- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-03
- Bylos Nr.
- 1A-417-923/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49113-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- A. K.
- Advokatai
- Eglė Šovienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 5 (penkerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, A. K. paskirtos šios baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ketveriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 27 d., bei turto konfiskavimas, išieškant iš A. K. valstybės naudai konfiskuotino automobilio „Volkswagen CC“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 6 040 Eur.
Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) A. K. pripažintas recidyvistu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. K. nuteistas už tai, kad 2023 m. gruodžio 25 d. apie 19.01 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Volkswagen CC“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, tai yra 19.52 val. jam nustatytas 2,07 promilių neblaivumas.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisinti, nesant įrodytos veikos sudėties, bei panaikinti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones.
2.1. Skunde A. K. nurodo, jog apylinkės teismo nuosprendis yra priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, objektyviai nenustačius visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, išvadas dėl kaltės grindžiant netiesioginiais duomenimis, subjektyviais vertinimais ir prielaidomis.
2.2. Nuteistojo įsitikinimu, byloje esantys įrodymai neįrodo, kad būtent jis 2023 m. gruodžio 25 d. vairavo automobilį „Volkswagen CC“. Anot apelianto, liudytojo E. L. parodymai ir tarnybinis pranešimas patvirtina tik tai, kad policijos pareigūnas įvykio vietoje rado stovintį automobilį „Volkswagen CC“, kuriame jis (nuteistasis) sėdėjo (miegojo) neblaivus. Tačiau E. L. parodymuose ir tarnybiniame pranešime nėra nurodyta, kad jis matė koks asmuo vairavo šį automobilį 2023 m. gruodžio 25 d. apie 19 val. Liudytojas tik pagal matomą situaciją spėjo (numanė), kad automobilį galėjo vairuoti jis (A. K.). Nors E. L. nurodė gavęs pranešimą, jog medikai, važiuodami į iškvietimą, rado nuo kelio nuvažiavusį automobilį, kurį sustabdė pamatę, kad prie vairo sėdi neblaivus vairuotojas, paėmė iš jo raktelius, patys negalėjo laukti policijos, todėl prie jų privažiavusiam kažkokiam pašaliniam asmeniui padavė raktelius ir liepė laukti policijos, tačiau tokio E. L. pasakojimo nepatvirtina jokie byloje surinkti duomenys. Tariami medikai, kurie neva matė asmenį, vairavusį automobilį „Volkswagen CC“, nėra nustatyti ir apklausti. Taip pat nėra nustatyti ir pašaliniai asmenys, kurie neva iš medikų perėmė automobilio raktelius. Liudytojas E. T. taip pat nenurodė matęs, kad automobilį „Volkswagen CC“ aktualiu momento vairavo būtent jis (A. K.). Jis tik spėjo, kad taip galėjo būti. Taigi, nei vienas liudytojas nenurodė matęs jį vairuojantį automobilį. Taip pat byloje nėra vaizdo įrašo, kuris galėtų patvirtinti šią aplinkybę. Priešingai, iš vaizdo įrašų ir liudytojų parodymų matyti, kad jis tik sėdėjo transporto priemonėje, jos niekaip nevairavo, ko ir negalėjo būti, nes joje nebuvo užvedimo raktelio.
2.3. Toliau skunde A. K. teigia, jog liudytojo D. B. parodymai neginčytinai nepatvirtina, kad jis (nuteistasis) duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui suvokė ir prisiminė jų turinį, davė juos laisva valia, nes ikiteisminio tyrimo pareigūnas (D. B.) prieš apklausą specialiomis priemonėmis (alkoholio matuokliu ir t.t.) nevertino ir nefiksavo galimo alkoholio ir vaistų poveikio jo psichinės sveikatos būklei. Nuteistasis pažymi, jog jis yra nurodęs, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė parodymus apsvaigęs nuo vaistų ir alkoholio mišinio. Tokie jo parodymai nepaneigti. Kiti bylos duomenys ((duomenys neskelbtini) išvada, paskirti medikamentai, (duomenys neskelbtini) epizodas) leidžia pagrįstai abejoti jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, patikimumu. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas nepatikrino asmens sąmoningos būklės, o tai reiškia, kad parodymai galėjo būti duoti nesuvokiant savo veiksmų reikšmės. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalį ir BPK 20 straipsnio 4-5 dalis, tokie parodymai negali būti laikomi patikimais ir pakankamais apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Ypač nesant jokių kitų tiesioginių įrodymų dėl kaltės, kaip kad šiuo atveju.
