Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2023-12-29 · Byla Nr. M1-1106-1197/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-12-29
Bylos Nr.
M1-1106-1197/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38480-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virginijus Kanapinskas
Nukentėjusysis
G. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-1106-1197/2023Proceso Nr. 1-01-1-38480-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.1.14; 1.2.4.6.1; 2.10.11 (S)
Vilniaus reGiono apylinkės TEISMASNUTARTIS2023 m. gruodžio 29 d.Vilnius
Vilniaus regiono rūmų Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kanapinskas,sekretoriaujant Teresai Stankevič,dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei, Ievai Rondomanskaitei,

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčuk,

nukentėjusiajam G. V.,liudytojams Ž. V. ir R. T.,ekspertui Mantui Juodakiui

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą G. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyrusiam, profesinio išsilavinimo, nedirbančiam, registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), neteistam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2023 m. rugpjūčio 18 d. gautas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės Ievos Danylienės nutarimas perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo G. M. turint duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad G. M. panaudojo smurtą prieš kitą žmogų, o būtent: 2022 m. spalio 7 d., apie 22:00 val., (duomenys neskelbtini), mušdamas ir kitaip smurtaudamas prieš G. V., jam sėdinčiam ant kėdės prie stalo, dešinės rankos kumščiu vieną kartą suduodamas į veidą, atsistojusį G. V. parversdamas ant sofos – lovos ir kartu su juo nukritęs ant sofos – lovos grumdamasis su juo, ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais padarė G. V. poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, dešinėje šlaunyje, dešinės plaštakos II-ojo piršto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė nukentėjusiajam G. V. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais G. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusysis G. V. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio metu gyveno su žmona vagonėlyje ant ratų. Tą dieną buvo atvažiavęs jos sūnus G. M., padėjo dengti stogą, dar buvo jo draugas R. T., kuris taip pat padėjo dengti stogą. Vakare baigę darbus, susėdo prie stalo, sūnus gulėjo ant lovos su ausinėmis. Jis su R. žiūrėjo televizorių, o sūnus kažką murmėjo, buvo nepatenkintas, kad televizorius eina per garsiai. Jis norėjo paklausti ką šis sako, bet G. netikėtai atsistojo ir dešine ranka sudavė jam į veidą, jie susigrūmė. Po to G. išbėgo pro duris ir pabėgo iš namų, gal buvo kažką pavartojęs, jis to nežino. Anksčiau tarp jų konfliktų nekildavo. Nukentėjusysis paaiškino, kad jo pirštas dabar sulinkęs, ar skilo kaulas, ar dar kas, jis nežino. Jis neprisimena, ar tą dieną G. M. vartojo alkoholį, gal ir išgėrė stiklinę. Jis su R. T. jau buvo išgėrę po stiklinę alaus, tačiau apsvaigę nesijautė. Jis palaiko ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilini ieškinį dėl 600 (šešių šimtų) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Ekspertas Mantas Juodakis teismo posėdžio metu patvirtino savo išvadą. Ekspertas parodė, kad G. M. reikalingas medicininis stebėjimas, o dėl jo išvykimo negali nieko pakomentuoti. Yra užfiksuoti duomenys, kad sutrikus jo sveikatai, gydymas nebuvo pilnavertis, todėl ambulatorinis stebėjimas būtų pakankamas kontroliuoti jo priežiūrą. Ambulatorinis stebėjimas – tai viena iš priverčiamųjų medicinos priemonių, kurios taikymo metu asmuo deleguojamas gydymo įstaigai – poliklinikai, pacientui paskiriamas privalomas vizitas pas psichiatrą, o gydymo eiga derinama su psichiatru ir gydytojų komisija, kuri vykdo tą ambulatorinį stebėjimą ir sprendžia, kaip dažnai reikia laikytis pas juos. Ekspertas paaiškino, kad nediferencijuota liga nereiškia, kad pats psichikos sutrikimas neaiškus, nes sutrikimas yra nustatytas, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau jos forma nėra nustatyta, nes yra įvairių šios ligos formų. Nagrinėjamu atveju nereikia abejoti dėl nustatyto sutrikimo, (duomenys neskelbtini) su simptomais yra konstatuota remiantis medicininiais dokumentais ir stebėjimu. Daugybė faktorių turi reikšmės, nes susiklosto įvairios situacijos, šiuo atveju tiriamojo psichikos sutrikimas turėjo įtakos, nustatytas jo negalėjimas suprasti ir valdyti savo veiksmus, neįmanoma visų susidėliojusių faktorių įvertinti. Tiriamasis turi tam tikrus psichikos sutrikimo niuansus, jo mąstymas yra sutrikęs, tai turi įtakos jo elgesio modelio pasirinkimui. (duomenys neskelbtini) gydoma medikamentais, yra vaistai, kurie leidžiami kas mėnesį, gydymas parenkamas pagal paciento būklę. Jeigu būklė stabili, tai taikomas periodinis stebėjimas. Jei nėra būklės pablogėjimo, vizitas nustatomas kartą per mėnesį.

