Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimo civilinėje pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Audito paslauga“ ir I. S. dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo L. S..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. D. U. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jo patikslinimu prašydama pripažinti negaliojančiu UAB „Audito paslauga“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2018 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 4, kuriuo ji atšaukta iš įmonės direktorės pareigų ir nutraukta jos darbo sutartis bei įmonės direktoriumi nuo (duomenys neskelbtini) paskirtas L. S.; pripažinti jos darbo sutarties nutraukimą neteisėtu; grąžinti ją į darbą; priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; netenkinus jos reikalavimų pripažinti negaliojančiais UAB „Audito paslauga“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2018 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 4 ir darbo sutarties nutraukimą, priteisti jai iš atsakovo UAB „Audito paslauga“ 214,29 Eur darbo užmokestį už 2018 m. liepos 1–12 d., 7 136,05 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, 500 Eur išeitinę išmoką bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė paaiškino, kad įmonė įsteigta 1995 m. gruodžio 28 d., nuo pat įsteigimo specializavosi buhalterinės apskaitos paslaugų teikimu ūkio subjektams, nuo 2012 m. balandžio 16 d. įmonės akcininkėmis yra ji (turi 49 proc. akcijų) ir I. S. (turi 51 proc. akcijų), ji nuo 2012 m. gegužės 7 d. buvo paskirta įmonės direktore, įmonės eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2018 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 4 (toliau – nutarimas) (51 balsu prieš 49) ji buvo atšaukta iš įmonės direktorės pareigų ir nutraukta jos darbo sutartis dėl prarasto ja pasitikėjimo bei nuo 2018 m. liepos 13 d. įmonės direktoriumi paskirtas L. S.. Ieškovės įsitikinimu, jokie svarbūs jos atšaukimo iš pareigų pagrindai nebuvo nurodyti, ji nėra atlikusi jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip veikimas prieš įmonės ar akcininkų interesus, yra sukaupusi vadovaujamojo darbo patirtį, jos vadovavimo įmonei metu įmonė veikė stabiliai ir sėkmingai. Nurodė, kad naujuoju įmonės vadovu paskirtas L. S. yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų), neturintis jokio vadovaujamojo darbo, praktinio darbo, susijusio su buhalterinės apskaitos paslaugomis, patirties, nėra susipažinęs su įmonės finansine būkle, esama situacija, galimai sieks savanaudiškų, o ne įmonės įstatuose numatytų tikslų. Pastebėjo ir tai, kad įmonės eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas 2018 m. liepos 12 d. nenustatė naujojo įmonės vadovo darbo užmokesčio, tokiu būdu, su juo negali būti sudaryta darbo sutartis. Kartu nurodė, kad įmonė jai nėra sumokėjusi 214,29 Eur darbo užmokesčio už 2018 m. liepos mėn., 7 136,05 Eur kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas, 500 Eur išeitinės išmokos. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad skundžiamas nutarimas prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams; ieškovei nebuvo pateiktos jokios pretenzijos dėl finansinių ataskaitų; nebuvo pagrindo prarasti pasitikėjimą ieškove; akcininkų susirinkimo pritarimo ieškovės darbo užmokesčio dydžio keitimui nebuvo, tačiau po ieškovės atleidimo naujasis įmonės vadovas pats deklaravo Sodrai 214,29 Eur už 2018 m. liepos mėn.

