Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Nemuno vaistinė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2715-569/2013 pagal ieškovės UAB „Tikroji vaivorykštė“ ieškinį atsakovei UAB „Nemuno vaistinė“ dėl žalos atlyginimo, skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

Apeliantė nurodo, kad būtent ieškovė UAB „Tikroji vaivorykštė“ nebuvo suinteresuota laikytis ekonomiškumo ir bendradarbiavimo principų. Ieškovė UAB „Tikroji vaivorykštė“, 2012 m. gruodžio 3 d. gavusi patalpų raktus, nesiėmė veiksmų, skirtų skubiai pašalinti patalpų trūkumus, kurie, pasak atsakovės, buvo neesminiai, jie galėjo būti pašalinti per trumpą laiką ir tokie trūkumai jokiu būdu nebuvo kliūtis patalpas išnuomoti. Vietoje to ieškovė UAB „Tikroji vaivorykštė“, susigrąžinusi patalpas, daug dėmesio skyrė raštų apeliantei UAB „Nemuno vaistinė“ ir UAB „Infranet“ rašymui ir viešo konkurso patalpų trūkumų šalinimo darbų rangovui parinkti organizavimui. Apeliantė neabejoja, kad patalpų trūkumų šalinimą ieškovė UAB „Tikroji vaivorykštė“ galėjo patikėti korporacijos „Vaivorykštė“ bendrovei, užsiimančiai statybos darbų vykdymu. Ieškovė UAB „Tikroji vaivorykštė“ priklauso korporacijai „Vaivorykštė“, kuriai be ieškovės priklauso dar keletas bendrovių, viena iš tokių bendrovių yra UAB „Šiaulių lyra“. Apeliantei akivaizdu, kad ieškovė UAB „Tikroji vaivorykštė“ ar su ja susijusi bendrovė turėjo realią galimybę patalpų trūkumus pašalinti kur kas greičiau nei apeliantė UAB „Nemuno vaistinė“, užsiimanti prekyba vaistais.Nurodo, kad PVM mokėtojas, iš kito asmens reikalaujantis tam tikros pinigų sumos, kuria jam būtų atlyginta padaryta žala (kompensuoti patirti nuostoliai), negali reikalauti, kad būtų mokamas pridėtinės vertės mokestis nuo žalos (nuostolių) dydžio, nes žala (nuostoliai) nėra atlygis už prekes. Žala (nuostoliai) nėra apmokestinami pridėtinės vertės mokesčiu, todėl apeliantė UAB „Nemuno vaistinė“ nuo pat pradžių (pradedant 2012 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. 370 „Dėl patalpų grąžinimo ir trūkumų šalinimo“) prašė ieškovės UAB „Tikroji vaivorykštė“ išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nuostolių, sąlygotų patalpų trūkumų šalinimo, kompensacija būtų nurodyta be pridėtinės vertės mokesčio. Atsakovės teigimu, Šiaulių apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai pripažino, kad ieškovė UAB „Tikroji vaivorykštė“ turi teisę į 14518,02 Lt pinigų sumą kaip patalpų nuomos mokestį už 2012 m. gruodžio mėnesį ir 2013 m. sausio mėnesio 1-23 dienas arba kaip ieškovės UAB „Tikroji vaivorykštė“ negautas pajamas už šį laikotarpį. Visų pirma, ieškovė UAB „Tikroji vaivorykštė“ pirmosios instancijos teisme aiškino, kad ji reikalauja ne negautų pajamų už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. sausio 23 d., o patalpų nuomos mokesčio ir patalpų išlaikymo mokesčių už minėtą laikotarpį. Anot Šiaulių apylinkės teismo, kuris išimtinai vadovavosi ieškovės UAB „Tikroji vaivorykštė“ aiškinimais, nuomininkas privalo mokėti nuomos mokestį tol, kol šalinami patalpų trūkumai. Tačiau turto nuomos mokesčio ir su jo išlaikymu susijusių mokesčių nuomotojas iš nuomininko turi teisę reikalauti tol, kol turtas yra nuomininko žinioje ir nuomininkas tokiu turtu naudojasi. Nuomininkui grąžinus turtą nuomotojui, pastarasis netenka teisės reikalauti nuomos mokesčio ir turto išlaikymo mokesčių ir gali tik reikalauti nuostolių, sąlygotų vienos ar kitos nuomininko pareigos neįvykdymo.Taip pat nurodo, kad ieškovė savaime neturi teisės gauti nuomos sutartyje nurodyto nuomos mokesčio dydžio kompensacijų už 2012 m. gruodžio mėnesį ir 2013 m. sausio mėnesio 1-23 dienas. Tokias pretenzijas ieškovė galėtų reikšti, jeigu būtų įrodžiusi, kad 2012 m. gruodžio mėnesio pradžioje buvo asmuo, pasirengęs patalpas išsinuomoti už nuomos sutartyje nurodytą nuomos mokestį, tačiau to negalėjusi padaryti dėl patalpų trūkumų. Mano, kad vien patalpų su trūkumais grąžinimas nereiškia, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš apeliantės kompensuoti negautas pajamas iš patalpų nuomos už laikotarpį, kurį užtruko patalpų trūkumų šalinimas.Apeliantės manymu, kalbant apie negautų pajamų iš nuomos realumą, būtina įvertinti, kokio dydžio nuomos mokestį pagal rinkos sąlygas yra realu gauti, o nuomos sutartyje nurodytas patalpų nuomos mokestis visiškai neatitinka šiomis dienomis esančių rinkos sąlygų. Kaip matyti iš ieškovės UAB „Tikroji vaivorykštė“ civilinėje byloje pateiktos nuomos sutarties projekto 1.2.1 p., ieškovė siūlė 2000,00 Lt (be PVM) patalpų nuomos kainą per mėnesį, todėl ieškovė nei laikotarpiu nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki 2013 m. sausio 23 d. buvusiomis, nei šiomis dienomis esančiomis rinkos sąlygomis niekaip negalėtų gauti 6791,40 Lt (be PVM) dydžio mėnesinio nuomos mokesčio už visas patalpas.Apeliantė nurodo, kad ieškovės reikalavimas sumokėti patalpų išlaikymo mokesčius už 2012 m. gruodžio mėnesį ir 2013 m. sausio mėnesio dalį (iki 23 dienos) yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi patalpos ieškovei UAB „Tikroji vaivorykštė“ buvo grąžintos 2012 m. gruodžio pradžioje, o grąžinus patalpas, pasibaigė apeliantės UAB „Nemuno vaistinė“ pareiga mokėti ir patalpų nuomos mokestį, ir su patalpų išlaikymu susijusius mokesčius ir byloje nėra jokių įrodymų, kad patalpas grąžinant ieškovei pastaroji turėjo naują patalpų nuomininką, kuris būtų mokėjęs patalpų nuomos mokestį ir dengęs patalpų išlaikymo mokesčius.Mano, kad ieškovės reikalavimais, turinčiais pagrindą, gali būti laikomi tik reikalavimas dėl 10803,63 Lt dydžio nuostolių, susijusių su patalpų trūkumų šalinimu, atlyginimo ir reikalavimas dėl 331,10 Lt dydžio patalpų išlaikymo mokesčių už 2012 m. lapkričio mėnesį sumokėjimo, iš viso 11134,73 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės avanso, sumokėto ieškovei UAB „Tikroji vaivorykštė“, dydis buvo 15264,48 Lt, minėto apeliantės UAB „Nemuno vaistinė“ sumokėto avanso sumos visiškai pakanka pagrįstiems ir teisėtiems ieškovės reikalavimams padengti, o likusi avanso suma turi būti grąžinta apeliantei UAB „Nemuno vaistinė“.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nuostolių atlyginimo, kuris kyla iš šalių sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, kai nuomotojui buvo grąžintas nuomininko pablogintas turtas. Šiuo atveju nėra ginčo dėl patalpų trūkumų šalinimo, ir nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo daug argumentų, susijusių su trūkumų egzistavimų, apeliaciniame skunde nurodo, kad sutinka ieškovei sumokėti jos patirtus nuostolius dėl patalpų trūkumų šalinimo. Vis dėlto, atsakovė iš esmės nesutinka minėtus nuostolius mokėti ieškovei į juos įtraukiant pridėtinės vertės mokestį, taip pat nesutinka su ieškovės reikalautu ir pirmosios instancijos teismo priteistu nuomos mokesčiu ir išlaidomis komunalinėms paslaugos už laikotarpį, kai buvo remontuojamos patalpos. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atskirai pasisakys dėl kiekvieno iš minėtų atsakovės apeliacinio skundo argumentų.