Liudytoja Ž. V. teismo posėdžio metu parodė, kad tuo metu, kai viskas įvyko, ji buvau jau lovoje. Vyras su draugu gėrė alų, o sūnus buvo tame pačiame kambaryje. Ji pasakė vyrui, kad užtenka gerti ir nuėjo miegoti. Po kurio laiko ji išgirdo triukšmą, išėjusi pamatė vyrą ir sūnų susikibusius ir juos išskyrė. Sūnus po muštynių pabėgo, o ji su vyru nuvažiavo jos mašina į Lazdynų ligoninę. Ten vyrui padarė visus tyrimus. Po to sūnus jai paskambino ir ji nuvežė sūnų į vyro butą, nes jis tuo metu ten gyveno. Nelabai ji atsimena visų smulkmenų. Kai jie mušėsi, ji iškvietė policiją, policija išvežė vyrą į Lazdynų ligoninę, o ji nuvažiavo paskui sūnų, nuvežė jį į butą, po to nuvažiavo paimti vyrą iš ligoninės. Po įvykio sūnaus veidas buvo paraudęs, buvo kažkokios žymės, bet nuo ko tai buvo, ji negali pasakyti. Sūnus jai sakė, kad jos vyras sudavė jam per ausines, dar sudavė į ranką, ar į petį. Vyrui buvo patinusi kairė akis. Jis skundėsi, kad jam skauda pirštą, kurį sužalojo jos sūnus. Kai sūnus išvažiavo, ji matė, kaip vyras paėmęs ausinės apvyniojo aplink savo pirštą ir jos akivaizdoje sulaužė šias ausines. Sūnus pasakojo, kad gulėjo ramiai, žiūrėjo televizorių, kai G. V. be jokios priežasties jam trenkė per ausines, o tada sūnus trenkė vyrui atgal. Sūnus, kai jam buvo apie 20 (dvidešimt) metų, patyrė traumą, iki to laiko buvo visai kitas žmogus. Jis išvažiavo į Angliją, ten dirbo kirpėju ir vieną dieną jį apnuodijo, jam įpylė kažkokių nuodų, nuo to momento jam pasimaišė protas, po šio įvykio jis parskrido namo. Jis gulėjo Lazdynų ligoninėje, pragulėjo ten 2 (du) mėnesius, po to buvo reabilitacija, bet savo sūnaus nesusigrąžino. Jis adekvatus, ramus, tik su savo įsitikinimais, agresijos neturi. Neseniai buvo dar vienas incidentas, vyras susipyko su kitu jos sūnumi, ji tada dalyvavo ir gali tikrai pasakyti, kad tai buvo provokacija. Dabar su vyru nori skirtis, nes jis nekenčia jos vaikų. Buvo pasakęs, kad jis sūnų apkaltins, pasodins, nes vyras buvo labai girtas, o kitas sūnus buvo visiškai blaivus. Liudytoja taip pat parodė, kad ji skambino į BPC, nes buvo labai išsigandusi, jos vyras bandė sūnų pulti ir ji tiesiog gynė savo sūnų, vyras niekada nepripažįsta savo kaltės. Ji su sūnumi lankydavosi pas gydytoją, jam išrašo vaistus 3 (trims) mėnesiams. Jis nešiojosi vaistus kišenėje. Jis sako, kad vartoja vaistus tada, kai jam blogiau. Kai geriau, nevartoja. Kai sūnus gyveno su ja, ji pasirūpindavo, kad jis gautų visokių vitaminų, tačiau šiuo metu jis su ja negyvena, nori būti savarankiškas. Jos sūnus domisi sportu, kiekvieną rytą mankštinasi. Dabar kurį laiką su sūnumi negyvena, tai negali kontroliuoti, ar jis vartoja vitaminus.

Liudytojas R. T. teismo posėdžio metu parodė, kad su G. V. anksčiau buvo bendradarbiai, dabar bendrauja retai. Tą dieną jis padėjo G. V. prie statybos darbų. Po to sėdėjo su nukentėjusiuoju prie stalo, vakarieniavo, gėrė alų, žiūrėjo televizorių. G. M. gulėjo ant sofos tame pačiame kambaryje, o Ž. V. nuėjo į savo kambarį. G. M. buvo užsidėjęs ausines, nukentėjusysis kažko paklausė ir viskas labai staigiai įvyko. Po to jis pamatė, kad G. M. ir G. V. jau susikibę, prasidėjo muštynes. G. M. sudavė G. V. dešine ranka į kairę veido pusę. Po to atlėkė Ž. ir juos išskyrė, tada G. M. pabėgo. Taip pat liudytojas patvirtino, kad matė kaip G. M. ausinės buvo nuimtos, bet ar G. V. apvyniojo jas ant piršto, to nematė. Policijos pareigūnai atvažiavo po pusvalandžio. Per tą laiką jis bendravo su G. V., kuriam ant veido iš pradžių buvo gumbas, po to pradėjo mėlynuoti, skundėsi, kad skauda pirštą, galėjo grumtynių metu susižaloti tą pirštą, bet tiksliai pasakyti negali. Policijos pareigūnams davė panašius parodymus. G. V. policijos pareigūnams pasakė, kad jam trenkė G. M.

2022 m. spalio 11 d. apklaustas kaip įtariamasis G. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės jis nepripažįsta. Psichiatrinėje ligoninėje buvo gydytas prieš 6 (šešerius) metus dėl depresijos, galvos traumų neturėjo. G. V. yra jo motinos Ž. vyras. 2022 m. spalio 7 d. jis atvažiavo pas juos į namus. Tą dieną padėjo G. V. dengti stogą. Pas juos taip pat buvo atvažiavęs G. V. pažįstamas pagalbininkas, kurio vardo ir pavardės nežino. Apie 22:00 val. jie visi pavakarieniavo, G. V. ir jo pagalbininkas gėrė alkoholinius gėrimus. Jis alkoholio negėrė, buvo blaivus. Laukė, kad tik greičiau jau galėtų eiti miegoti, kadangi tame pačiame kambaryje, kur prie stalo sėdėjo G. V. ir jo pagalbininkas, jis turėjo miegoti. Jis tuo metu gulėjo ant sofos ir klausėsi muzikos užsidėjęs ausines. Matė, kad G. V. su tuo jo pagalbininku pradėjo vienas kitam daužyti pilvą, kitaip tariant, tikrino vienas kitam presą, galima apibūdinti, kad smurtavo vienas prieš kitą. Jis stengėsi į juos nekreipti dėmesio, toliau ramiai gulėjo ant sofos ir klausėsi muzikos. Tada G. V. prie jo priėjo ir paklausė, gal jam patikrinti presą. Jis atsakė, kad nori, tačiau ir toliau klausėsi muzikos, kadangi matė, kad jie yra neblaivūs ir nenorėjo jokio konflikto su jais. Tada G. V. vieną kartą stipriai ranka sudavė jam per galvą, kad net nukrito ausinės. Jis pajuto fizinį skausmą. Jis išsigando, nežinojo kokių toliau veiksmų gali sulaukti ir išsigandęs, gindamasis, dešinės rankos kumščiu sudavė G. V. per veidą, pataikydamas į kairįjį žandą. Tada G. V. pradėjo stumdytis. tarp jų įvyko susistumdymas. Tiksliai neprisimena, bet atrodo tas susistumdymas vyko ant sofos. Tada iš kito kambario atbėgo jo motina Ž., kuri palaikė G. V. Jis nežinojo kokių toliau veiksmų laukti iš neblaivaus G. V. ir staigiai išbėgęs į lauką, nuvažiavo link Riešės kaimo, norėdamas išvengti tolesnio konflikto. Sekančią dieną paskambino motinai, tačiau telefoną paėmė G. V. Jis šio atsiprašė, kad trenkė į veidą, kadangi tikrai nenorėjo trenkti, o šis tada pradėjo jam grasinti, pasakė, kad su „kuvalda“ sudaužys jam veidą arba galvą nuims. Daugiau G. V. neskambino ir šio nematė. Dar kartą nori pasakyti, kad savo kaltės nepripažįsta, kadangi G. V. pats pirmas jam trenkė, G. V. smurtavo tarpusavyje su savo pagalbininku jo akivaizdoje. G. V. pats išprovokavo šią situaciją, kadangi jis tikrai nenorėjo ir neturėjo jokios tyčios G. V. trenkti ir sukelti šiam fizinio skausmo. Kaip ir minėjo jis gynėsi, nes nežinojo ko iš neblaivaus G. V. laukti, nes šis buvo labai agresyvus. Dar nori paminėti, kad dėl šio įvykio jis parašė pareiškimą dėl G. V. veiksmų, kadangi taip pat patyrė sužalojimus. Daugiau nieko pasakyti neturi (1 t., b. l. 127-130).

