Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Estijos Respublikos bendrovės „Global E. C.“ OU prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje Estijos Respublikos Talino administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. 3-16-1448, suinteresuotas asmuo – Estijos Respublikos mokesčių ir muitų valdyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Estijos Respublikos Talino administracinis teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. 3-16-1448, patvirtino ieškovės Estijos Respublikos bendrovės „Global E. C.“ OU (toliau – „Global E. C.“ OU) ir atsakovės Estijos Respublikos mokesčių ir muitų valdybos 2016 m. gruodžio 5 d. kompromisą (taikų susitarimą), pagal kurį šalys susitarė dėl šių pagrindinių sąlygų:Užbaigti Estijos Respublikos Talino administraciniame teisme nagrinėjamą administracinę bylą kompromisu;Atsakovė įsipareigoja pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovės ne rezidentams fiziniams asmenims A. J. (asmens kodas Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) G. J. (asmens kodas Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) ir L. S. (asmens kodas Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. padarytos išmokos, atspindimos palūkanomis ir išmokos deklaruotos INF 12 formoje. Atsakovė patvirtina, kad tiki deklaruotų duomenų tikslumu ir nemano, jog reikia keisti ieškovės pateiktų mokesčių deklaracijų formose INF 12 už 2013- 2014 metus pateiktus duomenis. Sandorio mokesčių lengvata Estijoje šiuo metu nėra įrodyta, todėl nėra pagrindo sandorį įvertinti iš naujo. Ieškovės išmokėtų palūkanų pervertinimas į dividendus ar „Dividendų ir iš nuosavo kapitalo išmokėtų išmokų gavėjų deklaracijos“ INF 1 formos reikalavimas nėra reikalingas.Užbaigiant teismo procesą kompromisu, visas proceso išlaidas šalys padengia pačios ir reikalavimų, susijusių su proceso išlaidų atlyginimu, viena kitos atžvilgiu nereiškia.Pareiškėja Estijos Respublikos bendrovė „Global E. C.“ OU pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui prašymą pripažinti Lietuvos Respublikoje 2016 m. gruodžio 7 d. Estijos Respublikos Talino administracinio teismo sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. 3-16-1448.Pareiškėja prašyme nurodė, kad Estijos Respublikos Talino administracinis teismas nagrinėjo administracinę bylą Nr. 3-16-1448 dėl dividendų apmokestinimo ir iš nuosavo kapitalo išmokėtų išmokų gavėjų deklaracijų teikimo. 2016 m. gruodžio 5 d. šalys susitarė dėl kompromiso (taikaus susitarimo), kuris Talino administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu buvo patvirtintas, nagrinėjama administracinė byla nutraukta. Nurodytas Talino administracinio teismo sprendimas yra tiesiogiai ir betarpiškai susijęs su šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracine byla Nr. el-1109-764/2017, kurioje dalyvauja tie patys asmenys ir ginčas sprendžiamas dėl to paties dalyko. Talino administracinio teismo sprendimu buvo užbaigtas ginčas dėl „Global E. C.“ OU išmokėtų palūkanų trims fiziniams asmenims, kurie yra Lietuvos rezidentai, perkvalifikavimo į dividendus. Patvirtintame kompromise Estijos Respublikos Mokesčių ir muitų valdyba pripažino, kad neturi pretenzijų „Global E. C.“ OU dėl palūkanų apmokestinimo ir nėra pagrindo jas perkvalifikuoti į dividendus. Lietuvoje vykstančiame mokestiniame teisminiame ginče Lietuvos mokesčių administratorius siekia lygiai tas pačias palūkanas lygiai tokiu pačiu būdu perkvalifikuoti į dividendus ir atitinkamai juos antrą kartą apmokestinti. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių ES ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 4 straipsniu, (i) prašomas pripažinti Talino administracinio teismo sprendimas yra pripažintinas pagal ES reglamentus, tačiau (ii) ES reglamentai nenustato tokių kaip prašomo pripažinti Talino administracinio teismo sprendimo pripažinimo procedūrų įgyvendinimo tvarkos, todėl toks teismo sprendimas Lietuvos Respublikoje pripažintinas pagal CPK LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2T-94/2010).Lietuvos apeliacinis teismas, rengdamasis civilinės bylos nagrinėjimui, išsiuntė suinteresuotam asmeniui Estijos Respublikos mokesčių ir muitų valdybai pareiškėjos prašymo su priedais kopijas, pranešimą apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, taip pat informavo apie teisę pateikti atsiliepimą bei įrodymus, pagrindžiančius atsiliepime nurodytas aplinkybes. Suinteresuotas asmuo Estijos Respublikos mokesčių ir muitų valdyba pateikė atsiliepimą į „Global E. C.