieškovė nepranešė, jog ketina prašyti atsakovės sumokėti netesybas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą.

4.5. Atsakovė siekia sukurti regimybę, kad pagrindas ginčo nameliams pastatyti – specialaus ir daug bei sudėtingo darbo reikalaujantis daiktas, kurio nesant ar esant su trūkumais - esminė kliūtis pristatyti ir perduoti ginčo namelius. Pagrindu nameliams pastatyti gali būti ir medinės kaladės, poliai, kuriuos nameliams pastatyti naudoja ir pati atsakovė. Ieškovei nebuvo kliūčių priimti ginčo namelius, jeigu atsakovė juos būtų pristačiusi, o atsakovės siekis įrodyti priešingai tėra bandymas išvengti netesybų.

4.6. Atsakovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini), jau stovi vienas modulinis namelis, bet minėtas žemės sklypas yra pakankamai didelio ploto, kad jame tilptų ir daugiau ginčui aktualaus tipo namelių. Ginčo nameliai turėjo būti pastatyti (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina tiek ginčo sutartyje nurodytas adresas, tiek T. A. 2021-12-11 el. laiškas, tiek atsakovės pateiktas vaizdo ir garso įrašas „Video-2022-02-01-12-12“, kuriame atsakovės atstovas nurodo, kad ginčo nameliai turėjo būti statomi būtent minėtu adresu.

4.7. Preziumuojant, kad atsakovės „nuogąstavimai“ dėl pagrindo ginčo nameliams statyti nėra grindžiami tik siekiu išvengti netesybų prievolės, atsakovės prievolės perduoti ginčo namelius vykdymo sustabdymas yra neadekvatus, nes ginčo nameliai galėjo būti pristatyti ir perduoti ieškovei ir esant pagrindo jiems pastatyti trūkumams. Tai patvirtina ir pačios atsakovės 2022-02-03 pareiškimas (ii punktas), kuriuo atsakovė nurodė, kad ginčo namelių pristatymas ir perdavimas, jei nebūtų jų pagrindų, būtų įmanomas, netaikant garantinių atsakovės įsipareigojimų.

Šalies argumentai

4.8. Ieškovės direktorius 2022-02-07 nurodė, kad iš savo pusės visas ginčo namelių pristatymo ir perdavimo sąlygas vykdys, sutarties sąlygos jam priimtinos, laukia namelių priėmimui 2022-02-08, kaip tai nurodyta atsakovės 2022-02-03 rašte; jei kokios nors teisinės sąlygos taptų nesutarimo objektu, siūlė jas spręsti teisininkų pagalba po namelių perdavimo ir mokėjimo prievolių abipusio įvykdymo.

4.9. Atsakovės abejonės ieškovės turtine padėtimi prievolės vykdymo sustabdymo kontekste neturi jokio pagrindo.

Atsiliepimas

4.10. Atsakovė teigia, kad turėjo teisę vienašališkai nutraukti ginčo sutartį ir pasilikti ieškovės sumokėtą 12 000 Eur avansą. Ginčo sutartis nutraukta ieškovės 2022-03-18 pranešimu. Juridinis faktas – sutarties nutraukimas – įvyko. Vien dėl to, kad atsakovė ignoruoja šį juridinį faktą ar jį vertina kitaip, ginčo sutarties nutraukimo fakto būtent ieškovės iniciatyva ir jos nurodytais pagrindais nepaneigia. Atsakovės 2022-03-22 pranešimas apie vienašalį ginčo sutarties nutraukimą nesukuria ginčo sutarties nutraukimo teisinių pasekmių, numatytų CK ir ginčo sutarties 5.8 punkte, kuriuo atsakovė grindžia avanso negrąžinimą. Atsakovė taip tik mėgina pagrįsti ieškovės sumokėto avanso negrąžinimą. Ieškovės sumokėtas avansas, kuris turėjo atlikti mokėjimo funkciją, įvykdžius ginčo sutarties sąlygas, ginčo sutartį nutraukus, grąžintinas, nes atsakovė neteko teisinio pagrindo (ginčo sutarties) jį turėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2023-02-06 sprendimu Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022-06-27 preliminarus sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2892-761/2022 pakeistas, ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies ir ieškovei iš atsakovės priteista 6000 Eur delspinigių už 2021-12-16 – 2022-01-04 laikotarpį, 6 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą (6000 Eur) nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2022-06-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2007,84 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės atsakovei priteista 3911,29 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kita ieškinio dalis atmesta. Pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindiniai motyvai:

5.1. Bylos medžiaga nustatyta, kad tarp šalių atsirado pirkimo - pardavimo prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59, 6.163, 6.165 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai šaliai suteikiama teisė pačiai nutraukti sutartį vienašališkai arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka. Teisė ir teismų praktika vienareikšmiškai sako, kad abi sutarties šalys turi bendradarbiauti ir dėti visas pastangas sutarčiai išsaugoti, jei būtina – ją modifikuoti, žinoma, nepakeičiant susitarimo esmės ir nepadarant sutarties nepatrauklios nė vienai iš šalių, o sutarties nutraukimas yra ultima ratio.

5.2. CK 6.217 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. To paties straipsnio 2 dalyje išvardinti kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama nustatant sutarties pažeidimas yra esminis ar nėra. Kai sutarties įvykdymo terminas praleistas, nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis neįvykdo sutarties per papildomai nustatytą terminą (CK 6.217 straipsnio 3 dalis). CK 6.218 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šio kodekso 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų pranešusi atsakovei apie sutarties nutraukimą prieš CK 6.218 straipsnyje numatytą terminą (kadangi sutartyje šis terminas neaptartas). Sutartį ieškovė nutraukė 2022-03-18, prieš tai gavusi 2022-03-04 ir 2022-03-09 atsakovės įspėjimus apie ketinimą nutraukti sutartį.

Šalies argumentai

5.3. Ieškovė nurodo nutraukusi vienašališkai sutartį dėl esminio jos pažeidimo – kad atsakovė laiku, sutartyje numatytu terminu (iki 2021-12-15) nepristatė modulinių namelių. Už 55 uždelstas dienas priskaičiavo 29 379,15 Eur delspinigių (sprendimo 33 punktas).

5.4. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į šalių susirašinėjimą (sprendimo 30, 31 punktai), į atsakovės nurodytas aplinkybes, iš pradžių šalių atstovai bendravo, derino sutarties vykdymo klausimus žodžiu. Susirašinėjimas su ieškovės atstovu T. A. rodo, kad bendravimas buvo neformalus, bičiuliškas. Atsakovės atstovo 2022-01-04 laiškas (sprendimo 30 punktas) patvirtina, kad moduliniai nameliai jau buvo pagaminti, tik juos reikia paruošti transportavimui. Ieškovės teiginiams, kad tai dienai, remiantis nuotraukomis, jie dar nebuvo paruošti, teismas negali vienareikšmiškai pritarti – iš nuotraukų matyti, kad jie su langais, durimis, o atvira siena parengta sujungimui su kitu moduliniu nameliu. Iš minėto susirašinėjimo (sprendimo 31 punktas) matyti, kad jis 2022-01-12 – 2022-01-25 vyksta atsakovės iniciatyva, kas leidžia manyti, jog atsakovė yra pasirengusi, nori pristatyti namelius ir gauti apmokėjimą už juos, tik laukia, kol ieškovės atstovas parodys iniciatyvą juos priimti. Išskyrus 2021-12-11 el. laišką (sprendimo 28 punktas), ieškovė nereikalavo atsakovės greičiau pristatyti namelius, nenustatė papildomo termino sutarčiai įvykdyti, tik gavusi 2022-02-01 atsakovės raštą, pareikalavo sumokėti 29 379,15 Eur delspinigius (sprendimo 32, 33 punktai).

Atsiliepimas

5.5. Atsakovė teigia negalėjusi įvykdyti sutarties, nes ieškovė neįvykdė sutarties 3.1, 3.2 punktų sąlygų. Sutarties 3.1 punktas numato, kad pirkėjas privalo užtikrinti, jog kelias į prekių pristatymo ir paslaugų atlikimo vietą būtų lengvai pravažiuojamas. Jei pirkėjas neužtikrina šios sąlygos, jis turi atlyginti pardavėjui visus dėl to atsiradusius nuostolius. Sutarties 3.2 punktas numato, kad pirkėjas privalo užtikrinti, jog iki prekių pristatymo į paslaugų atlikimo vietą dienos būtų paruošti tinkami pamatai/pagrindai (pirkėjo kaštais) prekėms pastatyti, kurie atitiktų technines charakteristikas, nurodytas sutartyje ir jos prieduose. Jei pirkėjas neužtikrina šios sąlygos, pardavėjas turi teisę atsisakyti atlikti paslaugas iki tol, kol pamatai/pagrindai bus tinkamai paruošti, o pirkėjas turi atlyginti pardavėjui visus dėl to atsiradusius nuostolius, įskaitant darbo jėgos ir mechanizmų prastovas.

5.6. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, įskaitant video medžiagą, nuotraukas bei antstolių faktinių aplinkybių protokolus (sprendimo 42, 49 punktai), ieškovė neįvykdė sutartinio įsipareigojimo paruošti pagrindą nameliams statyti, ne kartą prašoma nepateikė atsakovei įrodymų (ar bent patvirtinimo) apie parengtą pagrindą. Ieškovės teiginiai, kad nameliams statyti joks specialus pagrindas nereikalingas (ką neva įrodo atsakovės skelbimų apie parduodamus namelius informacija) nepaneigia jos sutartinio įsipareigojimo įrengti jei ne specialų, tai bent kokį nors pagrindą, ant kurio būtų pastatomi nameliai, t. y., kad atsakovė būtų galėjusi įvykdyti sutartyje numatyto namelių sumontavimo ir sujungimo tarpusavyje paslaugą.

5.7. CK 6.220 straipsnis numato, kad šalis, kuri atsižvelgdama į aplinkybes tikisi, kad kita šalis gali iš esmės pažeisti sutartį, turi teisę iš pastarosios šalies pareikalauti patvirtinti, kad ši sutartį įvykdys tinkamai. Šalis gali sustabdyti savo sutartinių prievolių vykdymą tol, kol kita sutarties šalis patvirtina, kad ji sutartį tikrai įvykdys tinkamai. Jeigu šio nurodyto patvirtinimo šalis negauna per protingą terminą, ji gali sutartį nutraukti.

5.8. Atsižvelgiant į atsakovės nurodytas aplinkybes, kurios byloje nepaneigtos, susijusias su namelių transportavimo sąlygomis, jo kaštais (sprendimo 46 punktas), teismo vertinimu, atsakovė, įvertinusi padėtį (duomenys neskelbtini) ir 10, pagrįstai reikalavo pateikti įrodymus kur konkrečiai statyti namelius ir ant kokio pagrindo. Ieškovės daugkartiniai teiginiai atsakovei, kad yra viską paruošusi, teismo manymu, neatitiko faktinės padėties, o teiginiai, kad yra įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus, nepagrįsti, deklaratyvūs. Šalių atstovų teikiamų raštų 2022-02-01 – 2022-03-22 vieni kitiems turinys patvirtina ieškovės nebendradarbiavimą su atsakove – ji neatsakė į užduodamus klausimus dėl delspinigių sąskaitos, nepateikė konkretaus atsakymo dėl savo sutartinio įsipareigojimo parengti pagrindą nameliams (nors žadėjo jį įrengti – sprendimo 28 punktas), apsiriboja tik abstrakčiu atsakymu, jog viskas yra paruošta, tačiau įrodymų atsakovei neteikė. Teismui taip pat nepateikti įrodymai apie pasirengimą priimti namelius sutartyje nurodytu adresu. Atsakovei siūlant pristatyti namelius, nesant parengto pagrindo, ir atsisakyti dėl to garantijos (sprendimo 38 punktas), ieškovė nepateikė patvirtinimo sutinkanti su šia sąlyga. Sprendimo 39 punkte nurodytos aplinkybės rodo, kad garantijų pirkėjas atsisakyti nenorėjo.

5.9. Atsakovės reikalavimas ieškovei sumokėti 23 000 Eur iki 2022-02-08, t. y. dienos, kurią atsakovė nurodė atvešianti namelius, kai ieškovė iki 2022-02-03 atsiųs nuotraukas, iš kurių matysis tinkamas privažiavimas ir pagrindas namelių pastatymui, iš esmės atitinka šalių sutarties 2.5.2 punktą, numatantį, kad pirkėjas sumoka 23 000 Eur į pardavėjo sąskaitą, nurodytą sutartyje, prekių pristatymo į paslaugų atlikimo vietą dieną. Taigi jei prekes buvo numatyta pristatyti 2022-02-08, atsakovė pagrįstai tikėjosi jei ne iki 2022-02-08, tai 2022-02-08 gauti nurodytą mokėjimo dalį.

5.10. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė savo prievolę pagaminti ir pristatyti prekes į sutartyje numatytą vietą, būtų įvykdžiusi laiku – 2021-12-15, tačiau, teismo vertinimu, nesant kitų įrodymų, atsakovė 2022-01-04 jau buvo pasirengusi suteikti prekes ir paslaugas, t. y. vėlavo įvykdyti sutartį 20 dienų. Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad tokios trukmės termino praleidimas jai buvo esminis, nepateikė jokių įrodymų ar argumentų apie turėtus tiesioginius nuostolius (ne tik nurodytu terminu, o ir vėliau). Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Todėl, nenurodžius, kokių neigiamų pasekmių atsirado ieškovei dėl atsakovės vėlavimo įvykdyti sutartį ir jų neįrodžius, nenustačius atsakovei papildomo termino sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis), neperspėjus teisės aktų nustatyta tvarka apie vienašalį sutarties nutraukimą, remtis sutarties esminiu pažeidimu ir reikalauti grąžinti atsakovės visa, ką yra gavusi, kai laikytina byloje įrodyta aplinkybė, kad ieškovė nevykdė sutarties 3.2 punkto sąlygos, teismo vertinimu, yra nepagrįsta. Vadovaujantis šalių sutarties 5.6.1 punktu, konstatuotina, kad ieškovė pati netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus (sutarties 3.2 punktą), taip trukdė atsakovei įgyvendinti jos sutartimi prisiimtas prievoles, todėl neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį ir nepagrįstai, vadovaujantis šalių sutarties 5.7.1 punktu, reikalauja grąžinti atsakovei sumokėtą 12 000 Eur avansą.

5.11. Esant tokiai aplinkybei, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 12 000 Eur negrąžintą avansą atmestinas. Vertinant šią sumą, ieškovės teigimu, kaip netesybas, nenustatyta pagrindų jas mažinti. Atmetus šį reikalavimą, atmestinas ir reikalavimas priteisti 175,56 Eur palūkanas, kurias ieškovė skaičiuoja už avanso negrąžinimo termino praleidimą.

5.12. Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė vėlavo 20 dienų pristatyti modulinius namelius ieškovei. Duomenų, kad ji buvo pasirengusi juos pristatyti ieškovei anksčiau nei 2022-01-04, byloje nėra. Kaip ir nėra duomenų, kad negalėjo, nebuvo pasirengusi jų pristatyti po 2022-01-04, kai atsiuntė nuotraukas, kad jie pagaminti ir rengiami pristatymui.

