- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-15
- Bylos Nr.
- 2-6135-904/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00838-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mantas Ūsas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“
- Atsakovas
- V. G.
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ atstovui direktoriui M. C., atsakovo V. G. atstovui profesinės sąjungos teisininkui Justui Vytautui Paulioniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovui V. G. dėl netesybų netaikymo ir darbo išmokų mokėjimo išdėstymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Išskirtinio būsto statyba“ (toliau - ieškovė) pateiktu ieškiniu pareiškė reikalavimus: 1. netaikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų; 2. išdėstyti priteistų sumų mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui.
Šalies argumentai
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas 2021 m. kovo 26 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją (toliau - Darbo ginčų komisija arba DGK) su prašymu išieškoti iš UAB „Išskirtinio būsto statyba“ neišmokėtą darbo užmokestį, netesybas, 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kompensaciją už nepanaudotas atostogas, neturtinės žalos atlyginimą. Klaipėdos darbo ginčų komisija 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-108-6120 atsakovo prašymą patenkino iš dalies. Išieškojo iš ieškovės 667 Eur su darbu susijusių išmokų už 2020 m. gruodžio mėn. atskaičius mokesčius; 500 Eur su darbu susijusiu išmokų už 2021 m. sausio mėn. atskaičius mokesčius; 530,56 Eur su darbu susijusių išmokų už 2021 m. vasario mėn. atskaičius mokesčius; 907,23 Eur su darbu susijusių išmokų už 2021 m. kovo mėn. atskaičius mokesčius, į sumą esant įskaičiuotai kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas; 43,27 Eur delspinigių; 111,89 Eur netesybų neatskaičius mokesčių. Kitus reikalavimus atmetė. Ieškovė sutiko su atsakovo reikalavimais dėl darbo užmokesčio išieškojimo, tačiau nesutiko dėl netesybų priteisimo. Nurodė, kad ieškovės finansinė padėtis yra itin sunki. Dėl Covid-19 pandemijos paskelbto karantino situacija tik dar labiau pablogėjo. Ir pati darbo ginčų komisija pažymėjo, kad, kaip matyti iš 2021 m. kovo 15 d. Klaipėdos apygardos teismo nutarties, UAB „Išskirtinio būsto statyba“ finansinė padėtis yra labai sunki. Todėl mano, kad komisija turėjo būti nuosekli ir šiuo sprendimu taip pat turėjo visai nepriteisti netesybų, kas būtų atitikę šalių interesų pusiausvyrą. Be to, ieškovė mano, kad šalių interesų pusiausvyrą atitiktų atsakovui priteistų sumų išdėstymas 12 mėnesių laikotarpiui.
Atsiliepimas
Atsakovas V. G. (toliau – atsakovas) per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovė piktnaudžiauja savo, kaip stipriosios darbo teisinių santykių šalies padėtimi, vengdama darbuotojui mokėti darbo užmokestį bei kitas išmokas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė iš esmės ieškinyje išdėstytais motyvais ir argumentais. Papildomai paaiškino, kad ieškovė nuo 2021 m. liepos 1 d. nevykdo veiklos, kadangi savivaldybė nėra atsiskaičiusi už darbus ir vyksta teisminiai procesai. Ieškovės reikalavimo suma savivaldybei yra apie 200 000 Eur. Ieškovė, gavusi atsiskaitymą, galėtų toliau vykdyti veiklą ir atsiskaityti su darbuotojais bei kitais kreditoriais. Ieškovės skolos kreditoriams sudaro apie 100 000 Eur. Šiuo metu įmonėje dirba tik vienas darbuotojas. Įmonei bankroto procedūra pradėta nėra.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko ir ieškinį prašė atmesti. Papildomai nurodė, jog mano, kad pandemijos laikotarpiu statybų verslas nenukentėjo. Byloje nemato jokių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, jog nebūtų priteistos netesybos. Pažymėjo, kad Darbo ginčų komisijos priteistos netesybos nėra didelės, mano, kad netesybos yra minimali sankcija už tokį ilgą neatsiskaitymą su darbuotoju. Atsakovas po Darbo ginčų komisijos sprendimo gavo tik tai, kas buvo skubaus vykdymo. Jeigu ieškinys būtų atmestas, prašo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nukreipti skubiai vykdyti sprendimą dėl darbo užmokesčio priteisimo, kai sprendime nustatyta dalis neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog atsakovas V. G. nuo 2019 m. balandžio 6 d. iki 2021 m. kovo 29 d. dirbo UAB „Išskirtinio būsto statyba“. Atsakovui paskutinė darbo užmokesčio išmoka pervesta 2020 m. lapkričio mėnesį. Darbo užmokestis nebuvo mokamas 2020 m. gruodžio mėn., 2021 m. sausio mėn., 2021 m. vasario mėn., 2021 m. kovo mėn. Atsakovas 2021 m. kovo 23 d. pateikė darbdaviui prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2021 m. kovo 30 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kai 2 mėnesius iš eilės ar daugiau nemokamas darbo užmokestis. Atsakovas buvo atleistas 2021 m. kovo 29 d. pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą (neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties, t. y. už pravaikštas). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos (toliau – DGK) 2021 m. gegužės 17 d. sprendimu darbo byloje Nr. APS-109-7615 atleidimas pripažintas neteisėtu. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-7261-1025/2021 pagal ieškovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovui V. G. dėl atsakovo atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtu. Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsakovo atstovo prašymas dėl civilinių bylų Nr. 2-7261-1025/2021 ir Nr. 2-6135-904/2021 sujungimo netenkintas. Atsakovui atleidimo dieną 2021 m. kovo 29 d. neišmokėta 2 604,79 Eur darbo užmokesčio suma. DGK 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. DGKS- darbo byloje Nr. APS-108-6120 pagal ieškovo V. G. 2021 m. kovo 26 d. pateiktą prašymą atsakovei UAB „Išskirtinio būsto statyba“ dėl darbo išmokų išieškojimo, ieškovo prašymas tenkintas iš dalies - nuspręsta išieškoti iš ieškovės atsakovui iš viso 2 604,79 Eur darbo užmokesčio, į sumą esant įskaičiuotai kompensacijai už nepanaudotas kasmetines atostogas, 683,37 Eur dalį išieškant skubiai, 43,27 Eur delspinigių, 111,89 Eur netesybų neatskaičius mokesčių, 78,66 Eur nepriskaičiuotą dalį kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas neatskaičius mokesčių, kitus ieškovo reikalavimus atmesti. Atsakovas DGK komisijos sprendimo neginčijo.
Lietuvos Respublikos DK 229 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja, pasibaigus šio kodekso 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme.
Lietuvos Respublikos DK 231 straipsnio 1 dalyje numatyta darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.
Lietuvos Respublikos DK 229 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi.
Atsižvelgiant į aukščiau numatytą teisinį reglamentavimą Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2021 m. balandžio 12 d. sprendimo darbo byloje Nr. APS-108-6120 dalis dėl 2 604,79 Eur darbo užmokesčio, 43,27 Eur delspinigių, 78,66 Eur nepriskaičiuotos dalies kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas neatskaičius mokesčių priteisimo įsiteisėjo per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos.
Dėl netesybų.
Ieškovė prašo netaikyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų.
DK 147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, darbo santykiams pasibaigus, o darbdaviui ne dėl darbuotojo kaltės uždelsus atsiskaityti su darbuotoju (šio kodekso 146 straipsnio 2 dalis), darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių; jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
Pagal kasacinio teismo praktiką darbuotojui priteistina išmoka už uždelsimo atsiskaityti laiką gali būti mažinama atsižvelgiant į trumpą darbo santykių trukmę, didelę priteistiną sumą, darbdavio padaryto pažeidimo aplinkybes ir pobūdį, faktą, kad darbdavys ieškinio reikalavimų dalį pripažino ir sumokėjo kompensacijos dalį, darbdavio finansinę padėtį, priteistinos išmokos dydžio reikšmę darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014; kt.). Kartu kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad aptartų ar kitų reikšmingų darbdavio naudai aplinkybių nustatymas savaime nereiškia pagrindo mažinti priteistiną išmoką. Priteistina išmoka gali būti mažinama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios rodo, kad priteistinos išmokos dydis aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir yra iš esmės neproporcingas darbdavio padarytam pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2012). Teismas kiekvienu konkrečiu nagrinėjimo atveju nustatęs pagal aptartus kriterijus reikšmingas bylai faktines aplinkybes sprendžia, ar jos pažeidžia darbdavio padaryto pažeidimo ir darbuotojo pažeistų teisių proporcingumo principą ir sudaro teisinį pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2014; kt.).
Tarp šalių buvo susiklostę darbo teisiniai santykiai. Darbo sutarčiai pasibaigus darbuotojui išmokamos visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos (DK 146 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pasibaigus šalių darbo santykiams ieškovė (darbdavys) su atsakovu (darbuotoju) neatsiskaitė. Atsakovui (darbuotojui) atleidimo dieną buvo neišmokėta 2 604,79 Eur darbo užmokesčio suma. Darbo užmokestis darbuotojui nemokėtas apie 4 mėnesius. Po DGK sprendimo išmokėta 683,37 Eur skubaus vykdymo suma. Ginčo nagrinėjimo teisme metu neišmokėta 1 921,42 Eur darbo užmokesčio suma. Darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo nėra.
Sprendžiant ginčą DGK pagal DK 147 straipsnio 2 dalį priskaičiuota 372,96 Eur netesybų neatskaičius mokesčių. Atsižvelgiant į ieškovės sunkią finansinę padėtį, netesybos sumažintos iki 30 procentų priskaičiuotos sumos, t. y. iki 111,89 Eur. Ieškovė prašo netaikyti DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų, motyvuodama sunkia finansine padėtimi.
