Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „AUDITO PASLAUGA“, I. S. ir trečiojo asmens L. S. atstovei advokatei Giedrei Kaziliūnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. U. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „AUDITO PASLAUGA“, I. S., trečiasis asmuo L. S., dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovų atstovei prašant ir ieškovės atstovui sutinkant L. S. buvo perkeltas iš atsakovo į trečiąjį asmenį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl uždarosios akcinės bendrovės vadovo atšaukimo iš pareigų ir galutinio atsiskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo.

ABĮ 37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus šio kodekso 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams arba protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu šis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos.

CK 2.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai.

CK 2.87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo.

Dėl atšaukimo iš pareigų

Aukščiau pateikta teisės aktų nuostatų analizė patvirtina, kad uždarosios akcinės bendrovės vadovui yra taikomas atšaukimo institutas. Pabrėžtina, kad įmonę, įmonės akcininkus ir įmonės vadovą sieja fiduciariniai teisiniai santykiai, grįsti akcininkų ir vadovo tarpusavio pasitikėjimu. Vadovui keliami itin aukšti kvalifikacijos, lojalumo įmonės veiklai, atsakomybės reikalavimai, vadovas privalo rūpintis išimtinai įmonės interesais, veikti apdairiai, rūpestingai, sąžiningai (CK 2.87 straipsnis). Tokia vadovo teisinė padėtis bei jam keliami reikalavimai pateisinami būtent vadovui suteikiamais plačiais įgaliojimais veikti bendrovės vardu, tačiau kartu tai lemia paprastesnį praradusio akcininkų pasitikėjimą vadovo atleidimą, nes santykiai grįsti pasitikėjimu jį praradus nebegali tęstis. Teismas pabrėžia, kad bet kuriuo momentu esant bet kokiam akcininkų nepasitikėjimui įmonės vadovu, nepriklausomai nuo vadovo kaltų veiksmų buvimo ar nebuvimo, toks asmuo negali toliau eiti vadovo pareigų, kadangi nelieka fiduciarinių santykių. Pradėdama eiti tokias pareigas ieškovė turėjo žinoti, kad nelikus fiduciarinių santykių, ji gali būti atšaukta iš pareigų. Taigi, akcininkų teisė atšaukti jų išrinktą įmonės vadovą nėra sąlygota jokiomis aplinkybėmis ir yra absoliuti. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2007, 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012).

Byloje nėra įrodymų, kad įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai buvo patvirtinti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, nėra įrodymų, kad ieškovė būtų šaukusi eilinius akcininkų susirinkimus, nors tokią pareigą ieškovė, kaip įmonės vadovė, turėjo – pagal UAB „AUDITO PASLAUGA“ įstatus (redakcija iki 2017 m.) (el. b. t. II, b. l. 135–143) eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą bendrovės vadovas privalo sušaukti kasmet per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (9.16 punktas), tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę – jo kompetencijai priklauso tvirtinti metinę finansinę atskaitomybę, vadovo pateiktą bendrovės veiklos ataskaitą (9.6 punkto 5 papunktis). Ieškovė pateikdama valstybės įmonei Registrų centrui įmonės metinę finansinę atskaitomybę be visuotinio akcininkų susirinkimo patvirtinimo šiuo klausimu viršijo jai suteiktus įgaliojimus. Be to, ieškovė neginčijo, jog akcininkai negavo dividendų, nors to buvo prašoma, taigi, ir šios savo, kaip įmonės vadovės pareigos, ji nevykdė. Tai, kad įmonės akcininkė I. S. nereiškė priekaištų ieškovei dėl aukščiau nurodytų klausimų, įmonės vadovės (ieškovės) įmonės įstatuose nustatytų pareigų turinio nekeičia ir juo labiau neatleidžia jos nuo šių pareigų vykdymo.

Taigi, aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė nevykdė jai UAB „AUDITO PASLAUGA“ įstatuose nustatytų pareigų bei viršijo savo, kaip įmonės vadovės, įgaliojimus, kas pagrįstai galėjo sukelti akcininkės I. S. (turinčios 51 akciją) nepasitikėjimą ieškove.