5.13. Šalys sutarties 5.4 punktu numatė, kad pardavėjas, vėluodamas pateikti prekes/paslaugas, įsipareigoja sumokėti pirkėjui 1 proc. dydžio delspinigius nuo visos prekių ir paslaugų kainos už kiekvieną dieną, kurią vėluojama pateikti prekes/paslaugas. Remiantis tuo, susidarytų (53 416,64 Eur x 1 proc. x 20 d. (2021-12-16 - 2022-01-04)) mokėtini 10 683,33 Eur delspinigiai. Tačiau įvertinus delspinigių dydį (nors šalys jo neginčija) bei aplinkybę, kad ieškovė savo iniciatyva mažina delspinigius ir ieškinyje nurodo, kad 6000 Eur delspinigių suma būtų minimaliai patenkinti jos interesai, iš atsakovės ieškovei priteistina 6000 Eur delspinigių (CK 6.71 straipsnis).

5.14. Nuosekliai įvertinus šalių teisinius santykius vykdant sutartį, atsižvelgiant į sprendime nurodytas aplinkybes, jų chronologiją, tai, kad sutartį ieškovė nutraukė 2022-03-18, prieš tai gavusi 2022-03-04 ir 2022-03-09 atsakovės įspėjimus apie ketinimą nutraukti sutartį, į ieškovės išrašytą delspinigių sąskaitą ir nurodymą, kad laukia namelių bei sutartyje numatyto antrojo mokėjimo sąskaitos faktūros, kurią dalinai įskaitys su delspinigių sąskaita, į jau po sutarties nutraukimo vykusį šalių susirašinėjimą (sprendimo 51, 52), į atsakovės pateiktus įrodymus apie ieškovės darbuotojų skaičiaus ir apyvartos pokytį 2020 - 2022 m., teismui leidžia daryti labiausiai tikėtiną išvadą, kad, priešingai nei tvirtina ieškovė – jog būtent atsakovė galėjo turėti finansinių sunkumų, o jos veikimo (prievolių vykdymo sustabdymo) tikrasis tikslas – gauti iš ieškovės likusią mokėti ginčo namelių kainą, o ieškovė nevykdydama savo prievolės, nepagrįstai pasinaudojo sutartine teise skaičiuoti delspinigius bei siekė ir siekia įsigyti iki šiol namelius kuo pigiau (jų dalies kainą įskaitydama su delspinigių sąskaita).

5.15. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 6000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022-06-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5.16. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (t. y. 33 proc.): 67,32 Eur žyminio mokesčio, 1916,56 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 23,96 Eur kitų išlaidų (už UAB „Creditinfo Lietuva“ pažymą), t. y. iš viso 2007,84 Eur, o iš ieškovės priteistinos atsakovei bylinėjimosi išlaidos, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (67 proc.): 3668,08 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 243,21 Eur kitų išlaidų (už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą), t. y. iš viso 3911,29 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9, 10 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

6. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesta ieškinio dalis dėl negrąžinto avanso ir palūkanų priteisimo (t. y. ta dalimi, kuria pakeistas preliminarus sprendimas). Ieškovė prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieškinio dalis dėl negrąžinto avanso ir palūkanų priteisimo bei priimti naują sprendimą, papildomai ieškovei priteisiant iš atsakovės 12 000 Eur negrąžintą avansą, 175,56 Eur palūkanas, 6 proc. metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo arba grąžinti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti apeliacinės instancijos procese ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

6.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertinto įrodymų visumos, o vertintus įrodymus vertino išimtinai palankiai atsakovei, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta ieškovės teiktus įrodymus. Sprendime nėra aptartas ne tik įrodymų, kuriais ieškovė grindė savo argumentus byloje, vertinimas, tačiau iš esmės nemotyvuotas (arba nurodytos tik lakoniškos išvados be motyvų) ieškovės argumentų atmetimas; sprendimo teisiniai argumentai yra abstraktaus pobūdžio, neišsamūs, prieštaringi ir grįsti bylos medžiagai prieštaraujančiomis prielaidomis, o ne objektyviu visų bylos įrodymų vertinimu. Sprendimo argumentams nėra visiškai aiškūs ir nuoseklūs, tačiau iš jų galima suprasti, kad teismas iš esmės sprendė, jog ieškovė nepagristai nutraukė Sutartį ir, nors atsakovė Sutartį pažeidė ir privalo sumokėti ieškovei delspinigius, vis dėlto, ieškovė nepagristai reikalauja grąžinti atsakovei sumokėtą avansą.

6.2. Kaip galima suprasti iš sprendimo, teismas sprendė, kad ieškovei neteisėtai nutraukus Sutartį, atsakovė pagrįstai negrąžina ieškovei sumokėto avanso (sprendimo 67 punktas). Su tokia išvada nėra pagrindo sutikti, nes ji prieštarauja teismų praktikai ir imperatyvioms teisės normoms:

6.2.1. Pirma, Sutartį ieškovė nutraukė pagrįstai ir teisėtai. Atitinkamai iš atsakovės priteistinos ir 175,56 Eur palūkanos už avanso negrąžinimo termino praleidimą (12000 Eur x 6 proc. / 365 d. x 89 d.) nuo 2022 m. kovo 19 d. iki 2022 m. birželio 15 d.).

6.2.2. Antra, Sutartis nutraukta ieškovės 2022 m. kovo 18 d. pranešimu; atsakovė šio nutraukimo neginčijo, priešieškinio ar atskiro ieškinio dėl to nereiškė. Juridinis faktas – sutarties nutraukimas – buvo įvykęs. Taigi, atsakovės 2022 m. kovo 22 d. pranešimas apie vienašalį Sutarties nutraukimą yra tik pseudopranešimas, kuris nesukūrė Sutarties nutraukimo teisinių pasekmių, numatytų CK ir Sutarties 5.8 punkte, kuriuo atsakovė grindžia avanso negrąžinimą. Net ir pripažinus, kad ieškovė Sutartį nutraukė neteisėtai, atsakovės pseudopranešimas pats savaime (automatiškai) retrospektyviai neįgauna teisinės galios. Taigi, pseudopranešimu Sutartį „nutraukus dar kartą“, nepareiškus jokio reikalavimo, susijusio su avansu (pvz., neprašant nuostolių, neatlikus jų įskaitymo vienašalio sandorio su grąžintinu avansu ar kt.), atsakovė prarado teisinį pagrindą (Sutartį) avansą turėti. Dėl to, nepriklausomai nuo Sutarties nutraukimo teisėtumo, avansas privalo būti grąžintas ieškovei (CK 6.221, 6.222 straipsniai).

6.2.3. Trečia, sumokėtas avansas atliko mokėjimo – atsiskaitymo funkciją, turėjo būti įskaitytas į Sutarties, ją įvykdžius, kainą. Jis dėl Sutartyje aptartų ieškovės pažeidimų galėjo būti negrąžinamas jį sumokėjusiai ieškovei, bet tam turėtų būti tinkamas teisinis ir faktinis pagrindas, pvz., vienašalis įskaitymo pagrindas į reikalaujamus atsakovo patirtus nuostolius, į reikalaujamas netesybas (baudą arba delspinigius, t. y. vieną iš CK 6.71 straipsnyje numatytų rūšių). Taigi, vertinant, kad atsakovė pagrįstai negrąžina ieškovei avanso, turėjo būti vertinamas netesybų (baudos arba delspinigių) egzistavimo teisinis ir faktinis pagrindas, jų reikalavimo faktas, jų dydis (negrąžintą avansą vertinant bauda, kuri net nebuvo numatyta Sutartyje, nors tai imperatyviai aptaria CK 6.72 straipsnis, ji sudarytų beveik 23 proc. Sutarties kainos). Ieškovės argumentai apie avanso prigimtį, funkciją, teisinę reikšmę liko neįvertinti. Teismas žinodamas savo pareigą kontroliuoti netesybų dydį, ir ieškovei nurodžius, kad jei teismas spęstų, jog avansas tolygus netesyboms, nustačius jų rūšį (bauda arba delspinigiai – jų viršutinė riba), o atsakovei neįrodinėjant tariamų nuostolių dydžio, teismas pasirinko ne bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo instituto taikymą (pvz., supratęs, kad reikia nustatyti aplinkybes apie atsakovės tik deklaruojamus nuostolius), o ieškovės argumentų visišką ignoravimą, neargumentuotą atmetimą.

6.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė pažeidė sutartinės prievolės įvykdymo terminą, t. y. modulinių namelių nepristatė iki 2021 m. gruodžio 15 d., tačiau ieškovė neturi pagrindo sutikti su išvada, kad šis pažeidimas tęsėsi tik iki 2022 m. sausio 4 d., kai, teismo vertinimu, atsakovė jau buvo pasirengusi įvykdyti Sutartį (pristatyti modulinius namelius ir juos pastatyti; sprendimo 66, 68 punktai). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, pažeisdamas įrodymų pakankamumo taisyklę, sprendė, kad atsakovė 2021 m. sausio 4 d. jau buvo pasirengusi modulinius namelius pristatyti.

6.4. Dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo:

6.4.1. Sutarties 5.7.l punkte ieškovės teisė nutraukti Sutartį susieta su konkrečiu atsakovės Sutarties įvykdymo termino pažeidimu – 30 dienų (nuo 2021 m. gruodžio 15 d.; Sutarties 2.2, 2.3 punktai). Taigi, nors konkretus terminas, per kurį atsakovė turėjo įspėti apie vienašalį Sutarties nutraukimą Sutarties 5.7 punkto pagrindu Sutartyje nėra aiškiai įtvirtintas, šis terminas numanomas iš Sutarties 5.7.1 punkto nuostatų – atsakovė jau sutarties (ją pati ir parengė) sudarymo metu buvo informuota apie ieškovės teisę / galimybę per 30 kalendorinių dienų terminą nuo 2021 m. gruodžio 15 d., t. y. anksčiausiai 2022 m. sausio 14 d., vienašališkai nutraukti Sutartį ir toks pranešimas per konkretų apibrėžtą laiką, atsižvelgiant į Sutarties nuostatas, negalėjo būti atsakovei netikėtas. Atsižvelgiant į tai ir aplinkybę, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu neteigė ir neįrodinėjo, jog pranešimas apie sutarties nutraukimą po 2022 m. sausio 14 d. pats savaime (nesiejant jo su Sutarties nutraukimo pagrindu) būtų sukūręs jai nepalankią padėtį, toks Sutarties aiškinimas neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Priešingas aiškinimas akivaizdžiai prieštarautų Sutarties sudarymo metu išreikštai aiškiai šalių valiai nustatyti vienašalius sutarties nutraukimo atvejus, nesusijustus su esminiu sutarties pažeidimu, kaip jis suprantamas CK 6.217 straipsnio prasme. Įspėjimo terminui esant numanoma sutarties sąlyga, nėra pagrindo taikyti įstatyme įtvirtintą 30 dienų įspėjimo terminą, nes šis taikytinas tik tuo atveju, jeigu sutartis nenustato kitaip. Vien dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė pažeidė (nesilaikė) įspėjimo apie Sutarties vienašalį nutraukimą terminą.

6.4.2. Net ir vertinant priešingai (kad ieškovė pažeidė Sutarties nutraukimo tvarką), atsakovė nenurodė ir neįrodinėjo aplinkybių, kad Sutarties nutraukimo tvarkos pažeidimas (jo ieškovė ir nebūtų pripažinusi) realiai lėmė atsakovės teisių pažeidimą, kad ji dėl to patyrė nuostolių ir pan. Šias aplinkybes privalėjo nurodyti ir įrodyti pati atsakovė, o ieškovei, tokiu atveju, turėtų būti sudaryta procesinė galimybė į tai atsikirsti (CPK 178 straipsnis).

6.4.3. Vienašalis Sutarties nutraukimas šalių susietas su konkrečiu atsakovės Sutarties įvykdymo termino pažeidimu, todėl pirmosios instancijos teismo bylos medžiagos neatitinkantys samprotavimai, kad ieškovė nesuteikė atsakovei papildomo termino Sutarčiai įvykdyti, apskritai neaktualūs. Priešingu atveju – papildomo termino Sutarčiai įvykdyti nustatymas iš esmės eliminuotų Sutartyje įtvirtintą Sutarties nutraukimo pagrindą. Kita vertus, bylos medžiaga (šalių susirašinėjimas; ieškovės 2022 m. vasario 1 d. atsakymas į atsakovės 2022 m. vasario l d. pranešimą, ir vėlesnis) rodo, kad ieškovė ne kartą atsakovės prašė bent jau pristatyti modulinius namelius Sutartyje nurodytu adresu. Taigi, ieškovė iš esmės suteikė atsakovei papildomą terminą Sutarčiai įvykdyti, tačiau, pagal bylos medžiagą, atsakovė, pati pažeidusi Sutartį, atsisakė tai daryti. Taigi, Sprendimo motyvas, kad ieškovė neteisėtai nesuteikusi atsakovei papildomos galimybės (termino) Sutartį įvykdyti, nutraukė Sutartį, yra nepagrįstas. Toks vertinimas akivaizdžiai prieštaraujantis bylos medžiagai, kuri patvirtina visiškai priešingas Sprendime nurodytoms faktines aplinkybes, leidžia vertinti, kad byloje esančių įrodymų vertinimas atliktas nevisapusiškai ir stokoja elementaraus objektyvumo (CPK 185 straipsnis). Tai neleidžia Sprendimo pripažinti teisėtu ir nepagrįstu

6.4.4. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad atsakovė neginčijo Sutartyje įtvirtintų vienašališko Sutarties nutraukimo pagrindų, nenurodė jokių aplinkybių, kaip šis Sutarties nutraukimo pagrindas pažeidė jos teises, vertintina, kad teismo argumentai, pvz., kad ieškovė byloje neįrodinėjo, kad atsakovės padarytas Sutarties pažeidimas (vėlavimas ją įvykdyti) jai buvo esminis, nepateikė jokių įrodymų ar argumentų apie turėtus tiesioginius nuostolius (ne tik nurodytu terminu, o ir vėliau) (Sprendimo 66 punktas), yra siurprizinis, nes teismas neturėjo tirti, vertinti Sutartyje nurodyto jos nutraukimo pagrindo, dėl kurio šalys buvo aiškiai susitarusios; priešingu atveju, teismas turėtų pasiūlyti abiem šalims pateikti papildomus įrodymus apie aplinkybes, kuriomis nei viena šalis neargumentavo savo procesinių dokumentų, bet kurios teismo iniciatyva savarankiškai buvo vertintos (CPK 179 straipsnio l dalis). Kitaip sakant, ieškovė neprivalėjo papildomai įrodinėti vienašalio Sutarties nutraukimo teisėtumo, nes ieškovė pasinaudojo būtent šalių aiškiai Sutartyje įtvirtinta teise nutraukti Sutartį. Pirmosios instancijos teismas, ieškovei pasinaudojus Sutartyje įtvirtintu vienašaliu Sutarties nutraukimo pagrindu (Sutarties 7.2 punktas), nepagrįstai vertino, kad ieškovė papildomai turėjo įrodinėti, jog vienašalis Sutarties nutraukimas atitiko ir CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus, vertintinus sutartį nutraukiant dėl esminio jos pažeidimo. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią, šalims susitarus dėl sutarties vienašalio nutraukimo pagrindų, teismas jų netikrina CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijų aspektu, tuo pačiu pažeidė ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nes būtent atsakovė turėjo nurodyti bent jau argumentus, kodėl ieškovės pasinaudojimas Sutartyje įtvirtinta teise vienašališkai nutraukti Sutartį yra neteisėtas, nepagrįstas.