Po DGK sprendimo priėmimo ieškovė rado galimybę išmokėti atsakovui jame nurodytą skubaus vykdymo sumą. Paties ieškovės atstovo paaiškinimais, ieškovė bylinėjasi dėl didelių gautinų sumų už atliktus rangos darbus. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovei Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 10 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2021 m. birželio 10 d., civilinėje byloje Nr. e2-707-512/2021 priteista 8 030,09 Eur suma iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-548-265/2021 pagal ieškovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl neteisėto vienašališko rangos sutarties nutraukimo (ieškinio suma 79 061,49 Eur) bei Nr. e2-708-730/2021 pagal ieškovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ ieškinį atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl vienašališko rangos sutarties nutraukimo ir skolos priteisimo (ieškinio suma 58 826,77 Eur).
Bylos duomenimis, ieškovė su darbuotoju neatsiskaito ilgą laiką. Ieškovės sunki finansinė padėtis buvo įvertinta DGK maksimaliai sumažinant įstatyme numatytų netesybų dydį.
Atsižvelgiant į nurodytą, visiškai netaikyti netesybų ir atleisti ieškovę nuo jų mokėjimo nėra nei teisinio, ne faktinio pagrindo. Tuo būtų pažeista darbdavio ir darbuotojo (ilgą laiką negavusio darbo užmokesčio už darbą bei galutinio atsiskaitymo) interesų pusiausvyra.
Atsiskaitymas su darbuotoju, pasibaigus darbo santykiams, nesiejamas su tuo, ar darbuotojo atleidimas teisėtas, ar neteisėtas (DK 146 straipsnio 2 dalis, 147 straipsnis). Todėl sprendžiant klausimą dėl netesybų ginčas dėl darbuotojo atleidimo teisėtumo/neteisėtumo esminės reikšmės neturi.
Įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, vadovaujantis protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principais (CK 1.5 straipsnis), teismų formuojama praktika, ieškinio reikalavimas dėl netesybų netaikymo atmestinas.
Dėl teismo sprendimo išdėstymo.
Ieškovė prašo išdėstyti priteistų sumų mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui.
DK 230 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje darbo ginčų komisijos sprendimo vykdymą, nustatyta, kad darbo ginčų komisijos sprendimas turi būti įvykdytas jam įsiteisėjus, išskyrus atvejus, kai jis ar sprendimo dalis turi būti įvykdyti skubiai. Pagal DK 229 straipsnio 1 dalį darbo ginčų komisijos sprendimas įsiteisėja pasibaigus DK 231 straipsnyje nustatytam ieškinio pareiškimo teismui terminui, jeigu nė viena šalis jo metu nepareiškė ieškinio teisme. Jeigu darbo ginčų komisijos sprendimas ginčijamas iš dalies, sprendimas įsiteisėja dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi (DK 229 straipsnio 2 dalis). DK 231 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) nuostatomis.
Teismas, nagrinėdamas ieškinį, netikrina darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, o iš naujo nagrinėja tą patį ginčą, kurį nagrinėjo darbo ginčų komisija (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2019).
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad savo prievolės atsakovui neginčija, tačiau prašo netaikyti DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytų netesybų. Vadinasi, sprendimas dėl dalies, nesusijusios su ginčijama dalimi, yra įsiteisėjęs. Ieškovė ieškiniu siekia, kad DGK 2021 m. balandžio 12 d. sprendimu Nr. DGKS- darbo byloje Nr. APS-108-6120 iš jos atsakovui V. G. priteistų sumų sumokėjimas būtų išdėstytas 12 mėnesių laikotarpiui. Ieškovės manymu, yra faktinis ir teisinis pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį.
CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Šioje teisės normoje įtvirtintas būtent teismo sprendimo vykdymo išdėstymas, bet ne darbo ginčų komisijos ar kitos neteisminės institucijos priimto sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas. Taigi CPK 284 straipsnis neturėtų būti aiškinamas plečiamai (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-61-513/2021, 11 punktas).
Atsižvelgiant į nurodytą, teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo, todėl ieškovės reikalavimas išdėstyti priteistų sumų mokėjimą 12 mėnesių laikotarpiui atmestinas.
Ieškovei išaiškintina, kad dėl skolos atidėjimo arba išdėstymo konkrečiu atveju turi kreiptis į antstolį arba kreditorių (darbuotoją).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 20 Eur žyminį mokestį. Atmetus ieškinį, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Byloje duomenų apie atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,04 Eur. Atmetus ieškinį šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ atsakovui V. G. 111,89 Eur netesybų, neatskaičius mokesčių.
Priteisti iš ieškovės UAB „Išskirtinio būsto statyba“ 8,04 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.