2.4. Dar skunde A. K. nurodo, jog policijos įvykių registras ir įvykio vietos apžiūros protokolas leidžia spręsti kada ir kur buvo pastebėtas automobilis „Volkswagen CC“, tačiau jie neidentifikuoja automobilio vairuotojo. Tuo tarpu Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad jis (nuteistasis) buvo neblaivus, kai buvo sulaikytas pareigūnų, tačiau ne tuo metu, kai automobilis dalyvavo eisme ir nuvažiavo nuo kelio. Be to, nustatytas girtumas savaime neįrodo vairavimo fakto.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundą negauta.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos BPK 320 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendžio pateikė nuteistasis, kuris nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei prašo panaikinti skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį ir jį išteisinti.
6. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš šio straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad, sprendžiant, ar asmens veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, pakanka nustatyti, jog asmuo atliko bent vieną iš komentuojamame straipsnyje numatytų alternatyvių veiksmų, t. y. vairavo neblaivus arba mokė praktinio vairavimo, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš pirmame šios nutarties punkte nurodytų žemesnės instancijos teismo įrodytomis pripažintų A. K. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybių matyti, kad apeliantas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,07 promilių neblaivumas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Iš byloje surinktų įrodymų (liudytojais byloje apklaustų policijos pareigūnų E. L., E. T. parodymų, E. T. tarnybinio pranešimo, Policijos registruojamų įvykių registro duomenų) matyti, kad apie tai, jog kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) kaimu, nuo kelio yra nuvažiavusi transporto priemonė, kurios vairuotojas neblaivus, policijos pareigūnams 2023 m. gruodžio 25 d. 19.01 val. pranešė Greitosios medicinos pagalbos tarnybos operatorė. Pastarajai šią aplinkybę nurodė pro šalį į iškvietimą vykusi Greitosios medicinos pagalbos brigada. Nuvykę nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai E. L. ir E. T. rado prie važiuojamosios kelio dalies stovintį automobilį „Volkswagen CC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojo vietoje buvo A. K.. Kad būtent apeliantas sėdėjo šios transporto priemonės vairuotojo vietoje patvirtina ne tik E. L. ir E. T. parodymai bei E. T. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, tačiau ir policijos pareigūnų nešiojamais vaizdo registratoriais padaryti vaizdo įrašai. Remiantis Neblaivumo nustatyto aktu taip pat nustatyta, jog patikrinus nuteistojo neblaivumą alkotesteriu 2023 m. gruodžio 25 d. 19.32 val. jam buvo nustatytas 2,15 promilių girtumas, o atlikus pakartotinį patikrinimą po 20 minučių, t. y. 19.52 val. – 2,07 promilių neblaivumas.
8. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme aptarti A. K. neblaivumo patikrinimo specialia technine priemone rezultatai nebuvo kvestionuojami. Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis neginčijo ir visiškai objektyviu įrodymu – vaizdo įrašu – nustatyto fakto, jog būtent jis sėdėjo už automobilio „Volkswagen CC“ vairo, kuomet į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai. Tačiau pirmosios instancijos teisme apeliantas nurodė, kad įvykio dieną, būdamas namuose, susipyko su sugyventine, po ko į sulčių pakelį persipylė degtinę, išgėrė kelias tabletes tuo metu jam išrašytų (duomenys neskelbtini) vaistų, ir kas vyko toliau, tame tarpe ir kaip išėjo iš namų, kur važiavo automobiliu ir ar jį vairavo, neprisimena. Tai yra, teisme A. K. nepatvirtino kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavęs automobilį „Volkswagen CC“. Būtent, kad šis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – transporto priemonės vairavimas – nėra įrodytas byloje surinktais įrodymais, akcentuojama ir nuteistojo apeliaciniame skunde.