2023 m. kovo 21 d. apklaustas įtariamasis G. M. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įtarimo esmė jam yra aiški ir suprantama, dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltės jis nepripažįsta. Patvirtino savo parodymus, išsakytus 2022 m. spalio 11 d. apklausos metu. Nori dar kartą pasakyti, kad įvykio dieną jis ramiai gulėjo ant sofos – lovos ir klausėsi muzikos, užsidėjęs ausines. Tuo metu G. V. su savo draugu, kurio vardo neprisimena, sėdėjo už stalo ir gėrė alkoholį. Nori dar kartą paminėti, kad G. V. su tuo draugu vienas prieš kitą, būdami prie stalo, smurtavo, daužė vienas kitam į pilvą, t. y. tikrino vienas kitam presą. Mano, kad daužyti vienas kitam į pilvą jie bent jau galėjo išėję į lauką, o ne būdami namie ir sėdėdami prie stalo. Gali pasakyti, kad jam buvo nemalonu tai stebėti, be to, jis bijojo, kad jie dviese prieš jį nepradėtų smurtauti, jo akimis tai kvepia netgi pedofilija kadangi buvo neblaivūs ir elgėsi neadekvačiai. Tada G. V. prie jo priėjo ir jam pasakė: „gal tau patikrinti presą?“. Jis atsakė: „nori?“, tačiau ir toliau klausėsi muzikos, kadangi matė, kad jie yra neblaivūs ir nenorėjo jokio konflikto su jais. Tada G. V., sėdėdamas prie stalo, vieną kartą stipriai ranka sudavė jam per galvą, nuo smūgio net nukrito ausinės. Jis pajuto fizinį skausmą. Patikslina, kad ta sofa – lova, ant kurios gulėjo ir stalas, prie kurio jie sėdėjo, buvo arti. Po G. jam suduoto smūgio jis išsigando, nes nežinojo kokių veiksmų iš jų abiejų laukti ir iš išgąsčio, gindamasis, dešinės rankos kumščiu sudavė G. V. per veidą. Pažymi, kad jis tikrai neturėjo jokių kėslų smurtauti prieš G. Po to, kai besigindamas sudavė G. per veidą, G. atsistojo, staigiai apvertė stalą už kurio sėdėjo, šoko ant jo smurtauti, o būtent: savo abejomis rankomis griebė jam už rūbų. Jis, norėdamas nuo G. apsiginti, jį nuvertė ant šono ant sofos – lovos ir pabėgo, kadangi nenorėjo jokių konfliktų su juo. Gali pasakyti, kad jis G. jokių sužalojimų ant jo dešinės šlaunies, taip pat jokių sužalojimų ant jo dešinės plaštakos 2-ojo piršto, kaip tai parašyta pranešime apie įtarimą, nepadarė. Mano, kad tiek savo dešiniąją šlaunį, tiek dešinės rankos 2-ąjį pirštą G. susižalojo pats, kai vertė stalą ir po to, kai šoko ant jo. Jis G. atsiprašė, nors ir mano, kad šis kaltas dėl šio konflikto. Dar nori paminėti, kad, kai jis pabėgo iš namų, jo ausinės liko namuose. Po įvykio prašė savo mamos Ž., kad ji paimtų jo daiktus, taip pat ir ausines jam atvežtų. Mama jam pasakė, kad ausinių jau nebėra, kadangi G. jas suknežino į šipulius, tai, jo manymu, yra neadekvatu. Pažymi, kad G. draugas, kurio vardo neprisimena, jam jokių smurtinių veiksmų nepadarė, tačiau tuo metu, kai jie vienas kitam daužė į pilvą, jis bijojo ir nežinojo ko iš jų abiejų laukti. Dar nori pasakyti, kad jo akimis, neblaivaus G. V. elgesys tą dieną, puolant jį, su draugu – kvepia pedofilija, kadangi jis, G. pagal savo amžių tinka į sūnus, nes jo dukra yra jo bendraamžė. Dėl G. V. sužaloto piršto gali dar pasakyti, kad G. V. suknežinęs jo ausines, galėjo pats pasidaryti šį sužalojimą. Daugiau neturi ką paaiškinti. ( 1 t., b. l. 147-150)

2022 m. spalio 9 d. apklaustas nukentėjusysis G. V. parodė, kad gyvena asmens pažymoje nurodytu adresu. 2022 m. spalio 7 d. apie 22:00 val. susėdo prie stalo vakarieniauti ir išgerti alaus su draugu R. T. Jo žmonos sūnus G. M. gulėjo ant sofos netoli stalo ir užsidėjęs ausines kažko klausėsi ir kažką sau murmėjo. Paklausus, ką sakė, šis nereagavo, tuomet jis patraukė G. ausinę nuo ausies, tada G. M. staigiai pašoko ir atsistojęs trenkė jam dešine ranka į veidą, jis bandė gintis ir abudu nukrito ant lovos, po to jis greitai išbėgo į lauką. Bandė dar jį sustabdyti, bet elektriniu G. paspirtuku pasišalino. Nori paminėti, kad G. M. su jais negyvena ir bendro ūkio neveda, tik kartais atvažiuoja į svečius. Dėl tokių jo žmonos sūnaus veiksmų jis patyrė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą. Daugiau apie įvyki nieko negali pasakyti. (1 t., b. l. 4-14)