Kaip jau teismas nustatė aukščiau, sprendimas atšaukti ieškovę iš direktorės pareigų buvo priimtas UAB „AUDITO PASLAUGA“ akcininkų balsų dauguma (el. b. t. I, b. l. 14–17), kuriems ABĮ 37 straipsnio 3 dalis suteikia tokią teisę, UAB „AUDITO PASLAUGA“ įstatų (redakcija nuo 2017 m.) (el. b. t. II, b. l. 29–30) 13 punkte nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, jo sušaukimo tvarka, kitų bendrovės organų kompetencija, jų rinkimo ir atšaukimo tvarka nesiskiria nuo nurodytųjų ABĮ, taigi, sprendimas atšaukti įmonės vadovą iš pareigų buvo priimtas ir darbo sutartis su ieškove nutraukta vadovaujantis aukščiau nurodytomis ABĮ 37 straipsnio 3, 4 dalimis, UAB „AUDITO PASLAUGA“ įstatų (redakcija nuo 2017 m.) 13 punkto nuostatomis.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, kad ABĮ reglamentuotos vadovo atšaukimo procedūros nagrinėjamu atveju pažeistos nebuvo, UAB „AUDITO PASLAUGA“ pasinaudojo absoliučia teise atšaukti įmonės vadovą iš pareigų. Atšaukus įmonės vadovę iš pareigų su ja sudaryta darbo sutartis pasibaigia, nes pasibaigia įmonės vadovą renkančio ir atšaukiančio organo pavedimas įmonės vadovui. Teismas sutinka su atsakovais ir trečiuoju asmeniu, jog didžiajai daugumai įmonės akcininkų išreiškus pasitikėjimą naujuoju vadovu – L. S., ieškovės teiginiai, kad naujasis įmonės vadovas yra jauno amžiaus ir neturi vadovavimo patirties, yra nereikšmingi sprendžiant UAB „AUDITO PASLAUGA“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2018 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 4 teisėtumo klausimą, įrodymų, kad naujasis įmonės vadovas sieks savanaudiškų, o ne įmonės įstatuose numatytų tikslų, nėra. Teismas pažymi ir tai, jog aplinkybė, kad UAB „AUDITO PASLAUGA“ 2018 m. liepos 12 d. eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu nebuvo nustatytas L. S. darbo užmokestis, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo pripažinti neteisėtu patį sprendimą šį asmenį paskirti naujuoju įmonės vadovu ar juo labiau pripažinti ieškovės atšaukimą iš darbo neteisėtu.

Pažymėtina, kad CK 2.82 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežastys, sudarančios pagrindą juridinių asmenų organų sprendimus teismui pripažinti negaliojančiais, nenustatytos.

Taigi, pagal aukščiau teismo padarytas išvadas, pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus pripažinti negaliojančiu UAB „AUDITO PASLAUGA“ eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo 2018 m. liepos 12 d. nutarimą Nr. 4, kuriuo ji atšaukta iš įmonės direktorės pareigų ir nutraukta jos darbo sutartis bei įmonės direktoriumi nuo 2018 m. liepos 13 d. paskirtas L. S., bei pripažinti jos darbo sutarties nutraukimą neteisėtu nėra, šie ieškovės reikalavimai atmetami, taip pat atmetami išvestiniai ieškovės reikalavimai grąžinti ieškovę į darbą bei priteisti jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos.

Dėl atsiskaitymo atšaukus iš pareigų

Ieškovės teigimu, įmonė ją atleidusi iš pareigų su ja neatsiskaitė, todėl prašo priteisti jai iš UAB „AUDITO PASLAUGA“ 214,29 Eur darbo užmokestį už 2018 m. liepos 1–12 d., 7 136,05 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 500 Eur išeitinę išmoką. UAB „AUDITO PASLAUGA“ neginčijo, kad darbdavys turi pareigą atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, tačiau nagrinėjimu atveju ieškovei atleidimo iš darbo dieną negrąžinus įmonės dokumentų, ko ieškovė neginčijo, įmonė objektyviai negalėjo patikrinti ir apskaičiuoti, kokia galutinio atsiskaitymo suma priklauso ieškovei ir ar ši suma jai atleidimo iš darbo dieną jau nebuvo sumokėta, tuo tarpu išeitinės kompensacijos, darbdavės įsitikinimu, ieškovę atšaukus iš užimamų įmonės direktorės pareigų dėl jos kaltės ji pareigos mokėti ieškovei neturi.