“ OU prašymą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjos prašomas pripažinti Talino administracinio teismo nutarimas dėl teisminio proceso baigimo administracinėje byloje Nr. 3-16-1448 klaidingai vadinamas teismo sprendimu. Pagal Estijos Respublikos Administracinio proceso kodekso 156 straipsnio 1 dalį, teismo sprendimas yra teisminio proceso eigoje priimtas teisminis susitarimas, kuriuo skundas yra išsprendžiamas iš esmės. To paties kodekso 178 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas nutartimi išsprendžia byloje dalyvaujančių asmenų procesinius prašymus bei vadovauja procesui. Įstatyme nustatytais atvejais teismas gali bylą išspręsti nutartimi, pavyzdžiui, tuo atveju, kai priima skundo atsiėmimą ar patvirtintą kompromisą (Estijos Respublikos Administracinio proceso kodekso 152 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Talino administracinio teismo išnagrinėtoje byloje Nr. 3-16-1448 nėra priimtas teismo sprendimas (išsprendus bylą iš esmės), kaip teigia pareiškėja, o yra baigtas teisminis procesas nutartimi, patvirtinus šalių sudarytą kompromisą (taikų susitarimą). Kompromiso sudarymo klausimus reglamentuoja Administracinio proceso kodekso 154 straipsnis. Šiuo atveju svarbios aplinkybės, kad pareiškėja „Global E. C.“ OU pateikė Talino administraciniam teismui skundą, kuriame prašė nustatyti, kad „Global E. C.“ OU neprivalo teikti mokesčių deklaracijų TSD priedo 7 ir INF 12 dėl A. J., G. J. ir L. S. 2013 m. balandžio 1 d. sudarytų skolinių obligacijų žymėjimo sutarčių pagrindu sumokėtų palūkanų laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Bylos nagrinėjimo metu Mokesčių ir Muitinės departamentas laikėsi pozicijos, kad dėl „Global E. C.“ OU skunde aprašytų sandorių mokestinis patikrinimas nėra atliktas, todėl šių sandorių ir deklaracijų teisinis tikrumas galėtų būti pasiektas tik mokesčių administratoriaus pateiktu sprendimu dėl mokesčių mokėjimo ar pranešimu apie mokestinių procedūrų baigimą, jei nebus nustatytos pareigą mokėti mokesčius keičiančios aplinkybės. Teismas negali pradėti vykdyti mokesčių administratoriaus užduočių ar atlikti mokestines procedūras, todėl „Global E. C.“ OU neturi teisės teikti skundo su tokiais reikalavimais. Po tokios pozicijos pateikimo teismui prasidėjo „Global E. C.“ OU ir Mokesčių ir Muitinės departamento derybos dėl teisminio proceso baigimo susitarimu ar kompromisu. Teismui pateiktoje kompromiso (taikos) sutartyje Mokesčių ir Muitinės departamentas įsipareigojo išduoti pažymą, patvirtinančią, kad A. J., G. J. ir L. S. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atliktos išmokos yra pateiktos kaip palūkanos ir jos yra deklaruotos formoje INF 12. Kompromise Mokesčių ir Muitinės departamentas patvirtino, kad daro prielaidą, jog „Global E. C.“ OU deklaruoti duomenys yra teisingi, todėl nereikalauja pakeisti 2013 m. – 2014 metais pateiktus duomenis. Nurodyto sandorio mokesčio lengvata Estijoje šiuo metu nėra įrodyta ir dėl to nėra pagrindo pervertinti sandorį. Kompromiso 2 ir 3 punktus reikėtų aiškinti taip, kad vadovaujantis Estijoje galiojančio Mokesčių administravimo įstatymo 82 straipsniu, mokesčių administratorius, tikrindamas mokesčių mokėjimo pareigos įvykdymą ir nustatydamas mokesčius, pirmiausiai vadovaujasi mokesčių mokėtojo pateiktomis deklaracijomis, mokesčių mokėtojo buhalterinės apskaitos duomenimis ir kitais jo paties atliktais bei su jo veikla susijusiais skaičiavimais. Jeigu mokesčių administratoriui kyla įtarimų dėl pateiktų duomenų tikrumo, jis surenka papildomus įrodymus. Mokesčių deklaracijose pateikti duomenys yra teisingi tol, kol nėra įrodyta priešingai. „Global E. C.