6.5. Viena vertus, teismas pripažino ieškovės nuostolius; kita vertus, nurodė, kad ieškovė neįrodė nuostolių ir tai laikė aplinkybe, patvirtinančia neva formalų/neteisėtą Sutarties nutraukimą. Tai rodo Sprendimo prieštaringumą, nenuoseklumą ir leidžia vertinti, kad pirmosios instancijos teismas nesuprato faktinės situacijos, nekalbant apie jos teisinę kvalifikaciją.

6.6. Ieškovės pasirinktos teisių gynimo priemonės (Sutarties nutraukimo) nepagrįstumą teismas Sprendimu siejo ne tik su tuo, kad neva ieškovė nesilaikė Sutarties nutraukimo tvarkos, bet ir su ta aplinkybe, kad ieškovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus – trukdė atsakovei įgyvendinti Sutartimi prisiimtas prievoles (sprendimo 66 punktas). Ši teismo išvada yra nepagrįsta tokiais pagrindiniais aspektais:

6.6.1. Teismas nustatė, kad atsakovė pažeidė savo sutartinę prievolę iki 2021 m. gruodžio 15 d. parduoti ieškovei Prekes (Sutarties 2.2, 2.3 punktai). Ieškovė nėra kalta dėl šios atsakovės prievolės neįvykdymo. Nuo to momento, kai skolininkas pažeidė prievolę jis turi atlyginti visus kreditoriaus nuostolius, išskyrus atvejus, kai skolininkas atleidžiamas nuo prievolės vykdymo (CK 6.63 straipsnio 2 dalis). Kreditorius turi teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą prievolės įvykdymą po to, kai skolininkas prievolę pažeidė, jeigu skolininkas kartu nesiūlo atlyginti prievolės pažeidimo kreditoriaus patirtus nuostolius (CK 6.63 straipsnio 5 dalis). Taigi, atsakovė laiku nepagaminusi Prekių ir nepristačius jų iki 2021 m. gruodžio 15 d. (Sutarties 2.2, 2.3 punktai), neįvykdė pareigos ieškovei, todėl, pagal CK 6.63 straipsnio l dalies 2 punktą, atsakovė laikytina skolininku, pažeidusiu prievolę ieškovei.

6.6.2. Šiuo atveju atsakovė ne tik, kad nesiūlė sumokėti Sutartyje nurodytų delspinigių (ar jų dalies), tačiau neigė bet kokią savo atsakomybę. Vien dėl šių nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei vertinto minėtas faktines aplinkybes, susijusias su ieškovės teise reikalauti tiek delspinigių mokėjimo, tiek prievolės įvykdymo natūra.

6.6.3. Apeliaciniame skunde nurodytos Sutarties sąlygos, suteikiančios ieškovei teisę nutraukti Sutartį vien dėl jos neįvykdymo nustatytu laiku, suponuoja išvadą, kad Sutartyje yra sąlyga dėl jos įvykdymo tiksliai nustatytu laiku, kaip ji suprantama pagal CK 6.319 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju šis specialus pirkimo - pardavimo sutartims taikomas reglamentavimas pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertintas ir taikytas.

6.6.4. Teismas ypatingą dėmesį skyrė ieškovės bendradarbiavimo pareigos nevykdymui, kurį atsakovė po to, kai pati pažeidė Sutartį (jos įvykdymo terminą), imitavo besikartojančiais įvairiais raštais, reikalaudama ieškovės patvirtinti ne tik ketinimą vykdyti Sutartį, tačiau ir įrodyti kitas atsakovei neva abejones kėlusias aplinkybes, kurios, atsakovės teigimu, neleido jai tinkamai vykdyti Sutarties. Net detaliai nevertinant aplinkybių absurdiškumo, kurios, Sprendimo kontekste, patvirtina ieškovės bendradarbiavimo pareigos nevykdymą, pvz., ieškovės nebendradarbiavimą patvirtina tai, kad ieškovė neatsakė į atsakovės klausimus dėl delspinigių sąskaitos panaikinimo, ieškovės veikimas po atsakovės sutartinės prievolės pažeidimo negalėjo būti vertinamas ieškovės nebendradarbiavimo pareigos išraiška, nes ieškovės teisės atsisakyti priimti prievolės įvykdymą imperatyviai įtvirtina dar ir įstatyme (CK 6.63 straipsnio 5 dalis, 6.319 straipsnio 2 dalis).

6.6.5. Ieškovės naudojimasis teise ginti savo teises kreditorių teisių gynimo būdais (iš pradžių reikalavimas sumokėti Sutartyje numatytus delspinigius, vykdyti prievolę natūra, o vėliau - vienašalis Sutarties nutraukimas), kuriais ji gali pasinaudoti, kai kita šalis neįvykdo ar netinkamai vykdo Sutartį, be jokio pagrindo pirmosios instancijos teismo pripažintas bendradarbiavimo pareigos pažeidimu. Kitaip sakant, atsakovė negali būti palankesnėje padėtyje pirma pažeidusi prievolę, kurią šalys susitariusios pagrindu Sutarčiai nutraukti.

6.7. Apibendrinant, Sprendime nurodytos aplinkybės, susijusios su šalių susirašinėjimu, vykusiu po to, kai atsakovė pažeidė termino prievolę, iš esmės neturi teisinės reikšmės, nes kol atsakovė buvo pripažįstama pažeidusia prievolę ieškovei, ieškovė turėjo teisę atsisakyti priimti prievolės įvykdymą (CK 6.63 straipsnio 5 dalis, 6.319 straipsnio 2 dalis); o ieškovė (skolininkė pagal prievoles atsakovei) negalėjo būti pažeidusia prievoles atsakovei, kol atsakovė buvo pažeidusia savo prievoles ieškovei (CK 6.64 straipsnio 3 dalis). Dėl to, pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų atsakovei (Sprendimo 61 punktas), kylančių iš Sutarties 3.1, 3.2 punktų, neturi teisinės reikšmės.

6.8. Ieškovės nesutikimo su Sprendimo išvadomis, susijusiomis su ieškovės sutartinių įsipareigojimų atsakovei nevykdymu, motyvai:

6.8.1. Atsakovė neįrodinėjo, kad ieškovė 2021 m. gruodžio 15 d., t. y. kai atsakovė privalėjo pristatyti modulinius namelius, buvo pažeidusi kokias nors iš Sutarties kylančias prievoles atsakovei, įskaitant ir Sprendimu vertintas Sutarties 3.l ir 3.2 punktuose nurodytas. Atsakovė neįrodinėjo atsakomybės atsakovei netaikymo, atleidimo pagrindų. Svarbu, kad iki tol, kol ieškovė neprašė atsakovės sumokėti netesybas, jokių pretenzijų dėl netinkamai ieškovės vykdomų įsipareigojimų, įskaitant ir Sutarties 3.1, 3.2 punktuose nurodytus, atsakovė nekėlė. Tai suponuoja išvadą, kad atsakovės deklaruojami „neaiškumai“ (dėl pagrindo moduliniams nameliams padėti, dėl ieškovės turtinės padėties ir kt.), nurodomi jos raštuose ieškovei, tebuvo būdas sukurti fikciją, skirtą išvengti delspinigių ieškovei mokėjimo.

6.8.2. Moduliniai nameliai turėjo būti pastatomi ant 6 atramų, kuriomis gali būti įvairaus tipo medžiagos, pvz., betoninės trinkelės ar kitos – dažnai menkos vertės statybinės medžiagos. Tokiems kilnojamiems daiktams – nameliams neįrengiami pamatai, kokie statomi statiniams statybos techninių reglamentų reikalavimų pagrindu. Taigi ieškovei nebuvo kliūčių priimti ginčo namelius, jeigu atsakovė juos būtų pristačiusi. Šiuos argumentus ir juos patvirtinančius įrodymus ieškovė nurodė pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas jų nevertino.

6.8.3. Iš Sprendimo 62 punkto matyti, kad apsiribota lakonišku ir neaiškiu pasvarstymu apie pagrindo moduliniams nameliams parengimą (aplinkybe, kuria atsakovė grindė savo gynybą byloje), iš kurio nėra aišku, koks pagrindas moduliniams nameliams pastatyti šiuo atveju buvo reikalingas. Ieškovės nurodytų atsikirtimų į atsakovės argumentus, susijusius su pagrindu moduliniams nameliams padėti, ignoravimas, vengimas atsakyti į juos, išvadų nepagrindimas išsamiu bylos aplinkybių vertinimu ne tik rodo elementarios pareigos motyvuoti teismo sprendimą pažeidimą, bet yra ir savarankišku pagrindu konstatuoti absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą dėl visiško motyvų nebuvimo.

6.9. Pirmosios instancijos teismas tendencingai ignoravo ir kitus ieškovės procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodytus argumentus apie atsakovės atsikirtimus į ieškovės pareikštus reikalavimus, pvz., sprendime nepasisakyta apie atsakovės deklaruotos prievolės įvykdymo sustabdymo pagrįstumą, kurį ieškovė buvo nurodžiusi argumentu; nepasisakyta dėl modulinių namelių pastatymo adreso, t. y. nėra konstatuota, kur konkrečiai moduliniai nameliai turėjo būti pastatyti (ar Sutartyje nurodytu, ar kitu, kaip teigė atsakovė).

6.10. Sprendimo 65 punkte nurodyta, kad atsakovės reikalavimas sumokėti 23 000 Eur iki 2022 m. vasario 8 d., t. y. dienos, kurią atsakovė nurodė atvešianti namelius, atitinka Sutarties 2.5.2 punktą. Tačiau, pirma, atsakovė reikalavo sumokėti ne tik 23 000 Eur kainos dalį, o visą likusią mokėti kainos dalį (41 416,64 Eur). Antra, Sutarties 2.5 punkte aiškiai nustatyta kainos mokėjimo tvarka. Pagal 2.5.2 punktą pirkėjas (ieškovė) sumoka 23 000 Eur pardavėjui (atsakovei) prekių pristatymo į paslaugų atlikimo vietą dieną, t. y. nesusitarta, kad tą dieną, bet prieš pristatymą; pagal Sutarties 2.5.3 punktą likusi kainos dalis (18 416,64 Eur) – ne vėliau kaip 5 kalendorines dienas nuo prekių ir paslaugų priėmimo - perdavimo akto pasirašymo ir PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Akivaizdu, kad Sprendimo 65 punkte dėstomas vertinimas yra nepagrįstas, klaidingas. Toks nepagrįstas vertinimas, įvertinus kitų apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių kontekste, yra tiesiog pateisinti atsakovės reikštą ieškovei reikalavimą sumokėti visą modulinių namelių kainą: toks tendencingas įrodymų ir aplinkybių iškraipymas kelia pagrįstas abejones Sprendimo autoriaus nešališkumu.

6.11. Sprendime nėra nurodytos aiškios nustatytos bylos aplinkybės (CPK 270 straipsnio 4 dalies l punktas). Tokiu būdu iš esmės sukurta procesinė situacija, kai dėl Sprendimo ydingumo apribota ieškovės teisė į tinkamą apeliaciją, nes ieškovė, norėdama pasinaudoti šia teise, turi ne tik suprasti Sprendimo motyvus, bet ir juos žinoti, Sprendime matyti teismo nustatytomis laikomas aplinkybes.

Atsiliepimas

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, atsakovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės skundžiamoje dalyje palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Šalies argumentai

7.1. Ieškovė savo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad atsakovė pažeidė Sutarties terminą iki 2021 m. gruodžio 15 d. parduoti Prekes, nes nei 2021 m. gruodžio 15 d., nei kada nors vėliau pati ieškovė nebuvo pasirengusi priimti iš atsakovės namelius, tuo pažeisdama Sutarties 3.2 punktą.

7.2. Ieškovė neteisingai interpretuoja atsakovės prašymą atsiųsti nuotraukas, patvirtinančias, kad ieškovė yra parengusi vietą nameliams pastatyti, nes Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis). Sutartyje esant aiškiai aptartam šalių susitarimui, kad ieškovė turi įsirengti pamatus/pagrindus nameliams pastatyti, atsakovės prašymas pateikti patvirtinimą (nuotraukas), kad ši ieškovės prievolė įvykdyta atitinka Sutarties sąlygas ir pagrindinius sutarčių vykdymo principus. Bendradarbiavimo principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Bendradarbiavimo pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę ir nepriimti atliktų darbų bei nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, namelių transportavimo paslauga yra brangi paslauga. Taigi vadovaujantis Sutarties sąlygomis ir bendradarbiavimo principu atsakovė turėjo teisę prašyti ieškovės pateikti nuotraukas, siekiant įsitikinti, kad ieškovė yra pasirengusi priimti jos namelių pristatymo ir pastatymo paslaugą.