Kadangi ieškovė užėmė įmonės direktorės pareigas, tai jos darbo užmokesčio dydis turėjo būti nustatomas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu (el. b. t. II, b. l. 29–30, 135–143, ABĮ 37 straipsnio 3 dalis). Nustatyta, kad įmonės vienintelis akcininkas 2012 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą nuo 2012 m. balandžio 5 d. paskirti ieškovę UAB „AUDITO PASLAUGA“ direktore ir nustatė jai 1 500 Lt (434,43 Eur) darbo užmokestį (el. b. t. II, b. l 31). Ieškovė, teigdama, kad jos darbo užmokestis buvo 500 Eur, pateikė tik savo darbo sutarties priedus, kuriuos ji pati pasirašė ir kaip darbuotoja, ir kaip darbdavės atstovė (el. b. t. III, b. l. 11–13, 15), šių darbo sutartyje atliktų darbo užmokesčio pakeitimų patvirtinančių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų nepateikė, priešingai, nurodė, kad tokių visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų ji neturi (el. b. t. III, b. l. 33). Darbdavė su nurodomu 500 Eur ieškovės darbo užmokesčio dydžiu bylos nagrinėjimo metu nesutiko, todėl tai, kad įmonė ieškovei negrąžinus įmonės dokumentų atleidusi ją iš pareigų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai už 2018 m. liepos 1–12 d. deklaravo ieškovės prašomą priteisti darbo užmokestį (214,29 Eur) (el. b. t. III, b. l. 21), neįrodo, kad darbdavė pripažįsta tokį ieškovės darbo užmokestį ir kad akcininkai buvo priėmę sprendimą dėl ieškovės darbo užmokesčio didinimo nuo 434,43 Eur iki 500 Eur. Įrodymų, kad darbo užmokestis ieškovei buvo padidintas, byloje nėra. Taip pat nėra įrodymų, kad atleidimo iš darbo dieną darbdavė padarė išskaitą iš ieškovės darbo užmokesčio (DK 150, 156 straipsniai).

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad darbdavė atleidimo iš darbo dieną ieškovei turėjo pareigą sumokėti 186,19 Eur darbo užmokestį už 2018 m. liepos 1–12 d., apie darbdavės šios sumos apskaičiavimą ir išmokėjimą byloje įrodymų nėra, vadinasi, ši suma ieškovei jos atleidimo iš darbo dieną nebuvo sumokėta, todėl teismas ieškovei naudai iš UAB „AUDITO PASLAUGA“ priteisia 186,19 Eur darbo užmokestį už 2018 m. liepos 1–12 d.

Ieškovė taip pat prašė priteisti jai iš darbdavės už 295 darbo dienas 7 136,05 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, tačiau teismas pabrėžia, jog teisė gauti piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti (DK 127 straipsnio 5, 6 dalys). Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos (el. b. t. III, b. l. 34–54, 92–96, 98–114) matyti, kad ieškovė jos atleidimo iš darbo dieną buvo nepanaudojusi kasmetines atostogas daugiau nei už trejus metus, įrodymų, kad ji negalėjo faktiškai pasinaudoti atostogomis už ankstesnius laikotarpius, byloje nėra, todėl ieškovei jos atleidimo iš darbo dieną turėjo būti išmokėta kompensacija už nepanaudotas 60 darbo dienų (3 metai x 20 darbo dienų) kasmetines atostogas (DK 126, 127 straipsniai). Ieškovė pateikė savo vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimą (el. b. t. III, b. l. 58), tačiau teismas, aukščiau nustatęs, jog ieškovės mėnesinis darbo užmokestis sudarė 434,43 Eur, šiuos skaičiavimus patikslina – ieškovės vienos darbo dienos vidutinis darbo užmokestis sudaro 20,69 Eur (434,43 Eur × 3 mėn. / 63 d. d.), todėl jai atleidimo iš darbo dieną priklausė 1 241,40 Eur (20,69 Eur x 60 d.) kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, įrodymų, kad ši suma darbdavės buvo ieškovei apskaičiuota ir sumokėta, nėra, todėl teismas priteisia ieškovei iš UAB „AUDITO PASLAUGA“ 1 241,40 Eur kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas.