“ OU atžvilgiu nėra atlikta mokestinių patikrinimų dėl aukščiau nurodytiems Lietuvos piliečiams atliktų išmokų. Mokesčių ir Muitinės departamentas kompromiso sutartyje patvirtino, kad sandorio mokesčio lengvata Estijoje nėra šiuo metu įrodyta ir dėl to nėra pagrindo pervertinti sandorį. Remiantis išdėstytu, nėra teisingi pareiškėjos argumentai, kad Talino administracinio teismo sprendimu buvo baigtas ginčas dėl „Global E. C.“ trims fiziniams asmenims sumokėtų palūkanų perkvalifikavimo dividendais. Talino administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje nebuvo esminio ginčo dėl „Global E. C.“ OU Lietuvos piliečiams sumokėtų palūkanų perkvalifikavimo į dividendus.Pareiškėja „Global E. C.“ OU, atsiliepdama į suinteresuoto asmens Estijos Respublikos mokesčių ir muitų valdybos atsiliepime nurodytus argumentus, paaiškino, kad suinteresuotas asmuo nereiškia jokių prieštaravimų dėl Talino administracinio teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje, taip pat neįrodinėja aplinkybių, kurių pagrindu galėtų būti atsisakoma pripažinti šį teismo sprendimą (CPK 810 straipsnis), todėl jo argumentai, kad Talino administracinis teismas priėmė ne sprendimą, bet nutartimi patvirtino šalių kompromiso (taikos) sutartį, neturi reikšmės nagrinėjamai bylai. Priešingai nei teigia suinteresuotas asmuo, prašomas pripažinti Talino administracinio teismo sprendimas tiesiogiai ir betarpiškai susijęs su šiuo metu Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama administracine byla, kurioje siekiama nustatyti, ar „Global E. C.“ OU A. J. išmokėtos palūkanos gali būti perkvalifikuojamos į dividendus. Talino administracinio teismo byloje šalys sudarė susitarimą, kuriame suinteresuotas asmuo pripažino, kad nėra pagrindo „Global E. C.“ OU išmokėtų palūkanų A. J., G. J. ir L. S. perkvalifikuoti į dividendus.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas

Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimas ir leidimas vykdyti reiškia tai, kad jo galia išplečiama iš kilmės valstybės į pripažįstančiąją valstybę, kurioje jis įgyja res judicata ir prejudicinę galią. Sprendimas, kuris yra pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti, pripažinusioje valstybėje tampa vykdytinas, t. y. turi būti vykdomas vykdymo vietos valstybės teisės aktuose nustatyta tvarka – tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip vykdymo valstybėje priimtas teismo procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-695/2016).Užsienio valstybių teismų, taip pat kitų valstybės institucijų (išskyrus Europos Sąjungos valstybių narių) priimtų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti tvarka nustatyta CPK 809–817 straipsniuose. Pagal CPK 810 straipsnį, įtvirtinantį teisės normų konkurencijos taisyklę, taikomą nagrinėjant užsienio valstybių teismų sprendimų pripažinimo Lietuvos Respublikoje klausimus, užsienio teismų sprendimai yra pripažįstami tarptautinių sutarčių pagrindu, o nesant sutarties – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 810 straipsnyje nustatytomis sąlygomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2012). Užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo procedūros metu patikrinamas tik ją reglamentuojančiame teisės akte nustatytų nepripažinimo pagrindų egzistavimas, užsienio valstybės teismo sprendimas iš esmės neperžiūrimas, nevertinamas jo teisėtumas ir pagrįstumas. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalimi, Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai, kai Europos Sąjungos reglamentuose numatyta šių teismų sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūrų įgyvendinimo tvarka, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų, šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytą tvarką. Jeigu Europos Sąjungos reglamentai nenustato Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūrų įgyvendinimo tvarkos, tačiau pagal Europos Sąjungos reglamentus yra reikalaujama šiuos sprendimus pripažinti ir leisti juos vykdyti, šie sprendimai pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius.Nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikoje prašoma pripažinti Estijos Respublikos Talino administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. 