7.3. Nustačius Sutarties 3.1 ir 3.2 punktuose nustatytų ieškovės prievolių pažeidimą ir šalims Sutarties 5.6.1 papunkčiu ir 5.8 punktu iš anksto susitarus dėl prievolės neįvykdymo pasekmių, teismas teisingai sprendė, kad atsakovė turi teisę pasilikti ieškovės sumokėtą 12 000 Eur sumą, kuri pripažintina kaip iš anksto šalių aptartos netesybos ieškovės prievolės neįvykdymo atveju. Ieškovei nepateikus jokių įrodymų, kad yra įvykdžiusi savo prievolę, be to, ne kartą klausiama ieškovė nepatvirtino atsakovei, kad savo prievolę ketina iš tiesų vykdyti, atsakovė, įsitikinusi, kad vieta nameliams pastatyti nėra parengta, įspėjo ieškovę apie ketinimą nutraukti Sutartį ir galiausiai ją nutraukė vadovaujantis šalių iš anksto nustatytomis sąlygomis dėl Sutarties nutraukimo. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad neva atsakovė nepareiškė jokio reikalavimo, susijusio su avansu, todėl neva neturi teisės į jį. Sutarties 5.6.1 papunkčio ir 5.8 punktu šalys labai aiškiai susitarė, kad ieškovei neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų arba įvykdžius juos netinkamai, atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, pasilikti ieškovės atliktus mokėjimus ir reikalauti apmokėti už pagamintus namelius, taip pat sumokėti delspinigius bei atlyginti kitus dėl tokio nutraukimo patirtus nuostolius, kurių nepadengia atliktas mokėjimas bei delspinigiai. Šios Sutarties sąlygos šalims įgijo įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis). Šalims iš anksto susitarus dėl Sutarties nutraukimo sąlygų, vadovaujantis Sutarties 5.6.1 papunkčiu ir 5.8 punktu atsakovė neturėjo prašyti ieškovės „leidimo“ pasilikti sumokėtą 12 000 Eur sumą. Tuo labiau, kad atsakovė įvykdė sutartį – nameliai pagaminti, o namelių pagaminimas atsakovei kainavo kur kas didesnę sumą. Atsakovė yra patyrusi kur kas didesnius nuostolius, nes iki šiol negali parduoti namelių dėl jų specifiškumo, kurio reikalavo ieškovė. Teismas pagrįstai sprendė, kad nustačius ieškovės prievolės pažeidimą ir šalims iš anksto susitarus dėl prievolės neįvykdymo pasekmių, atsakovė turi teisę pasilikti ieškovės sumokėtą 12 000 Eur sumą. Teismas taip pat pagrįstai sprendė, kad ši suma yra šalių iš anksto sutartos netesybos ieškovės prievolės neįvykdymo atveju ir pažymėjo, kad nenustatyta pagrindų jas mažinti (sprendimo 67 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad netesybos, be kitų, atlieka ir nuostolių kompensuojamąją funkciją, o šalims iš anksto susitarus dėl netesybų, nuostolių dydžio įrodinėti nereikia. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus ir teisingai sprendė, kad ieškovei neįvykdžius Sutartyje 3.1 ir 3.2 punktuose nustatytų sutartinių prievolių, trukdant atsakovei įgyvendinti jos sutartimi prisiimtas prievoles, atsakovė negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimo pristatyti ir pastatyti namelius. Atitinkamai teismas priėjo teisingos išvados, kad ieškovė neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį ir nepagrįstai, vadovaujantis šalių sutarties 5.7.1 punktu, reikalauja grąžinti atsakovei sumokėtą 12 000 Eur sumą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, ieškovė taip pat nepagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti 175,56 Eur palūkanas pagal ieškovės pateiktą skaičiavimą ir 6 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7.4. Ieškovės 2022-03-18 pranešimas dėl sutarties nutraukimo yra visiškai nepagrįstas, nesąžiningas ir neteisėtas – nesant esminio sutarties pažeidimo iš atsakovės pusės ir nesant jokio ieškovės įspėjimo dėl ketinimo nutraukti sutartį, teismas teisingai sprendė, kad ieškovė neturėjo teisės pasinaudoti Sutarties 5.7.1, 5.7.2 papunkčiuose nustatyta teise vienašališkai nutraukti Sutartį. Įvertinus ginčo situaciją akivaizdu, kad būtent ieškovė elgėsi taip, kad namelių perdavimas buvo nepagrįstai apsunkinamas ir pasidarė neįmanomas. Pagal šalių sutartyje nustatytas sąlygas dėl sutarties nutraukimo, nesant jokio ieškovės įspėjimo dėl ketinimo nutraukti sutartį, teismas teisingai sprendė, kad ieškovė neturėjo teisės pasinaudoti Sutarties 5.7.1, 5.7.2 papunkčiuose nustatyta teise vienašališkai nutraukti Sutartį. CK 6.218 straipsnis straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Teismas teisingai pažymėjo, kad ginčo atveju Sutartyje šalys nebuvo susitarusios dėl įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino, todėl taikytinas CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatytas 30 dienų įspėjimo terminas. Ieškovė apskritai neišsiuntė atsakovei jokio įspėjimo apie ketinimą nutraukti sutartį, taigi teismas teisingai sprendė, kad ieškovės 2022-03-18 pranešimas dėl sutarties nutraukimo yra neteisėtas. Tuo tarpu atsakovė 2022-02-03 išsiuntė ieškovei įspėjimą apie sutarties nutraukimą. Po šio 2022-02-03 pranešimo atsakovė dar ne kartą teiravosi ieškovės apie jos pasirengimą priimti namelius ir vykdyti savo sutartines prievoles, kvietė antstolius fiksuoti faktines aplinkybes dėl ieškovės pasirengimo (nepasirengimo) priimti namelius, taip pat papildomai dar kartą įspėjo apie ketinimą nutraukti Sutartį, ir tik būdama visiškai įsitikinusi, kad ieškovė akivaizdžiai atsisako vykdyti Sutartį be pateisinamos priežasties, ir pasibaigus įstatyme numatytam 30 dienų įspėjimo terminui, išsiuntė ieškovei pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad būtent atsakovės pranešimas dėl sutarties nutraukimo atitinka tiek Sutarties sąlygas, tiek įstatymų reikalavimus, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei turi likti ieškovės sumokėta 12 000 Eur suma. Pastebėtina, kad ieškovė neginčijo atsakovės atlikto sutarties nutraukimo – taigi ieškovė sutiko, kad atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir atitinkamai pasilikti sumokėtą sumą. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nenurodžius kokių neigiamų pasekmių atsirado ieškovei, nenustačius atsakovei papildomo termino sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis), neperspėjus teisės aktų nustatyta tvarka apie vienašalį sutarties nutraukimą, nesant sutarties esminio pažeidimo, nustačius, kad būtent ieškovė nevykdė sutarties 3.2 punkto sąlygos, ieškovė nepagrįstai reikalauja, kad atsakovė grąžintų sumokėtą 12 000 Eur sumą.

7.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad modulinių namelių gamyba 2022 m. sausio 4 d. dar nebuvo baigta, nes nameliai buvo pagaminti dar 2021 m. gruodžio mėn. ir būtent ieškovės nepasirengimą juos priimti patvirtina šalių susirašinėjimas. Atsakovė pažymi, kad teismas teisingai įvertino ginčo aplinkybes ir namelių projektą, pagal kurį nameliai turėjo susijungti ties galais (spendimo 60 punktas). Taigi akivaizdu, kad namelių sujungimo vienas su kitu vietose negalėjo būti jokių durų ir namelių sujungimo vietos turėjo būti paliktos kiauros – tai jokiu būdu negali reikšti, kad nameliai yra nepabaigti. Be to, atsakovė negali sutikti su ieškovės apeliacinio skundo teiginiu, kad neva „atsakovei ne kartą buvo suteikta galimybė pristatyti Prekes (netgi su įvairiomis išlygomis iš Sutarties sąlygų – pvz., apsiribojant tik modulinių namelių pristatymu be jų pastatymo darbų)“. Atsakovės į bylą pateikti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai patvirtina, kad Sutartyje numatytu namelių pastatymo adresu nebuvo vietos, o kitu ieškovės atstovo nurodytu adresu namelių priėmimui taip pat nebuvo pasirengta. Nors ir prašoma (2022-02-03, 2022-03-09), ieškovė niekada nepateikė atsakovei patvirtinimo, kad jai tinka namelių pristatymas nesant parengtų pamatų, ir yra pasirengusi sumokėti visą sutarties kainą, kaip aptarta sutarties 2.5 punkte, nereikalaujant garantinių įsipareigojimų vykdymo. Atsakovė pažymi, kad nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad nameliams gali būti klojami menkaverčiai pamatai, nes nuo jų priklauso namelių stabilumas. Kaip minėta, šalys susitarė, kad pamatų įrengimu rūpinasi klientas ir specifikacijose aptarta kokie turi būti pamatai, o pardavėjas namelius stato ant išlygintų ir suniveliuotų pamatų. Atsakovė visiškai sutinka su teismo sprendimo 64 punkto išvadomis, teismas teisingai sprendė, kad ieškovė apsiribojo tik abstrakčiu atsakymu, jog neva viskas yra paruošta, tačiau įrodymų atsakovei neteikė. Teismas taip pat teisingai įvertino aplinkybę, kad atsakovei siūlant pristatyti namelius, nesant parengto pagrindo, ir atsisakyti dėl to garantijos (sprendimo 38 punktas), ieškovė nepateikė patvirtinimo sutinkanti su šia sąlyga. Kadangi garantijų pirkėjas atsisakyti nenorėjo, teismas visiškai teisingai sprendė, kad ieškovė neturi teisės reikalauti, kad atsakovė grąžintų 12 000 Eur sumą.

7.6. Atsakovės nuomone, ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad neva teismas nepasisakė dėl modulinių namelių pastatymo adreso, t. y. kur konkrečiai moduliniai nameliai turėjo būti pastatyti (ar Sutartyje nurodytu, ar kitu, kaip teigė atsakovė), tik papildomai atskleidžia, kad ieškovė nebendradarbiavo su atsakove. Būtent dėl to, jau tapus konfliktinei situacijai, atsakovė turėjo nustatinėti ieškovės pasirengimą priimti namelius dviem adresais, mokėdama papildomai antstoliams už faktinių aplinkybių konstatavimą, nes ieškovė piktybiškai neatskleidė kur iš tiesų ketina statyti namelius. Manytina, kad toks ieškovės elgesys teismo turi būti įvertintas kaip piktnaudžiavimas sutartiniuose santykiuose ir toks šalies elgesys neturi būti ginamas teismo.

7.7. Teismas sprendimo išvadų priėjo visapusiškai įvertinęs ginčo aplinkybes, rašytinius įrodymus, šalių Sutarties sąlygas ir Sutarties priedus, namelių projektą, šalių elgesį po sutarties sudarymo, t. y. įrodymų visumą, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad neva teismas rėmėsi tik „manymu“.

Atsiliepimas

8. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 6000 Eur delspinigių už 2021-12-16 - 2022-01-04 laikotarpį ir atitinkamai 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (6000 Eur) nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2022-06-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dalyje dėl delspinigių priteisimo atmesti; priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 6000 Eur delspinigių už 2021-12-16 - 2022-01-04 laikotarpį, nes netinkamai įvertino aplinkybę, kad būtent ieškovė yra pažeidusi šalių sutartinius santykius, nes nei iki Sutartyje nustatyto termino, nei apskritai vėliau neįvykdė savo sutartinės prievolės įsirengti pamatus/pagrindus nameliams pastatyti, nuo kurios iš esmės ir priklausė atsakovės galimybės nustatytais terminais įvykdyti savo prievoles. Šalys sutarties 5.4 punktu susitarė, kad pardavėjas, vėluodamas pateikti prekes/paslaugas, įsipareigoja sumokėti pirkėjui 1 proc. dydžio delspinigius nuo visos prekių ir paslaugų kainos už kiekvieną dieną, kurią vėluojama pateikti prekes/paslaugas. Atsakovės nuomone, lingvistiškai aiškinant šią sutartinę nuostatą ir įvertinus kiekvienos iš šalių sutartines prievoles, ieškovė galėtų pagrįstai reikalauti sutartinių delspinigių tik tokiu atveju, jei pati nebūtų trukdžiusi pateikti jai tiek prekes (namelius), tiek paslaugas (Prekių transportavimo ir surinkimo paslaugas), kaip aptarta Sutarties 1.1 punkte. Taigi ieškovė byloje turėjo įrodyti, kad 2021-12-15 pati jau buvo įvykdžiusi visas savo sutartines prievoles, tame tarpe ir įsirengusi pamatus/pagrindus nameliams pastatyti, kad atsakovė galėtų suteikti Prekių transportavimo ir surinkimo paslaugą. Pasirašydamas Sutarties priedą Nr. 3, kuriame nustatytos Modulinio namelio eksploatavimo taisyklės, ieškovės atstovas aiškiai patvirtino, kad jam žinoma, kad pirkėjas, t. y. ieškovė, privalo įsirengti pamatus/pagrindus modulinio namelio montavimo vietoje atitinkančius nurodytus reikalavimus.

8.2. Spręsdamas dėl delspinigių priteisimo, teismas neteisingai įvertino aplinkybę, kad būtent pati ieškovė ilgą laiką atsakovei nepagrįstai trukdė įvykdyti sutartį – nameliai dar 2021 m. gruodžio mėn. buvo pagaminti pagal specialų ieškovės užsakymą ir su atsakove suderintas technines charakteristikas, tačiau ieškovė net ir po daugybės atsakovės raginimų vengė pasirengti namelių priėmimui (neįsirengė reikalingų pamatų), vengė namelius priimti ir atsiskaityti su atsakove. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateiktas sutarties šalių atstovų susirašinėjimas el. laiškais ir SMS žinutėmis (sprendimo 32 punktas).

8.3. Ginčo atveju kritiškai vertintinas 2021-12-11 ieškovės atstovo T. A. reikalavimas nestabdyti darbų ir kuo greičiau pastatyti namelius adresu (duomenys neskelbtini), iš kurio neva namelius vėliau perkels kitur (sprendimo 28 punktas). Šiuo el. laišku ieškovės atstovas aiškiai patvirtino, kad 2021 m. gruodžio mėn. pristatymo adresu nėra vietos, dar tik ketinama išdėti trinkeles, padaryti kanalizaciją ir elektrą (taip pat sprendimo 42, 49 punktai). Atsakovė atkreipė teismo dėmesį, jog ieškovė norėjo statyti namelius adresu (duomenys neskelbtini), nors sutartyje nurodytas adresas – (duomenys neskelbtini). Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad žemės sklypas be jokių statinių yra adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) yra pastatytas gyvenamasis namas, kuris Nekilnojamojo turto registro duomenimis priklauso Sutartyje nurodytam ieškovės kontaktiniam asmeniui T. A., taip pat jame stovi jūrinis konteineris.

8.4. Taigi teismas teisingai sprendė, kad iš esmės sklype, nurodytame Sutartyje, suplanuotam 4 namelių kompleksui pastatyti vietos nebuvo (sprendimo 29 punktas), tačiau netinkamai sprendė, kad atsakovė vėlavo pristatyti namelius, nors akivaizdu, kad jų nebuvo kur pristatyti. Be to, pats teismas Sprendimo 62 punkte pažymėjo, kad „atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, tame tarpe video medžiagą, nuotraukas bei antstolių faktinių aplinkybių protokolus (sprendimo 42, 49 punktai), ieškovė neįvykdė sutartinio įsipareigojimo paruošti pagrindą nameliams statyti, nesyk prašoma nepateikė atsakovei įrodymų (ar bent patvirtinimo) apie parengtą pagrindą. Ieškovės teiginiai, kad nameliams statyti joks specialus pagrindas nereikalingas (ką neva įrodo atsakovės skelbimų apie parduodamus namelius informacija) nepaneigia jos sutartinio įsipareigojimo įrengti jei ne specialų, tai bent kokį nors pagrindą, ant kurio būtų pastatomi nameliai, t. y. kad atsakovė būtų galėjusi įvykdyti sutartyje numatyto namelių sumontavimo ir sujungimo tarpusavyje paslaugą.“

8.5. Pažymėtina, kad net ir 2022 sausio mėn. Atsakovė negalėjo pristatyti namelių, nes sutartyje kontaktiniu asmeniu nurodytas T. A. SMS žinutėmis informavo, kad susirgo Covid-19 ir žadėjo pasveikęs pats pasiskambinti atsakovo atstovams. Šios aplinkybės teismas taip pat tinkamai neįvertino, nes šalių susirašinėjimas patvirtina, kad Ieškovės atstovai iki pat 2022 m. vasario apskritai neprašė pristatyti namelių ir nenurodė, kad jų laukia jau nuo 2021 m. gruodžio vidurio, nenurodė, kad skaičiuoja delspinigius, neragino kuo greičiau atvežti namelius – priešingai, prašė palaukti, nes pristatymo adresu nėra vietos, dar tik ketinama išdėti trinkeles, padaryti kanalizaciją ir elektrą, o vėliau taip pat buvo vengiama juos priimti, kaip minėta, ieškovės kontaktinis asmuo prašė laukti kol pasveiks. Taigi būtent atsakovės vadovė rašė, skambino ir skatino ieškovės atstovą užbaigti sutarties vykdymą, tačiau susidūrė su komunikavimo problemomis iš ieškovės atstovų pusės, buvo neatsiliepiama į atsakovės atstovų skambučius ir pan. (sprendimo 36 punktas).