9. Teisiamojo posėdžio protokolų turinys, o taip pat ir E. T. tarnybinio pranešimo turinys patvirtina skundo teiginį, kad nė vienas iš byloje apklaustų į įvykio vietą nuvykusių policijos pareigūnų (t. y. nei E. L., nei E. T.) nenurodė matę apeliantą vairavus automobilį „Volkswagen CC“. Automobilio vairavimo faktas ir tuo metu jį valdęs asmuo nebuvo užfiksuotas ir kokiomis nors vaizdą įrašančiomis priemonėmis. Ikiteisminio tyrimo metu bei bylą nagrinėjant teisme taip pat nebuvo nustatyti bei apklausti Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie pastebėję neblaivų vairuotoją apie tai pranešė Greitosios medicinos pagalbos tarnybos operatorei ir paprašė šią informaciją perduoti policijai, ar kokie kiti asmenys, kurie būtų paliudiję, jog automobilį „Volkswagen CC“ 2023 m. gruodžio 25 d. apie 19.01 val. vairavo A. K.. Vis tik, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad net ir nesant tiesioginių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų, apeliantas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį buvo nuteistas pagrįstai. Daryti neabejotiną išvadą, kad būtent A. K., o ne koks nors kitas asmuo 2023 m. gruodžio 25 d. apie 19.01 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Volkswagen CC“, šiuo atveju visiškai pakanka byloje surinktų netiesioginių įrodymų, kuriuos patvirtina ir paties A. K. dar įvykio vietoje policijos pareigūnams duoti paaiškinimai ir jo, kaip įtariamojo, apklausos metu duoti parodymai.
Žemesnės instancijos teismas
10. Visų pirma pažymėtina, kad Policijos registruojamų įvykių registro išraše, aprašant įvykio aplinkybes, nebuvo nurodyta, jog apie tai, kad kelyje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) kaimu, nuo kelio yra nuvažiavusi transporto priemonė, kurios vairuotojas neblaivus, pranešusi Greitosios medicinos pagalbos tarnybos operatorė būtų paminėjusi, kad toje transporto priemonėje yra daugiau nei vienas asmuo. Tokia aplinkybė nenustatyta ir perklausius byloje esančio telefoninio pranešimo Bendrajam pagalbos centrui garso įrašą. Iš liudytojų E. L. ir E. T. parodymų bei jų nešiojamų vaizdo registratorių įrašų taip pat matyti, kad įvykio vietoje buvo surastas tik A. K., kuris sėdėjo būtent už automobilio vairo. Byloje esantys vaizdo įrašai, o taip pat ir Neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys patvirtina, jog A. K. judesiai buvo nekoordinuoti, jam buvo sudėtinga išlipti iš automobilio „Volkswagen CC“ to paprašius policijos pareigūnams, todėl manyti, jog šį automobilį iš tiesų vairavo kitas asmuo ir tik vėliau, kai ji buvo sustabdyta Greitosios medicinos pagalbos brigados, apeliantas persėdo į vairuotojo vietą, tokiam veiksmui nebuvus jokios logiškos priežasties, nėra jokio pagrindo. Juo labiau, kad nei įvykio vietoje, kuri prie pat laukų ir aplink kurią nėra jokių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų, nei šalia jos nebuvo jokių kitų žmonių. Pastebėtina ir tai, kad teisme A. K. nenurodė ir to, kad 2023 m. gruodžio 25 d. jo namuose kas nors svečiavosi. Pats nuteistasis taip pat paaiškino, kad automobilio rakteliai, jam išeinant iš namų buvo jo striukės kišenėje, automobilis stovėjo prie namų esančioje aikštelėje. Be to, apeliantas parodė, kad sekančią dieną sugyventinė jam pasakojo, jog išėjęs iš namų jis dar kurį laiką rūkė prie laiptinės, o paskui dingo. Kad sugyventinė būtų jam sakiusi, kad tuo metu prie laiptinės buvo koks nors kitas asmuo, su kuriuo A. K. būtų bendravęs, taręsis dėl jo (nuteistojo) pavėžėjimo, jis nenurodė. Atmestina ir prielaida, kad tokį asmenį jis galėjo sutikti eidamas link automobilio, kadangi šis, kaip parodė pats apeliantas, stovėjo prie pat namų. Sujungus minėtų nustatytų aplinkybių visumą (tai, kad iš namų su automobilio rakteliais A. K. išėjo vienas, pakeliui jokių asmenų jis nesutiko, būtent jis buvo rastas sėdintis transporto priemonės vairuotojo sėdynėje, kai aplink jokių kitų žmonių nebuvo, be to, ir pranešant apie neblaivų vairuotoją nebuvo paminėta, kad transporto priemonėje yra daugiau asmenų) į vientisą loginę grandinę teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad automobilį neblaivus 2023 m. gruodžio 25 d. apie 19.01 val. (duomenys neskelbtini), vairavo nuteistasis, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.