2022 m. spalio 11 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis G. V. parodė, kad nori patikslinti savo ankščiau duotus parodymus. 2022 m. spalio 7 d. pas juos į svečius atvažiavo jo draugas R. T. ir jo žmonos Ž. V. sūnus G. M. Dienos metu jie dirbo prie namų, o vakare, apie 21:30 – 22:00 val., susėdo pavakarieniauti. Turėjo du butelius alaus. Jie visi, tai yra, jis, R. ir G. pavalgė ir išgėrė po porą stiklinių alaus. Jis su R. žiūrėjo televizorių, o būtent, įsijungę „Youtube“ programą klausėsi muzikos. Tuo metu jie su R. sėdėjo prie stalo. Ž. buvo kitame kambaryje. G. tuo metu gulėjo ant sofos, klausėsi muzikos per ausines. G. kažką gana garsiai sau po nosimi murmėjo, atrodo sakė, kad jam trukdo televizorius. Ta sofa, ant kurios G. gulėjo, stovėjo prie pat stalo, kur jie su R. sėdėjo. Jis ištiesė ranką ir patraukė vieną ausinę nuo G. ausies, norėdamas paklausti, ko šis ten murma po nosimi ir ko nori. Tada G. staigiai atsikėlė nuo lovos ir dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą į veidą, pataikydamas į kairįjį smilkinį ir kairįjį skruostą, jis pajuto fizinį skausmą. Jis tada atsistojo ir pradėjo gintis, jie abu su G. nugriuvo ant sofos, vyko susistumdymas. Būtent tuo metu, išgirdusi triukšmą, iš kito kambario atėjo jo žmona Ž. ir pribėgo prie jų su G.. G. tuo metu staiga atsikėlė nuo lovos ir paspruko iš jų namų. G., kiek žino, turėjo elektrinį paspirtuką su kuriuo pasišalino iš įvykio vietos. Jo žmona Ž., kai G. sudavė jam į veidą, nematė. Tai matė jo draugas R.. Ž. iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Greitosios medicinos pagalbos medikai išvežė jį į Lazdynų ligoninę, kur buvo apžiūrėtas, po to išleido jį namo. Nuo G. smūgio į veidą jam po kaire akimi atsirado mėlynė, jam taip pat skauda kairįjį smilkinį. Dar nori pasakyti, kad jam tai pat skauda dešinės rankos rodomąjį pirštą, pirštas yra ištinęs. Greičiausiai susižeidė pirštą susistumdymo ant sofos su G. metu. Kaip tiksliai jis tą pirštą susižeidė jis pasakyti negali, dėl patirto streso neprisimena. Jis taip pat užsiregistravo ir važiuos pas medicinos ekspertą. Civilinį ieškinį pareikš tyrimo metu. Nori, kad G. dėl savo veiksmų atsakytų įstatymų nustatyta tvarka. Daugiau nieko pasakyti neturi (1 t., b. l. 63-66).

2023 m. kovo 9 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis G. V. parodė, kad pasilieka prie savo parodymų. Kaip ir minėjo ankščiau apklausos metu, G. M. dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą į veidą, pataikydamas į kairįjį skruostą ir kairįjį smilkinį, nuo to po kaire akimi ir aplink visą kairę akį buvo mėlynė. Kai G. jam sudavė smūgį į veidą, jis sėdėjo ant kėdės, prie stalo. Po to smūgio juto stiprų fizinį skausmą. Po suduoto smūgio jis atsistojo, pamatė, kad G. ketino ir toliau jį pulti, nes buvo agresyvus, pamanė, kad jam suduos dar vieną smūgį, kadangi vėl užsimojo dešinės rankos kumščiu. Todėl jis, bijodamas dar vieno smūgio, pradėjo gintis, jis ištiesė savo rankas link G. krūtinės, norėdamas šį sustabdyti, galimai tarp jų įvyko apsistumdymas, šito negali tiksliai pasakyti, nes neprisimena, tačiau tuo metu jie abu staigiai nukrito ant sofos-lovos, grūmėsi, mano, kad tų grumtynių ant sofos-lovos metu mėlynė dešinėje šlaunyje ir atsirado, bet kokiu tiksliai būdu atsirado ta mėlynė ant jo šlaunies jis negali pasakyti, neprisimena. Viskas įvyko labai staiga, jis buvo streso būsenos. Grumtynių ant sofos-lovos metu taip pat susižeidė dešinės plaštakos 2-ąjį pirštą. Kaip tiksliai atsirado piršto sužalojimas taip pat negali pasakyti. Patvirtina tik tai, kad iki konflikto ant jo dešinės šlaunies mėlynės nebuvo, taip pat jo pirštas iki konflikto buvo sveikas, t. y. be jokių sužalojimų. Dėl sužaloto piršto juto stiprų fizinį skausmą, be to, net ir dabar tą pirštą jam maudžia, kartais, dažniausiai šaltu oru, jaučia duriantį skausmą. Dėl mėlynės ant dešinės šlaunies gali pasakyti, kad jam skaudėjo nežymiai. Dar paminės, kad civilinį ieškinį reikšti pageidauja. Pateiks jį artimiausiu metu. Daugiau neturi ką papildyti. (1 t., b. l. 69-72)

2022 m. spalio 9 d. apklaustas liudytojas R. T. parodė, kad 2022 m. spalio 7 d. apie 22:00 val. jis buvo atvykęs pas savo pažįstamą G. V., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jo gyvenamoje vietoje vartojo alų ir žiūrėjo televizorių. Vagonėlio salone dar buvo G. V. žmonos sūnus G. M., kuris gulėjo ant sofos – lovos. G. M. nepatiko, kad jie tarpusavyje bendrauja ir klausosi garsiai muzikos. G. M. kažką pasakė G. V. Tada G. V., sėdėdamas šalia, nuo G. M. galvos nuėmė ausines ir paklausė, kokios yra problemos. Po minėtų žodžių G. M. atsistojo nuo sofos – lovos ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė G. V. į veidą. Po suduoto smūgio jie apsistumdė. Po apsistumdymo G. M. pabėgo iš patalpų. Tuo viskas ir baigėsi. Po įvykio buvo paskambinta į Bendrosios pagalbos centrą ir pranešta apie minėtą įvykį. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali. G. M. šioje patalpoje negyvena. G. M. buvo kaip ir jis atvykęs tik tai pas G. V. (1 t., b. l. 91).