8.6. Sprendžiant dėl delspinigių priteisimo, būtina įvertinti aplinkybę, kad nors ieškovės atstovas buvo informuotas apie namelių paruošimą, iki pat 2022-02-01 atsakovės atstovai nesulaukė jokios informacijos dėl sutarties vykdymo – ieškovės atstovas nenurodė kur tiksliai vežti namelius (sprendimo 40 punktas), nenurodė, kad yra pasiruošęs juos priimti (kaip minėjo 2021-12-11 el. laiške, ieškovei dar reikia pasidaryti eilę darbų, bet vėliau neinformavo apie tų darbų atlikimą). Ieškovės atstovas apskritai nebebendravo su atsakovės atstovais.

8.7. Priešingai, tik 2022-02-01 atsakovei tapo žinoma, kad ieškovės vadovu paskirtas kitas asmuo. Iš naujojo ieškovės vadovo el. paštu buvo gautas atsakymas į atsakovės 2022-02-01 pranešimą ir kartu pridėta ieškovės 2022-02-01 PVM sąskaita faktūra dėl priskaičiuotų 29 379,15 Eur delspinigių (Sprendimo 34 punktas). Tą pačią dieną, t. y. 2022-02-01 atsakovo atstovas nuvyko į vietą ir paaiškėjo, kad ieškovė vis dar neparengė vietos namelių pastatymui. 2022-02-02 atsakovė nusiuntė ieškovės atstovams nuotraukas, kurios patvirtino, kad tai dienai vieta namelių pastatymui neparuošta ir prašė iki 2022-02-03 atsiųsti nuotraukas, patvirtinančias, kad namelių vieta tinkamai paruošta. 2022-02-03 pareiškimu atsakovė priminė ieškovei, kad ieškovė vis dar neparengė pamatų.

8.8. Pažymėtina, kad šalys Sutarties 3.2 punktu numatė atsakovės teisę atsisakyti pristatyti namelius iki tol, kol pamatai/pagrindai bus tinkamai paruošti, o ieškovė turi atlyginti atsakovei visus dėl to atsiradusius nuostolius.

8.9. Teismas sprendime priėjo teisingos išvados, atsakovė įsipareigojo pastatyti namelius ant tinkamai įrengto pagrindo, todėl ieškovei nepateikus informacijos ir patvirtinimo, kad pamatai/pagrindas paruoštas, minėtas ieškovės reikalavimas kuo greičiau atvežti namelius visiškai nepagrįstas ir atsakovė teisėtai jo nevykdė, tuo labiau, kad nebuvo pateikta ir informacija kokiu tiksliai adresu turi būti pristatyti nameliai. Atsižvelgiant į tai, teismas taip pat turėjo spręsti, kad ginčo atveju iš atsakovės pusės nebuvo jokio vėlavimo pristatyti namelius ir delspinigiai už laikotarpį nuo 2021-12-16 iki 2022-01-04 negalėjo būti priteisti.

Žemesnės instancijos teismas

8.10. Įvertinęs aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad „Vadovaujantis šalių sutarties 5.6.1 punktu, konstatuotina, kad ieškovė pati netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus (sutarties 3.2 punktą), taip trukdė atsakovei įgyvendinti jos sutartimi prisiimtas prievoles, todėl neteisėtai vienašališkai nutraukė sutartį ir nepagrįstai, vadovaujantis šalių sutarties 5.7.1 punktu, reikalauja grąžinti atsakovei sumokėtą 12 000 Eur avansą“ (sprendimo 66 punktas).

8.11. Be to, vadovaujantis ir Sutarties 5.6.1 nuostata delspinigių priteisimas iš atsakovės akivaizdžiai prieštarauja šalių susitarimui, nes iš esmės priteisus delspinigius atsakovė yra neteisingai baudžiama už pačios ieškovės trukdymą įvykdyti sutartį.

8.12. Sprendžiant dėl ieškovės teisės reikalauti sutartinių delspinigių teismas turėjo įvertinti nesąžiningą ieškovės elgesį – ieškovė siekė suklaidinti teismą, nurodydama, kad atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė ir 2022-02-08, nors tą dieną žadėjo atvežti ir sumontuoti namelius. Teismui atsakovė pateikė antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, kuriuose užfiksuota, kad nei 2022-02-08, nei 2022-03-17 ieškovė nebuvo parengusi pamatų namelių pastatymui nė vienu iš nurodytų adresų.

8.13. Siekiant atsakyti į klausimą, ar atsakovė iš tiesų vėlavo pristatyti namelius, svarbu įvertinti ir vėlesnį ieškovės elgesį sutartiniuose santykiuose. Teismui pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad vėliau atsakovės atstovai dar ne kartą ragino ieškovę pateikti įrodymus apie parengtas namelių pastatymo vietas ir apsispręsti kokiu adresu turi būti pristatyti nameliai, tačiau ieškovė į šį prašymą nereagavo, kas iš esmės laikytina bendradarbiavimo principo pažeidimu. Atsakovės atstovai papildomai ieškovės atstovams paaiškino, dėl ko turi būti pateikti labai aiškūs įrodymai ir patvirtinimas apie ieškovės pasirengimą priimti namelius – namelių pristatymo paslauga reikalauja itin didelių atsakovės kaštų dėl būtinybės pasirūpinti specialia transporto technika ir atsakingais darbuotojais.

8.14. Taigi ieškovės pasirengimas priimti namelius ant tinkamai paruošto pagrindo buvo viena iš esminių sutarties sąlygų, ir apie tokį pasirengimą ieškovė privalėjo iš anksto informuoti atsakovę. Vien deklaratyvūs ieškovės teiginiai, kad neva laukia namelių, negali reikšti, kad užsakovė įvykdė savo prievolę paruošti tinkamus pamatus/pagrindus nameliams pastatyti ir kad neva tai atsakovė vėlavo įvykdyti savo prievolę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovės nuomone, nebuvo jokio teisinio pagrindo priteisti iš jos ieškovei 6000 Eur delspinigių.

8.15. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teismų praktikoje formuluojamą taisyklę, kad sprendime turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jis yra pagrįstas, nes dėl daugelio atsakovės nurodytų aplinkybių teismas iš viso nepasisakė. Teismas akivaizdžiai netinkamai ir neteisingai įvertino atsakovės nurodytą aplinkybę, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad 2021-12-15 ieškovė Sutartyje nurodytu adresu ar kokiu kitu adresu buvo įsirengusi pamatus/pagrindus atsakovės pagamintiems nameliams pastatyti ir teismas tokios aplinkybės nenustatė. Pažymėtina, kad net ir bylos nagrinėjimo metu jokie įrodymai dėl pamatų įrengimo ginčo nameliams pastatyti nebuvo pateikti – ieškovė apskritai jų neįrengė ir akivaizdžiai neketino įrengti. Jeigu ieškovė tikrai buvo pasirengusi priimti namelius, visiškai nesuprantamas jos vengimas pateikti atsakovei šią aplinkybę patvirtinančias fotonuotraukas. Kadangi ieškovė nėra į bylą pateikusi jokių įrodymų, kad buvo pasirengusi priimti namelius 2021-12-15, ieškovė neturėjo teisės skaičiuoti delspinigius už vėlavimą, ir teismas visiškai nepagrįstai priteisė iš atsakovės delspinigius.

8.16. Pažymėtina, kad skundžiamo teismo sprendimo 70 punkte ir pats teismas padarė išvadą, kad „ieškovė nevykdydama savo prievolės, nepagrįstai pasinaudojo sutartine teise skaičiuoti delspinigius bei siekė ir siekia įsigyti iki šiol namelius kuo pigiau (jų dalies kainą įskaitydama su delspinigių sąskaita).“ Vis dėlto, šiai savo sprendimo išvadai teismas pats sau prieštarauja ir teismo sprendimo 69 punkte nurodo jau visiškai priešingai, t. y. kad neva atsakovė vėlavo 20 dienų pristatyti modulinius namelius ieškovei (nuo 2021-12-16 iki 2022-01-04), todėl vadovaujantis sutarties 5.4 punktu ir CK 6.71 straipsniu iš atsakovės ieškovei priteisė 6000 Eur delspinigių. Taigi akivaizdu, kad skundžiamame teismo sprendime yra pateiktos dvi visiškai priešingos teismo išvados dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovės 6000 Eur delspinigių – teismo sprendimo 70 punkte teigiama, kad ieškovė nepagrįstai pasinaudojo sutartine teise skaičiuoti delspinigius, o sprendimo 69 punkte teigiama priešingai, t. y. kad delspinigiai priteistini už 20 dienų vėlavimą pristatyti modulinius namelius ieškovei.

8.17. Atsakovės nuomone, teismas visiškai nepagrįstai nutarė priteisti delspinigius ir labai jau formaliai „nustatė“ tariamą vėlavimą sumontuoti namelius iki 2022-01-04. Pažymėtina, kad teismo sprendimo dalis dėl delspinigių priteisimo faktiškai yra be motyvų ir iš esmės prieštarauja visiems kitiems teismo sprendimo argumentams, kuriais atmestas ieškovės reikalavimas dėl 12 000 Eur avanso grąžinimo – pats teismas aiškiai pripažino, kad būtent ieškovė nebuvo pasirengusi priimti namelius (neįsirengė pamatų), t. y. kad pati ieškovė pažeidė sutartį. Taigi viena vertus, teismas daro išvadą, kad šaliai, pažeidusiai sutartį, nėra jokio pagrindo reikalauti delspinigių, tačiau visgi juos priteisia iš atsakovės.

8.18. Atsižvelgiant į teismo spendime nustatytas aplinkybes ir apibendrinant aukščiau išdėstytus argumentus, nėra jokio pagrindo sutikti su sprendimo išvada, kad atsakovė vėlavo pristatyti namelius – akivaizdu, kad atsakovė negalėjo suteikti Prekių transportavimo ir surinkimo paslaugos iki pati ieškovė bus įvykdžiusi savo sutartinę prievolę, t. y. įsirengusi pamatus nameliams pastatyti. Atsakovės nuomone, tik jeigu būtų nustatyta, kad ieškovė buvo įsirengusi pamatus/pagrindus nameliams pastatyti, vadovaujantis Sutarties 5.4 punktu būtų pagrindas pripažinti, kad ginčo atveju ji kaip pardavėja, vėlavo pateikti prekes/paslaugas, todėl turi sumokėti pirkėjui 1 proc. dydžio delspinigius nuo visos prekių ir paslaugų kainos už kiekvieną dieną, kurią vėluojama pateikti prekes/paslaugas. Ginčo atveju jokio vėlavimo nebuvo.

8.19. Jeigu teismas spręstų, kad iš atsakovės delspinigiai vis dėlto priteistini, ieškovės reikalaujama delspinigių suma yra aiškiai per didelė, tuo labiau įvertinus, kad pati ieškovė pažeidė savo sutartinę prievolę, dėl kurios atsakovė negalėjo užbaigti Sutarties vykdymo.

Šalies argumentai

8.20. Ieškovė savo ieškinyje nurodė, kad Sutarties nutraukimo dieną delspinigiai sudarė 49 677,48 Eur (53 416,64 Eur x 1 proc. x 93 d.), tačiau pati ieškovė (akivaizdžiai įvertinusi Sutartyje nustatyto delspinigių dydžio neproporcingumą) nurodė, jog jos interesai minimaliai būtų patenkinti ½ jos sumokėto atsakovei avanso dydžio delspinigiais, t. y. 6000 Eur. Taigi ieškovė ieškinyje nurodė, kad 6000 Eur delspinigių suma priteistina už 93 dienų laikotarpį, skaičiuojamą nuo 2021-12-16. Jeigu teismas sprendė, kad įvertinus visas aplinkybes vėluojama buvo ne 93 dienas, o 20 dienų, t. y. 4,65 karto trumpiau lyginant su ieškovės skaičiavimu (93 d./20 d.), tai atitinkamai 4,65 kartų turėjo mažinti ir priteistiną delspinigių sumą iki bent jau 1290 Eur (6000 Eur / 4,65).

8.21. Skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl delspinigių priteisimo turi būti panaikintas, nes teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą ir vertinimą bei kitas procesinės teisės normas. Be to, teismas nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principais. Dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla ir priimtas iš esmės neteisingas sprendimas. Neteisingai išsprendęs bylą, teismas nepasiekė Civilinio proceso kodekso 2 straipsnyje įtvirtintų tikslų – tinkamai taikyti įstatymus, apginti pažeistas asmenų teises, aiškinti ir plėtoti teisę. Civilinio proceso kodekso normos nustato teismo pareigą kuo išsamiau išsiaiškinti visas aplinkybes, įsitikinti vienų ar kitų faktų egzistavimu, surinkti visus susijusius įrodymus, juos ištirti ir įvertinti (CPK 159, 176, 179, 183, 185 straipsniai).

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovė su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas tokiais motyvais:

9.1. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 6000 Eur delspinigius, skaičiuotus nuo 2021-12-16 iki 2022-01-04, nes, atsakovės vertinimu, pati ieškovė pažeidė Sutartį. Su tokiu atsakovės vertinimu nėra pagrindo sutikti.

9.2. Atsakovė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ji pažeidė sutartinės prievolės įvykdymo terminą, t. y. modulinių namelių nepristatė iki 2021-12-15, tačiau apeliaciniame skunde atsakovė nurodo ir akcentuoja kitas, su minėtu sutartinės prievolės įvykdymo termino pažeidimu ir iš to kylančia atsakovės civiline atsakomybe iš esmės nesusijusias aplinkybes – šalių tarpusavio bendravimą, vykusį po to, kai atsakovė jau buvo pažeidusi sutartinę prievolę. Tačiau šalių bendravimas, vykęs po 2022-01-04 (atsakovei jau pažeidus sutartinę prievolę) pats savaime neatleidžia atsakovės nuo civilinės atsakomybės (netesybų).

9.3. Anksčiau nei 2022-01-04 ginčo nameliai nebuvo baigti, paruošti transportavimui – pristatymui ir perdavimui. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė pažeidė prievolės įvykdymo terminą, t. y. modulinių namelių nepristatė iki 2021-12-15. Atsakovė pirmosios instancijos teismui neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad moduliniai nameliai buvo pagaminti ir paruošti pristatyti iki 2021-12-15 ar tuo labiau, kad iki šios datos namelių negalėjo pagaminti ir pristatyti būtent dėl ieškovės kaltės, apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kad moduliniai nameliai neva buvo pagaminti 2021 m. gruodį.

9.4. Apeliaciniame skunde nurodoma daug įvairių aplinkybių, darant nuorodą į pirmosios instancijos teismo sprendimo konkretų punktą. Tokiu būdu, kaip galima suprasti, atsakovė siekia sukurti regimybę, kad tam tikras atsakovės nurodomas aplinkybes ar išvadas nustatė / padarė pirmosios instancijos teismas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas turėtų ypač kritiškai vertinti atsakovės apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes / išvadas, pateikiamas kaip nustatytomis / padarytomis pirmosios instancijos teismo.