2. Atsakovai ir trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei iš ieškovės UAB „Audito paslauga“ naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai ir trečiasis asmuo nurodė, kad įmonės įstatuose įtvirtinta visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo tvarka, kitų įmonės organų kompetencija, jų rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytųjų Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme (toliau – ABĮ), todėl, jų įsitikinimu, visuotinis akcininkų susirinkimas nutarimu atšaukdamas įmonės vadovę (ieškovę) ir paskirdamas naują įmonės vadovą neperžengė savo kompetencijos ribų, nes visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę bet kada atšaukti savo išrinktą administracijos vadovą, nepaisant to, yra jo kaltė ar ne. Pažymėjo, jog nutarime ieškovės atšaukimo priežastys buvo nurodytos, t. y. ji, būdama įmonės vadove, prarado akcininkų pasitikėjimą (kas yra esminė jos atšaukimo priežastis), nešaukė akcininkų susirinkimų net sprendžiant esminius įmonės valdymo ir lėšų naudojimo klausimus, ilgą laiką neskirstė dividendų akcininkams. Mano, kad naujojo įmonės vadovo išrinkimo tvarka nebuvo pažeista, didžioji dauguma įmonės akcininkų išreiškė pasitikėjimą naujuoju vadovu L. S., dėl šios priežasties, jų įsitikinimu, ieškovės teiginiai, kad naujasis įmonės vadovas yra jauno amžiaus ir neturi vadovavimo patirties, yra nereikšmingi sprendžiant nutarimo teisėtumo klausimą. Pažymėjo, jog naujasis įmonės vadovas įmonės vadovu dirba neatlygintinai, dėl šios priežasties, jų įsitikinimu, su juo darbo sutarties sudaryti įmonė neprivalėjo. Teigė, kad ieškovė pažeidė vadovo pareigą būti įmonei lojalia, įmonę valdė aplaidžiai, nevykdė jai kaip vadovei nustatytų pareigų, ne tik prarado akcininkų pasitikėjimą, nešaukė akcininkų susirinkimų, neskirstė dividendų, bet ir savo valdymo laikotarpiu padarė didžiulę žalą įmonei – švaistė įmonės lėšas, jas galimai pasisavino, neperdavė įmonei jos dokumentų, sudarinėjo įmonei visiškai nenaudingus, žalingus sandorius. Teigė, jog ieškovė, būdama įmonės vadovė nuo 2012 m., nevykdė pareigos įforminti savo darbo sutarties pakeitimus, t. y. ieškovė nepakeitė darbo sutarties punkto dėl darbo užmokesčio ir einamų pareigų pasikeitimo, nepranešė apie darbo užmokesčio pasikeitimą atitinkamoms institucijoms, neįformindama šių esminių darbo sutarties pakeitimų ji nevykdė darbdavio imperatyvios pareigos, dėl ko pati prisiėmė tokios pareigos neįvykdymo riziką. Pabrėžė, kad ieškovė, būdama patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, sudarė patalpų nuomos sutartį pati su savimi ir nustatė rinkos kainos neatitinkantį nuomos mokestį; po to kai ieškovei buvo išsiųstas 2018 m. birželio 8 d. atsakovės akcininkės I. S. pranešimas apie pageidavimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, ieškovė sudarė įmonei visiškai nenaudingą sandorį – pusvelčiui pardavė įmonės vienintelį automobilį, įmonės sąskaitoje visiškai nepaliko piniginių lėšų, o įmonės kreditinėje sąskaitoje paliko įsiskolinimą; ieškovė ne tik nevykdė pareigos šaukti eilinius akcininkų susirinkimus, bet ir svarbiais įmonės valdymui klausimais priimdavo sprendimus vienasmeniškai (sudarė 10 000 Eur kredito limito mokėjimo kortelės sutartį, 11 497,91 Eur automobilio lizingo sutartį be akcininkų pritarimo), taip pažeisdama įmonės įstatus, švaistė ir savinosi įmonės turtą, ieškovė veikė prieš įmonės interesus, tyčia sudarinėjo įmonei visiškai nenaudingus, net nuostolingus sandorius, pelnėsi iš įmonės bei sudarinėdama didesnės vertės sandorius nesilaikė įmonės įstatuose nustatytos tokių sandorių sudarymo tvarkos. Kartu pabrėžė tai, kad prieš nutarimo priėmimą ieškovė išėmė iš įmonės sąskaitų visas lėšas ir šiuo metu įmonė lėšų neturi, taip pat ieškovė nėra įvykdžiusi imperatyvios pareigos perduoti įmonės dokumentus naujajam įmonės vadovui, be to, 2017 m. rugpjūčio mėn. įsteigė konkuruojančią su UAB „Audito paslauga“ bendrovę – uždarąją akcinę bendrovę „Audito paslauga LT“, perviliojo didžiąją dalį įmonės klientų. Teismo posėdžio metu atsakovų ir trečiojo asmens atstovė papildomai paaiškino, kad ieškovė buvo atleista iš pareigų dėl kaltės, nes ji nešaukė akcininkų susirikimų nuo 2012 m. iki 2018 m., neskirstė dividendų, neteikė akcininkams informacijos, akcininkai negalėjo patikrinti pelno tikrumo, dokumentų ji iki šiol nėra pateikusi, taip pat ji veikė priešingai įmonės interesams, nes įsteigė konkuruojančią įmonę, su savimi sudarė paskolos sutartis už itin dideles nuomos kainas, be to, tos kainos kas mėnesį skirdavosi, kiek jai reikėdavo pinigų tą mėnesį, ji iš įmonės ir paimdavo, taip pat be akcininkų pritarimo paėmė kreditą, neaišku kam jį panaudojo ir negrąžino, lizingo sutartį sudarė taip pat be akcininkų pritarimo, be akcininkų sprendimo pasididino sau darbo užmokestį, į bylą pateikė dokumentus – įsakymus dėl atostogų, nors (duomenys neskelbtini) m. miręs E. S. negalėjo pasirašyti tokių įsakymų, nes juose nurodytas įmonės kodas įmonei dar nebuvo suteiktas tuo metu; ieškove buvo pasitikima, buvo tikima, kad įmonė valdoma teisingai ir teisėtai, nes akcininkų santykiai buvo geri, artimi, iki paskyrimo įmonės vadove ieškovė įmonėje dirbo vyriausiąja buhaltere, kurį laiką akcininkė buvo išvykusi iš Lietuvos, klausdavo ieškovės apie įmonės būklę, ieškovė atsakydavo, kad viskas gerai, 2017 m. rugpjūčio mėn. ieškovė įsteigė konkuruojančią įmonę beveik tokiu pačiu pavadinimu, perviliojo klientus, apie tai sužinojo akcininkė, tuomet kilo abejonės dėl ieškovės sąžiningumo, inicijavo akcininkų susirikimo sušaukimą ir ieškovės atšaukimą iš pareigų; naujasis įmonės vadovas neturi dokumentų ir negali patikrinti darbo užmokesčio ieškovei dydžio, tai, kad po ieškovės atleidimo Sodrai deklaravo naujasis įmonės vadovas, nekeičia esmės, kad nebuvo akcininkų sprendimo dėl ieškovės darbo užmokesčio didinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 30 d. sprendimu nusprendė ieškovės D. U. ieškinį tenkinti iš dalies: priteisti ieškovei D. U. iš atsakovės UAB „Audito paslauga“ 1427,59 Eur galutinį atsiskaitymą; kitoje dalyje ieškinį atmesti; priteisti valstybės naudai iš atsakovės UAB „Audito paslauga“ 32 Eur žyminį mokestį.

4. Teismas nustatė, kad su ieškove 1997 m. birželio 2 d. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 5, pagal kurią ji įmonėje buvo įdarbinta vyr. buhaltere; įmonės vienintelis akcininkas 2012 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą nuo 2012 m. balandžio 5 d. paskirti ieškovę UAB „Audito paslauga“ direktore ir nustatė jai 1500 Lt darbo užmokestį; 2012 m balandžio 16 d. UAB „Audito paslauga“ akcininkėmis tapo ieškovė (49 akcijos) ir I. S. (51 akcija); UAB „Audito paslauga“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2018 m. liepos 12 d. metu nuspręsta atšaukti ieškovę iš UAB „Audito paslauga“ direktorės pareigų, nutraukti su ja sudarytą darbo sutartį nuo (duomenys neskelbtini), šią dieną laikant paskutine jos darbo diena, bei įmonės direktoriumi nuo (duomenys neskelbtini). paskirti L. S.; su ieškove darbo sutartis buvo nutraukta 2018 m. liepos 12 d. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 104 straipsnio 1 dalies pagrindu.

5. Teismas pažymėjo, kad pagal DK 104 straipsnio 1 dalį, be šiame kodekse ar kituose įstatymuose nustatytų darbo sutarties pasibaigimo pagrindų, darbo sutartis su juridinio asmens vadovu pasibaigia atšaukus juridinio asmens vadovą įstatymuose arba steigimo dokumentuose nustatyta tvarka. ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip. ABĮ 37 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad <...> bendrovės vadovą išrinkusiam organui priėmus sprendimą atšaukti vadovą, su juo sudaryta darbo sutartis nutraukiama <...>. Teismas nurodė, kad įmonę, įmonės akcininkus ir įmonės vadovą sieja fiduciariniai teisiniai santykiai, grįsti akcininkų ir vadovo tarpusavio pasitikėjimu, o tai reiškia, kad bet kuriuo momentu esant bet kokiam akcininkų nepasitikėjimui įmonės vadovu, nepriklausomai nuo vadovo kaltų veiksmų buvimo ar nebuvimo, toks asmuo negali toliau eiti vadovo pareigų, kadangi nelieka fiduciarinių santykių. Pradėdama eiti tokias pareigas ieškovė turėjo žinoti, kad nelikus fiduciarinių santykių, ji gali būti atšaukta iš pareigų. Akcininkų teisė atšaukti jų išrinktą įmonės vadovą nėra sąlygota jokiomis aplinkybėmis ir yra absoliuti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007, 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012).