3-16-1448, kuriuo patvirtintas pareiškėjos ir suinteresuoto asmens kompromisas (taikus susitarimas), pagal kurį Estijos Respublikos mokesčių ir muitų valdyba įsipareigojo pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad „Global E. C.“ OU A. J., G. J. ir L. S. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atliktos išmokos yra pateiktos kaip palūkanos ir jos yra deklaruotos formoje INF 12. Prašomą pripažinti teismo sprendimą priėmusi užsienio valstybė yra Europos Sąjungos narė, todėl šiam teismo sprendimui pripažinti turėtų būti taikomi Europos Sąjungos reglamentai, jeigu tokiuose reglamentuose būtų numatyta tokio pobūdžio teismo sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūrų įgyvendinimo tvarka.Remiantis 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (Briuselis I) 1 straipsniu, šis reglamentas taikomas civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį; jis netaikomas mokesčių, muitų ar administracinėms byloms arba valstybės atsakomybei už veiksmus ir neveikimą vykdant valstybės įgaliojimus (acta iure imperii). 2003 m. lapkričio mėn. 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo (Briuselis II bis) nuostatomis reguliuojamos jurisdikcijos, teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo klausimai šeimos bylose. Kitų Europos Sąjungos teisės aktų, kuriuose būtų nustatytas specialus reguliavimas dėl Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų, priimtų ginčuose, kylančiuose iš mokestinių ar kitokių administracinių teisinių santykių, pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūrų įgyvendinimo tvarkos, nėra.Remiantis Lietuvos Respublikos, Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos sutartimi (toliau – Trišalė sutartis) dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių, susitariančiosios šalys tarpusavyje pripažįsta ir vykdo įsiteisėjusius teisingumo įstaigų sprendimus civilinėse ir šeimos bylose, taip pat nuosprendžius dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Trišale sutartimi Lietuvos valstybė nėra susitarusi dėl teismų sprendimų, priimtų ginčuose, kilusiuose iš mokestinių ar kitokių administracinio teisinio pobūdžio santykių, pripažinimo ir vykdymo, todėl prašomas pripažinti Talino administracinio teismo sprendimas pagal Trišalės sutarties nuostatas negali būti užsienio valstybių (Estijos Respublikos ir Latvijos Respublikos) teismo sprendimų pripažinimo objektas Lietuvos Respublikoje.Kadangi Europos Sąjungos reglamentai ir Trišalė sutartis nenustato Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų, priimtų ginčuose, kylančiuose iš mokestinių ar kitokių administracinių teisinių santykių, pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūrų įgyvendinimo tvarkos, nagrinėjamu atveju Talino administracinio teismo sprendimo pripažinimo Lietuvos Respublikoje klausimas sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius, kuriuose nėra numatyta, kad nustatyta teismų sprendimų ar kitų pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytinų dokumentų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūra taikoma tik civilinėse bylose, kuriose nagrinėjami (išnagrinėti) civilinio teisinio pobūdžio santykiai (ginčai). Be to, kaip minėta, pagal Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį jeigu Europos Sąjungos reglamentai nenustato Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūrų įgyvendinimo tvarkos, šie sprendimai pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas.CPK 811 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad prašymai dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo (atsisakymo pripažinti sprendimą) turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, kartu su prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo pareiškėjas turi pateikti prašomą pripažinti užsienio teismo sprendimą ir šio sprendimo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, patvirtinimą, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, taip pat įrodymus, kad šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kartu su prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo pateikė: (1) prašomą pripažinti Estijos Respublikos Talino administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. 