- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2S-1781-343/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02189-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- G. J.
- Atsakovas
- butų savininkų bendrijos „Danutė“
- Trečiasis asmuo
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, J. J., R. M., R. O. G., Z. D. S., J. A. M., V. R., T. R., A. S., K. V., I. V., R. K., V. K., R. B., J. G., V. G., O. A. S., A. T., S. K., E. G., I. D. G., N. R., K. R., V. S., I. K., A. V., D. V., Z. K., J. A., A. B. D., E. U., S. S., A. L. A., L. Z., O. N., L. J. S., J. P., V. A. D., A. B., R. D., D. R., N. N., N. K., E. J., M. A., O. A. L., M. K., S. Č., T. Z., A. Š., A. K., R. S., L. B., F. V., B. Z. P., Z. V. V., A. A., M. M., R. N., T. N., L. T., R. T.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. J. ir atsakovės butų savininkų bendrijos „Danutė“ atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo G. J. patikslintą ieškinį atsakovei butų savininkų bendrijai „Danutė“, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, J. J., R. M., R. O. G., Z. D. S., J. A. M., V. R., T. R., A. S., K. V., I. V., R. K., V. K., R. B., J. G., V. G., O. A. S., A. T., S. K., E. G., I. D. G., V. R., N. R., K. R., V. S., I. K., A. V., D. V., Z. K., J. A., A. B. D., E. U., S. S., A. L. A., L. Z., O. N., L. J. S., J. P., V. A. D., A. B., R. D., D. R., V. K., N. N., N. K., E. J., M. A., O. A. L., V. S., M. K., S. Č., T. Z., A. Š., A. K., R. K., R. S., L. B., F. V., B. Z. P., Z. V. V., A. A., A. K., V. K., V. K., M. M., R. N., T. N. ir L. T. ir R. T. dėl teisės įteisinti statybą be butų savininkų bendrijos sutikimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo G. J. (toliau – ieškovas) patikslintą ieškinį atsakovei butų savininkų bendrijai „Danutė“ (toliau – atsakovė) dėl teisės įteisinti statybą be butų savininkų bendrijos sutikimo, kuriame prašoma: 1) pripažinti neteisėtu atsakovės atsisakymą duoti ieškovui sutikimą atlikti ieškovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamosios paskirties buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remonto – balkono įstiklinimo ir angos platinimo tarp kambario ir koridoriaus darbus pagal pateiktą patikslintą projektinį pasiūlymą, parengtą 2019 metais architekto V. C.; 2) pripažinti ieškovo teisę be atsakovės sutikimo gauti iš Kauno miesto savivaldybės administracijos statybą leidžiantį dokumentą atlikti ieškovui nuosavybės teise priklausančio gyvenamosios paskirties buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), remonto – balkono įstiklinimo ir angos platinimo tarp kambario ir koridoriaus darbus pagal pateiktą patikslintą projektinį pasiūlymą, parengtą 2019 metais architekto V. C.; 3) priteisti iš atsakovės visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Teisme 2020 m. rugsėjo 14 d. gautas ieškovo pareiškimas dėl (patikslinto) ieškinio reikalavimo atsisakymo, kadangi jam pavyko įsiteisinti neteisėtai atliktus buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Tikina, kad remonto darbai įteisinti, kadangi, nagrinėjant civilinę bylą, atsakovė 2020 m. kovo 13 d. susirinkimo metu davė sutikimą savavaliniams remonto darbams įteisinti. Ieškovas taip pat prašo grąžinti 75 proc. sumokėto žyminio mokesčio, o iš atsakovės priteisti likusią 18,75 Eur žyminio mokesčio dalį, taip pat 1 007 Eur bylinėjimosi išlaidas, kadangi, ieškovo nuomone, bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl atsakovės kaltės.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su ieškovo atsisakymu nuo ieškinio sutiko, tačiau nesutiko su reikalavimu priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad, tik susipažinęs su Statybos inspekcijos išvada, specialistų paaiškinimais teisme, ieškovas 2020 m. sausio 20 d. pateikė papildomus privalomus dokumentus savavalinei statybai įteisinti, teigdamas: „trūksta pataisyto techninio darbo projekto Nr.(duomenys neskelbtini) konstrukcijų dalies ekspertizės akto.“ Po šių dokumentų pateikimo ir sutikslintų reikalavimų bendrija sušaukė susirinkimą bei pateikė ieškovui balsų skaičiavimo protokolą. Tuo būdu ne dėl atsakovės ar trečiųjų asmenų kaltės, o dėl ieškovo elgesio vyko ilgas ir beprasmis procesas.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl patikslinto ieškinio atsisakymo ir civilinę bylą nutraukė; priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 503,50 Eur teisinės pagalbos išlaidų ir 9,38 Eur žyminio mokesčio; priteisė iš ieškovo atsakovei 150 Eur teisinės pagalbos išlaidų; grąžino ieškovui 56,25 Eur žyminio mokesčio dalį.
