Panevėžio apygardos teismo nutartis

2020-11-18 · Civilinė byla Nr. e2A-727-425/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-07-22Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-11-11Panevėžio apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2020-11-18Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-18
Bylos Nr.
e2A-727-425/2020
Teisminio proceso Nr.
2-16-3-00302-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė, Birutė Valiulienė
Ieškovas
B. U.
Civilinė byla Nr. e2A-727-425/2020.Teisminio proceso Nr. 2-16-3-00302-2020-1.Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.5.1.; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. U. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3441-452/2020 pagal ieškovės B. U. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ dėl grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti jos atleidimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtu, grąžinti į darbą, priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos.

2. Nurodė, kad 2020 m. sausio 2 d. buvo atleista iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur ji dirbo pardavėja-kasininke, apkaltinta, kad 2019 m. gruodžio 10 d. ir 31 d. neva darbo vietoje buvo neblaivi, nuo jos sklido alkoholio kvapas, buvo nerišli kalba, laikysena. Su darbdavio reikalavimu pasitikrinti blaivumą alkotesteriu nesutiko, nes buvo įsitikinusi, jog yra blaivi, o tokiu būdu norima ją pažeminti. Pažymėjo, kad pasitikrinti blaivumą sutiko su sąlyga, jog blaivumas kartu bus patikrintas skyriaus vedėjos ir vyriausiosios kasininkės. Alkoholio kvapas nuo jos galėjo sklisti dėl darbo taromate su tuščia tara. 2019 m. gruodžio 10 d. vyr. kasininkė jai išdavė pinigus ir leido dirbti, per valandą laiko ji aptarnavo virš dešimt pirkėjų, tai paneigia, kad buvo neblaivi. Nušalinta nuo darbo nebuvo, tačiau pasinaudojusi turimais perdirbtais viršvalandžiais, išėjo į namus. Jokio raštiško pasiaiškinimo nebuvo prašyta parašyti, o 2019 m. lapkričio 29 d. nebuvo atėjusi į darbą, nes turėjo daug perdirbtų darbo valandų ir parduotuvės vedėja telefonu pasakė, kad gali į darbą neateiti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2020 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį atmetė bei iš ieškovės priteisė procesinių dokumentų ir antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

4. Teismas sprendė, kad darbo ginčų komisijos byloje surinktos medžiagos, byloje pateiktų ir ištirtų įrodymų pagrindu galima daryti išvadą, kad yra įrodyta, jog ieškovė padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kad ieškovei paskirta drausminė nuobauda yra adekvati jos padarytam šiurkščiam darbo drausmės pažeidimui ir jos atleidimas iš darbo teisėtas, o ieškovės reikalavimas dėl grąžinimo į darbą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

5. Nurodė, kad iš bylos nagrinėjimui pateiktų įrodymų ir DGK medžiagos nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 10 d. UAB „GRIFS AG“ apsaugos tarnybos darbuotojas pateikė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad kasininkė-pardavėja B. U. į darbą atėjo galimai išgėrusi alkoholio. Ieškovės atsisakymą pasitikrinti blaivumą alkotesteriu ir parašyti pasiaiškinimą dėl atsisakymo tikrintis blaivumą patvirtino skyriaus vedėja J. K., M. D. ir pamainos viršininkė G. K.. Tą pačią dieną surašytas Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nušalinimo nuo darbo aktas). Komisijos nariai požymius, kurie leido įtarti ieškovės neblaivumo faktą, užfiksavo akte (iš burnos sklido alkoholio kvapas, susijaudinusi, dirgli, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena). Teismas vertino, kad nėra teisinio pagrindo abejoti Nušalinimo nuo darbo akte nurodytais duomenimis, o be to ieškovės atsisakymą pasitikrinti alkotesteriu, vykti į sveikatos apžiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros bei raštu pateikti pasiaiškinimą patvirtino trys atsakovės darbuotojos ir apsaugos skyriaus darbuotojas savo parašais.

