- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- e2A-709-425/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00302-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- UAB „Z.Z. transport“
- Atsakovas
- UAB „Agrorama“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Agrorama“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3317-664/2020 pagal ieškovės UAB „Z.Z. transport“ ieškinį atsakovei UAB „Agrorama“ dėl skolos, delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė UAB „Z.Z. transport“ prašė priteisti iš atsakovės UAB „Agrorama“ 6 882,49 Eur įsiskolinimą; 51,54 Eur delspinigių; 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; o taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad vadovaujantis tarp šalių pasirašytu užsakymu pervežimui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), ieškovė suteikė atsakovei krovinių pervežimo paslaugas. Pasirašydama Sutartį atsakovė įsipareigojo laiku sumokėti ieškovei krovinio pervežimo užmokestį. Atsakovė apmokėti privalėjo po 30 darbo dienų nuo originalių važtaraščių su svėrimo aktais pagal pašto žymeklį gavimo datos, atsižvelgus į atliktus krovinių pervežimus bei Sutartyje sutartą krovinio pervežimo kainą. Atsakovei buvo išrašytos ir su krovinio vežimo dokumentais persiųstos sąskaitos, tačiau atsakovė nesumokėjo visos suteiktų krovinio pervežimo paslaugų kainos ir šiuo metu yra skolinga ieškovei 6882,49 Eur sumą bei atitinkamai 51,54 Eur dydžio delspinigius.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2020 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovės 6882,49 Eur skolą, 51,54 Eur delspinigių, 556 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš viso 7490,03 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6934,03 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. birželio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
4. Teismas sprendė, kad byloje ginčas kyla dėl to, kad atsakovė teigia ieškovę pažeidus sutartį, t. y. kad ieškovė UAB „Z.Z. transport“ pagal Sutartį atsisakė vykdyti pervežimus dar nepasibaigus Sutarties terminui, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 ir 6.218 straipsniuose įtvirtintas nuostatas ir vienašališkai nutraukė sutartį. Dėl to atsakovė prarado galimybę vykdyti įsipareigojimus su savo verslo partneriais pagal jos sudarytas ilgalaikes sutartis, patyrė nuostolių, prarado visas pajamas ir pelną.
5. Įvertinęs bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę teismas sprendė, kad savo teiginiams ir argumentams pagrįsti atsakovė nepateikė jokių įrodymų, t.y. informacijos apie jos sudarytas su verslo partneriais ilgalaikes sutartis, kurios buvo nutrauktos dėl galimai nesąžiningų ieškovės veiksmų, patirtus nuostolius, negautą pelną, taip pat apie sutartis sudarytas su kitais vežėjais, kurie Sutarties galiojimo laikotarpiu pakeitė ieškovę. Be to, atsakovė teigdama, kad dėl nesąžiningos ir neteisėtos ieškovės veikos, t.y. kad ieškovė neįspėjusi įstatymų nustatyta tvarka atsakovės, be priežasties vienašališkai nutraukė Sutartį, patyrė nuostolių, galėjo gintis nuo pareikšto ieškinio, reikšdama priešieškinį, priešpriešiniu reikalavimu siekdama įskaityti pradinio ieškinio reikalavimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 143 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
6. Atsižvelgęs ir įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės pateikto reikalavimo pagrįstumu. Bylos esantys įrodymai nekelia abejonių, jog tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta vežimo sutartis ir jos pagrindu sudaryti Krovinio važtaraščiai, CMR važtaraščiai bei pagrįstai išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Atsakovės užsakymai – kroviniai buvo tinkamai pristatyti krovinių gavėjams. Ieškovės pateiktas sąskaitas faktūras už suteiktas paslaugas atsakovė gavo ir priėmė, pretenzijų nepareiškė. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, jog atsakovė nepagrįstai neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovės atžvilgiu, o prievolės sumokėti už paslaugas terminai yra pasibaigę, dėl ko ieškovės reikalavimas yra pagrįstas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Agrorama“ prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškovės UAB „Z.Z. transport“ ieškinį atmesti.
7.1. Nurodo, kad, priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas padarė procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimus, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių įrodinėjimo pareigą. Šiuo atveju ieškovė, turėdama tokią pareigą, nepateikė įrodymų, kad Sutartį vežti krovinius nuo 2020-02-18 iki 2020-03-31 ji įvykdė tinkamai ir nepažeidė Sutarties ją vienašališkai nutraukdama be konkrečių paaiškinimų. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi deklaratyviais ir niekuo nepagrįstais ieškovės atstovo teiginiais ir be pagrindo nesirėmė atsakovės pozicija, kuri išsamiai išdėstyta procesiniuose dokumentuose, juo labiau kad pačios ieškovės į bylą pateikti įrodymai – išrašytos sąskaitos, patvirtina, kad ieškovė po 2020-02-28 atsakovei nebeteikė jokių paslaugų. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Sutartį pažeidė ieškovė, dėl ko pareikštas ieškinys negalėjo būti tenkintas.