Žemesnės instancijos teismas

9.5. Ieškovė sutinka, kad teismo sprendimas bendrai – prieštaringas, tačiau atsakovė netinkamai supranta ir vertina teismo išvadas delspinigių aspektu (būtent nuo 2021-12-16 iki 2022-01-04). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad atsakovė pažeidė sutartinės prievolės įvykdymo terminą, todėl pagrįstai sprendė, kad atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei delspinigius. Sprendimo 70 punkte nurodytas teismo vertinimas, kaip galima iš jo suprasti viso sprendimo kontekste, tėra vėlesnio (po laikotarpio, už kurį teismas priteisė delspinigius) šalių tarpusavio bendravimo vertinimas. Šis vertinimas, su kuriuo ieškovė nesutinka (pateikusi apeliacinį skundą) ta apimtimi, kad atsakovė namelius buvo pagaminusi ir pasirengusi pristatyti ieškovei jau 2022-01-04, savaime neeliminuoja atsakovės sutartinės prievolės pažeidimo ir dėl to atsakovei taikytinos civilinės atsakomybės (delspinigių sumokėjimo). Kaip minėta, šalių bendravimas, vykęs jau po 2022-01-04 (atsakovei jau pažeidus sutartinę prievolę) pats savaime neatleidžia atsakovės nuo civilinės atsakomybės taikymo. Apeliaciniame skunde nenurodyti jokie konkretūs įrodymai ir teisiniai argumentai (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas), esantys pagrindu priešingai išvadai.

9.6. Nesutiktina, su atsakovės vertinimu, kad teismui nusprendus, jog iš atsakovės delspinigiai priteistini, teismas turėjo juos mažinti, nes jie yra per dideli. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie delspinigių mažinimą nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinis skundas negali būti jomis grindžiamas (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Delspinigių dydis pirmosios instancijos teismo įvertintinas (sprendimo 69 punktas), t. y. pirmosios instancijos teismas delspinigių dydį jau sumažino daugiau kaip 43 proc. (nuo 10 683,33 Eur iki 6 000 Eur). Taigi priešingai nei nurodo atsakovė, teismas ne tik turėjo spręsti, bet ir sprendė dėl delspinigių sumažinimo. Atsakovė teigia, kad teismas sprendime visiškai neįvertino bylos nagrinėjimo metu atsakovės atstovės nurodytos aplinkybės, kad Sutartyje buvo padarytas rašymo apsirikimas, nustatant delspinigių dydį. Šios aplinkybės atsakovė nenurodė jokiame procesiniame dokumente. Atsakovės apeliaciniame pateiktas delspinigių skaičiavimo būdas yra nepagrįstas, nelogiškas ir yra tik priemonė išvengti prievolės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Ieškovės apeliacinis skundas netenkintinas.

Atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

12. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl negrąžinto avanso, delspinigių ir palūkanų priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

13. Ieškovė apeliacinu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmesta ieškinio dalis dėl negrąžinto avanso ir palūkanų priteisimo. Ieškovės apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertinto įrodymų visumos, įrodymus vertino išimtinai palankiai atsakovei, iš esmės nemotyvuodamas, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta ieškovės teiktus įrodymus ir argumentus, neatsakydamas į esminius ieškovės argumentus; sprendimo teisiniai argumentai yra abstraktaus pobūdžio, neišsamūs, prieštaringi, grįsti bylos medžiagai prieštaraujančiomis prielaidomis, o ne objektyviu visų bylos įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės argumentai atmestini.

14. Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, įvertindamas įrodymus, turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos padaryti išvadas, taip pat turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. balandžio 15 d. nutartis Nr. 3K-3-569/2002).

15. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015). Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-421/2019, 27 punktas). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi įrodymų prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020).

16. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-611/2019). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435-916/2018).

17. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir tuo remdamasis priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011).

18. Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovei neteisėtai nutraukus Sutartį, atsakovė pagrįstai negrąžina ieškovei sumokėto avanso. Ieškovės manymu, tokia teismo išvada prieštarauja teismų praktikai ir imperatyvioms teisės normoms. Šį teiginį ieškovė grindžia tuo, kad Sutartį ieškovė nutraukė pagrįstai ir teisėtai (apeliacinio skundo 2 punktas). Plačiau šioje apeliacinio skundo dalyje ieškovė tokio teiginio neargumentuoja, tačiau toliau apeliaciniame skunde (dalyje, pavadintoje „Sutarties nutraukimo teisėtumas“) nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 (ir šioje nutartyje minimose kitose kasacinio teismo nutartyse) pateiktus išaiškinimus dėl sutarties šalies teisės vienašališkai nutraukti sutartį ir vienašališko sutarties nutraukimo tvarkos, bei pažymi, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią, šalims susitarus dėl sutarties vienašalio nutraukimo pagrindų, teismas jų netikrina CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijų aspektu, tuo pačiu pažeidė ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, nes būtent atsakovė turėjo nurodyti argumentus, kodėl ieškovės pasinaudojimas Sutartyje įtvirtinta teise vienašališkai nutraukti Sutartį yra neteisėtas, nepagrįstas. Ieškovė nurodo, kad Sutarties 5.7.1 papunktyje ieškovės teisė nutraukti Sutartį susieta su konkrečiu atsakovės Sutarties įvykdymo termino pažeidimu – 30 dienų (nuo 2021 m. gruodžio 15 d.; Sutarties 2.2, 2.3 punktai). Taigi, ieškovės manymu, nors konkretus terminas, per kurį atsakovė turėjo įspėti apie vienašalį Sutarties nutraukimą Sutarties 5.7 punkto pagrindu Sutartyje nėra aiškiai įtvirtintas, šis terminas numanomas iš Sutarties 5.7.1 punkto nuostatų – atsakovė jau sutarties sudarymo metu buvo informuota apie ieškovės teisę / galimybę per 30 kalendorinių dienų terminą nuo 2021 m. gruodžio 15 d., t. y. anksčiausiai 2022 m. sausio 14 d., vienašališkai nutraukti Sutartį ir toks pranešimas per konkretų apibrėžtą laiką, atsižvelgiant į Sutarties nuostatas, negalėjo būti atsakovei netikėtas. Atsižvelgiant į tai ir aplinkybę, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu neteigė ir neįrodinėjo, jog pranešimas apie sutarties nutraukimą po 2022 m. sausio 14 d. pats savaime (nesiejant jo su Sutarties nutraukimo pagrindu) būtų sukūręs jai nepalankią padėtį, toks Sutarties aiškinimas neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams. Priešingas aiškinimas prieštarautų Sutarties sudarymo metu išreikštai šalių valiai nustatyti vienašalius sutarties nutraukimo atvejus, nesusijusius su esminiu sutarties pažeidimu, kaip jis suprantamas CK 6.217 straipsnio prasme. Įspėjimo terminui esant numanoma sutarties sąlyga, nėra pagrindo taikyti įstatyme įtvirtintą 30 dienų įspėjimo terminą, nes šis taikytinas tik tuo atveju, jeigu sutartis nenustato kitaip. Teismas apskritai neturėjo tirti, vertinti Sutartyje nurodyto jos nutraukimo pagrindo, dėl kurio šalys buvo aiškiai susitarusios.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė nagrinėjamoje situacijoje ne visai tinkamai interpretuoja apeliaciniame skunde nurodomą teismų praktiką, teisės normas, Sutarties nuostatas, bylos aplinkybes, susijusias su ieškovės vienašaliu sutarties nutraukimo (ne)teisėtumu bei įspėjimo dėl vienašalio sutarties nutraukimo terminu, bei pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas, susijusias su tokių aplinkybių vertinimu.

20. Pirma, pažymėtina, kad ieškovė, pateikdama ieškinį, jame, be kita ko, nurodė, kad ieškovė turėjo teisę Sutartį ne teismo tvarka nutraukti vienašališkai, o atsakovė, tokiu atveju, turi grąžinti visa, ką ieškovė sumokėjo atsakovei, bei šiuo pagrindu reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovei 12 000 Eur negrąžintą avansą. Tokiu būdu pati ieškovė apibrėžė ginčo nagrinėjimo dalyką ir turėjo įrodyti savo reikalavimo dėl 12 000 Eur avanso grąžinimo pagrįstumą, taip pat vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą, nes būtent tokio Sutarties nutraukimo pagrindu reikalavo grąžinti ieškovės atsakovei sumokėtą avansą. Taigi priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde ne atsakovė turėjo nurodyti argumentus, kodėl ieškovės pasinaudojimas Sutartyje įtvirtinta teise vienašališkai nutraukti Sutartį yra neteisėtas, nepagrįstas, o ieškovė turėjo įrodyti savo vienašalio sutarties nutraukimo pagrįstumą ir teisėtumą. Pažymėtina, kad CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje teigė, kad ieškovė turėjo teisę Sutartį ne teismo tvarka nutraukti vienašališkai, o atsakovė, tokiu atveju, turi grąžinti visa, ką ieškovė sumokėjo atsakovei, ieškovė ir turėjo pareigą įrodyti šias aplinkybes (CPK 178 straipsnis), o bylą nagrinėjantis teismas atitinkamai turėjo tirti ir įvertinti ieškovės reikalavimų pagrįstumą, be kita ko, vertindamas ieškovės vienašalio Sutarties nutraukimo teisėtumą. Be to, atsakovė, atsikirsdama į ieškinį, savo prieštaravimuose įrodinėjo, kad ieškovė neturėjo pagrindo nutraukti šalių sudarytą Sutartį; nurodė, kad ieškovės 2022-03-18 pranešimas dėl sutarties nutraukimo yra visiškai nepagrįstas, nesąžiningas ir neteisėtas – būtent ieškovė elgėsi taip, kad namelių perdavimas buvo nepagrįstai apsunkinamas ir pasidarė neįmanomas. Taigi pirmosios instancijos teismas ir atsikirtimų pagrindu galėjo vertinti ieškovės vienašalio sutarties nutraukimo (ne)teisėtumą. Tačiau dėmesys atkreiptinas ir į tai, jog neįrodžius savo ieškinio reikalavimų pagrįstumo, ieškinys negali būti tenkinamas, nepriklausomai nuo to, ar kita šalis (ne)įrodo savo atsikirtimų į ieškinio argumentus pagrįstumą.

21. Antra, kaip apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį ir ieškovė, Sutarties 5.7 punkte buvo numatyti du vienašalio Sutarties nutraukimo atvejai, kai ieškovė (pirkėjas) turi teisę be sankcijų vienašališkai nutraukti sutartį ne teismo tvarka: 1) jeigu pardavėjas (atsakovė) vėluoja įvykdyti savo įsipareigojimus daugiau kaip 30 kalendorinių dienų. Tokiu atveju, pardavėjas (atsakovė) grąžina visa, ką pirkėjas (ieškovė) yra sumokėjęs pardavėjui (atsakovei), vykdydamas Sutartį (Sutarties 5.7.1 papunktis); 2) Pardavėjui (atsakovei) nevykdant ir/ar netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Sutartį, jeigu toks netinkamas vykdymas trukdo pirkėjui (ieškovei) tinkamai įgyvendinti Sutartimi prisiimtas prievoles arba akivaizdu, kad dėl tokio trukdymo jos nebus tinkamai įgyvendintos (Sutarties 5.7.2 papunktis).

22. Iš ieškovės procesinių dokumentų turinio galima daryti išvadą, kad ieškovė savo reikalavimą grindė Sutarties 5.7.1 papunkčiu, pagal kurį pirkėjas turi teisę be sankcijų vienašališkai nutraukti sutartį ne teismo tvarka, jeigu pardavėjas vėluoja įvykdyti savo įsipareigojimus daugiau kaip 30 kalendorinių dienų. Taigi tokiu atveju ieškovė turėjo teismui įrodyti, kad atsakovė vėlavo įvykdyti savo įsipareigojimus daugiau kaip 30 kalendorinių dienų, tačiau, kolegijų teisėjos vertinimu, atsakovė tokios faktinės aplinkybės neįrodė.

23. Pagal byloje pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes, atsakovė ne vėliau kaip 2022-01-04 jau buvo pasirengusi suteikti prekes ir paslaugas ieškovei (sprendimo 30, 60, 66 punktai). Tai reiškia, kad 30 kalendorinių dienų terminas, jį skaičiuojant nuo 2021-12-15 (Sutarties 2.3 punktas) iki 2022-01-04, dar nebuvo suėjęs. Taigi net ir pripažinus, kad atsakovė vėlavo įvykdyti savo įsipareigojimus pagal Sutartį (nors to byloje pirmosios instancijos teismas vienareikšmiškai nenustatė, o teisėjų kolegija apie tai plačiau pasisako šio apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo dalyje dėl atsakovės apeliacinio skundo), negalima daryti išvados, kad toks vėlavimas tęsėsi ilgiau kaip 20 dienų. Tuo tarpu, vadovaujantis Sutarties 5.7.1 papunkčiu, tam, kad ieškovė (pirkėjas) įgytų teisę be sankcijų vienašališkai nutraukti sutartį ne teismo tvarka, pardavėjas (atsakovė) turėjo vėluoti įvykdyti savo įsipareigojimus daugiau kaip 30 kalendorinių dienų. Kadangi pirmosios instancijos teismas tokios aplinkybės (atsakovės vėlavimo įvykdyti savo įsipareigojimus daugiau kaip 30 kalendorinių dienų) nenustatė, teismas pagrįstai, be kita ko, atsižvelgė ir įvertino tai, kad ieškovė byloje neįrodinėjo, kad tokios trukmės termino praleidimas jai būtų esminis.

24. Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, priešingai nei teigiama ieškovės apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią, ieškovės teigimu, šalims susitarus dėl sutarties vienašalio nutraukimo pagrindų, teismas jų netikrina CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijų aspektu, taip pat, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas nepažeidė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklių. Priešingai, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir objektyviai įvertino byloje esančius duomenis, bylai reikšmingas aplinkybes, bei vadovaudamasis įstatymu ir savo vidiniu įsitikinimu, padarė pagrįstas išvadas dėl ieškovės vienašalio sutarties nutraukimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.

25. Be to, trečia, pažymėtina ir tai, jog ieškovė netinkamai interpretuoja aplinkybes, susijusias su vienos sutarties šalies pareiga iš anksto pranešti kitai šaliai apie ketinimą vienašališkai nutraukti sutartį. Kaip teisingai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas sprendime, apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Teismas tinkamai nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų pranešusi atsakovei apie Sutarties nutraukimą prieš CK 6.218 straipsnyje numatytą terminą, kadangi Sutartyje šis terminas neaptartas (sprendimo 57, 58 punktai). Šiuo aspektu pažymėtina, kad priešingai nei interpretuoja ieškovė, šis terminas nesiejamas su momentu, per kurį reikia pateikti pranešimą apie ketinimą vienašališkai nutraukti sutartį, kadangi nagrinėjamoje byloje, priešingai nei ieškovės cituojamoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, Sutarties šalys nebuvo nustačiusios termino, per kurį įsipareigotų viena kitai pateikti pranešimą apie ketinimą nutraukti sutartį vienašališkai. Taigi nagrinėjamoje byloje aktualus momentas yra paties įspėjimo apie ketinimą vienašališkai nutraukti sutartį išankstinis pateikimas (t. y. prieš 30 dienų), iki vienašalio sutarties nutraukimo. Byloje nėra nustatyta duomenų, kad ieškovė būtų pateikusi tokį įspėjimą atsakovei iš anksto, t. y. prieš pateikdama pranešimą apie vienašalį sutarties nutraukimą.

26. Pažymėtina, kad ir toje pačioje ieškovės cituojamoje kasacinio teismo nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, pateikiamas bendro pobūdžio išaiškinimas, jog sprendžiant, ar vienašalis sutarties nutraukimas yra teisėtas, be sutarties nutraukimo pagrindų egzistavimo, svarbu taip pat nustatyti, ar sutartis nutraukta nustatyta tvarka. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti kitai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 20 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 24 punktas).