3-16-1448, taip pat šio sprendimo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą; (2) teismo patvirtinimą, kad suinteresuotas asmuo elektroniniu būdu gavo prašomą pripažinti teismo sprendimą; (3) teismo patvirtinimą, kad prašomas pripažinti teismo sprendimas 2016 m. gruodžio 28 d. įsiteisėjo. Kaip minėta, prašomu pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimu buvo patvirtintas šalių kompromisas (taikus susitarimas), todėl abejonių dėl to, kad byloje dalyvaujantis suinteresuotas asmuo buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu iškeltą administracinę bylą bei turėjo realias galimybes gintis nuo jam pareikštų reikalavimų, nėra.Teismas, įvertinęs šias aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjos prašymas atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, sprendžia, kad pareiškėja pateikė visus procedūros dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti inicijavimui ir išnagrinėjimui reikalingus dokumentus. CPK 810 straipsnio 1 dalis nustato, kad pripažinti užsienio teismo sprendimą gali būti atsisakyta, jeigu: 1) sprendimas nėra įsiteisėjęs pagal tos valstybės, kurioje jis yra priimtas, įstatymus; 2) pagal Lietuvos Respublikos teisę ar tarptautinės sutarties nuostatas byla priskirtina išimtinei Lietuvos Respublikos ar trečiosios valstybės teismų kompetencijai; 3) šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, nebuvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu nebuvo sudarytos procesinės gynybos galimybės, o tais atvejais, kai ji nebuvo veiksni – tinkamo atstovavimo galimybės; 4) užsienio teismo sprendimas, kurio pripažinimo yra prašoma, nėra suderinamas su Lietuvos Respublikos teismo sprendimu, priimtu byloje tarp tų pačių šalių; 5) sprendimas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintai viešajai tvarkai; 6) užsienio valstybės teismas, priimdamas sprendimą, išsprendė klausimus dėl Lietuvos Respublikos piliečio veiksnumo ar teisnumo, atstovavimo pagal įstatymą, šeiminių turtinių ar paveldėjimo teisinių santykių ir tai prieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautinei privatinei teisei, išskyrus atvejus, kai Lietuvos teismai byloje būtų priėmę tokį patį sprendimą. Sutiktina su pareiškėjos pozicija, kad suinteresuotas asmuo nepateikė jokių argumentų, kurie galėtų būti pagrindas atsisakyti pripažinti Talino administracinio teismo sprendimą Lietuvos Respublikoje, t. y. neįrodinėja aplinkybių, kuriomis remiantis pripažinti šį teismo sprendimą galėtų būti atsisakyta (CPK 810 straipsnis). Suinteresuotas asmuo savo nesutikimą su pareiškėjos prašymu iš esmės grindžia argumentais, kad Talino administracinis teismas priėmė ne sprendimą (kuris priimamas bylą išnagrinėjus iš esmės), bet nutartimi patvirtino šalių kompromisą (taikų susitarimą), kuriame jis įsipareigojo tik pateikti pažymą, patvirtinančią, jog „Global E. C.“ OU A. J., G. J. ir L. S. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atliktos išmokos yra pateiktos kaip palūkanos ir jos yra deklaruotos formoje INF 12. Suinteresuoto asmens teigimu, prašomu pripažinti Talino administracinio teismo sprendimu nebuvo baigtas ginčas dėl „Global E. C.“ OU nurodytiems trims fiziniams asmenims sumokėtų palūkanų kvalifikavimo dividendais.Kaip minėta, pareiškėja pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad prašomas pripažinti Talino administracinio teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Talino administracinio teismo sprendimu buvo patvirtintas privataus ir viešojo subjektų kompromisas (taikus susitarimas), kuriuo iš esmės buvo nustatytas tik faktas, kad „Global E. C.“ OU A. J., G. J. ir L. S. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atliktos išmokos yra pateiktos kaip palūkanos ir jos yra deklaruotos formoje INF 12, kas patvirtina, jog byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai (CPK 784-786 straipsniai). Bylos duomenys patvirtina, kad abi šalys dalyvavo teisminiame procese, joms buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos iškėlimą bei proceso metu buvo sudarytos tinkamos procesinės gynybos galimybės. Šių aplinkybių suinteresuotas asmuo neginčija. Išnagrinėjus šioje civilinėje byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis, nenustatyta, kad Lietuvos Respublikoje dėl to paties teisinio ginčo tarp tų pačių šalių ankščiau buvo priimtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Talino administracinio teismo sprendimo pripažinimas Lietuvos Respublikoje prieštarautų viešajai tvarkai. Pagal CPK 816 straipsnio 2 dalį užsienio valstybės teisme patvirtintos taikos sutartys pripažįstamos Lietuvos Respublikoje pagal tas pačias taisykles (CPK VII dalies LX skyriaus ketvirtasis skirsnis), kurios nustatytos ir užsienio teismų sprendimų, priimtų dėl ginčo esmės, pripažinimui Lietuvos Respublikoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta CPK 810 straipsnio 1 dalyje numatytų užsienio teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų.Teismas, pasisakydamas dėl suinteresuoto asmens argumentų, susijusių su tuo, kad prašomu teismo sprendimu buvo patvirtintas kompromisas (taikus susitarimas), tačiau neišspręstas ginčas dėl pareiškėjos trims fiziniams asmenims sumokėtų išmokų (palūkanų) perkvalifikavimo į dividendus, pažymi, jog kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, jog sprendžiant užsienio teismo ar arbitražo sprendimo pripažinimo klausimą nėra tikrinamas tokio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas (CPK 810 straipsnio 4 dalis), o tik patikrinama, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų. Užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra – tai patikrinimas, ar nėra sprendimo nepripažinimo pagrindų, sprendžiant šį klausimą, negali būti iš naujo nustatinėjami bylos faktai bei tikrinama, ar užsienio valstybės teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Todėl prašymą dėl užsienio valstybės sprendimo pripažinimo nagrinėjantis teismas neturi tikrinti, ar teisingai užsienio valstybės teismas pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, jo kompetencijos ribos – patikrinimas, ar nėra tarptautinėje sutartyje ar kitame teisės akte (įstatyme, reglamente, kt.) nustatytų pagrindų sprendimo nepripažinti ir neleisti jo vykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2001, 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2009). Prašomu pripažinti Talino administracinio teismo sprendimu iš esmės tik buvo patvirtintas faktas, kad „Global E. C.“ OU A. J., G. J. ir L. S. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. atliktos išmokos yra pateiktos kaip palūkanos ir jos yra deklaruotos formoje INF 12. Taigi prašomu pripažinti teismo sprendimu iš esmės nebuvo išspręstas ginčas, o tik patvirtintas šalių sudarytas kompromisas, kuriame šalys ir buvo susitarusios dėl tokio fakto patvirtinimo. Sprendžiant šio užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo klausimą teismas neturi kompetencijos tikrinti, ar patvirtinus šalių kompromisą galutinai buvo išspręstas jų ginčas dėl nurodytiems trims fiziniams asmenims sumokėtų palūkanų perkvalifikavimo dividendais, ar šalys teisingai aiškina patvirtinto fakto esmę ir jo (ne)sukeliamas teisines pasekmes. Todėl suinteresuoto asmens argumentai, susiję su administracinėje byloje kilusio ginčo išnagrinėjimu iš esmės bei patvirtinto fakto sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės prašomo Talino administracinio teismo pripažinimui Lietuvos Respublikoje. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atsisakyti pripažinti Estijos Respublikos Talino administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. 3-16-1448 (CPK 810 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 809-814 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos prašymą tenkinti.

Pripažinti Lietuvos Respublikoje Estijos Respublikos Talino administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. 3-16-1448, kuriuo patvirtintas ieškovės Estijos Respublikos bendrovės „Global E. C.“ OU ir atsakovės Estijos Respublikos mokesčių ir muitų valdybos 2016 m. gruodžio 5 d. kompromisas (taikus susitarimas).

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir per tris mėnesius gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.