- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-02
- Bylos Nr.
- e2S-2080-264/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01434-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- UAB „Euroseka“, BUAB „Valvaurė“
- Kategorijos
- 3.2.8.4Bylos nutraukimas, jeigu ieškovas atsisakė nuo ieškinio ir teismas atsisakymą priėmė
- 3.1.7.11Išlaidų advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams UAB „Euroseka“, BUAB „Valvaurė“ bankroto administratoriui A. B. dėl turto varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, ir atsakovo UAB „Euroseka“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiu 2012 m. rugsėjo 18 d. varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valymo įrenginio Aquamax Basic 4-8, perleidimo UAB „Euroseka“ nuosavybėn, taikyti restituciją ir grąžinti atsakovui BUAB „Valvaurė“ administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir valymo įrenginį Aquamax Basic 4-8, o atsakovui UAB „Euroseka“ – 25 690,45 Eur.2017 m. birželio 21 d. ieškovas pateikė pareiškimą dėl bylos nutraukimo, kadangi paaiškėjo aplinkybė, jog 2013 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teisme priimtas sprendimas dėl BUAB „Valvaurė“ veiklos pabaigos, 2013 m. birželio 20 d. įmonė išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro.Atsakovė UAB „Euroseka“ 2017 m. birželio 21 d. pateikė prašymą dėl 580 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kurias sudaro mokestis už suteiktą teisinę pagalbą byloje.Ieškovas nesutiko su atsakovės prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 23 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-2591-571/2017 nutraukė.Tenkino atsakovės UAB „Euroseka“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Priteisė iš ieškovo V. B. 580 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei UAB „Euroseka“.Priteisė iš ieškovo V. B. 7,52 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei. Teismas nustatęs, kad atsakovė BUAB „Valvaurė“ pripažinta pasibaigusia, išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o AB SEB bankas (hipotekos kreditorius) neketina perimti atsakovės BUAB ,,Valvaurė“ teisių ir pareigų pagal varžytinių aktą, sprendė, kad procesinių teisių perėmimas nagrinėjamoje byloje yra negalimas, todėl civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu.BUAB „Valvaurė“ 2013 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos sprendimu yra pripažinta pasibaigusia ir 2013 m. birželio 20 d. yra išregistruota iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro, t.y. dar prieš ieškovui kreipiantis į Marijampolės rajono apylinkės teismą su ieškiniu, todėl teismas darė išvadą, kad ieškovas ieškinį teismui pateikė nepagrįstai.Įvertinus ieškinio pareiškimo ir bylos nutraukimo priežastis, tai, kad ieškovas pareiškė ieškinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų, teismas sprendė, kad ieškovo procesinis elgesys nebuvo tinkamas ir apdairus, todėl, teismo nuomone, ieškovas turi atlyginti atsakovui UAB „Euroseka“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.Teismas pažymėjo, kad byla nebuvo nagrinėjama iš esmės ir ieškinys nėra pripažintas pagrįstu, t. y. teismas nekonstatavo atsakovų nesąžiningumo fakto. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovas būdamas apdairus ir rūpestingas, ir teikdamas teismui ieškinį gindamas savo pažeistas teises, turėjo galimybę pasitikrinti duomenis apie atsakovus, jų teisinį statusą. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikimą teisinę pagalbą (paslaugas) priteistino maksimalius dydžius, sprendė, kad atsakovės patirtos išlaidos advokatui neviršija patvirtintų rekomenduojamų užmokesčio dydžių. Esant nustatytoms aplinkybės, atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismas tenkino visiškai.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovės UAB „Euroseka“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad kreipdamasis į teismą ieškovas prašė BUAB „Valvaurė“ teisių perėmėju pagal niekinį sandorį pripažinti AB SEB bankas. Minėtame prašyme nurodyta, kad ginčijamą varžytinių aktą atsakovai sudarė siekdami išvengti AB SEB bankas pradėto išieškojimo į jam hipoteka įkeistą turtą, o pagal ginčijamą sandorį gautos lėšos buvo pervestos AB SEB bankui. AB SEB bankas nurodė, kad nenori ir neketina būti BUAB „Valvaurė“ teisių perėmėjais, nes restitucijos taikymo atveju bankui tektų perimti nuosavybės teisėmis nekilnojamąjį turtą, o tam yra būtinas banko akcininkų, t. y. motininio banko Švedijoje sutikimas. Tokia procedūra būtų pakankamai sudėtinga, o jos išlaidos galimai viršytų daiktų vertę, todėl AB SEB bankas nesutiko su teisių