11. Be to, iš policijos pareigūnų nešiojamais vaizdo registratoriais padarytų vaizdo įrašų matyti, kad įvykio vietoje A. K. ne vieną kartą patvirtino, kad būtent jis vairavo automobilį „Volkswagen CC“, pats nurodė, jog jį sustabdė „greitukė“, paaiškino, kad tą dieną namuose vartojo alkoholį ir susipykęs su drauge nusprendė išvažiuoti iš jų. Apie kokį nors kitą asmenį, vairavusį jo nuomotą automobilį, ar bent jau važiavusį kartu su juo, nuteistasis nė neužsiminė. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. taip pat pripažino savo kaltę. Apklausiamas 2023 m. gruodžio 27 d., t. y. po nagrinėjamo įvykio praėjus dviem dienoms, jis nurodė, kad 2023 m. gruodžio 18 d. kreipėsi pas savo šeimos gydytoją, kuris jam išrašė vaistus nuo (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kuriuos šiuo metu vartoja. Vieną tabletę šio vaisto buvo išgėręs ir 2023 m. gruodžio 25 d. ryte. Tą dieną namuose jis susipyko su drauge, dėl ko jis labai pergyveno ir maždaug apie 17 val., pasiėmęs iš baro 0,5 l talpos viskio „Ballantine‘s“ butelį, išėjo iš namų. Tuo metu automobilio „Volkswagen CC“ rakteliai buvo jo striukės kišenėje. Lauke, stovėdamas prie namo, jis vienas išgėrė beveik visą butelį viskio, dar labiau susinervino. Tuomet sėdo į automobilį ir kažkur važiavo. Kaip ir kur jis važiavo, nepamena. Prisimena, kad priešais jį stovėjo policijos pareigūnai, kurie patikrino jo neblaivumą alkotesteriu.
12. Pirmosios instancijos teisme paklaustas kodėl pakeitė savo pirminius parodymus, A. K. tikino, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu jis buvo neblaivus (tą rytą išgėrė apie pusę litro degtinės) bei pavartojęs (duomenys neskelbtini) vaistų, todėl apskritai nesuprato ką veikia policijoje, tyrėjui pats beveik nieko nepasakojo, tik jam pritardamas linksėjo galva, jo apklausos protokole užfiksuoti parodymai yra sukurti paties ikiteisminio tyrimo pareigūno. Tai, kad parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė alkoholio bei vaistų poveikyje, A. K. pažymi ir apeliaciniame skunde, teigdamas, kad dėl to jo pirminiai parodymai negali būti laikomi patikimais ir pakankamais apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Vertindama šį skundo argumentą, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai nėra vieninteliai įrodymai, kuriais grindžiama jo kaltė. Antra, tokia nuteistojo nurodyta jo parodymų pakeitimo priežastimi vadovautis nėra jokio pagrindo, kadangi ji prieštarauja apelianto apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusio tyrėjo D. B. parodymams. Liudytoju apklaustas D. B. teisme parodė, kad, atliekant jo apklausą, A. K. atrodė adekvatus, neužuodė nuo jo ir alkoholio kvapo. Jis taip pat patikino, jog geba atskirti asmenis apsvaigusius nuo psichiką veikiančių medžiagų. D. B. paneigė ir nuteistojo versiją, kad parodymai protokole buvo surašyti ne iš jo (A. K.) žodžių, o sukurti paties liudytojo. Pažymėtina, jog pastaroji A. K. nurodyta aplinkybė, prieštarauja ne tik D. B. parodymams, bet ir yra nelogiška tuo aspektu, jog įtariamojo apklausos protokole užfiksuota, kad nuteistasis nurodė, jog automobilį „Volkswagen CC“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) jis įgijo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, už jį kas mėnesį nuo 2023 metų balandžio mėnesio moka po 308 Eur, ko tyrėjas negalėjo žinoti, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakymas su dokumentais, susijusiais su šio automobilio perleidimu A. K., ikiteisminio tyrimo įstaigoje buvo gauti jau po nuteistojo apklausos. Apklausos protokole taip pat užfiksuota daug detalių apie nuteistojo gydymąsi, jam paskirtus vaistus, nurodyta kontaktinė jo sugyventinės informacija, ko tyrėjas taipogi negalėjo žinoti. Detalūs bei išsamūs A. K. parodymai dėl pastarųjų aplinkybių akivaizdžiai patvirtina, kad, priešingai, nei apeliantas tikino teisme bei akcentuoja apeliaciniame skunde, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis suvokė apie ką yra apklausiamas bei gebėjo duoti teisingus parodymus.