5. Nustatė, kad ieškovo prašymas dėl patikslinto ieškinio atsisakymo išreikštas laisva valia ir nepažeidžia dalyvaujančių byloje asmenų, ar kitų asmenų interesų, neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei viešajam interesui.
6. Konstatavo, kad bylos nagrinėjimo užsitęsimą ir jos metu susidariusias bylinėjimosi išlaidas įtakojo abiejų šalių procesinis elgesys. Sutiko su atsakovės argumentais, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nebuvo pilnai atskleidęs projektinės dokumentacijos duomenų, t. y., bylos nagrinėjimo teisme metu teikė naujus dokumentus, susijusius su projektu, kurie buvo reikalingi atsakovei tinkamai suformuluoti klausimus butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimui bei šį susirinkimą sušaukti, kad ieškovui būtų duotas reikalingas sutikimas savavaliniams buto remonto darbams įteisinti. Be to, ieškovas tik 2019 m. rugsėjo 26 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį bei iš pradžių nesutiko su tuo, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateiktų byloje išvadą bei specialistai pateiktų paaiškinimus teisme, nors tai buvo reikalinga atsakovei siekiant sušaukti butų ir kitų savininkų susirinkimą, taip pat ieškovas tik 2020 m. sausio 20 d. pateikė papildomus dokumentus, kuriuos gavusi atsakovė per protingą laiko tarpą sušaukė 2020 m. kovo 13 d. susirinkimą, kurio metu buvo duotas sutikimas ieškovo savavaliniams buto remonto darbams įteisinti. Teismas vertino, kad ieškovo procesinis elgesys prisidėjo prie išsitęsusio bylos nagrinėjimo ir tuo pačiu patirtų bylinėjimosi išlaidų didėjimo.
7. Teismas sprendė, kad atsakovės procesiniame elgesyje taip pat trūko bendradarbiavimo su ieškovu, siekiant išspręsti byloje nagrinėtą klausimą tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Sutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovė nedėjo pakankamai pastangų kooperuotis su ieškovu ir konkrečiai nustatyti, kokie dokumentai yra būtini norint sušaukti butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimą bei suformuluoti šiam susirinkimui tinkamus klausimus, siekiant gauti ieškovui reikalingą sutikimą. Atsakovės nepakankamas veikimas, ieškovo pastangų sušaukti butų ir kitų savininkų susirinkimą dalinis ignoravimas paskatino ieškovą kreiptis į teismą su pradiniu ieškiniu bei bylos iniciavimą.
8. Teismas kiekvienai iš šalių priteisė po pusę jų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
III. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
9. Atskirajame skunde ieškovas prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartį dalyje dėl iš ieškovo atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš atsakovės ieškovui 1 025,75 Eur bylinėjimosi išlaidas bei priteisti 100 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo surašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Šiuo atveju teismas nepagrįstai vertino šalių procesinį elgesį, o ne tai, dėl kokių priežasčių ieškovas atsisakė ieškinio.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Teismas nurodė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nebuvo pilnai atskleidęs projektinės dokumentacijos duomenų, tačiau, apelianto įsitikinimu, projektinės dokumentacijos (ne)atskleidimas neturi jokios įtakos sutikimui dėl savavalinių statybų įteisinimo duoti. Teigia, jog ieškovui siekiant pašalinti savavalinės statybos pažeidimą ir ginčijant kitų statinio bendraturčių nesutikimą, turi būti sprendžiama, ar atsakovė pagrįstai atsisako duoti sutikimą. Pasak ieškovo, bendraturčiai savo poziciją – atsisakymą duoti sutikimą dėl savavališkai remontuoto statinio įteisinimo, turėtų pagrįsti įrodinėdami, kad bendraturčio pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeidžia jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Šiuo atveju atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad nedavė ar delsė duoti sutikimą dėl to, kad tai pažeistų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių teises ar teisėtus interesus. Tikina, kad savavaliniai darbai buvo atlikti 2017 metais, todėl atsakovė galėjo tinkamai susipažinti su atliktais darbais ir įsitikinti ar jie daro kokią nors neigiamą įtaką bendraturčių teisėms ir teisėtiems interesams, todėl, išryškėjus tokiems pažeidimams, galėjo teikti įrodymus dėl jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimų, tačiau to nepadarė.