6. Skundžiamame sprendime nurodyta ir tai, kad ieškovė neneigė, jog jai buvo siūloma nuvykti į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumo, o ji atsisakė. Jos iškelta sąlyga kartu pasitikrinti skyriaus vedėjai ir vyriausiai kasininkei, gali būti vertinama nepaklusimu darbdavio atstovo nurodymui, siekiant išvengti blaivumo patikrinimo. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad siekdama paneigti akte užfiksuotą informaciją apie jos neblaivumą, ieškovė galėjo nuvykti į gydymo įstaigą pasitikrinti neblaivumą ir be siuntimo, tačiau to nepadarė.

7. Taigi teismas vertino, kad byloje esantys įrodymai leidžia konstatuoti, jog ieškovė pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą darbuotojo pareigą paklusti darbovietėje galiojančiai tvarkai, elgėsi neatsakingai ir nesąžiningai, pažeidė pareiginių nuostatų 8.1 punktą, įpareigojantį darbuotoją laikytis ir vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės Darbo tvarkos taisyklėmis, klientų aptarnavimo tvarka, kitais bendrovės vietiniais norminiais aktais, Nuostatų 19.5 punktą, įpareigojantį atvykti į darbą blaiviam ir neapsvaigusiam nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų, ir padarė darbo pareigų pažeidimą, numatytą Darbo tvarkos taisyklių 8.1.4; 8.2.7 punktuose.

8. Be to, iš byloje esančių duomenų teismas nenustatė ir ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos aiškinimą, jog siūlymu pasitikrinti blaivumą buvo siekiama ją pažeminti. Tvirtindama, jog alkoholio kvapas galėjo būti jaučiamas dėl to, kad jai teko dirbti taromate, ieškovė prieštaravo savo pačios duotiems paaiškinimams, kad 2019 m. gruodžio 10 d. dirbo kasoje ir aptarnavo pirkėjus. Kartu teismas nurodė, kad nenustatė procedūrinių pažeidimų skiriant drausminę nuobaudą, o byloje esantys įrodymai neleidžia vertinti, kad ieškovė iš darbo buvo atleista dėl kitų priežasčių, nesusijusių su darbo drausmės pažeidimu, juo labiau kad dirbant kasininke – pardavėja yra būtina turėti darbdavio pasitikėjimą, kurį ieškovė prarado dėl savo kaltės.

9. Papildomai nurodė, jog neatsakingą ieškovės požiūrį į darbą patvirtina 2019 m. gruodžio 31 d. pakartotinis jos neblaivios atvykimas į darbą, o prieš tai, 2019 m. lapkričio 29 d. fiksuota atsakovės pravaikšta darbe. Tokie faktai leidžia pagrįstai abejoti, jog darbo drausmės pažeidimą padariusi ieškovė ateityje galės pakeisti savo elgesį ir požiūrį į darbą, o darbdaviui nereikės jos neteisėto elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai.

10.1. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pervertino Nušalinimo nuo darbo aktą bei iš esmės nenagrinėjo ieškinyje išsakytų argumentų dėl blaivumo tikrinimo neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju nei atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ lokalūs teisės aktai, nei 2019 m. sausio 29 d. darbo sutartis nenumatė atsakovės įgaliotų asmenų teisės tikrinti ieškovės blaivumo darbo vietoje naudojant technines priemones – alkotesterį. Atsižvelgiant į tai, atsisakymas tikrintis alkotesteriu nėra leistinas neblaivumo darbo vietoje įrodymas, juo labiau kai kitų įrodymų, duodančių pagrindo manyti, kad 2019 m. gruodžio 10 d. darbo vietoje ieškovė buvo neblaivi, nėra.

10.2. Pažymi, kad atsisakymas tikrintis blaivumą negali būti laikomas teisėto darbdavio reikalavimo nevykdymu, kadangi atsisakymas tikrintis buvo sąlyginis – ieškovė sutiko tikrintis blaivumą su sąlyga, jei blaivumas būtų patikrintas ne tik jos vienos, tačiau ir kitų darbuotojų. Apeliantės vertinimu, blaivumo tikrinimo procedūra, kuri atliekama stebint bendradarbiams savaime žemina tikrinamo asmens garbę ir orumą, o be to net ir esant tikrinimo rezultatams neigiamiems (nenustačius neblaivumo), yra sukuriamas įvaizdis, kad tikrinamas asmuo yra įtartinas, juo negalima pasitikėti. Tokiu būdu darbdavys nevykdo savo pareigos dėl tinkamos darbo aplinkos, kurioje darbuotojai nepatirtų priešiškų, neetiškų, žeminančių, agresyvių, užgaulių, įžeidžiančių veiksmų, kuriais kėsinamasi į atskiro darbuotojo ar jų grupės garbę ir orumą, fizinį ar psichologinį asmens neliečiamumą ar kuriais siekiama darbuotoją ar jų grupę įbauginti, sumenkinti ar įstumti į beginklę ir bejėgę padėtį, sudarymo.