perėmimu. Teigia, kad šių aplinkybių ieškovas kreipdamasis į Marijampolės rajono apylinkės teismą nežinojo. Teismas nutartyje nedetalizavo, kodėl ieškovo procesinį elgesį, ginčijant imperatyvioms įstatymo normoms akivaizdžiai prieštaraujantį sandorį, jis vertina kaip netinkamą ir neapdairų, tuo tarpu imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį sudariusios UAB ,,Euroseka“ veiksmų apskritai nevertina. Atsakovės nesąžiningumas yra preziumuojamas pagal Civilinio kodekso 6.67 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pardavėjo pagal varžytinių aktą (BUAB ,,Valvaurė“) vienintelis akcininkas ir vadovas buvo V. K., varžytinių aktu parduotas turtas buvo įkeistas AB SEB bankas pagal V. K. asmeninius laidavimus už BUAB ,,Valvaurė“ prievoles. Pirkėjo pagal varžytinių aktą (UAB ,,Euroseka“) steigėjas ir vienintelis akcininkas A. K. (V. K. sūnus), direktorius - V. K.. Jeigu atsakovė UAB ,,Euroseka“ nebūtų sudariusi imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio, kurio tikslas buvo įsigyti BUAB ,,Valvaurė“ priklausiusį turtą už mažesnę nei rinkos kainą, šis teisminis procesas niekada nebūtų kilęs. Taigi, nagrinėjamu atveju pati atsakovė yra tiesiogiai atsakinga dėl savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisęs atsakovei UAB ,,Euroseka“ visas jos paprašytas priteisti išlaidas, reiškia nesąžiningo asmens, kurio neteisėtų veiksmų neįmanoma nutraukti dėl kitos nesąžiningos sandorio šalies pasibaigimo, interesų gynimą, ignoruojant sąžiningo ieškovo interesus.Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš ieškovo V. B. priteista 580 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Euroseka“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Apeliantas neginčija nutarties dalies, kuria civilinė byla nutraukta bei iš ieškovo valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių nutarties dalių nepasisako. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas, atstovaujamas advokato K. P., pateikė ieškinį atsakovėms UAB „Euroseka“ ir BUAB „Valvaurė“. A. B., kaip buvęs bankrutavusios UAB „Valvaurė“ bankroto administratorius nurodė, kad įsiteisėjusiu 2013 m. gegužės 14 d. Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.B2-227-343/2013 UAB „Valvaurė“ buvo pripažinta pasibaigusia ir 2013 m. birželio 20 d. išregistruota iš LR Juridinių asmenų registro. 2017 m. gegužės 30 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl atsakovo pakeitimo, t. y. pakeisti atsakovę BUAB „Valvaurė“ teisių perėmėju AB SEB banku. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 30 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi nutarė patenkinti ieškovo prašymą ir pakeitė netinkamą atsakovę BUAB „Valvaurė" tinkamu atsakovu AB SEB banku. 2017 m. birželio 9 d. AB SEB bankas pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bankas nėra, nebuvo ir nebus bankrutavusios ir išregistruotos UAB „Valvaurė“ teisių perėmėjas. UAB „Valvaurė“ bankrutavo ir buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro, pasibaigusio juridinio asmens teisių ir pareigų bankas neperėmė nei pagal sutartį, nei pagal įstatymą, nei pagal teismų sprendimą. Bankas buvo UAB „Valvaurė“ hipotekos kreditorius, bankui įkeistas UAB „Valvaurė“ turtas parduotas iš varžytynių, iš turto pardavimo gauta suma padengta dalis UAB „Valvaurė“ skolos, hipoteka išregistruota, todėl visi ir bet kokie banko santykiai su skolininku UAB „Valvaurė“ yra pasibaigę. 2017 m. birželio 21 d. ieškovas, atstovaujamas advokato K. P., pateikė prašymą nutraukti civilinę bylą CPK 293 str. 8 p. pagrindu. Atsakovė UAB „Euroseka“, atstovaujama advokato E. R., 2017 m. birželio 21 d. pateikė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas civilinę bylą nutraukė bei tenkino atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo atsakovės naudai priteisimo.CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2014; Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje 2S-1428-524/2013).Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atsisakius ieškinio reikalavimų ir bylą tuo pagrindu nutraukus, yra pažymėjęs, jog taikant CPK 94 straipsnio 1 dalį, įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas dalies ieškinio atsisakė (sumažino savo reikalavimus) dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013). Taigi nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl ieškovo pareigos CPK 94 straipsnio 1 dalies pagrindu atlyginti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, turi būti vertinamos ieškovo pareikšto atsisakymo nuo ieškinio priežastys.Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad kreipdamasis į teismą ieškovas prašė BUAB „Valvaurė“ teisių perėmėju pagal niekinį sandorį pripažinti AB SEB bankas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šie apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties pagrįstumo, o nurodytos ieškinio atsisakymo priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis bei pašalinančiomis ieškovo atsakomybę dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.CPK 48 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Pagal įstatymą civilinėse bylose proceso šalimi gali būti tik civilinį procesinį teisnumą ir veiksnumą turintys juridiniai asmenys (CPK 38 str. 1 d.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, vadovaujantis įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. B2-227-343/2013, kuriuo BUAB „Valvaurė“ veikla buvo pripažinta pasibaigusia, ir 2013 m. birželio 20 d. įmonė išregistruota iš LR Juridinių asmenų registro. Remiantis CK 6.128 straipsnio 2 dalimi, kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Nei CK normos, nei įstatymai, reglamentuojantys atskirų privačių juridinių asmenų veiklos ypatumus, nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostatos nenumato, kad priverstine (bankroto proceso) tvarka likvidavus privatų juridinį asmenį, jo prievolės pereitų kitiems asmenims, nepaisant to, ar tokia įmonė yra ribotos, ar neribotos civilinės atsakomybės. Todėl tuomet, kai teismas nusprendžia likviduoti bankrutavusią individualią įmonę (neribotos civilinės atsakomybės privatų juridinį asmenį), teismo sprendimas įsiteisėja ir bankroto administratorius išregistruoja įmonę iš viešo registro, laikoma, kad įmonė pasibaigė ir jos materialiųjų ir procesinių teisių perėmimas negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-748/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad išregistravus bankrutavusį juridinį asmenį iš juridinių asmenų registro, pasibaigia bankroto bylos nagrinėjimas ir negali būti inicijuojami tolesni ginčai dėl neegzistuojančios įmonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2003; 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005).Kaip nustatyta aukščiau, ieškovas atstovaujamas profesionalaus teisininko, reikšdamas ieškinį turėjo visas sąlygas pasinaudoti viešais duomenimis ir pasitikrinti atsakovių statusus, ką teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas. Nors apeliantas ir nurodo, kad teikė prašymą BUAB „Valvaurė“ pakeisti jos teisių perėmėju AB SEB bankas, tačiau atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisminę praktiką, teismui nusprendus likviduoti bankrutavusią įmonę, teismo sprendimui įsiteisėjus ir bankroto administratoriui išregistravus įmonę iš viešo registro, laikoma, kad įmonė pasibaigė ir jos materialiųjų ir procesinių teisių perėmimas negalimas. Taigi, nustačius, kad BUAB „Valvaurė“ yra išregistruota iš juridinių asmenų registro ir teisių perėmimas nėra galimas, nebūtų buvę pagrindo kreiptis į teismą su ieškiniu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas ieškinį teismui pateikė nepagrįstai, ieškovo procesinis elgesys nebuvo visiškai tinkamas ir apdairus, todėl ieškovas turi atlyginti atsakovei UAB „Euroseka“ patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nors apeliantas ir nurodo, kad jeigu atsakovė UAB ,,Euroseka“ nebūtų sudariusi imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio, kurio tikslas buvo įsigyti BUAB ,,Valvaurė“ priklausiusį turtą už mažesnę nei rinkos kainą, šis teisminis procesas niekada nebūtų kilęs, taigi, nagrinėjamu atveju pati atsakovė yra tiesiogiai atsakinga dėl savo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių nebuvo nagrinėjamas iš esmės. Tai, kad apelianto vertinimu ginčijamas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, neteikia pagrindo ieškinį laikyti pagrįstu, o atsakovę laikyti tiesiogiai atsakinga dėl savo patirtų išlaidų. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad byla nebuvo nagrinėjama iš esmės ir ieškinys nėra pripažintas pagrįstu, t. y. teismas nekonstatavo atsakovų nesąžiningumo fakto.Apeliantas nenurodo jokių aplinkybių dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Atsižvelgiant į atliktų procesinių veiksmų apimtį, nėra pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartimi priteistos bylinėjimosi išlaidos nepagrįstos ar aiškiai per didelės.
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Dėl bylos procesinės baigties
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimus (CPK 94 straipsnis), ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apelianto atskirąjį skundą šios išlaidos iš jo nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.