1.3. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovės narių susirinkimas buvo suorganizuotas, kadangi 2020 m. sausio 20 d. ieškovas į bylą pateikė projektinio pasiūlymo ekspertizės aktą. Ieškovo teigimu, atsakovė niekada jo neprašė, todėl tai negalėjo padaryti lemiamos įtakos atsakovės apsisprendimui suorganizuoti narių susirinkimą.
1.4. Atsakovės elgesys rodo, kad ji be pateisinamų priežasčių nedavė ieškovui sutikimo statybos darbams įteisinti, buvo pasyvi ir ieškovo atžvilgiu elgėsi nesąžiningai: pirma, ieškovas dar 2018 metų pradžioje kreipėsi į atsakovės valdybos pirmininkę dėl susirinkimo sušaukimo. Pirmininkė žadėjo sušaukti susirinkimą, teigdama, kad renka papildomus dokumentus, tačiau vėliau pasakė, kad neprivalo šaukti susirinkimų asmeniniais ieškovo reikalais; antra, ieškovas 2018 m. rugpjūčio 14 d. raštu kreipėsi į atsakovę dėl susirinkimo sušaukimo, kartu su prašymu pateikdamas surinktus daugiabučio namo gyventojų parašus, pateikė parengtą projektinį pasiūlymą; trečia, įvykus pakartotiniam susirinkimui buvo surašytas ir ieškovui 2018 m. lapkričio 15 d. pateiktas 2018 m. spalio 17 d. parašų skaičiavimo komisijos protokolas. Vadovaujantis šiuo protokolu, susirinkime nebuvo tiesiogiai balsuojama dėl sutikimo/nesutikimo įteisinti balkono įstiklinimą, protokole taip pat nebuvo nurodyta, kad ieškovo atlikti statybos darbai kaip nors pažeidžia namo bendraturčių teises; ketvirta, 2019 m. rugpjūčio 8 d. vyko susitikimas, kuriame dalyvavo ieškovas, atsakovės pirmininkė ir jų atstovai. Šalys su atstovų pagalba sutarė, kad ieškovas parengs išsamesnį atliktų remonto darbų projektą kaip vieną iš taikaus susitarimo sąlygų; penkta, ieškovas 2019 m. sausio 23 d. dar kartą kreipėsi į atsakovę dėl susirinkimo organizavimo, tačiau jis nebuvo surengtas, dėl ko ieškovas kreipėsi į teismą. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad gavo ieškovo prašymą 2019 m. sausio 28 d., tačiau susirinkimo nesušaukė, nes buvo nedarbinga nuo 2019 m. vasario 5 d., tačiau, kodėl atsakovė neorganizavo susirinkimo nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. vasario 5 d., nepaaiškino; šešta, atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu neorganizavo susirinkimų siekiant išspręsti klausimą dėl ieškovo savavalinių remonto darbų; septinta, galiausiai atsakovė 2020 m. kovo 13 d. sušaukė narių susirinkimą ir pritarė ieškovo savavalinių statybos darbų įteisinimui. Iš viso to seka, kad pati atsakovė delsė organizuoti bendrijos narių susirinkimą.