10.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad aplinkybę 2019 m. gruodžio 10 d. darbo vietoje ieškovę buvus blaivią patvirtina tai, kad vyr. kasininkė išdavė pinigus ir leido pradėti darbą; šią dieną ieškovė aptarnavo virš dvidešimt pirkėjų; dirbdama kasoje nepadarė klaidų skaičiuojant pinigus, nebuvo nemandagaus pirkėjų aptarnavimo atvejų, nepadarė tokių pažeidimų, kaip alkoholio ar rūkalų pardavimas nepilnamečiams ir pan.; nė vienas iš apklaustų liudytojų negalėjo nurodyti, kuo pasireiškė neadekvatus ieškovės elgesys.

10.4. Papildomai apeliaciniame skunde pažymima ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime be pagrindo rėmėsi 2019 m. lapkričio 29 d. bei gruodžio 31 d. įvykiais apie pravaikštą ir buvus neblaiviai darbe, kadangi šios aplinkybės nebuvo susijusios su darbo sutarties nutraukimu.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

11.1. Nurodo, kad apeliantės atsisakymas tikrintis blaivumą alkotesteriu nebuvo traktuojamas kaip neblaivumo darbo vietoje įrodymas ir nebuvo jos atleidimo iš darbo pagrindas, o ieškovės neblaivumo faktą patvirtinantys įrodymai yra byloje ir buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teismo. Šiuo atveju atsakovė leistinomis priemonėmis įrodė, jog apeliantė 2019 m. gruodžio 10 d. darbo vietoje buvo neblaivi, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, kad apeliantės atleidimas iš darbo yra proporcinga jos padarytam pažeidimui priemonė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Be to, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde iš esmės yra nurodomos tos pačios aplinkybės, dėl kurių jau buvo išsamiai pasisakyta priimant skundžiamą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas visų pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų bei aptartų aplinkybių nekartoja bei pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kurie taip pat buvo išanalizuoti skundžiamame sprendime.

Žemesnės instancijos teismas

13. Byloje esantys įrodymai patvirtina ir dėl to ginčas nekyla, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. sausio 29 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią ieškovė dirbo atsakovės įmonėje kasininke-pardavėja. 2020 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė B. U. buvo atleista iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. už tai, kad 2019 m. gruodžio 10 d. darbo metu buvo neblaivi ir tuo pažeidė darbo tvarkos taisyklių 8.2.7 punktą, darbo pareigas, įtvirtintas pareiginių nuostatų 8.1,19.5 punktuose (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 2 punktas). Byloje esantys ieškovės pateikti procesiniai dokumentai rodo, kad ji nesutinka su jos atleidimu iš darbo bei mano, jog nebuvo pagrindo nutraukti darbo sutarties, kadangi byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog ji darbe 2019 m. gruodžio 10 d. buvo neblaivi.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o taip pat šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje esančių įrodymų pakanka spręsti, jog ieškovė įvykio dieną darbe buvo neblaivi, o toks jos poelgis visiškai pagrįstai pripažintas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, dėl kurio buvo nutraukta darbo sutartis.

15. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių arba toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo laipsnio. Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad darbuotojo neblaivumo faktą darbdavys gali nustatyti visomis teisėtomis prieinamomis priemonėmis ir tvarka. Įrodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, gali būti tiek medicinos išvados, tiek tam tikri tą dieną darbe surašyti aktai, nurodant juose požymius, pagal kuriuos įtariama, jog darbuotojas yra neblaivus, tiek kitokie darbuotojo neblaivumo būklę fiksuojantys faktiniai duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekse nepateikiama darbuotojo neblaivumo samprata ir nereglamentuojama, kaip turi būti nustatomas asmens neblaivumo darbe faktas, darbdavys tai gali nustatyti jam prieinamomis priemonėmis ir tvarka, kuri neturi prieštarauti teisės aktams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-93/2011, Nr. 3K-3-350/2011).