27. Taigi ir šiuo aspektu ieškovė pažeidė vienašalio sutarties nutraukimo tvarką, nes iš anksto neinformavo atsakovės apie ketinimą vienašališkai nutraukti Sutartį.

28. Ketvirta, nagrinėjamoje byloje aktualus ir reikšmingas aspektas yra tai, kad, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, Sutartį ieškovė nutraukė 2022-03-18, prieš tai gavusi 2022-03-04 ir 2022-03-09 atsakovės įspėjimus apie ketinimą nutraukti sutartį. Toks ieškovės elgesys, teisėjų kolegijos vertinimu, bendrame situacijos kontekste (kai iki ieškovės vienašalio sutarties nutraukimo 2022-03-18, atsakovė ėmėsi jai įmanomų priemonių siekiant išsiaiškinti ieškovės poziciją ir realų ieškovės pasirengimą/galimybes dėl tolesnio Sutarties vykdymo, ir jau buvo pareiškusi ieškovei įspėjimą apie ketinimą vienašališkai nutraukti Sutartį dėl atsakovės netinkamo elgesio vykdant sutartinius įsipareigojimus; pirmosios instancijos teismo sprendimo 30, 32, 35, 36, 38, 40, 42, 43, 44, 46, 48 punktuose nustatytos faktinės aplinkybės), nelaikytinas sąžiningu ir rūpestingu. Taigi ieškovės apeliacinio skundo argumentai esą atsakovės pranešimas apie sutarties nutraukimą, tėra pseudopranešimas, pareikštas po ieškovės pranešimo apie sutarties nutraukimą, laikytina subjektyvia ieškovės nuomone, nepagrįsta tai patvirtinančiais pakankamais ir objektyviais įrodymais, patvirtinančiais priešingas faktines aplinkybes nei buvo nustatytos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

29. Penkta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ne tik į Sutarties nuostatas, tačiau ir į šalių elgesį po Sutarties sudarymo, Sutarties vykdymo metu, šalių tarpusavio (ne)bendradarbiavimą. Tokios aplinkybės yra svarbios, be kita ko, siekiant nustatyti tikruosius, o ne deklaruojamus, šalių ketinimus.

30. Iš ieškovės apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad ieškovės pozicija tokia, jog atsakovė tik imitavo bendradarbiavimą, o ieškovės elgesys negalėjo būti vertinamas ieškovės nebendradarbiavimo pareigos išraiška po to, kai atsakovė pati pažeidė Sutartį (jos įvykdymo terminą), nes ieškovės teisės atsisakyti priimti prievolės įvykdymą imperatyviai įtvirtintos ir įstatyme (CK 6.63 straipsnio 5 dalis, 6.319 straipsnio 2 dalis), dėl to pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė nevykdė sutartinių įsipareigojimų atsakovei (sprendimo 61 punktas), kylančių iš Sutarties 3.1, 3.2 punktų, taip pat sprendime nurodytos aplinkybės, susijusios su šalių susirašinėjimu, vykusiu po to, kai atsakovė pažeidė termino prievolę neturi teisinės reikšmės.

31. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad, be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog byloje tarp šalių kilo ginčas dėl šalių Sutarties (ne)tinkamo vykdymo ir iš to galinčių kilti teisinių pasekmių (pvz., avanso ieškovei (ne)grąžinimo), priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju teisiškai reikšmingomis laikytinos ir aplinkybės, susijusios su šalių susirašinėjimu ir po 2021-12-15, ir su ieškovės sutartinių įsipareigojimų atsakovei, kylančių iš Sutarties 3.1, 3.2 punktų, (ne)vykdymu. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė tokioms aplinkybėms dėmesio ginčijamame sprendime ir jas vertino.

32. Pažymėtina, kad ir tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad atsakovė pažeidė savo prievolės vykdymą – praleido jos įvykdymo terminą, su kuo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo sutikti (apie tai išsamiau pasisakoma šio procesinio sprendimo 35 punkte ir dalyje dėl atsakovės apeliacinio skundo), tai savaime neeliminuoja kitos sutarties šalies bendradarbiavimo pareigos vykdymo. Kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, abi sutarties šalys turi bendradarbiauti ir dėti visas pastangas sutarčiai išsaugoti, jei būtina – ją modifikuoti, nepakeičiant susitarimo esmės ir nepadarant sutarties nepatrauklios nė vienai iš šalių, o sutarties nutraukimas yra ultima ratio (liet. paskutinė priemonė). Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad sutarties nutraukimo, esant jos neįvykdymui, įskaitant netinkamą įvykdymą ir termino praleidimą, reglamentavimas CK įtvirtina tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamo favor contractus (prioritetas sutarties vykdymui) principo taikymą nacionalinėje teisėje. Šis principas reiškia, kad šalys turi siekti išsaugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimą naudoti tik kaip ultima ratio (paskutinė priemonė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

33. Nagrinėjamu atveju, nors ieškovė laikosi pozicijos, kad tai atsakovė pirma pažeidė sutartinius įsipareigojimus (praleido terminą pristatyti prekes), tačiau pastebėtina, kad ieškovė jokių pretenzijų atsakovei dėl to nereiškė iki to laiko, kol gavusi 2022-02-01 atsakovės pranešimą (kuriuo atsakovė informavo ieškovę, jog nameliai pagaminti ir pas ją saugomi nuo 2021 m. gruodžio mėnesio, kad nepavyksta susisiekti su ieškovės atstovu, kad ieškovė nėra paruošusi vietos namelių statymui, kad nameliai užima vietą atsakovės gamybinėse patalpose, kad atveš juos ieškovei ir sumontuos 2022-02-08. Taip pat, remdamasi sutarties 3.1 ir 3.2 punktais, pareikalavo ieškovės iki 2022-02-03 atsiųsti nuotraukas, iš kurių matytųsi, kad yra tinkamas privažiavimas prie namelių statymo vietos bei tinkamai įrengti pamatai namelių statymui, bei paprašė iki 2022-02-08 sumokėti 23 000 Eur, remiantis sutarties 2.5.2 punktu), ieškovė pareikalavo sumokėti 29 379,15 Eur delspinigių už vėlavimą pristatyti namelius.

34. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu atsakovė ir būtų pirma pažeidusi sutartinę prievolę, ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga bei sąžininga, turėjo ne pradėti vengti bendradarbiauti su atsakove ar deklaratyviai tvirtinti apie pasirengimą priimti namelius, nepateikiant jokių tai patvirtinančių duomenų atsakovei (net ir po pastarosios ne kartą išreikštų atitinkamų prašymų), o priešingai – kuo įmanoma greičiau informuoti (įspėti) atsakovę apie savo poziciją dėl galimo sutarties pažeidimo, ketinimo taikyti delspinigių institutą ir Sutarties nutraukimą, tokiu būdu siekiant sudaryti kuo palankesnes galimybes išvengti abiem šalims bet kokių didesnių nuostolių. Tuo atveju, jeigu ieškovė ketino atsisakyti priimti prievolės įvykdymą, ji apie tai turėjo pareigą ir nedelsiant informuoti atsakovę, o ne ignoruoti atsakovės prašymus pateikti patvirtinimus apie ieškovės realų pasirengimą priimti prekes ir už jas sumokėti ar į tokius atsakovės prašymus atrašinėti deklaratyviais teiginiais, nesudarančiais objektyvaus pagrindo atsakovei jais tikėti, juo labiau po to, kai atsakovė savo iniciatyva ir lėšomis ėmėsi priemonių aiškintis (pvz., pati vyko į prekių pristatymo vietą dviem skirtingais adresais, kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo), ar ieškovė yra tinkamai pasirengusi priimti prekes.

35. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog ieškovė savo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad atsakovė pažeidė Sutarties terminą iki 2021 m. gruodžio 15 d. parduoti Prekes, nes nei 2021 m. gruodžio 15 d., nei kada nors vėliau pati ieškovė nebuvo pasirengusi priimti iš atsakovės namelius, tuo pažeisdama Sutarties 3.2 punktą. Teisėjų kolegijos vertinimu, labiau tikėtina ir logiška, kad tuo atveju, jeigu ieškovė nebūtų vengusi vykdyti Sutarties ir priimti prekių, ji būtų tinkamai tam pasiruošusi, kaip tai buvo numatyta Sutartyje, ir pateikusi atsakovei tai patvirtinančius duomenis, o ne tik deklaratyviai teigusi, kad yra pasiruošusi be jokių konkrečių patvirtinimų.

36. Pažymėtina, kad sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.38 straipsnio 3 dalis, 6.200 straipsnio 2 dalis). Sutartyje esant aiškiai aptartam šalių susitarimui, kad ieškovė turi įsirengti pamatus/pagrindus nameliams pastatyti, atsakovės prašymas pateikti patvirtinimą, kad ši ieškovės prievolė įvykdyta, atitinka Sutarties sąlygas ir pagrindinius sutarčių vykdymo principus. Bendradarbiavimo principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas įvykdyti prievolę, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis. Bendradarbiavimo pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę ir nepriimti atliktų darbų bei nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus. Kadangi namelių transportavimo paslauga yra brangi paslauga, vadovaujantis Sutarties sąlygomis ir bendradarbiavimo principu atsakovė turėjo teisę prašyti ieškovės pateikti nuotraukas, siekiant įsitikinti, kad ieškovė yra pasirengusi priimti namelių pristatymo ir pastatymo paslaugą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovės elgesys, kai ji prašė ieškovės pateikti konkrečius patvirtinimus dėl tinkamo pagrindo / pamatų nameliams įrengimo, atitinka bonus pater familias kriterijų, nes tokiu būdu atsakovė sudarė galimybes išvengti dar didesnių galimų nuostolių, susijusių su namelių transportavimu ir galimu pažeidimu juos pastatant ant netinkamai tam parengto ar visai neįrengto pagrindo, juo labiau po to, kai ieškovė nepatvirtino atsisakanti garantijų tuo atveju, jeigu nameliai būtų pristatyti be tinkamai įrengto pagrindo.

37. Nors ieškovė ir tvirtina, kad pagrindui nebuvo būtinas specialus pamatas, tačiau, kaip atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, siekiant namelius pastatyti ir sujungti buvo reikalingas bent koks nors pagrindas (sprendimo 62 punktas). Teismas neturėjo pareigos detalizuoti koks konkretus pagrindas yra tinkamas, teismui nagrinėjamu atveju pakako įvertinti tai, kad ieškovė nebuvo įrengusi jokio pagrindo, nors pagal Sutartį buvo įsipareigojusi tai padaryti. Pažymėtina ir tai, kad Sutarties priede Nr. 3, buvo aiškiai nurodyti tokiam pagrindui taikytini kriterijai, taigi mažai tikėtina, kad, kaip teigia ieškovė, jog toks pagrindas galėjo būti padėtas jau vietoje statant namelius. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė apskritai turėjo paruošusi pagrindui reikalingas medžiagas, tinkamas namelių pastatymui ir sujungimui.

38. Ieškovės apeliaciniame skunde išreikšta pozicija dėl to, kad atsakovė nepareiškė jokio reikalavimo, susijusio su avansu, todėl neturi teisės į jį, taip pat laikytina nepagrįsta.

39. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo 55 punkte aiškiai nustatė faktinę aplinkybę, kad šalių sutartyje numatyta: „5.6. Pardavėjas turi teisę vienašališkai nutraukti šią Sutartį ne teismo tvarka nemokėdamas jokių baudų: 5.6.1. Pirkėjui nevykdant ir/ar netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal šią Sutartį, jeigu toks netinkamas vykdymas trukdo Pardavėjui tinkamai įgyvendinti šia Sutartimi prisiimtas prievoles arba yra akivaizdu, kad dėl tokio trukdymo jos nebus tinkamai įgyvendintos. Tokio sutarties nutraukimo atveju, Pardavėjas turi teisę pasilikti Pirkėjo sumokėtus mokėjimus ir per protingą terminą reikalauti atlyginti kitus dėl tokio nutraukimo patirtus nuostolius, kiek jų nepadengia avansinis mokestis <...> 5.8. Pirkėjas supranta ir patvirtina, kad jam be pateisinamos priežasties vėluojant priimti Prekes/Paslaugas ir/ar pasirašyti priėmimo - perdavimo aktą šioje Sutartyje nustatyta tvarka ilgiau nei 15 (penkiolika) dienų ar elgiantis taip, kad minėtas Prekių/Paslaugų perdavimas yra nepagrįstai apsunkinamas ar pasidaro neįmanomas, Pardavėjas turi teisę nutraukti šią Sutartį, pasilikti Pirkėjo sumokėtus mokėjimus ir reikalauti apmokėti už pagamintas Prekes/Paslaugas, taip pat sumokėti delspinigius bei padengti kitus dėl tokio nutraukimo Pardavėjo patirtus nuostolius, kurių nepadengia mokėjimai ir delspinigiai.“; sprendimo 61 punkte nustatė, jog Sutarties 3.2 punktas numato, kad pirkėjas privalo užtikrinti, jog iki prekių pristatymo į paslaugų atlikimo vietą dienos būtų paruošti tinkami pamatai/pagrindai (pirkėjo kaštais) prekėms pastatyti, kurie atitiktų technines charakteristikas, nurodytas sutartyje ir jos prieduose. Jei pirkėjas neužtikrina šios sąlygos, pardavėjas turi teisę atsisakyti atlikti paslaugas iki tol, kol pamatai/pagrindai bus tinkamai paruošti, o pirkėjas turi atlyginti pardavėjui visus dėl to atsiradusius nuostolius, įskaitant darbo jėgos ir mechanizmų prastovas.

40. Taigi Sutarties 3.2 punktu ieškovė įsipareigojo užtikrinti, jog iki prekių pristatymo į paslaugų atlikimo vietą dienos būtų paruošti tinkami pamatai/pagrindai, o Sutarties 5.6.1 papunkčiu ir 5.8 punktu šalys aiškiai susitarė, kad ieškovei neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų arba įvykdžius juos netinkamai, atsakovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, pasilikti ieškovės atliktus mokėjimus ir reikalauti apmokėti už pagamintus namelius, taip pat sumokėti delspinigius bei atlyginti kitus dėl tokio nutraukimo patirtus nuostolius, kurių nepadengia atliktas mokėjimas bei delspinigiai. Šios Sutarties sąlygos šalims įgijo įstatymo galią (CK 6.189 straipsnis).

41. Nors ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės argumentai apie avanso prigimtį, funkciją, teisinę reikšmę liko neįvertinti, pažymėtina, kad teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną šalies argumentą, pakanka įvertinti ir pasisakyti dėl ginčo esminių aspektų.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagal byloje esančių įrodymų visumą, įskaitant video medžiagą, nuotraukas bei antstolių faktinių aplinkybių protokolus, pagrįstai nustatė, tinkamai įvertino ir padarė motyvuotas išvadas dėl Sutarties 3.2 punkte nustatytų ieškovės prievolių pažeidimo (pirmosios instancijos teismo sprendimo 62, 64, 66 punktai) ir iš to kylančių teisinių pasekmių. Kadangi ginčo šalys Sutarties 5.6.1 papunkčiu ir 5.8 punktu buvo iš anksto susitarusios dėl prievolės neįvykdymo pasekmių, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovė turi teisę pasilikti ieškovės sumokėtą 12 000 Eur sumą, kuri pripažintina kaip iš anksto šalių aptartos netesybos ieškovės prievolės neįvykdymo atveju.