7.3. Kartu pabrėžiama, jog pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai taikė materialinės teisės nuostatas, kadangi nustatęs, jog ieškovė pažeidė Sutartį, privalėjo konstatuoti, kad atsakovė įgijo teisę sustabdyti savo prievolių vykdymą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės nuostatas, nepažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių, juo labiau kad ieškinio reikalavimai buvo pagrįsti leistinais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (tolia – CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis). Be to, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniame skunde iš esmės yra nurodomos tos pačios aplinkybės, dėl kurių jau buvo išsamiai pasisakyta priimant skundžiamą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas visų pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų bei aptartų aplinkybių nekartoja bei pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kurie taip pat buvo išanalizuoti skundžiamame sprendime.
10. Byloje esantys įrodymai patvirtina ir dėl to ginčas nekyla, kad 2020 m. vasario 18 d. UAB „Agrorama“ ir UAB „Z.Z. transport“ pasirašė Sutartį, pagal kurią UAB „Z.Z. transport“ įsipareigojo UAB „Agrorama“ tiekti krovinių pervežimo paslaugas. Sutartyje numatyta, kad krovinio pervežimo kaina yra (duomenys neskelbtini) už vieną krovinio gabenimo kilometrą. Atsiskaityti atsakovė UAB „Agrorama“ privalo po 30 darbo dienų, nuo originalių krovinio važtaraščių su svėrimų aktais pagal pašto žymeklį, gavimo dienos. Pagal Sutarties 1.5. punktą, UAB „Agrorama“ laiku nesumokėjusi vežėjui krovinio pervežimo užmokesčio, įsipareigojo mokėti 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Be to, su ieškiniu buvo pateikti rašytiniai įrodymai: CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) krovinio važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), CMR važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini) krovinio važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), grūdų priėmimo lydraštis Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), grūdų priėmimo lydraštis Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), svėrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), Transporto Važtaraštis serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraštis serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), svėrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), transporto važtaraštis serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini), krovinio važtaraštis Nr. (duomenys neskelbtini).
11. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad už suteiktas paslaugas ieškovė atsakovei apmokėjimui išrašė dvi sąskaitas faktūras: 2020 m. vasario 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 3101,84 Eur sumai ir 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 3780,65 Eur sumai, iš viso 6882,49 Eur sumai. 2020 m. vasario 24 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais atsakovei UAB „Agrorama“ pristatyta 2020 m. kovo 5 d., todėl pagal Sutartį turėjo būti apmokėta iki 2020 m. balandžio 20 d. 2020 m. vasario 28 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) su priedais atsakovei UAB „Agrorama“ pristatyta 2020 m. kovo 10 d., todėl turėjo būti apmokėta iki 2020 m. balandžio 23 d. Aptariamos PVM sąskaitos faktūros apmokėtos nebuvo, o tą pripažįsta ir pati atsakovė. Taigi byloje esantys įrodymai, dėl kurių ginčas nekyla, patvirtina, jog atsakovė neatsiskaitė su ieškove už suteiktas vežimo paslaugas, dėl ko byloje laikytina įrodyta ir nustatyta įsipareigojimų nevykdymo ir apskaičiuotų delspinigių suma, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės naudai.
12. Įvertinus atsakovės apeliacinio skundo argumentus matyti, jog esminis ginčas nagrinėjamu atveju kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, susijusias su įrodinėjimo pareiga bei vienašališko sutarties nutraukimo teisinėmis pasekmėmis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovės teiginius, jog ieškovė UAB „Z.Z. transport“ pagal Sutartį atsisakė vykdyti pervežimus dar nepasibaigus Sutarties terminui, t.y. pažeisdama CK 6.217 ir 6.218 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, vienašališkai nutraukė sutartį, dėl ko atsakovė prarado galimybę vykdyti įsipareigojimus su savo verslo partneriais pagal jos sudarytas ilgalaikes sutartis, patyrė nuostolių, prarado visas pajamas ir pelną ir dėl to neturėjo pareigos atsiskaityti su ieškove, sprendė, kad nurodant tokias aplinkybes atsakovei kilo pareiga šiuos teiginius įrodyti.
13. Apeliaciniu skundu atsakovė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pareigą atsakovei įrodyti aplinkybes dėl ieškovės vienašališko sutarties nutraukimo ir taip pažeidė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymą. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu nesutinka ir pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje įrodyti nurodomas aplinkybes turi ta šalis, kuri teigia, o ne ta, kuri neigia.
14. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumu ir dispozityvumu. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atsiskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Taigi įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikros procesinės laisvės turėjimu.