13. Pripažinti nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nepatikimais ir jais nesivadovauti pagrindo nesudaro ir kita skunde nurodoma aplinkybė – tai, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (duomenys neskelbtini) teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, jog A. K. nusikalstamos veikos įvykdymo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kadangi tam pačiame ekspertizės akte konstatuota ir tai, jog nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti, dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, duoti teisingus parodymus apie nusikaltimo aplinkybes.
14. Remdamasi aukščiau nurodytais motyvais, o taip pat įvertinusi ir tai, kad nuteistojo parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme buvo nenuoseklūs, nelogiški ir prieštaringi (kodėl jie laikytini tokiais yra itin išsamiai argumentuota skundžiamame nuosprendyje, šie argumentai apeliaciniu skundu nekvestionuojami, todėl šioje nutartyje nebus kartojami), teisėjų kolegija, kaip ir žemesnės instancijos teismas, nuteistojo teisme pateiktus paaiškinimus atmeta ir vertina tik kaip gynybinę jo versiją, pateiktą siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
15. Apeliaciniame skunde A. K. nurodo ir tai, kad Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, jog jis buvo neblaivus, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, tačiau ne tuo metu, kai automobilis dalyvavo eisme ir nuvažiavo nuo kelio, tuo iš esmės neigdamas kito jam inkriminuoto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvųjį požymį – neblaivumą, nuo kurio už transporto priemonės vairavimą neblaiviam asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė. Nors nuteistojo neblaivumas alkotesteriu pirmą kartą buvo patikrintas 19.32 val., antrąjį 19.52 val., taigi nuo kaltinime nurodyto transporto priemonės vairavimo laiko praėjus atitinkamai ne mažiau kaip 31 minutei ir 51 minutei, tačiau įvertinusiai tai, kad antrojo patikrinimo metu buvo užfiksuotas mažesnis A. K. girtumo laipsnis, kas rodo alkoholio šalinimo iš organizmo, o ne jo pasisavinimo procesą, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad automobilio „Volkswagen CC“ vairavimo metu nuteistojo neblaivumas negalėjo būti mažesnis nei nurodytas kaltinime – 2,07 promilės.
16. Atsižvelgusiam į apeliantui nustatyto neblaivumo laipsnį, o taip pat ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam dar iki šio įvykio jis buvo baustas Lietuvos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) nustatyta tvarka, apeliacinės instancijos teismui nekyla jokių abejonių ir dėl to, kad nuteistasis veikė tiesiogine tyčia – jis neabejotinai žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant apsvaigusiam nuo alkoholio, suvokė, kad tokios būsenos, nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto, negali vairuoti transporto priemonės, suvokė daromos nusikalstamos veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti.
17. Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinktų, pirmosios instancijos teisme tiesiogiai ištirtų bei šiame aukštesnės instancijos teismo nuosprendyje aptartų įrodymų pakanka A. K. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Šių įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad transporto priemonę – automobilį „Volkswagen CC“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 25 d. apie 19.01 val. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai jam nustatytas neblaivumo laipsnis viršijo 1,5 promilės, vairavo ne koks kitas asmuo, o apeliantas. Tokiais veiksmais A. K. realizavo visus nusikaltimo, už kurio padarymą buvo nuteistas, požymius. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas jo veiksmus pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė. Todėl naikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo.