43. Ieškovei nepateikus įrodymų, kad yra įvykdžiusi savo prievolę, nepatvirtinus atsakovei, kad savo prievolę ketina iš tiesų vykdyti (nors atsakovė ne kartą teiravosi), atsakovė, įsitikinusi, kad vieta nameliams pastatyti nėra parengta (pati nuvykusi į vietą bei antstolei konstatavus šias faktines aplinkybes), įspėjo ieškovę apie ketinimą nutraukti Sutartį ir galiausiai ją nutraukė vadovaujantis šalių iš anksto nustatytomis sąlygomis dėl Sutarties nutraukimo. Teisėtai nutraukusi Sutartį iš esmės dėl nuo ieškovės priklausančių aplinkybių, atsakovė pagal Sutartį įgijo teisę pasilikti ieškovės sumokėtą avansą.

44. Kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė avanso, ieškovės reikalavimas dėl 175,56 Eur palūkanų taip pat laikytinas nepagrįstu.

45. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl avanso ir palūkanų, kurią ieškovė kvestionuoja, yra pagrįsta ir teisėta.

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas, priešingai nei mano ieškovė, objektyviai įvertino įrodymų visumą ir priėmė aiškiai ir pakankamai motyvuotą sprendimą dalyje dėl avanso ir palūkanų, nurodydamas konkrečius ir aiškius argumentus, dėl kurių vienos šalies esminius argumentus ir įrodymus laiko pagrįstais, o kitos atmeta, tačiau kitoje dalyje (dėl delspinigių priteisimo) pirmosios instancijos teismas nebuvo nuoseklus ir atliko ne visiškai tinkamą įrodymų vertinimą, dėl ko sprendimas tapo ne visiškai aiškus ir galėjo susidaryti įspūdis dėl sprendimo prieštaringumo. Vis dėlto, tai savaime nedaro nepagrįstu ar neteisėtu teismo sprendimo ieškovės skundžiamoje sprendimo dalyje. Pažymėtina, kad ieškovės kitoks aplinkybių fragmentinis vertinimas ir situacijos interpretavimas šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju nepaneigia pirmosios instancijos teismo atlikto bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo ir išvadų dalyje dėl avanso ir palūkanų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, išanalizavusi bylos medžiagą bei skundžiamą teismo sprendimą, nenustatė pagrindo nepritarti ieškovės apeliaciniu skundu ginčijamoje teismo sprendimo dalyje atliktam įrodymų vertinimui ir padarytoms išvadoms dėl avanso ir palūkanų nepriteisimo ieškovei.

47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl avanso ir palūkanų yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

48. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 6 000 Eur delspinigių už 2021-12-16 – 2022-01-04 laikotarpį ir 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

49. Atsakovės apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 6 000 Eur delspinigių už 2021-12-16 – 2022-01-04 laikotarpį, nes netinkamai įvertino aplinkybę, kad būtent ieškovė yra pažeidusi šalių sutartinius santykius, netinkamai sprendė, kad atsakovė vėlavo pristatyti namelius, neteisingai įvertino aplinkybę, kad būtent pati ieškovė ilgą laiką atsakovei nepagrįstai trukdė įvykdyti sutartį. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą su tokia atsakovės pozicija nesutinka, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė pažeidė sutartinės prievolės įvykdymo terminą, t. y. modulinių namelių nepristatė iki 2021-12-15, todėl pagrįstai sprendė, kad atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei delspinigius. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės motyvai yra pagrįsti, atsakovės argumentai atmestini.

50. Vadovaujantis CK 6.220 straipsniu, šalis, kuri atsižvelgdama į aplinkybes tikisi, kad kita šalis gali iš esmės pažeisti sutartį, turi teisę iš pastarosios šalies pareikalauti patvirtinti, kad ši sutartį įvykdys tinkamai. Šalis gali sustabdyti savo sutartinių prievolių vykdymą tol, kol kita sutarties šalis patvirtina, kad ji sutartį tikrai įvykdys tinkamai (1 dalis). Jeigu šio nurodyto patvirtinimo šalis negauna per protingą terminą, ji gali sutartį nutraukti (2 dalis). CK 6.256 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu.

51. Byloje nustatyta, kad Sutarties 3.2 punktu ieškovė įsipareigojo užtikrinti, jog iki prekių pristatymo į paslaugų atlikimo vietą dienos būtų paruošti tinkami pamatai/pagrindai (pirkėjo kaštais) prekėms pastatyti, kurie atitiktų technines charakteristikas, nurodytas sutartyje ir jos prieduose. Jei pirkėjas neužtikrina šios sąlygos, pardavėjas turi teisę atsisakyti atlikti paslaugas iki tol, kol pamatai/pagrindai bus tinkamai paruošti, o pirkėjas turi atlyginti pardavėjui visus dėl to atsiradusius nuostolius, įskaitant darbo jėgos ir mechanizmų prastovas.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagal pirmosios instancijos teismo visapusiškai ištirtą bylos medžiagą galima daryti pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų tinkamai įvykdžiusi Sutarties 3.2 punkte numatytą įsipareigojimą ir iki 2021-12-15 būtų paruošusi tinkamus pamatus/pagrindus prekėms (moduliniams nameliams) pastatyti. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieškovė šį įsipareigojimą būtų apskritai įvykdžiusi. Taigi vertinant tokias aplinkybes ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo kontekste, taip pat reikšmingos aplinkybės, susijusios ir su šalių elgesiu, tarpusavio (ne)bendradarbiavimu (ne)vykdant sutartinius įsipareigojimus ir po 2021-12-15. Byloje nustačius faktinę aplinkybę, kad ieškovė neįvykdė Sutarties 3.2 punkte numatyto įsipareigojimo (nei iki 2021-12-15, nei vėliau), loginiu požiūriu akivaizdu, jog ieškovė niekada nebuvo sudariusi tinkamų sąlygų ir galimybės atsakovei įvykdyti pastarosios priešpriešinę prievolę – Sutartyje numatytu terminu pristatyti ieškovei modulinius namelius.

53. Pažymėtina, jog aplinkybę, kad ieškovė buvo tinkamai pasiruošusi priimti prekes jau iki 2021-12-15 ir tokiu būdu sudariusi realią galimybę atsakovei įvykdyti pastarosios priešpriešinę prievolę (pristatyti prekes ieškovei iki 2021-12-15), tačiau nepaisant ieškovės pasiruošimo priimti prekes, atsakovė jų laiku būtų nepristačiusi, tokiu būdu pažeisdama atitinkamus sutartinius įsipareigojimus (t. y. pristatyti prekes ieškovei iki 2021-12-15), turėjo įrodyti ieškovė, nes ji pateikė ieškinį, kuriuo, be kita ko, reikalavo priteisti delspinigius už atsakovės prievolės pristatyti prekes ieškovei įvykdymo termino pažeidimą, taigi turėjo pateikti ir tokį reikalavimą pagrindžiančius objektyvius ir pakankamus įrodymus (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad sutarties įvykdymo termino praleidimas savaime nereiškia sutarties pažeidimo. Taigi šiuo konkrečiu atveju, kadangi atsakovės prievolės vykdymas priklausė nuo ieškovės prievolės įvykdymo, ieškovė turėjo įrodyti, jog ji savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau nepaisant to, atsakovė praleido terminą pristatyti namelius Sutartyje numatytu terminu, dėl ko atsirado pagrindas reikalauti delspinigių. Ieškovė tokių duomenų nepateikė, tokių duomenų nebuvo nustatyta ir bylos nagrinėjimo teisme metu.

54. Vertinant loginiu sistemiu požiūriu, pažymėtina, kad Sutarties 3.2 punkte numatyto ieškovės įsipareigojimo įvykdymas tiesiogiai nuo atsakovės įsipareigojimo pristatyti ieškovei namelius nepriklausė, o atsakovės įsipareigojimas pristatyti prekes ieškovei buvo tiesiogiai susijęs su ieškovės tinkamu pasiruošimu priimti šias prekes. Byloje nėra objektyvių ir pakankamų įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė būtų pažeidusi Sutarties terminą pristatyti namelius ne dėl nuo pačios ieškovės priklausančių priežasčių. Taigi atsakovės pareigos neįvykdymas pristatyti prekes atsakovei iki 2021-12-15 negali būti vertinamas Sutarties termino pažeidimu dėl nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, ir dėl to negali sukelti jai neigiamų pasekmių taikant delspinigių institutą.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad atsižvelgiant į byloje esančią medžiagą, įskaitant video medžiagą, nuotraukas bei antstolių faktinių aplinkybių protokolus (sprendimo 42, 49 punktai), ieškovė neįvykdė sutartinio įsipareigojimo paruošti pagrindą nameliams statyti (sprendimo 62 punktas), byloje įrodyta aplinkybė, kad ieškovė nevykdė sutarties 3.2 punkto sąlygos, ieškovė pati netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus (sutarties 3.2 punktą), taip trukdė atsakovei įgyvendinti jos sutartimi prisiimtas prievoles (sprendimo 66 punktas), ieškovė, nevykdydama savo prievolės, nepagrįstai pasinaudojo sutartine teise skaičiuoti delspinigius bei siekė įsigyti namelius kuo pigiau jų dalies kainą įskaitydama su delspinigių sąskaita (sprendimo 70 punktas), o ieškovės daugkartiniai teiginiai atsakovei, kad yra viską paruošusi, neatitiko faktinės padėties, teiginiai, kad yra įvykdžiusi sutartinius įsipareigojimus, nepagrįsti, deklaratyvūs (sprendimo 64 punktas).

56. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino, kad šalių atstovų teikiamų raštų 2022-02-01 – 2022-03-22 vieni kitiems turinys patvirtina ieškovės nebendradarbiavimą su atsakove – ji neatsakė į užduodamus klausimus, nepateikė konkretaus atsakymo dėl savo sutartinio įsipareigojimo parengti pagrindą nameliams (nors žadėjo jį įrengti – sprendimo 28 punktas), apsiribojo tik abstrakčiu atsakymu, jog viskas yra paruošta, tačiau įrodymų atsakovei neteikė. Teismui taip pat nepateikti įrodymai apie pasirengimą priimti namelius sutartyje nurodytu adresu. Atsakovei siūlant pristatyti namelius, nesant parengto pagrindo, ir atsisakyti dėl to garantijos (sprendimo 38 punktas), ieškovė nepateikė patvirtinimo sutinkanti su šia sąlyga. Sprendimo 39 punkte nurodytos aplinkybės rodo, kad garantijų pirkėjas atsisakyti nenorėjo (sprendimo 64 punktas).

57. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo iš esmės kitaip vertinti tokių byloje esančių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir įrodymų bei daryti priešingas išvadas dėl jų. Tačiau teisėjų kolegija negali sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pagal bylos medžiagą nustatyta, jog atsakovė vėlavo 20 dienų pristatyti modulinius namelius ieškovei, dėl ko atsakovei kyla pareiga mokėti ieškovei delspinigius. Tokia teismo išvada nėra nuosekli vertinant ją byloje nustatytų aplinkybių ir įrodymų visumos kontekste ir prieštarauja patikimais ir objektyviais byloje esančiais įrodymais nustatytai aplinkybei, kad būtent dėl nuo pačios ieškovės priklausančių aplinkybių atsakovė apskritai negalėjo pristatyti prekių ieškovei (dėl ko atsakovė galiausiai Sutartį nutraukė). Taigi vertinant nagrinėjamą situaciją sisteminiu loginiu požiūriu, šiuo atveju atsakovė negalėjo būti pripažinta pažeidusia prievolę pristatyti namelius iki tol, kol pati ieškovė nebuvo pasiruošusi jų tinkamai priimti, kaip tai buvo numatyta Sutartyje ir jos prieduose.

58. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ne visiškai tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančius įrodymų vertinimą (CPK 185 straipsnis), dėl ko šioje dalyje priėmė neteisingą sprendimą, kurį yra pagrindas naikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį dalyje dėl delspinigių iš atsakovės priteisimo atmesti. Atmetus reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, negali būti priteisiamos ir 6 procentų metinės procesinės palūkanos, skaičiuotinos už priteistą sumą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl procesinės bylos baigties

59. Nagrinėjamoje byloje dėl esminių apeliacinių skundų aspektų pasisakyta. Kiti apeliacinių skundų argumentai nebeturi teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pareigos detaliai atsakyti į kiekvieną šalių argumentą.

60. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ginčijamoje sprendimo dalyje, kuria atmetė ieškovės reikalavimus dėl avanso ir palūkanų priteisimo, tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančių įrodymų visumą ir aplinkybes, motyvuotai ir aiškiai dėl jų pasisakė, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso ir materialinės teisės normas bei priėmė pakankamai motyvuotą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti ieškovės apeliacinio skundo argumentais skundžiamoje sprendimo dalyje nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61. Pirmosios instancijos teismas atsakovės ginčijamoje sprendimo dalyje, kuria teismas priteisė iš atsakovės ieškovei delspinigius ir procesines palūkanas, ne visiškai tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, dėl ko šioje dalyje neteisingai išsprendė bylą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje pripažintinas nepagrįstu ir neteisėtu, dėl ko yra pagrindas jį šioje dalyje naikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį šioje dalyje atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, kad atmetus ieškovės ieškinį dėl delspinigių priteisimo, bendrame bylos nagrinėjimo kontekste atmestinas visas ieškovės ieškinys, nes pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovės ieškinys buvo tenkintas tik dalyje dėl delspinigių priteisimo, o kitoje dalyje (dėl avanso ir palūkanų priteisimo) buvo atmestas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 5 dalyje numatyta, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

63. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteisiamos. Tenkinus atsakovės apeliacinį skundą, jai atlygintinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

64. Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 68 Eur žyminį mokestį. Tai patvirtina 2023-03-06 lėšų pervedimo nurodymas. Atsakovė patyrė 3630 Eur advokato pagalbos išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimu, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2023-03-10, 2023-03-27 PVM sąskaitos faktūros, 2023-03-13, 2023-04-11 mokėjimo nurodymų išrašai). Pirmosios instancijos teisme atsakovė patyrė 5474,74 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 363 Eur kitų išlaidų (už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą).

65. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas tenkinamas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 5837,74 Eur (5474,74 Eur + 363 Eur) pirmosios instancijos teisme ir 3698 Eur (68 Eur + 3630 Eur) apeliacinės instancijos teisme priteisiamos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „D.“ apeliacinį skundą atmesti. Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „P.“ apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta priteisti ieškovei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „P.“ 6000 Eur delspinigių už 2021-12-16 – 2022-01-04 laikotarpį ir 6 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (6000 Eur) nuo ieškinio teismui padavimo dienos 2022-06-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą– ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „D.“ ieškinį dalyje dėl 6000 Eur delspinigių priteisimo atmesti. Tauragės apylinkės teismo 2023 m. vasario 6 d. sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pakeisti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2022-06-27 preliminarų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2892-761/2022: ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „D.“ ieškinį atmesti.“

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 5837,74 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „P.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „D.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 3698 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Raimonda Andrulienė Irma Čuchraj Aušra Maškevičienė