15. Be to, vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys; 197 straipsnio 1 dalis).
16. Šioje civilinėje byloje ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės skolą bei susidariusius delspinigius dėl to, kad atsakovė tinkamai neatsiskaitė su ieškove pagal šalių sudarytą vežimo paslaugų Sutartį. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė jau minėtus krovinių vežimo ir svėrimo važtaraščius, išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei šalių sudarytą Sutartį, kurių, kaip įrodymų, pakanka daryti pagrįstą išvadą dėl atsakovės neatsiskaitymo su ieškove, ką, beje, pripažįsta ir pati atsakovė. Tačiau atsakovei pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėsčius atsikirtimus, jog jai nekyla pareiga atsiskaityti, kadangi ieškovė vienašališkai nutraukė Sutartį, būtent jai kilo pareiga įrodyti tokias aplinkybes, ką visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.
17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsakovė savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, vien procesinis dokumentas, kuriame atsakovė išdėstė savo argumentus, nėra pakankamas įrodymas jos aplinkybių pagrindimui. Šiuo atveju atsakovė, tvirtindama, kad sutartis ieškovės buvo vienašališkai nutraukta, nepateikė jokios informacijos, susijusios su krovinių vežėjo pasikeitimu, raginimu ieškovę vykdyti nepagrįstai nutrauktą sutartį ar konkretaus užsakymo vykdymo užklausa, konkrečių krovinių neišvežimu iš atsakovės, pretenzijų ar kitokio pobūdžio raštų siuntimu ieškovei, ieškovei reikštais reikalavimais ar pan. Be to, kaip tikslingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė taip pat nepateikė jokios informacijos apie jos sudarytas ilgalaikes sutartis, kurios buvo nutrauktos dėl galimai nesąžiningų ieškovės veiksmų; patirtus nuostolius; negautą pelną, taip pat apie sutartis, sudarytas su kitais vežėjais, kurie Sutarties galiojimo laikotarpiu pakeitė ieškovę.
18. Taigi atsakovė, gindamasi nuo pareikšto ieškinio dėl skolos ir delspinigių priteisimo teiginiais dėl ieškovės vienašališkai nutrauktos Sutarties, įgijo pareigą įrodyti savo atsikirtimų argumentus ir taip paneigti ieškovės reikalavimą. Šiuo atveju, priešingai nei nurodo apeliantė, ieškovei nekilo pareiga įrodyti, kad ji nenutraukė Sutarties, kadangi šį reikalavimą teigė ne ieškovė ir tai nebuvo ieškinio reikalavimo dalykas. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepadarė jokių esminių procesinės teisės pažeidimų, susijusių su įrodinėjimo pareigos tarp šalių paskirstymu, dėl ko apeliacinio skundo argumentai dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo esmingai pažeidus procesinės teisės nuostatas yra atmetami, kaip nepagrįsti.
19. Negana to, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė teigdama, kad dėl nesąžiningos ir neteisėtos ieškovės veikos, t.y. kad ieškovė neįspėjusi įstatymų nustatyta tvarka atsakovės, be priežasties vienašališkai nutraukė Sutartį, patyrė nuostolių, galėjo gintis nuo pareikšto ieškinio, reikšdama priešieškinį, tačiau tokių veiksmų nesiėmė.
20. Nenustačius procesinės teisės normų, susijusių su įrodinėjimo naštos paskirstymu, pažeidimų, nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo vertinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar nepagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė ieškovę vienašališkai nutraukus Sutartį, dėl ko nėra teisinio pagrindo plačiau aptarinėti atsakovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su materialinės teisės nuostatų dėl vienašališko sutarties nutraukimo pažeidimu (nepagrįstu netaikymu) priimant skundžiamą sprendimą. Papildomai pažymėtina, kad CK 6.209 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad nustačiusi papildomą terminą sutarčiai įvykdyti, nukentėjusi šalis gali šiam terminui sustabdyti savo prievolių vykdymą ir pareikalauti atlyginti nuostolius, tačiau ji negali taikyti kitų gynimosi būdų. Jeigu nukentėjusi šalis gauna kitos šalies pranešimą apie tai, jog pastaroji sutarties neįvykdys ir per papildomą terminą, arba pasibaigus šiam terminui sutartis neįvykdoma, tai nukentėjusi šalis gali taikyti kitus savo teisių gynimo būdus. Aptariamu atveju, kaip jau minėta pirmiau, atsakovė neįrodė, kad ėmėsi kokių nors veiksmų dėl galimai pažeistų teisių gynimo, juo labiau kad sustabdyti savo prievolių vykdymą ji iš esmės galėjo tik reikalaudama atlyginti nuostolius, kas pagal byloje esančius įrodymus taip pat nebuvo daroma.
21. Dėl kitų apeliantės argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jų vertinimas neturėtų jokios įtakos nagrinėjamos bylos rezultatui, be to dėl apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių bei argumentų išsamiai yra pasisakęs pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, dėl ko papildomai jas vertinti nėra pagrindo.
22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, faktinius bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą ieškovei priteistinos turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 100,00 Eur (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad ieškovės pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2020 m. liepos 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Agrorama“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), UAB „Z.Z. transport“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieną šimtą eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.