18. Nors skunde A. K. paskirta bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės nėra ginčijamos, vis tik, skundu jis prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tam tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018).
19. Patikrinusi nuosprendį bausmės skyrimo aspektu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas A. K. bausmę, visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė bei įvertino tinkamai ir paskyrė nuteistajam teisingą bausmę. Apeliantas, be skundžiamo nuosprendžio, buvo teistas dar aštuonis kartus, tame tarpe ir už nepilnamečio išžaginimą. Nusikaltimą, dėl kurio padarymo jis pripažintas kaltu šiuo atveju, A. K. įvykdė dar pilnai neatlikęs 2020 m. kovo 12 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu, jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, praėjus vos savaitei po to, kai pagal (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininko 2023 m. gruodžio 15 d. sprendimą jam buvo leista nuo 2023 m. gruodžio 18 d. iki 2024 m. kovo 15 d. likusią laisvės atėmimo bausmę atlikti namuose. Neigiamai A. K. charakterizuoja ir baustumo ANK nustatyta tvarka faktas – praeityje apeliantas buvo baustas ne tik už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tačiau ir už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvertintina ir tai, kad nors nuteistojo įvykdyta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, tačiau jis nusikalto šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, savo veiksmais kėlė grėsmę ne tik savo, tačiau ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir netgi gyvybei, transporto priemonę vairavo tamsiu paros metu, kas tik padidino šios veikos pavojingumą. Be to, buvo pripažinta viena A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu), o atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, jog skundžiamu nuosprendžiu A. K. pagrįstai paskirta griežčiausia BK 281¹ straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos terminą nustatant mažesnį už vidurkį.
20. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. gegužės 13 d. nuosprendžiu A. K. taip pat buvo paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 4 metams bei turto konfiskavimas. Padarytų baudžiamojo įstatymo pažeidimų, skiriant šias poveikio priemones, nenustatyta. Kaip jau minėta, šiuo atveju nebuvo nustatyta apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jis teisme kaltu neprisipažino, dėl padarytos nusikalstamos veikos nesigailėjo, savo elgesio kritiškai nevertino. Be to, jau buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tuo metu jam nustatytas girtumo laipsnis –1,4 promilės – buvo vidutinis ir labai artimas tam, nuo kurio kyla jau baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgiant į tai ir kitas jau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, laikyti nustatytą uždraudimo naudotis specialia teise terminą kaip aiškiai per ilgą ar neproporcingą bei pažeidžiantį BK 68 straipsnio nuostatas, nėra jokio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta ir tai, kad jam inkriminuotą nusikaltimą nuteistasis įvykdė naudodamas automobiliu „Volkswagen CC“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) kuris BK 72 straipsnio prasme laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone ir yra priskirtinas konfiskuotinam turtui. Kadangi ši transporto priemonė priklausė trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, o sąlygų konfiskuoti ne nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui priklausančią transporto priemonę apylinkės teismas nenustatė, jis pagrįstai nusprendė išieškoti iš A. K. šio automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotos transporto priemonės vertę pirmosios instancijos teismas nustatė pagal į bylą pateiktą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažymą, kurioje nurodoma, jog vidutinė tokio automobilio vertė yra 6 040 Eur. Nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurias nustačius, būtų galima teigti, kad tokio dydžio piniginės sumos išieškojimas būtų aiškiai neproporcinga ir neteisinga priemonė skirtina už padarytą pavojingą teisės pažeidimą.
21. Kauno apygardos teisme 2025 m. liepos 22 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį A. K., sudaro 118,75 Eur, ir šios išlaidos turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.
22. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).
23. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau spręsdama proceso išlaidų priteisimo iš A. K. klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsidarbinęs nebuvo. Taip pat neaišku, ar galimybė dirbti A. K. bus užtikrinta laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jam atliekant paskirtą 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis neturi savo vardu registruotų transporto priemonių ar nekilnojamojo turto, į kurį galėtų būti nukreiptas priverstinis proceso išlaidų išieškojimas. Sprendžiant šį klausimą, atsižvelgtina ir į tai, jog šiuo atveju apeliantui buvo paskirta turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 6 040 Eur – išieškojimas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už A. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme, iš A. K. nepriteisti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.