6. Spręsdamas dėl ieškovės darbo sutarties nutraukimo, teismas konstatavo, kad UAB „Audito paslauga“ akcininkė I. S., atstovaujama L. S., 2018 m. birželio 8 d. paraiška kreipėsi į ieškovę su prašymu sušaukti neeilinį įmonės akcininkų susirinkimą, susirinkimo šaukimo priežastimi ir tikslu nurodydama, jog įmonės akcininkė prarado pasitikėjimą įmonės direktore, todėl akcininkų susirinkime norėtų iškelti įmonės direktorės atšaukimo ir naujo direktoriaus skyrimo klausimą, bei pasiūlė sprendimo projektą – iš įmonės direktorės pareigų atšaukti ieškovę, nutraukti sudarytą darbo sutartį nuo 2018 m. liepos 4 d., šią dieną laikant paskutine darbo diena, įmonės direktoriumi nuo 2018 m. liepos 5 d. paskirti L. S., 2018 m. liepos 12 d. įvyko UAB „Audito paslauga“ eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo visi įmonės akcininkai – ieškovė, turinti 49 balsus, ir akcininkę I. S., turinčią 51 balsą, atstovaujantis L. S., susirinkime taip pat dalyvavo ieškovės atstovas advokatas Mindaugas Badaras ir antstolis Valdas Čeglikas, L. S. prašymu konstatavęs susirinkimo eigą, bei antstolio padėjėjas Petras Mikalauskas; šio susirinkimo metu ketvirtu darbotvarkės klausimu buvo svarstytas įmonės direktorės atšaukimas ir naujo direktoriaus skyrimas: L. S. pagarsino 2018 m. birželio 8 d. paraiškoje įmonės akcininkės I. S. pasiūlytą sprendimo projektą su pakoreguotomis atšaukimo ir paskyrimo datomis – buvo siūloma iš įmonės direktorės pareigų atšaukti ieškovę, nutraukti sudarytą darbo sutartį nuo (duomenys neskelbtini), šią dieną laikant paskutine darbo diena, įmonės direktoriumi nuo 2018 m. liepos 13 d. paskirti L. S., L. S., atstovaujantis akcininkę I. S., turinčią 51 balsą, balsavo už šį sprendimo projektą, ieškovė, turinti 49 balsus, balsavo prieš šį sprendimo projektą, taigi, UAB „Audito paslauga“ akcininkų balsų dauguma šiam sprendimo projektui buvo pritarta; sprendimas atšaukti ieškovę iš užimamų UAB „Audito paslauga“ direktorės pareigų buvo priimtas dėl to, kad įmonės akcininkė I. S., turinti UAB „Audito paslauga“ 51 akciją iš 100 prarado pasitikėjimą ieškove, nes ši nevykdė savo pareigų – nešaukė eilinių akcininkų susirinkimų, akcininkai negavo dividendų, eilinis akcininkų susirinkimas buvo sušauktas ir klausimas dėl dividendų skyrimo buvo įtrauktas tik iniciavus įmonės direktorės atšaukimo klausimą, atskaitomybės buvo tvirtinamos nešaukiant akcininkų susirinkimų.

7. Teismas konstatavo, kad byloje nėra įrodymų, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo patvirtinti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, nėra įrodymų, kad ieškovė būtų šaukusi eilinius akcininkų susirinkimus, nors tokią pareigą ieškovė, kaip įmonės vadovė, turėjo – pagal UAB „Audito paslauga“ įstatus (redakcija iki 2017 m.) eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovės vadovas privalo sušaukti kasmet per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (9.16 punktas), tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę – jo kompetencijai priklauso tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, vadovo pateiktą bendrovės veiklos ataskaitą (9.6 punkto 5 papunktis). Ieškovė pateikdama valstybės įmonei Registrų centrui įmonės metinę finansinę atskaitomybę be visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinimo šiuo klausimu viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Be to, ieškovė neginčijo, jog akcininkai negavo dividendų, nors to buvo prašoma, taigi, ir šios savo, kaip įmonės vadovės pareigos, ji nevykdė. Tai, kad įmonės akcininkė I. S. nereiškė priekaištų ieškovei dėl aukščiau nurodytų klausimų, įmonės vadovės (ieškovės) įmonės įstatuose nustatytų pareigų turinio nekeičia ir juo labiau neatleidžia jos nuo šių pareigų vykdymo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovė nevykdė jai UAB „Audito paslauga“ įstatuose nustatytų pareigų bei viršijo savo, kaip įmonės vadovės, įgaliojimus, kas pagrįstai galėjo sukelti akcininkės I. S. (turinčios 51 akciją) nepasitikėjimą ieškove.

8. Teismas padarė išvadą, kad sprendimas atšaukti įmonės vadovą iš pareigų buvo priimtas ir darbo sutartis su ieškove nutraukta vadovaujantis aukščiau nurodytomis ABĮ 37 straipsnio 3, 4 dalimis, UAB „Audito paslauga“ įstatų (redakcija nuo 2017 m.) 13 punkto nuostatomis. Taip pat teismas konstatavo, kad ABĮ reglamentuotos vadovo atšaukimo procedūros nagrinėjamu atveju pažeistos nebuvo, UAB „Audito paslauga“ pasinaudojo absoliučia teise atšaukti įmonės vadovą iš pareigų. Atšaukus įmonės vadovę iš pareigų su ja sudaryta darbo sutartis pasibaigia, nes pasibaigia įmonės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo pavedimas įmonės vadovui. Teismas sutiko su atsakovais ir trečiuoju asmeniu, jog didžiajai daugumai įmonės akcininkų išreiškus pasitikėjimą naujuoju vadovu – L. S., ieškovės teiginiai, kad naujasis įmonės vadovas yra jauno amžiaus ir neturi vadovavimo patirties, yra nereikšmingi sprendžiant UAB „Audito paslauga“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2018 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 4 teisėtumo klausimą, įrodymų, kad naujasis įmonės vadovas sieks savanaudiškų, o ne įmonės įstatuose numatytų tikslų, nėra. Teismas pažymi ir tai, jog aplinkybė, kad 2018 m. liepos 12 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu nebuvo nustatytas L. S. darbo užmokestis, taip pat, nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtu patį sprendimą šį asmenį paskirti naujuoju įmonės vadovu ar juo labiau pripažinti ieškovės atšaukimą iš darbo neteisėtu.