Šalies argumentai
10. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartį dalyje, kurioje iš atsakovės ieškovui priteistos bylinėjimosi išlaidos ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti atsakovei bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Ieškovas, vykdydamas savavališkos statybos darbus niekada su atsakove nebendradarbiavo, slėpė bute atliekamus griovimo darbus, neteikė privalomos dokumentacijos, praleido šešių mėnesių terminą pašalinti savavališkos statybos darbus bei šią civilinę bylą užvedė praleidęs įstatyme nustatytus terminus įteisinti savavališkos statybos padarinius be teismo leidimo. Atsakovės teigimu, teismas, priimdamas ieškovo pareiškimą atsisakyti ieškinio, turėjo objektyviai išspręsti bylos nutraukimo ir proceso išlaidų paskirstymo klausimą, tačiau to nepadarė teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
2.2. Teismas nurodė, kad atsakovė turėjo labiau bendradarbiauti su ieškovu ir konkrečiai nustatyti, kokie dokumentai reikalingi susirinkimui organizuoti. Atsakovės teigimu, šis argumentas yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovas procese turėjo du advokatus, o atsakovė neturi pareigos ieškovą konsultuoti, taip pat atsakovė dėjo visas pastangas baigti procesą taikiai. Tikina, kad bylos medžiaga patvirtina, jog visą procesą šioje byloje vilkino ieškovas ir jo atstovas. Šiuo atveju teismo užkrauta pareiga atsakovei padengti ieškovo proceso išlaidas prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsniui, 7 straipsniui, 93 ir 95 straipsniams.
Atsiliepimas
2.3. Atsakovė neprieštaravo ieškovo atsisakymui nuo ieškinio, tačiau nesutiko, kad atsakovė kalta dėl ieškovo vykdytos savavališkos statybos įteisinimo ir proceso vilkinimo bei turėtų sumokėti bylos vedimo išlaidas. Teismas šių atsakovės prašymų nevertino. Nurodo, kad ieškovas ikiteismine tvarka neparengė būtinų dokumentų susirinkimui sušaukti, neparengė su pirminiu ieškiniu, todėl nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad atsakovė įvykdė ieškinį teisme, o ikiteismine tvarka piktnaudžiavo.
11. Atsiliepimai į atskiruosius skundus nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirųjų skundų faktinių ir teisinių pagrindų.
13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria šalims paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas Kauno apylinkės teismui 2020 m. rugsėjo 14 d. pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų atsisakymo, kuriame, be kita ko, buvo reiškiami reikalavimai grąžinti jam 75 proc. dydžio žyminį mokestį bei priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė neprieštaravo ieškovo reikalavimui atsisakyti nuo ieškinio, tačiau nepritarė reikalavimui, kad ji turi atlyginti ieškovo bylos vedimo išlaidas. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nutraukė, kiekvienai iš šalių priteisdamas po pusę jų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Konstatavo, kad bylos nagrinėjimo užsitęsimą ir jos metu susidariusias bylinėjimosi išlaidas įtakojo abiejų šalių procesinis elgesys.
15. Apeliantai su aukščiau nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nesutinka. Ieškovo teigimu, nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nebuvo pilnai atskleidęs projektinės dokumentacijos duomenų, tačiau jo teigimu, projektinės dokumentacijos (ne)atskleidimas neturi įtakos sutikimui dėl savavalinių statybų įteisinimo duoti. Ieškovas nesutinka su teismo išvada, kad atsakovės narių susirinkimas buvo suorganizuotas, kadangi 2020 m. sausio 20 d. ieškovas į bylą pateikė projektinio pasiūlymo ekspertizės aktą. Ieškovo teigimu, atsakovė niekada jo neprašė, todėl tai negalėjo padaryti lemiamos įtakos atsakovės apsisprendimui suorganizuoti narių susirinkimą. Šiuo atveju, ieškovui siekiant pašalinti savavalinės statybos pažeidimą ir ginčijant kitų statinio bendraturčių nesutikimą, turi būti sprendžiama, ar atsakovė pagrįstai atsisako duoti sutikimą. Tuo tarpu atsakovė atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad ieškovas, vykdydamas savavališkos statybos darbus, niekada su atsakove nebendradarbiavo, slėpė bute atliekamus griovimo darbus, neteikė privalomos dokumentacijos, praleido šešių mėnesių terminą pašalinti savavališkos statybos darbus bei šią civilinę bylą užvedė praleidęs įstatyme nustatytus terminus įteisinti savavališkos statybos padarinius be teismo leidimo. Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovo pareiškimą atsisakyti ieškinio, turėjo objektyviai išspręsti bylos nutraukimo ir proceso išlaidų paskirstymo klausimą, tačiau to nepadarė teisingai.
16. CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 punktas; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 29 punktas). Taigi, bylą nutraukus atsisakius ieškinio, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vertintinas šalių procesinis elgesys visos bylos nagrinėjimo metu, priežastys, dėl kurių buvo pareikštas ieškinys, atsisakyta ieškinio, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastys.
17. Taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos reikalavimo pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita šalis juos patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-915/2016).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, skundžiamos nutarties motyvus bei atskirųjų skundų argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bylos nagrinėjimo užsitęsimą ir jos metu susidariusias bylinėjimosi išlaidas įtakojo abiejų šalių procesinis elgesys.
19. Dėl ieškovo procesinio elgesio. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo atskirajame skunde nurodytu argumentu, jog projektinės dokumentacijos (ne)atskleidimas neturi įtakos sutikimui dėl savavališkų statybų įteisinimo duoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu teikė vis naujus dokumentus, susijusius su projektu, kurie buvo reikalingi atsakovei susirinkimui sušaukti, taip pat ieškovas, praėjus beveik metams nuo pradinio ieškinio pateikimo dienos, tik 2020 m. sausio 20 d. pateikė prašymą prijungti naujus įrodymus, kuriuos įvertinusi atsakovė 2020 m. kovo 13 d. sušaukė susirinkimą, kurio metu buvo duotas sutikimas įteisinti ieškovo savavališkus buto remonto darbus. Be to, į bylą pateikti atsakovės įrodymai – 2020 m. sausio 23d. – 2020 m. sausio 29 d. susirašinėjimai elektroniniais laiškais su ieškovo atstovu patvirtina, kad ieškovas nebuvo linkęs su atsakove tartis taikiai.
20. Dėl atsakovės procesinio elgesio. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovės atskirajame skunde išdėstyta pozicija, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė turėjo labiau bendradarbiauti su ieškovu ir konkrečiai nustatyti, kokie dokumentai reikalingi susirinkimui organizuoti. Atsakovės teigimu, ieškovas procese turėjo du advokatus, todėl ji neturėjo pareigos ieškovą konsultuoti, taip pat atsakovė dėjo visas pastangas baigti procesą taikiai. Šiuo atveju teismo užkrauta pareiga atsakovei padengti ieškovo proceso išlaidas prieštarauja CPK 5 straipsniui, 7 straipsniui, 93 ir 95 straipsniams. Apeliacinės instancijos teismas šiems atskirojo skundo argumentams nepritaria. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jeigu atsakovė būtų labiau su ieškovu bendradarbiavusi iki ieškinio teisme pateikimo dienos, tai tikėtina, kad šios civilinės bylos net nebūtų. Vien atsakovės teiginys, kad ji neturėjo pareigos konsultuoti ieškovą patvirtina jos nebendradarbiavimą su ieškovu, kad išvengti bereikalingo bylinėjimosi.
21. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad visi pirmosios instancijos teismo nurodyti argumentai, susiję su šalių procesiniu elgesiu, nustatyti teisingai, o padaryta išvada, kad bylos nagrinėjimo užsitęsimą ir jos metu susidariusias bylinėjimosi išlaidas įtakojo abiejų šalių procesinis elgesys, taip pat padaryta nepažeidžiant nei įrodymų vertinimo taisyklių, nei teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria skundžiamoje nutarties dalyje nurodytam pirmosios instancijos teismo vertinimui, pateiktiems argumentams, dėl to jų pakartotinai šioje nutartyje neatkartoja. Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
22. Atskiruosiuose skunduose ieškovas ir atsakovė išreiškė reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į faktą, jog atskirieji skundai netenkinti, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos paliekamos pačioms šalims ir vienai iš kitos nepriteistinos.
23. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybės turėtos išlaidos nesudarė minimalios poįstatyminiais aktais nustatytos priteistinos sumos, todėl šalims nepaskirstomos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į faktą, jog civilinė byla baigta nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o apeliacinėje instancijoje sprendžiamas klausimas tik dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, į tai, kad šioje byloje yra daugybė trečiųjų asmenų, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, kad ši nutartis siųstina ieškovo ir atsakovės atstovams, o tretiesiems asmenims įteiktina viešo paskelbimo būdu, patalpinant teismo pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskiruosius skundus atmesti.
Palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartį.
Nutartis siunčiama ieškovo ir atsakovės atstovams, o tretiesiems asmenims įteikiama viešo paskelbimo būdu, patalpinant teismo pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.