2023 m. kovo 1 d. apklausta kaip liudytoja Ž. V. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu. Nori paaiškinti, kad konflikto tarp jos vyro G. V. ir sūnaus G. M. ji nematė, kadangi tuo momentu ji buvo kitame kambaryje ir miegojo. Po to atsibudo, nes išgirdo triukšmą, išėjo iš savo kambario ir pamatė, kad jos vyras G. ir jos sūnus G. abudu buvo ant grindų. Kiek prisimena, jie abudu kažkaip gulėjo šonu ir buvo susikibę rankomis, tampė vienas kitam už drabužių. Ji tai pamačiusi, juos išskyrė ir jos sūnus iš karto išėjo iš namų ir išvažiavo paspirtuku. Nori patikslinti, kad ji nematė jokių smurtinių veiksmų, tai yra, ji nematė, kad jos sūnus suduotų jos vyrui G. Kaip ir sakė, matė tik kaip jie abudu buvo susikibę rankomis ir tampė vienas kitam už drabužių. Po to jos vyras jai pasakė, kad jos sūnus jam sudavė į veidą ir pasakė jai paskambinti į policiją, ji taip ir padarė. Daugiau nieko negali paaiškinti apie šį įvykį (1 t., b. l. 96-98).

2022 m. sausio 9 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu apžiūrėta įvykio vieta. Apžiūros objektas yra vagonėlis pilkos spalvos, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Į vagonėlį patenkama pro baltos spalvos su stiklu duris. Užėjus į vidų yra koridorius, kairėje pusėje yra virtuvė, kurioje stovi virtuvės baldai ir buitinė technika. Už virtuvės matomas didelis svetainės kambarys, tiesiai kambario matomas apvalus medinis stalas, šalia jo yra trys kėdės, greta prie lango stovi rudos spalvos sofa – lova, ant kurios yra padėtos spalvotos pagalvės ir žaislai. Sofos dešinėje stovi sekcija, ant kurios sudėti įvairūs indai, gėlės ir televizorius. Vagonėlio viduje nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų (1 t., b. l. 4-14).

2022 m. spalio 9 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus vyresniojo specialisto Mindaugo Gaudzės tarnybiniame pranešime dėl ROIK 0122000598771 nurodyta, kad 2022 m. spalio 7 d. apie 22:15 val. patruliuodami kartu su vyr. patruliu A. Daugėla, iš VPK OVS gavo pranešimą, kad pranešėjos sūnus G. M. (apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus) trenkė pranešėjos vyrui (patėviui) į veidą. Sūnus su baltos spalvos paspirtuku Molėtų plentu išvažiavo link Vilniaus, galimai į (duomenys neskelbtini). Apsirengęs pilkos spalvos megztiniu. G. V., gim. (duomenys neskelbtini), jiems paaiškino, kad sėdėjo prie stalo su draugu R. T., (duomenys neskelbtini), vakarieniavo ir gėrė alų. Jo žmonos sūnus G. M., gim. (duomenys neskelbtini), gulėjo prie netoli stalo esančios lovos ir kažko klausėsi užsidėjęs ausines, vaikinas pasakė G. V., kad savo kalbomis jam trukdo klausytis. Tada G. V. nuėmė savo žmonos sūnui ausines ir padėjo ant netoli prie stalo stovėjusios spintelės. G. M. pašoko nuo lovos ir puolė muštis. Smūgių skaičiaus nurodyti nukentėjusysis negalėjo, pasakė, kad ranka sudavė į veidą, krūtinę. G. V. aiškino, kad patyrė fizinį skausmą. Taip pat G. V. teigė, kad skauda kairės rankos delną bei dešinės rankos rodomąjį pirštą. Kaip ant rankų atsirado sužalojimai, asmuo nežino. Įvykio metu taip pat namuose buvo nukentėjusiojo G. V. žmona Ž. V. Kaip jiems paaiškino Ž. V. , gim. (duomenys neskelbtini), jos sūnus ne visą laiką gyvena kartu. Jiems atvykus minėtu adresu G. M. iš įvykio vietos buvo pasišalinęs nežinoma kryptimi. GMP 5601 G. V. nuvežtas į RVUL (1 t., b. l. 37).

2022 m. spalio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 3240/2022 (01) nurodyta, kad: 1. G. V. nustatyta poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, dešinėje šlaunyje, dešinės plaštakos II-o piršto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytų laiku, t. y. 2022 m sausio 7 d. 2. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. G.V. sužalojimų jam padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. 3. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. G. V. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (b. l. 59-60, 1 tomas).

2022 m. lapkričio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas BPC skambučio iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) garso įrašas. Garso įrašo data – 2022 m. spalio 7 d. Garso įrašo trukmė – 3 minutės ir 5 sekundės. Garso įraše girdima kaip moteris prašo iškviesti policiją, kadangi jos sūnus užpuolė patėvį.

(Garso įrašo fone girdimi asmenų balsai, žodžiai nesuprantami):

„BPC operatorius: 112.

Moters balsas: Laba diena, labas vakaras.

BPC operatorius: Labas vakaras.

Moters balsas: Žodžiu, čia atsitiko taip, kad mano sūnus jisai biškį ligonis ir užpuolė mano, savo patėvį ir, ir..

BPC operatorius: Tai jisai sumušė, ką jis padarė?

Moters balsas: Jo, jo, jo jisai sumušė. Nu ta prasme, dėjo į šitą, nu žodžiu dėjo, matot, jį kitaip ne nesuvaldysi. Jam tikriausia reikia į ligoninę guldytis, nes pas jį yra (duomenys neskelbtini), ir jisai dabar išlėkė į gatvę, kažkur tai važiuoja su paspirtuku link Molėtų, nuo Molėtų plento link Vilniaus tikriausiai.

BPC operatorius: O dabar adresas jūsų koks?

Moters balsas: Mes (duomenys neskelbtini).

BPC operatorius: (duomenys neskelbtini).

Moters balsas: Jo, jo, jo, taip.

BPC operatorius: O butas bus ar čia nuosavas namas pas jus?