Ieškovės įsitikinimu, jai taip pat priklauso vieno darbo užmokesčio dydžio kompensacija (išeitinė išmoka), tačiau pažymėtina, jog tokia kompensacija ieškovei priklausytų tik tuo atveju, jei ji iš užimamų įmonės direktorės pareigų akcininkų sprendimu būtų atšaukta be kaltės (DK 104 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas jau aukščiau nustatė, kad ieškovė atšaukta iš direktorės pareigų dėl prarasto pasitikėjimo ja, kurį sąlygojo tai, kad ieškovė eilę metų nevykdė jai UAB „AUDITO PASLAUGA“ įstatuose nustatytų pareigų – ieškovė neteikė įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinti visuotiniam akcininkų susirinkimui, eilinių akcininkų susirinkimų kasmet ji nešaukė, nemokėjo akcininkams jų prašymu dividendų, nors tokias pareigas turėjo. Šios nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė iš užimamų pareigų atšaukta dėl jos kaltės pagrįstai, todėl jai vieno darbo užmokesčio dydžio kompensacija (išeitinė išmoka) nepriklauso, pagrindo tenkinti šį ieškovės reikalavimą nėra, todėl jis atmetamas.

Taigi, pagal tai, kas išdėstyta aukščiau, ieškovei iš UAB „AUDITO PASLAUGA“ priteisiamas 1 427,59 Eur galutinis atsiskaitymas (186,19 Eur darbo užmokestis už 2018 m. liepos 1–12 d. + 1 241,40 Eur kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas), pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl vieno vidutinio darbo užmokesčio išeitinės išmokos jai priteisimo nėra, nes ji iš UAB „AUDITO PASLAUGA“ direktorės pareigų atšaukta dėl kaltės.

Dėl palūkanų

Ieškovė taip pat prašė priteisti jai iš UAB „AUDITO PASLAUGA“ 5 % dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 232 straipsnis. Pagal įstatyminį reglamentavimą DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu. DK 232 straipsnis yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 Eur baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius, ši bauda priteisiama darbuotojo naudai. Ši DK nuostata įstatymo leidėjo iš esmės yra skirta skatinti darbdavį vykdyti prievoles darbuotojų naudai, tokiu būdu darbuotojui suteikiant papildomą teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą. Pabrėžtina, kad kartu taikant tiek DK 232 straipsnį, tiek CK 6.37 straipsnį dėl procesinių palūkanų susidarytų netoleruotina dvigubų finansinių sankcijų taikymo situacija, todėl darbo santykiuose taikytinas tik DK 232 straipsnis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, jog darbo teisiniuose santykiuose CK įtvirtintas palūkanų institutas netaikomas, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš UAB „AUDITO PASLAUGA“ procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmetamas.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies – ieškovei iš UAB „AUDITO PASLAUGA“ priteisiamas 1 427,59 Eur galutinis atsiskaitymas, kitoje dalyje ieškinys atmetamas.

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė, atsakovai ir trečiasis asmuo prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė. Kartu pažymėtina, kad teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nurodė grąžinti ieškovei jos sumokėtą 113 Eur žyminį mokestį, kaip sumokėtą nesant teisinio pagrindo.

Teismas patyrė 5,58 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra atleista, o pašto išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, paskirsčius pagal tenkintų reikalavimų dalį šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovų nepriteisiamos.

Kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tai, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš UAB „AUDITO PASLAUGA“ į valstybės biudžetą priteisiamas 32 Eur žyminis mokestis (pagal priteistą sumą).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškovės D. U. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei D. U. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AUDITO PASLAUGA“ (į. k. 123447253) 1 427,59 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dvidešimt septynių eurų ir penkiasdešimt devynių euro centų) galutinį atsiskaitymą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „AUDITO PASLAUGA“ (į. k. 123447253) 32 Eur (trisdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.