9. Teismas konstatavo, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežastys, sudarančios pagrindą juridinių asmenų organų sprendimus teismui pripažinti negaliojančiais, nenustatytos. Pagal aukščiau teismo padarytas išvadas, pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus pripažinti negaliojančiu UAB „Audito paslauga“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2018 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 4, kuriuo ji atšaukta iš įmonės direktorės pareigų ir nutraukta jos darbo sutartis bei įmonės direktoriumi nuo (duomenys neskelbtini) paskirtas L. S., bei pripažinti jos darbo sutarties nutraukimą neteisėtu nėra. Taip pat teismas atmetė ir išvestinius ieškovės reikalavimus, t.y. reikalavimą grąžinti ieškovę į darbą bei priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje taip pat yra kilęs ginčas dėl atsiskaitymo su ieškove, nutraukus darbo sutartį. Ieškovės teigimu, įmonė ją atleidusi iš pareigų su ja neatsiskaitė, todėl prašo priteisti jai iš UAB „Audito paslauga“ 214,29 Eur darbo užmokestį už 2018 m. liepos 1–12 d., 7 136,05 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 500 Eur išeitinę išmoką. UAB „Audito paslauga“ neginčijo, kad darbdavys turi pareigą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, tačiau nagrinėjimu atveju ieškovei atleidimo iš darbo dieną negrąžinus įmonės dokumentų, ko ieškovė neginčijo, įmonė objektyviai negalėjo patikrinti ir apskaičiuoti, kokia galutinio atsiskaitymo suma priklauso ieškovei ir ar ši suma jai atleidimo iš darbo dieną jau nebuvo sumokėta, tuo tarpu išeitinė kompensacija, darbdavės įsitikinimu, ieškovę atšaukus iš užimamų įmonės direktorės pareigų dėl jos kaltės, ieškovei nepriklauso.

11. Teismas nurodė, kad ieškovė užėmė įmonės direktorės pareigas, todėl jos darbo užmokesčio dydis turėjo būti nustatomas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (ABĮ 37 straipsnio 3 dalis). Nustatyta, kad įmonės vienintelis akcininkas 2012 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą nuo 2012 m. balandžio 5 d. paskirti ieškovę UAB „Audito paslauga“ direktore ir nustatė jai 1500 Lt (434,43 Eur) darbo užmokestį. Ieškovė teigdama, kad jos darbo užmokestis buvo 500 Eur, pateikė tik savo darbo sutarties priedus, kuriuos ji pati pasirašė ir kaip darbuotoja, ir kaip darbdavės atstovė, šių darbo sutartyje atliktų darbo užmokesčio pakeitimų patvirtinančių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų nepateikė, priešingai, nurodė, kad tokių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų ji neturi. Darbdavė su nurodomu 500 Eur ieškovės darbo užmokesčio dydžiu bylos nagrinėjimo metu nesutiko, todėl tai, kad įmonė ieškovei negrąžinus įmonės dokumentų atleidusi ją iš pareigų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai už 2018 m. liepos 1–12 d. deklaravo ieškovės prašomą priteisti darbo užmokestį (214,29 Eur), neįrodo, kad darbdavė pripažįsta tokį ieškovės darbo užmokestį ir kad akcininkai buvo priėmę sprendimą dėl ieškovės darbo užmokesčio didinimo nuo 434,43 Eur iki 500 Eur. Įrodymų, kad darbo užmokestis ieškovei buvo padidintas, byloje nėra. Taip pat nėra įrodymų, kad atleidimo iš darbo dieną darbdavė padarė išskaitą iš ieškovės darbo užmokesčio (DK 150, 156 straipsniai).

12. Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas padarė išvadą, kad darbdavė atleidimo iš darbo dieną ieškovei turėjo pareigą sumokėti 186,19 Eur darbo užmokestį už 2018 m. liepos 1–12 d., apie darbdavės šios sumos apskaičiavimą ir išmokėjimą byloje įrodymų nėra, vadinasi, ši suma ieškovei jos atleidimo iš darbo dieną nebuvo sumokėta, todėl teismas ieškovei naudai iš UAB „Audito paslauga“ priteisė 186,19 Eur darbo užmokestį už 2018 m. liepos 1–12 d.

13. Ieškovė taip pat prašė priteisti jai iš darbdavės už 295 darbo dienas 7 136,05 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau teismas pabrėžė, jog teisė gauti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti (DK 127 straipsnio 5, 6 dalys). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos (el. b. t. III, b. l. 34–54, 92–96, 98–114) matyti, kad ieškovė jos atleidimo iš darbo dieną buvo nepanaudojusi kasmetines atostogas daugiau nei už trejus metus, įrodymų, kad ji negalėjo faktiškai pasinaudoti atostogomis už ankstesnius laikotarpius, byloje nėra, todėl ieškovei jos atleidimo iš darbo dieną turėjo būti išmokėta kompensacija už nepanaudotas 60 darbo dienų (3 metai x 20 darbo dienų) kasmetines atostogas (DK 126, 127 straipsniai). Ieškovė pateikė savo vidutinio darbo užmokesčio, tačiau teismas nustatęs, jog ieškovės mėnesinis darbo užmokestis sudarė 434,43 Eur, šiuos skaičiavimus patikslino, t.y. pripažino, kad ieškovės vienos darbo dienos VDU sudaro 20,69 Eur (434,43 Eur × 3 mėn. / 63 d. d.), ir nusprendė, kad ieškovei atleidimo iš darbo dieną priklausė 1 241,40 Eur (20,69 Eur x 60 d.) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Įrodymų, kad ši suma darbdavės buvo ieškovei apskaičiuota ir sumokėta, nėra, todėl teismas priteisė ieškovei iš UAB „Audito paslauga“ 1241,40 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

14. Ieškovės įsitikinimu, jai taip pat priklauso vieno darbo užmokesčio dydžio kompensacija (išeitinė išmoka), tačiau teismas pažymėjo, kad tokia kompensacija ieškovei priklausytų tik tuo atveju, jei ji iš užimamų įmonės direktorės pareigų akcininkų sprendimu būtų atšaukta be kaltės (DK 104 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas jau aukščiau nustatė, kad ieškovė atšaukta iš direktorės pareigų dėl prarasto pasitikėjimo ja, kurį sąlygojo tai, kad ieškovė eilę metų nevykdė jai UAB „Audito paslauga“ įstatuose nustatytų pareigų – ieškovė neteikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui, kasmet nešaukė eilinių akcininkų susirinkimų, nemokėjo akcininkams jų prašymu dividendų, nors tokias pareigas turėjo. Dėl šių priežasčių teismas sprendė, kad ieškovė iš užimamų pareigų atšaukta dėl jos kaltės pagrįstai ir kad vieno darbo užmokesčio dydžio kompensacija (išeitinė išmoka) jai nepriklauso.