Moters balsas: Čia nuosavas namas.

BPC operatorius: O sūnaus vardas, pavardė kaip?

Moters balsas: G. M.

BPC operatorius: Kokio amžiaus?

Moters balsas: (duomenys neskelbtini) metų.

BPC operatorius: (duomenys neskelbtini), tai čia jam pirmą kartą ar čia liga kažkokia, paūmėjimas?

Moters balsas: Nu jam matyt liga pasireiškė, nes jisai šiaip nėra toks, jisai agresyvus šiaip nebuvo, bet pasidarė matyt dėl, dėl iš viso, nu čia praktiškai nieko nebuvo. Dėl ko.

BPC operatorius: O telefono numerio..?

Moters balsas: Jisai nuėmė jam ausines, jam pasirodė, kad jisai jį mušė. Ir tas agresyvumą savo iškėlė ir pradėjo daužyt.

BPC operatorius: Greitosios nereikia tam vyrui?

Moters balsas: Greitosios nereikia.

(Tuo metu girdimas vyro balsas, kuris sako: "reikia". Toliau nesuprantami žodžiai)

BPC operatorius: Tai reikia ar nereikia vyrui greitosios?

Moters balsas: Nu sako žandas jam va sužalotas.

BPC operatorius: Reikalinga greitoji?

Moters balsas: Sako žandas tinsta ir pirštas.

BPC operatorius: Kiek tam vyrui metų kitam?

Moters balsas: Kitam (duomenys neskelbtini).

BPC operatorius: Supratau, pirštas. Bet nekraujuoja jisai, sąmoningas?

Moters balsas: Ne, nekraujuojantis, sąmoningas.

BPC operatorius: Vardas jūsų, pavardė kaip?

Moters balsas: Mano Ž. V.

BPC operatorius: V.?

Moters balsas: Taip.

BPC operatorius: Sūnus link Molėtų, Molėtų plentu kažkur nuvažiavo, taip supratau?

Moters balsas: Jo, jisai dabar važiuoja kažkur paspirtuku baltu Molėtų plentu, Molėtų plentu ir šita... ir važiuoja link Vilniaus, link turbūt (duomenys neskelbtini).

BPC operatorius: (duomenys neskelbtini), o kas ten gyvena?

Moters balsas: Nu ten vyro mano to butas ir...

BPC operatorius: Ai supratau. O kaip apsirengęs jisai? Baltu paspirtuku..

Moters balsas: Aš.. su pilku tokiu šitu, su pilku megztiniu. Nu jisai jau nebesivaldo, jau čia jau yra blogai ir svarbiausia jisai vaistų negeria.

BPC operatorius: Supratau ponia, gerai, informuoju tarnybas, laukite.

Moters balsas: Mhm.

BPC operatorius: Laukite.

Moters balsas: Gerai, ačiū.

BPC operatorius: Viso.“ (1 t., b. l. 40-43).

2023 m. balandžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas „2022_1007_224114_018.mp4“ iš policijos pareigūno kūno kameros. Vaizdo įrašo pradžia – 2022 m. spalio 7 d. 22:41:12. Vaizdo įrašo pabaiga – 2022 m. spalio 7 d. 22:44:13. Vaizdo įrašo trukmė - 3 minutės ir 2 sekundės. Vaizdo ir garso įraše matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą, užeina į namus. Namuose matomi greitosios medicinos pagalbos medikai. Matomas taip pat prie stalo sėdintis vyras. Kitas vyras (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai nukentėjusysis G. V.) aiškina, kad jis su draugu sėdėjo prie stalo, o jo žmonos sūnus gulėjo ant pilvo, buvo užsidėjęs ausines ir pasakė netrukdyti jam, po to atsisėdęs, trenkė jam į veidą. Vyras aiškina, kad jo žmona sakė, kad jos sūnus serga (duomenys neskelbtini). Vyras sako, kad jo žmonos sūnus iš karto pabėgo ir išvažiavo su paspirtuku. Greitosios medicinos pagalbos gydytojas klausia vyro ar jis važiuos į ligoninę. Vyras atsako, kad jaučia piršto skilimą, po to ranka rodo į veidą (kairę pusę). Pareigūnas klausia vyro dėl ko jo pirštas yra sužalotas. Vyras atsako, kad nežino. Po to girdimas moters balsas (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai nukentėjusiojo žmona Ž. V.), kuri sako, kad jos sūnus serga (duomenys neskelbtini), nesivaldo ir negeria vaistų. Pareigūnas klausia moters ar jos sūnus gydėsi. Moteris sako, kad jos sūnus gydėsi, gulėjo ligoninėje, bet dabar pasidarė agresyvus ir ji negalėjo net pagalvoti, kad jis galėjo patėviui trenkti, nes niekada gyvenime to nėra buvę. Moteris sako, kad jos sūnus nenori gerti vaistų, nes nepripažįsta savo ligos. Po to matoma, kad pareigūnas fotografuoja vyro (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai nukentėjusysis G. V.) veidą. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas „2022_1007_224415_019.mp4“ iš policijos pareigūno kūno kameros. Vaizdo įrašo pradžia – 2022 m. spalio 7 d. 22:44:14. Vaizdo įrašo pabaiga – 2022 m. spalio 7 d. 22:47:12. Vaizdo įrašo trukmė - 3 minutės. Vaizdo ir garso įraše matoma, kad pareigūnas klausia vyro (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai nukentėjusysis G. V.), kas atsitiko jo pirštui, ar jam trenkė į pirštą. Vyras sako, kad nežino, sako, kad skauda pirštą (vyras rodo pirštą policijos pareigūnui). Po to vyras sako, kad ant jo piršto yra pūslės. Pareigūnas klausia vyro nuo ko galėjo atsirasti tos pūslės. Vyras atsako, kad neįsivaizduoja, tuo momentu nieko nejautė, ką darė jo žmonos sūnus. Pareigūnas klausia vyro kiek kartų jam buvo trenkta. Vyras atsako, kad vieną kartą jam trenkė į veidą, kitą kartą kažkur į krūtinę, tačiau prasidėjo grumtynės, virto stalas. Vyras sako, kad jo žmona nieko nematė. Pareigūnas klausia vyro, ar jo žmonos sūnus su jais kartu negyvena. Vyras atsako, kad jo žmonos sūnus su jais negyvena, o pas juos namuose buvo tik dvi dienas. Pareigūnas tikslina, ar vyras vyks į ligoninę, fotografuoja vyro ranką. Po to vyras išeina į lauką atsinešti savo dokumentų. Toliau girdima kaip moteris (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai nuknetėjusiojo žmona Ž. V.) sako, kad jos sūnus nesigaudo, jį reikia uždaryti. Pareigūnas klausia moters kada jos sūnus paskutinį kartą gydėsi. Moteris atsako, kad seniai, o kadangi negeria vaistų, jis pradėjo nesivaldyti. Pareigūnas prašo moters pateikti asmens dokumentus ir klausia ar jos sūnus smurtauja pirmą kartą. Moteris atsako, kad tai buvo pirmas kartas. Pareigūnas klausia moters kur jos sūnus gyvena. Moteris atsako, kad jis gyvena pas jos vyrą, adresu (duomenys neskelbtini), bet kur dabar jis gali būti nežino, nes jis gali bėgti, telefono su savimi neturi, nes jį čia paliko. Moteris sako, kad jos sūnaus vardas G. M., gim. (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas „2022_1007_224714_020.mp4“ iš policijos pareigūno kūno kameros. Vaizdo įrašo pradžia – 2022 m. spalio 7 d. 22:47:12. Vaizdo įrašo pabaiga – 2022 m. spalio 7 d. 22:50:11. Vaizdo įrašo trukmė – 3 minutės. Vaizdo ir garso įraše girdima, kaip moteris (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai nukentėjusiojo žmona Ž. V.) sako, kad jos sūnų reikia uždaryti, reikia jį gydyti, nes jis nesivaldo, o pats galvoja, kad yra sveikas. Pareigūnas klausia moters ar jos sūnus gydėsi Naujoje Vilnioje. Moteris atsako, kad taip. Pareigūnas aiškina moteriai, kad jeigu jos sūnus adekvačiai bendrauja, negalima jo priversti gydytis. Po to moteris sako, kad buvo atvejis, kai sūnui davė patalynę, o jis jos paprašė baltos pagalvės. Ji jam atsakė, kad baltos pagalvės neturi, turi tik spalvotas, tai jos sūnus užsidėjo ant pagalvės „Maxima“ parduotuvės maišą, kad galėtų miegoti. Po to matoma, kad vyras (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai nukentėjusysis G. V.), ruošiasi važiuoti su greitąja medicinos pagalba į ligoninę apžiūrai. Daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra.

Apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas „2022_1007_225013_021.mp4“ iš policijos pareigūno kūno kameros. Vaizdo įrašo pradžia – 2022 m. spalio 7 d. 22:50:11. Vaizdo įrašo pabaiga – 2022 m. spalio 7 d. 22:53:10. Vaizdo įrašo trukmė - 3 minutės. Vaizdo ir garso įraše girdima, kaip moteris (kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tai nukentėjusiojo žmona Ž. V.) sako, kad jos sūnui reikia gydymo, bet ji nežino kaip jį paguldyti į ligoninę, nes jos sūnus to nepripažįsta. Moteris sako, kad čia pirmas kartas gyvenime, kaip jos sūnus pakėlė ranką prieš patėvį. Prieš konfliktą sūnus tą dieną padėjo jiems ūkyje. Pareigūnas tikslina kur konflikto metu buvo moteris. Moteris sako, kad ji konflikto metu buvo kitame kambaryje, bet kai išgirdo garsus atbėgo, pradėjo juos (vyrą ir sūnų) traukti į visas puses. Jos sūnus iš karto pabėgo su paspirtuku. Po to matoma kaip pareigūnas fotografuoja įvykio vietą. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrėtas vaizdo ir garso įrašas „2022_1007_225312_022.mp4“ iš policijos pareigūno kūno kameros. Vaizdo įrašo pradžia – 2022 m. spalio 7 d. 22:53:10. Vaizdo įrašo pabaiga – 2022 m. spalio 7 d. 22:55:52. Vaizdo įrašo trukmė - 2 minutės ir 42 sekundės. Vaizdo ir garso įraše matoma kaip pareigūnas fotografuoja įvykio vietą. Daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingų duomenų ikiteisminiam tyrimui nėra (1 t., b. l. 45-48).

2023 m. liepos 21 d. gautas Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 78TPK-131/2023, kuriame pateikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvada. Išvadoje nurodyta, kad įvertinus anamnestinius duomenis – tiriamojo psichikos būklės sutrikimo požymiai medicininėje dokumentacijoje aprašyti kaip pirmą kartą pasireiškę 2012 metais. Tuo metu tiriamasis jautėsi „keistai“, negalėjo dirbti, „aiškino, kad yra toks „debilas“, toks nenori gyventi, su peiliu mosavo“. Tuo metu gydytas psichiatrinio profilio stacionare nustatant (duomenys neskelbtini), mišrią formą. Po gydymo būklė buvo pagerėjusi, pradėjo dirbti užsienyje, tačiau išvykus vėl pradėjo jausti stresą, būklė vėl pablogėjusi. Kadangi jautėsi prastai, grįžo į Lietuvą, vis dažniau skundėsi, kad sukasi galva, negali bendraut, todėl nustojo vartoti vaistus. Nurodyta, kad tiriamasis vaistus vartoja ne nuolat, požiūris į gydymą ir vaistų vartojimas nepastovus. 2016 metais buvo nukreiptas stacionariniam gydymui, priėmimo skyriuje nurodytas stipriai netekęs kryptingumo tiriamojo mąstymas, tačiau stacionarinio gydymo tiriamasis tuo metu atsisakė. Psichiatrinio profilio stacionare gydytas 2017 metais. Tuo metu atvyko sujaudintas, dezorganizuoto elgesio, stebėtas ryškus mąstymo formos sutrikimas. Tiriamajam nustatyta (duomenys neskelbtini) diagnozė. Gydymo metu palaipsniui tapo adekvatesnio elgesio, minčių eiga tapo nuoseklesnė, aiškiau dėstė mintis, tačiau išrašant išliko blankaus afekto, abuliškas, minčių eiga stokojanti nuoseklumo, su dažnais nukrypimais. Subjektyviais duomenimis, ambulatoriškai gydymą tęsė trumpą laiką, šiuo metu psichikos sveikatos specialistų konsultacijoms nesilanko, medikamentų nevartoja. Šiuo metu tiriamasis įtariamas baudžiamojo įstatymo uždrausta veika — 2022 m. spalio 7 d., smurtaudamas savo motinos sutuoktinio atžvilgiu padarė jam sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą. Ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu tiriamojo psichikos būklėje stebėtas emocinis blankumas, valios sutrikimo požymiai; aktyvios psichopatologijos nekonstatuojama, tačiau tiriamojo mąstymas stokoja nuoseklumo, savitas, būklės atžvilgiu kritika formali, nepakankama. Psichologinio įvertinimo metu stebimi (duomenys neskelbtini) spektro sutrikimams būdingi mąstymo ir elgsenos ypatumai (kryptingumo ir tikslumo stoka, iškreipto, daugiaplanio mąstymo elementai, formalumas, emocinis blankumas, nepakankama savikritika). Apibendrinus pateiktų duomenų visumą, G. M. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu bei šiuo metu konstatuojama (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę G. M. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, šiuo metu taip pat negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