16. Nagrinėjamu atveju pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 2 punktą darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, kai darbuotojas pasirodo darbe neblaivus. Atsakovės Darbo tvarkos taisyklės (8.1.4 punktas) taip pat įtvirtina, kad darbuotojas laikomas neblaiviu, kai organizme randamas bet koks kiekis alkoholio (leidžiama etilo alkoholio koncentracija darbo metu yra 0 promilių), o byloje ginčas nekyla, kad ieškovė su šiomis Darbo tvarkos taisyklėmis buvo supažindinta. Taigi ieškovė turėjo pareigą darbe būti blaivi. Aplinkybę, kad ieškovė šio reikalavimo neįvykdė patvirtina byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo aptarti įrodymai, kurių ieškovė iš esmės neneigia – 2019 m. gruodžio 10 d. UAB „GRIFS AG“ apsaugos tarnybos darbuotojo tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad kasininkė-pardavėja B. U. į darbą atėjo galimai išgėrusi alkoholio, 2019 m. gruodžio 10 d. Paaiškinimas, jog pardavėja B. U. į darbą atėjo galimai išgėrusi alkoholio, nuo jos sklido stiprus alkoholio kvapas, Nušalinimo nuo darbo aktas, kuriame užfiksuota, jog ieškovei iš burnos sklido alkoholio kvapas, susijaudinusi, dirgli, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, nestabili laikysena, 2019 m. gruodžio 10 d. Pranešimas apie padarytą darbo pareigų pažeidimą su reikalavimu pasiaiškinti, Tarnybinis pranešimas dėl B. U. darbo drausmės pažeidimo. Be kita ko, byloje taip pat nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog pati ieškovė atsisakė pasitikrinti alkotesteriu, vykti į sveikatos apžiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros bei raštu pateikti pasiaiškinimą.

17. Taigi nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, kad ieškovei neblaivumo darbe faktas buvo nustatytas nepagrįstai ar, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę. Dėl to, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog nustačius apeliantės neblaivumo darbe faktą buvo pagrindas ieškovei skirti drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, kuri, įvertinus ieškovės atliekamas darbines funkcijas (atsakomybė dėl ribotai prieinamų prekių pardavimo, darbas su pinigais bei klientų aptarnavimas) ir kitas drausminei nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, nėra pernelyg griežta, neproporcinga ar neadekvati.

18. Vienas esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šiuo metu formuojamą teismų praktiką dėl darbdavio teisės tikrinti darbuotoją alkotesteriu bei darbuotojo nesutikimo su tokiu tikrinimu pagrįstumu. Tačiau pabrėžtina, kad ieškovės B. U. atsisakymas tikrintis blaivumą alkotesteriu nėra darbo sutarties nutraukimo priežastis ar neblaivumo fakto įrodymas. Kaip jau minėta pirmiau, byloje esantys įrodymai patvirtina ieškovės neblaivumo faktą, todėl apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės dėl ieškovės pareigos tikrintis alkotesteriu nebuvimo nėra reikšmingos nagrinėjamai bylai. Kita vertus, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovei surašius Nušalinimo nuo darbo aktą bei jame išdėsčius nušalinimo priežastį, t.y. kad ieškovė yra neblaivi, apeliantė turėjo galimybę nuvykti į medicinos įstaigą pasitikrinti neblaivumo, tačiau to nepadarė, kas leidžia vertinti, jog pati apeliantė nesiėmė jokių veiksmų, siekdama paneigti nustatytas aplinkybes dėl neblaivumo.