15. Teismas nurodė, kad turi būti priteisiamas 1427,59 Eur galutinis atsiskaitymas (186,19 Eur darbo užmokestis už 2018 m. liepos 1–12 d. + 1241,40 Eur kompensacija už nepanaudotas atostogas).

16. Teismas atmetė ieškovės prašymą priteisti procesines palūkanas, nurodydamas, kad netesybas darbo santykiuose reglamentuoja specialios DK normos (DK 232 str.), o ne CK 6.37 str. Taip pat teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Ieškovė D. U. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos ieškinį tenkinti visiškai.

18. Apeliantė pažymi, kad vienas iš jos atšaukimo motyvų buvo įmones akcininkams nemokami dividendai, tačiau padarydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino faktinės aplinkybės, kad atsakove I.S. 2018-07-12 susirinkime klausimu dėl pelno paskirstymo dividendams išmokėti balsavo „prieš“. Įmonės pelną paskirstyti dividendų išmokėjimui yra akcininkų teisė, bet ne pareiga. Akivaizdu, kad atsakovė I.S., kaip akcininke, neturėjo ketinimų skirstyti pelno dividendų išmokėjimui, taigi ir jos teisės, šiuo aspektu, negalėjo būti pažeistos.

19. Paaiškina, kad Akcinių bendrovių įstatymo 23 str. 1 d. įvirtina akcininkų teisę inicijuoti visuotinių akcininkų susirinkimo sušaukimą. Bylos nagrinėjimo metu akcininkes I.S. atstovė patvirtino, kad tokia teise minėta akcininkė nesinaudojo. Ši aplinkybė, vėl gi leidžia daryti išvadą, kad formalių procedūrų nesilaikymas I.S. interesų negalėjo pažeisti ir nepažeidė. Toks akcininkės pasyvumas yra paaiškintinas tik ta aplinkybe, kas įmonė veikė pelningai ir jai buvo vadovaujama tinkamai.

20. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė netinkamai vykdė savo pareigas. Paaiškina, kad jos vadovavimo laikotarpiu įmonė veikė stabiliai ir sėkmingai - 2017 m. turtas, lyginant su 2016 m., išaugo nuo 327019 EI R iki 335860 EUR, o pardavimai - nuo 83334 EUR iki 83944 EUR. Bendras įmonės nepaskirstytas pelnas sudaro net 265.187 EUR (2016 m. jis sudarė 260,218 EUR). Tai leidžia daryti išvadą, kad byla nebuvo išnagrinėta išsamiai.

21. Teismas taip pat nepagrįstai sutiko su atsakovais ir trečiuoju asmeniu, jog didžioji dauguma įmonės akcininkų išreiškė pasitikėjimą naujuoju vadovu - L. S.. Teismas neįvertino, kad naujasis įmonės vadovas yra jauno amžiaus ir neturi vadovavimo patirties.

22. Apeliantės teigimu, teismas padarė neteisingas išvadas dėl jos darbo užmokesčio dydžio. Paaiškina, kad ji neginčija faktinės aplinkybės, kad 500 EUR dydžio atlyginimas nebuvo nustatytas įmones visuotinio akcininkų susirikino, tačiau toks formalus pažeidimas nesudaro pagrindo nesivadovauti darbo sutarties priedu Nr. 4, kadangi apie tokį darbo užmokesčio dydį tiek įmonei, tiek akcininkei I. S. buvo žinoma ir dėl to pretenzijos Ieškovei nebuvo reiškiamos. Iš bylos medžiagos matyti, kad Įmonėje buvo susiklosčiusi praktika, jog dar nuo 2011 m. ieškovės darbo užmokestis tiek didinamas, tiek mažinamas buvo be formalaus visuotinio akcininkų susirikimo pritarimo. Be to, jau ieškovei esant atleistai 2018-07-12, įmonė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai deklaravo prašomą priteisti darbo užmokestį (214,29 Eur) už 2018 m. liepos mėn, 1-12 d., o ne 186,19 EUR (tokia išmoka priklausytų jei Ieškovės mėnesinis darbo užmokestis būtų 434,43 EUR).

23. Taip pat ieškovė nesutinka su priteista kompensacija už nepanaudotas atostogas. Paaiškina, kad ieškiniu buvo prašoma priteisti 7 136,05 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas (už 295 darbo dienas). Pirmosios instancijos teismas, šį reikalavimą patenkindamas iš dalies ir priteikdamas 1241,40 Eur kompensaciją, konstatavo, kad teisė gauti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti (DK 127 straipsnio 5,6 dalys). Teismo nuomone, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė jos atleidimo iš darbo dieną buvo nepanaudojusi kasmetines atostogas daugiau nei už trejus metus, įrodymų, kad ji negalėjo faktiškai pasinaudoti atostogomis už ankstesnius laikotarpius, byloje nėra, todėl ieškovei jos atleidimo iš darbo dieną turėjo būti išmokėta kompensacija už nepanaudotas 60 darbo dienų (3 metai x 20 darbo dienų) kasmetines atostogas (DK 126, 127 str.). Apeliantės vertinimu, LR DK 127 str. 5 d. įtvirtinta 3 metų riba negali būti taikoma atostogoms, kurios buvo sukauptos ir nepanaudotos iki LR DK įsigaliojimo (2017-07-01). Tokią išvadą patvirtina ir LR DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2016 m. rugsėjo 14 d. Nr. XII-2603) 8 str. įtvirtinta nuostata, kad darbuotojai, iki LR DK įsigaliojimo turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. sausio 1 d. Kadangi ieškove buvo atleista (duomenys neskelbtini), tai ji turėjo teisę į kompensaciją už visą nepanaudotų atostogų laikotarpį (už 295 darbo dienas). Priešingas LR DK 127 str. 5 d. įtvirtintų teisės normų aiškinimas būtų akivaizdžiai diskriminacinio pobūdžio, kadangi darbuotojai, nutraukiantys darbo santykius iki 2020 m. sausio 1 d. prarastų teisę į kompensaciją už nepanaudotas atostogas, o tęsiantys darbo santykius turėtų galimybę sukauptas atostogas išnaudoti ir nepatirti jokių praradimų.