Atsakymai į 2023 m. balandžio 7 d. teismo nutartyje pateiktus klausimus:

„1. Medicininio ir juridinio nepakaltinamumo kriterijų nustatymas galimas tik konkretiems, juridiškai reikšmingiems laikotarpiams.

2. Įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu G. M. konstatuojama (duomenys neskelbtini): pagal savo psichikos būklę G. M. įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

3. Įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu G. M. nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje.

4. Atsakyta 2.

5. Šiuo metu G. M. konstatuojama (duomenys neskelbtini).

6. Dėl G. M. psichikos būklės jo apklausa netikslinga, jis negali būti pilnaverčiu ikiteisminio tyrimo ir teismo proceso dalyviu, jo dalyvavimas teismo posėdžiuose nerekomenduojama:

7. G. M. tikslinga taikyti priverčiamąją medicinos priemonę — ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (2 t., b. l. 46-51).

Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti minėtame ekspertizės akte ir jį surašiusio eksperto Manto Juodakio apklausos teismo posėdžio metu duotais parodymais. Ekspertai nustatė, kad G. M. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini), dėl kurios negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Šiuo metu G. M. sveikatos būklė nepakitusi. Liudytoja Ž. V. apklausos metu apibūdino G. M. psichinę sveikatą prieš įvykį, nurodė, kad jam buvo paskirti vaistai, tačiau jis juos vartojo nereguliariai dėl sukeliamo šalutinio poveikio, iškart po įvykio prašė policijos pareigūnų izoliuoti jos sūnų, nes jis serga (duomenys neskelbtini), o vaistų nevartoja. Tai patvirtina ir teismo posėdyje peržiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo bei garso įrašai. Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad G. M., sirgdamas (duomenys neskelbtini), dėl ko baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suvokti jos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, prokurorės Ievos Danylienės nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nurodytomis aplinkybėmis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad G. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamu, o pagal BK 17 straipsnio 2 dalį asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką, tačiau jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Lietuvos teismų praktikoje, įvertinus į BK 98 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalių nuostatas, yra išskiriami šie pagrindiniai kriterijai, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas konkrečias priverčiamąsias medicinos priemones asmeniui, padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką: 1) psichikos sutrikimas ir jo sunkumas; 2) padarytos pavojingos veikos pobūdis; 3) pavojus, kurį asmuo gali sukelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-87-697/2021). Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-328-648/2017).

Atsižvelgiant į ekspertizės akte pateiktas rekomendacijas ir eksperto paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu, įvertinus G. M. psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, padarytos veikos pobūdį ir jos pavojingumą, padarinius bei asmens, padariusio įstatymo uždraustą veiką, socialinį pavojingumą, taip pat siekiant užtikrinti paties G. M. tinkamą priežiūrą ir gydymą, jam taikytina švelniausia priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 393 straipsnio 1 dalis, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. BPK 115 straipsnyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.268 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veiksnus fizinis asmuo, padaręs žalą tokios būsenos, kai jis negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, už padarytą žalą neatsako. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad, jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Nagrinėjant bylą tokios aplinkybės nenustatytos, todėl žalos atlyginimo iš kitų asmenų klausimas šiuo atveju nesprendžiamas.

Byloje nustatyta, kad G. M. padarė įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamu ir dėl to šioje byloje nėra galimybės spręsti klausimo dėl jo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Tokia veika nėra pripažįstama nusikalstama ir teismų praktikoje civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo tokiose bylose paliekami nenagrinėti, tačiau ši aplinkybė neatima teisės civilinį ieškinį pareikšti civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 151,28 Eur turtinės žalos už nukentėjusio asmens gydymą ir nukentėjusiojo G. V. civilinis ieškinys dėl 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo paliktini nenagrinėtais.

Daiktai, turintys reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktiniai diskai ir su vaizdo ir garso įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktini saugoti byloje kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos tyrimo medžiagą, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikintini.

Teismas ne rečiau kaip kartą per 6 (šešis) mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis, BPK 405 straipsnio 2 dalis), todėl proceso dalyviams išaiškintina, kad praėjus ne daugiau kaip 6 (šešiems) mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios, sveikatos priežiūros įstaiga, įvertinusi G. M. psichikos sveikatos būklę, turėtų kreiptis į teismą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar taikymo panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi,

nutaria:

Pripažinti, kad G. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, būdamas nepakaltinamu.

Taikyti G. M. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 151,28 Eur turtinės žalos ir nukentėjusiojo G. V. civilinį ieškinį dėl 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtais.

Teismo nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti G. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktus, turinčius reikšmės baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinius diskus ir su vaizdo ir garso įrašais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, palikti saugoti byloje kaip baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos tyrimo medžiagą, o pasibaigus bylos saugojimo terminui, – sunaikinti.

Išaiškinti proceso dalyviams, kad teismas ne rečiau kaip kartą per 6 (šešis) mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 2 dalis), todėl praėjus ne daugiau kaip 6 (šešiems) mėnesiams nuo šios nutarties įsiteisėjimo ir vykdymo pradžios, sveikatos priežiūros įstaiga, įvertinusi G. M. psichikos sveikatos būklę, turėtų kreiptis į teismą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar taikymo panaikinimo.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Virginijus Kanapinskas