19. Kartu pažymėtina ir tai, kad skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi įtakos apeliantės nurodomos aplinkybės dėl neva atsakovės veiksmais sukurtos netinkamos ir žeminančios darbo aplinkos, ieškovei nurodžius pasitikrinti blaivumą. Šiuo atveju nėra paneigti atsakovės teiginiai, kad ieškovei prašymas pasitikrinti blaivumą alkotesteriu buvo išdėstytas administracinėse patalpose, kas iš esmės užtikrina darbuotojų privatumą nuo klientų, o be to, kad apeliantė jaustųsi kaip įmanoma komfortiškiau, darbuotoja, pavaduojanti parduotuvės vadovę (vyr. kasininkė), pasiūlė kartu pasitikrinti blaivumą, tačiau ieškovė vis tiek atsisakė tai padaryti, kas paneigia apeliacinio skundo argumentus, jog ieškovė būtų atlikusi blaivumo tikrinimą, jei ir kiti darbuotojai būtų tai darę. Kartu išdėstyti duomenys, atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, kad ieškovė iš esmės atsisakė tikrintis blaivumą, o teiginiai dėl neva netinkamos darbo aplinkos sukūrimo ar atsisakymo tikrintis blaivumą dėl reikalavimo atlikti tą vienai, yra deklaratyvūs bei niekaip nepaneigia byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė įvykio dieną darbe buvo neblaivi. Ieškovė, teigdama, kad darbe buvo blaivi, tačiau pati savo veiksmais nesudarydama sąlygų nustatyti jos blaivumą, tokiu būdu be pateisinamų priežasčių nesudarė galimybės patvirtinti savo teiginių dėl blaivumo, o tuo pačiu nesudarė ir darbdaviui realių galimybių įvertinti tiek neblaivumo faktą, tiek neblaivumo dydį, kuris galėjo turėti reikšmės parenkant drausminę nuobaudą.

20. Pirmiau išdėstyto vertinimo nekeičia ir apeliacinio skundo argumentai, jog ieškovei darbo dienos pradžioje buvo leista dirbti bei, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė ir kitus ieškovės neva netinkamo elgesio atvejus, kurie nesudarė darbo sutarties nutraukimo pagrindo, tačiau buvo ieškovę kaip darbuotoją apibūdinantys faktai.

21. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ieškovei įvykio dieną iš pradžių buvo leista dirbti, savaime nepatvirtina aplinkybės, kad ji buvo blaivi, juo labiau kad nėra paneigti atsakovės argumentai, jog atsakovės darbuotojos su tokiu įvykiu susidūrė pirmą kartą, todėl 45 minučių laiko tarpas, per kurį buvo sureaguota į ieškovės neblaivumą, vertintinas, kaip adekvatus, protingas ir pagrįstas. Viena tai, kad ieškovės elgesys darbo pradžioje tik sukėlė abejonių, nepatvirtina, jog ji buvo blaivi, o atsakovė neturėjo pagrindo per protingą laiką imtis priemonių dėl neblaivumo aplinkybių nustatymo.

22. Be to, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, teismų praktikoje aiškinama, kad darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kritiškas savo elgesio vertinimas taip pat turi reikšmės darbdavio sprendimui, kadangi parodo, jog ateityje darbdavys gali tikėtis, jog asmuo pasitaisys, kad nereikės jo elgesio saugotis ar nuogąstauti dėl jo veiksmų. Kitaip tariant, įvertinęs aplinkybių visumą darbdavys sprendžia, ar yra pagrindas darbuotoju pasitikėti. Jei aplinkybės rodo pažeidimą padariusio asmens abejingumą dėl savo padarytų veiksmų ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai pasitikėjimo praradimas ir jo nulemtas darbdavio pasirinkimas nutraukti darbo santykius teismo gali būti pripažintas proporcinga darbdavio pasirinkta priemone ginant savo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2014). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptardamas 2019 m. gruodžio 31 d. pakartotinį neblaivios ieškovės atvykimą į darbą bei 2019 m. lapkričio 29 d. pravaikštą, vertino ne darbo sutarties nutraukimo pagrindą, o ieškovę charakterizuojančius požymius bei jos požiūrį į darbą. Taigi, priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią civilinę bylą, neperžengė pareikšto ieškinio ribų, nesukūrė ieškovei siurprizinių kaltinimo sąlygų bei nepažeidė jos teisės į gynybą, juo labiau kad nėra paneigti atsakovės teiginiai, jog šios aplinkybės buvo minimos Darbo ginčų komisijoje nagrinėtoje byloje, o taip pat buvo nurodytos atsakovės atsiliepime į ieškovės pareikštą ieškinį bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.

23. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jų vertinimas neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui, be to dėl apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių bei argumentų išsamiai yra pasisakęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, dėl ko papildomai juos vertinti nėra pagrindo.

24. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, faktinius bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasBirutė Valiulienė