24. Atsakovas UAB „Audito paslauga“ atsiliepimu prašo ieškovės apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad ieškovės apeliacinis skundas nėra pasirašytas advokato.

26. Atsakovo nuomone, teismas teisingai nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad įmonės finansiniai atskaitomybės dokumentai buvo patvirtinti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, nėra įrodymų, kad ieškovė būtų šaukusi eilinius akcininkų susirinkimus, nors tokią pareigą ieškovė, kaip įmonės vadovė, turėjo (pagal įstatus). Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas sprendė, kad ieškovė nevykdė pareigos išmokėti akcininkams dividendus – atvirkščiai, teismas tik nurodė, kad ieškovė, būdama bendrovės vadovė, nevykdė imperatyvių pareigų. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad ieškovė, be akcininkų sprendimo, savavališkai sau pasididino darbo užmokestį, kas reiškė, kad ieškovė viršijo savo įgaliojimus. Teismas padarė teisingas išvadas, jog ieškovė yra praradusi akcininkų pasitikėjimą ir dėl to buvo atleista.

27. Nei ABĮ, nei koks kitas įstatymas neįpareigoja bendrovės akcininkus teikti paaiškinimus ar įrodymus, kodėl ir kokiu pagrindu akcininkai nebepasitiki bendrovės vadovu. Kompetentingas bendrovės organas turi teisę bet kada atšaukti jo išrinktą administracijos vadovą, nepaisant to, yra jo kaltė ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012).

28. Ieškovė nutarimo teisėtumą ginčijo ir tuo aspektu, kad nutarime nėra nustatytas darbo užmokestis naujajam vadovui. Dėl to atsakovas paaiškina, kad pagal DK 101 straipsnio 1 dalį, su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Šiuo atveju, naujasis bendrovės vadovas bendrovės vadovu dirba neatlygintinai, dėl šios priežasties, su juo neprivaloma sudaryti darbo sutarties ir nustatyti jam atlyginimą.

29. Atsakovas pabrėžia, kad šios bylos nagrinėjimo metu (iš ieškovės į bylą pateiktų dokumentų) paaiškėjo, kad Ieškovė ne tik neperduoda dokumentų, darė žalą įmonei, savinosi jos lėšas, tačiau dar ir viršijo įgaliojimus bei sau vienašališkai pasididino darbo užmokestį, t. y. be akcininkų žinios ir valios pasirašė darbo sutarties pakeitimus su savimi, kas iš esmės tik dar kartą pagrindžia, kad priimtas nutarimas atšaukti ieškovę iš vadovės pareigų yra visiškai teisingas ir teisėtas.

30. Pirmos instancijos teismas teisingai nustatė, kad kadangi ieškovė užėmė įmonės direktorės pareigas, tai jos darbo užmokesčio dydis turėjo būti nustatomas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (ABĮ 37 straipsnio 3 dalis). Byloje nustatyta, kad įmonės vienintelis akcininkas 2012 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą nuo 2012 m. balandžio 5 d. paskirti ieškovę bendrovės direktore ir nustatė jai 1 500 Lt (434,43 EUR) darbo užmokestį. Ieškovė, teigdama, kad jos darbo užmokestis buvo 500 EUR, pateikė tik savo darbo sutarties priedus, kuriuos ji pati pasirašė ir kaip darbuotoja, ir kaip darbdavės atstovė, šių darbo sutartyje atliktų darbo užmokesčio pakeitimų patvirtinančių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų nepateikė, priešingai, nurodė, kad tokių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų ji neturi. Teismas teisingai sprendė, kad įrodymų, kad darbo užmokestis ieškovei buvo padidintas, byloje nėra.

31. Atsakovo vertinimu, darbo sutarties pakeitimas, kurį ieškovė sudarė pati su savimi, be bendrovės akcininkų žinios ir pritarimo, yra niekinis ir negaliojantis nuo jo sudarymo dienos, dėl to, tokio susitarimo nėra būtina nuginčyti.

32. Atsakovai ir trečiasis asmuo teismui pabrėžia, kad apeliaciniu skundu ieškovė nebekelia klausimo dėl jai neva priklausančios kompensacijos išmokėjimo. Nepaisant to atsakovai pažymi, kad ieškovė iš vadovės pareigų buvo atšaukta dėl jos kaltės ir tai pagrindžia į bylą pateikti įrodymai. DK 104 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu darbo santykiai su juridinio asmens vadovu truko ilgiau kaip dvejus metus ir jis atšaukiamas prieš darbo sutarties termino pabaigą šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, juridinio asmens vadovui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jo atšaukimą lėmė jo kalti veiksmai. Šiuo atveju ieškovė, kaip buvusi vadovė, pažeidė vadovo pareigą būti lojalia, nesudarinėti įmonei nenaudingų sandorių, savinosi iš išvaistė bendrovės turtą. Ieškovė ir šiuo metu nevykdo savo pareigos – negrąžina bendrovei jos dokumentų – ieškovė nėra perdavusi jokių dokumentų, susijusių su bendrovės valdymu, tame tarpe nėra perdavusi ir buvusios vadovės (ieškovės) darbo sutarties, buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko, bendrovė objektyviai negalėjo nei apskaičiuoti ieškovės darbo užmokesčio, nei išmokėti jai neišmokėtą darbo užmokestį, nes ieškovė yra išvaisčiusi visas bendrovės lėšas ir turtą.

33. Ieškovė prašė priteisti jai iš bendrovės už 295 darbo dienas 7 136,05 EUR kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis galiojančiu Lietuvos Respublikos darbo kodeksu išaiškino, kad teisė gauti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti (DK 127 straipsnio 5, 6 dalys). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė buvo neeilinė darbuotoja, o vadovė ir į tai, kad ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad ji negalėjo šiomis atostogomis pasinaudoti, teisingai sprendė ir perskaičiavo ieškovei jos atleidimo iš darbo dieną turėtą išmokėti kompensacijos už nepanaudotas 60 darbo dienų (3 metai x 20 darbo dienų) kasmetines atostogas (DK 126, 127 straipsniai).

34. Taip pat atsakovas pažymi, kad ieškovė į bylą pateikė suklastotus įrodymus – įsakymus dėl atostogų, kurie neva pasirašyti jau mirusio buvusio vienintelio bendrovės akcininko E. S. (atsakovai į bylą pateikė įrodymą iš Registrų centro, kad bendrovė iki 2004 m. gruodžio mėn. turėjo 7 skaitmenų juridinio asmens kodą, o įsakymai net iki 2004 m. mirusiojo asmens neva pasirašyti nurodant Bendrovės rekvizitus su 9 skaitmenų kodu). Be to, parašas ant visų įsakymų, kurie buvo sudaryti skirtingais metais, yra akivaizdžiai vienodas, net patepimai prie parašo ant visų įsakymų vienodi). Todėl, akivaizdu, kad dokumentai buvusio bendrovės vadovo nebuvo pasirašyti, o yra suklastoti.

35. Atsakovas taip pat prašo priteisti 459,80 EUR bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus apeliacinėje instancijoje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinis skundas netenkinamas.

36. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

37. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantė D. U. UAB „Audito paslauga“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2018 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 4 skundžia dviem aspektais, t.y. kaip UAB „Audito paslauga“ akcininkė - subjektas pagal CK 2.82 str. 4 d. nuostatas turintis teisę ginčyti juridinio asmens valdymo organų priimtus sprendimus, ir taip pat kaip darbuotoja, gindama savo darbo teises.

38. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčijamas nutarimas atitinka daugumos akcininkų valią, kad ši valia buvo pareikšta laikantis Akcinių bendrovių įstatyme nustatytos procedūros ir kad toks sprendimas, kuriuo yra atšaukiamas juridinio asmens vadovas ir paskirtas kitas vadovas, neprieštarauja civilinių įstatymų imperatyvams, juridinio asmens steigimo dokumentams ir kitiems CK 2.82 str. 4 d. išvardintiems principams (teisingumui, sąžiningumui). Ieškovė iš esmės nėra nurodžiusi jokių procedūrinių susirinkimo sušaukimo ir balsavimo pažeidimų, o remiasi tik tuo, kad akcininkų susirinkimas viršijo kompetenciją ir priėmė neprotingus bei juridiniam asmeniui labai nenaudingus sprendimus.

39. Tokius ieškovės argumentus pirmosios instancijos teismas motyvuotai atmetė. Naujo vadovo jaunas amžius ir tai, kad 2018 m. liepos 12 d. susirinkimo metu nebuvo nuspręsta dėl vadovo atlyginimo dydžio, nėra aplinkybės, savaime įrodančios, kad tokie sprendimai yra neprotingi, pažeidžiantys juridinio asmens ar ieškovės, kaip akcininkės, interesus. Teisė nuspręsti dėl juridinio asmens vadovo atšaukimo ir paskyrimo priklauso akcininkų susirinkimo kompetencijai tiek pagal įstatymą (ABĮ 37 str.), tiek pagal UAB „Audito paslauga“ steigimo dokumentus, todėl UAB „Audito paslauga“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2018 m. liepos 12 d. nutarimas Nr. 4, kuriuo yra išspręsti šie klausimai, yra priimti kompetentingo juridinio asmens valdymo organo.

40. Spręsdamas dėl ieškovės darbo teisių, pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį, kad UAB „Audito paslauga“ visuotinio akcininkų susirinkimo 2018 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 4 ieškovė nėra atleista iš darbo, o yra atšaukta iš pasitikėjimo pagrindu einamų įmonės vadovo pareigų pagal DK 104 str. 1 d. ir ABĮ 37 str. 3-4 d. nuostatas.

41. Pastebėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde taip pat nenurodo argumentų, kodėl ji nesutinka su teismo išvadomis, jog akcininkų susirinkimo teisė atšaukti įmonės vadovą nėra siejama su atšaukiamo vadovo kalte ar kitomis priežastimis, dėl kurių akcininkai vadovu nebepasitiki. Tokios teismo išvados atitinka teismo sprendime detaliai aptartą kasacinio teismo praktiką bei naujo Darbo kodekso 104 str. 2 d. nuostatas, pagal kurias įmonės vadovo atšaukimą nulėmę kalti vadovo veiksmai, apsprendžia tik tai, ar atšauktam vadovui mokėtina išeitinė išmoka, ar ne. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad visuotinio akcininkų susirinko teisė atšaukti uždarosios akcinės bendrovės vadovą paprastai laikoma absoliučia ir kad šioje byloje nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių reikėtų nukrypti nuo šios nuostatos. Todėl teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimui atmesti ieškovės reikalavimus dėl jos atšaukimo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į eitas pareigas.

42. Pirmosios instancijos teismas taip pat atmetė ieškovės prašymą priteisti išeitinę išmoką pagal DK 104 str. 2 d. nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip spręsti dėl ieškovės atšaukimo priežasčių. Byloje rašytiniais įrodymais (t. 1, b.l. 9-10) nustatyta, kad ieškovė, kaip įmonės vadovė, kasmet nuo 2013 metų teikdavo juridinių asmenų registrui įmonės metinės atskaitomybės dokumentus be akcininkų pritarimo, nors pagal įmonės steigimo dokumentus atskaitomybei turėjo pritarti visuotinis akcininkų susirinkimas. Pagal UAB „Audito paslauga“ įstatus (redakcija iki 2017 m.) eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovės vadovas privalo sušaukti kasmet per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (9.16 punktas), tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę – jo kompetencijai priklauso tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, vadovo pateiktą bendrovės veiklos ataskaitą (9.6 punkto 5 papunktis). Atsižvelgiant į šias nuostatas, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog ieškovė pateikdama valstybės įmonei Registrų centrui įmonės metinę finansinę atskaitomybę be visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinimo šiuo klausimu viršijo jai suteiktus įgaliojimus.

43. Apeliantės argumentai, kad akcininkų susirinkimą galėjo sušaukti ir akcininkė I. S., turinti 51 procentą akcijų, nešalina ieškovės padarytų pažeidimų ir neišsklaido abejonių dėl neskaidraus įmonės valdymo bei kitų akcininkų interesų ignoravimo.

44. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad sprendimas atšaukti ieškovę iš vadovo pareigų yra pagrįstas dalykiniais argumentais, įrodančiais ieškovės kaltę. Teismas sutinka, kad vien ieškovės elgesio, susijusio su sistemingu akcininkų metinių susirinkimų nesušaukimu, pakanka pripažinti, kad toks elgesys yra kaltas ir pakankamas vadovės atšaukimui iš pareigų dėl prarasto pasitikėjimo. Todėl šioje byloje nėra būtinybės vertinti kitus ieškovės tikėtinai padarytus neūkiškus sprendimus, kurie akcininkės I. S. teigimu, paaiškėjo po ieškovės atšaukimo (dividentų neišmokėjimas, dokumentų neperdavimas, piktnaudžiavimas įgaliojimais valdant įmonės lėšas), ir teismas dėl jų nepasisako.

45. Teismas teisingai sprendė, kad ieškovei neturi būti mokama išeitinė išmoka pagal DK 104 str. 2 d. nuostatas, nes jos atšaukimas yra susijęs su kaltais veiksmais.

46. Apeliantė nesutinka su tuo, kaip teismas vertino jos susitarimo dėl darbo užmokesčio turinį. Apeliantė teigia, kad nėra nuginčyti jos pačios darbo sutartyje padaryti įrašai apie darbo užmokesčio padidinimą nuo 1500 Lt (434,43 EUR) iki 500 EUR (t. 3, b.l. 11-13, 15, t. 2, b.l. 31). Tačiau pirmosios instancijos teismas motyvuose aiškiai pažymėjo, kad pačios ieškovės sudarytas susitarimas su savimi nenustato jokių įsipareigojimų atsakovui, t.y. įmonei UAB „Audito paslauga“. Įmonės vadovo darbo užmokestis pagal įstatymą (ABĮ 37 str. 3 d., DK 102 str.) bei įmonės steigimo dokumentus (įstatų 9.6.4 p.) yra nustatomas akcininkų sprendimu, o ne paties vadovo vienašaliu pareiškimu. Apeliantė neginčija, kad byloje nėra įrodymų apie įmonės akcininkų sprendimą, nustatantį jos nurodytą 500 EUR dydžio darbo užmokestį. Pastebėtina, kad apeliantės argumentai, jog ji pati deklaruodavo 500 EUR darbo užmokestį socialinio draudimo įstaigai, negali būti laikomi „įprasta praktika“ patvirtinančia faktinį ir „tikrąjį“ susitarimą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog nėra pagrindo peržiūrėti teismo sprendimą dėl darbo užmokesčio dalies nepriemokos priteisimo, darbo užmokesčio pagrindu laikant paskutiniame akcininkų sprendime nustatytą dydį.

47. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas suklydo kompensaciją už nepanaudotas atostogas priteisdamas jai tik už tris paskutinius darbo metus (60 darbo dienų). Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 str. 8 d. darbuotojai, iki Darbo kodekso įsigaliojimo turintys nepanaudotų atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2020 m. liepos 1 d., todėl, ieškovės vertinimu, teismas netinkamai pritaikė DK 127 str. 5 d. nuostatas ir be pagrindo nepriteisė kompensacijos už atostogas už visą laikotarpį nuo 2004 metų, t.y. 295 darbo dienas. Pasisakydama dėl šių apeliantės argumentų, teisėjų kolegija pastebi, kad teisę į nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2014 m. iki 2012 m. gruodžio 31 d., kaip ir teisę į kompensaciją už šį laikotarpį, ieškovė yra praradusi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2, 47, 96, 101, 108, 129, 136, 138, 147, 177, 183 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 116 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą (2012-11-06 įstatymas Nr. XI-2358), kurio 13 straipsnio 3 dalis nustatė, kad darbuotojai, iki 2012 m. gruodžio 1 d. turintys nepanaudotų kasmetinių atostogų daugiau kaip už trejus darbo metus, turi teisę jas išnaudoti iki 2015 m. gruodžio 1 d., o nutraukiant darbo sutartį iki 2015 m. gruodžio 1 d., piniginė kompensacija išmokama už visas nepanaudotas kasmetines atostogas.

48. Byloje pačios ieškovės pateikti įrodymai apie jai suteiktas kasmetines atostogas (t. 3, b.l. 104 - 110) patvirtina, kad dėl atostogų suteikimo nuo 2012 metų spręsdavo pati ieškovė tai įformindama savo įsakymuose. Be to, iš pateiktų įsakymų matyti, kad ieškovė suteikdama sau atostogas po 2015 m. gruodžio 31 d., nepaisydama paminėto 2012-11-06 įstatymo Nr. XI-2358, jas sau suteikdavo ne už 2013 - 2014 metus, bet už 2003 - 2004 metus (t. 3, b.l. 108-110). Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo argumentais, jog pagal susiklosčiusią praktiką, kai pati ieškovė eidama įmonės vadovės pareigas spręsdavo dėl atostogų suteikimo ir jų įforminimo, pareiga įrodyti kompensacijos už nepanaudotas atostogas pagrindą tenka pačiai ieškovei. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad ieškovės pateikti įrodymai apie jai suteiktas atostogas yra neišsamūs (ieškovė nėra perdavusi visų įmonės dokumentų naujai paskirtam vadovui), šališki (t.y. parengti pačios ieškovės, viršijant kompetenciją) ir todėl jų nepakanka konstatuoti, kad ieškovė faktiškai nėra pasinaudojusi atostogomis daugiau kaip už trejus metus.

49. Pirmosios instancijos teismo sprendimas netenkinti ieškovės reikalavimo dėl 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo pagal CK 6.37 str. 2 d. atitinka teismų praktiką darbo bylose. Ginčydama šią teismo sprendimo dalį apeliantė nepateikia jokių teisinių argumentų.

50. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

51. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.). Nustatyta, kad apeliacinis skundas per EPP sistemą yra pateiktas advokato.

52. Atmetus apeliacinį skundą, teismas tenkina atsakovo UAB „Audito paslauga“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Pagal atsakovo pateiktus įrodymus, UAB „Audito paslauga“ patirtas išlaidas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą sudaro 459,80 EUR.

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. U. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „Audito paslauga“, juridinio asmens kodas 123447253, iš ieškovės D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 459,80 EUR (keturis šimtus penkiasdešimt devynis eurus, 80 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.