Dėl PVM įtraukimo į priteistinų nuostolių sumą

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas tiesioginių nuostolių atlyginimą už patalpų remontą kartu su PVM, nurodė, kad ieškovei prievolė mokėti PVM nustatyta Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 str. 1 d. ir 7 str. 1 d. 2 p., o teismas, spręsdamas ginčą dėl asmenų civilinių teisių ir pareigų, paprastai neturi galimybės įvertinti ir nevertina privatinių teisinių santykių poveikio vėliau atsirasiantiems mokestiniams teisiniams santykiams. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas, priimdamas tokį sprendimą, nepagrįstai rėmėsi sprendime nurodoma teismų praktika, kadangi joje buvo sprendžiami klausimai dėl pridėtinės vertės mokesčio priteisiant žalą negautų pajamų forma, kas iš esmės skiriasi nagrinėjant klausimą dėl pridėtinės vertės mokesčio įtraukimo į tiesioginių nuostolių (kaip prekių ir paslaugų) sumą. Teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad tais atvejais, kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu ir kad ši suma pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo priteista iš atsakovės. Tokį išaiškinimą dėl pridėtinės vertės mokesčio išskaičiavimo priteisiant už prekes ar paslaugas patirtus nuostolius yra pateikęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodydamas, kad kai prekes ir paslaugas įsigyja PVM mokėtojas, pirkimo PVM sumos negalima laikyti šio asmens nuostoliu. Priklausomai nuo to, kas teiks paslaugas ir prekes (PVM mokėtojas ar ne), kas pirks prekes ir paslaugas (PVM mokėtojas ar ne), nuostolių dydis skirsis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006). Kadangi ieškovė UAB „Tikroji vaivorykštė“ yra PVM mokėtoja, kuri, vadovaujantis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 57 str. 1 d. turi teisę į PVM atskaitą, todėl šia suma gali sumažinti į valstybės biudžetą mokėtiną PVM arba ją susigrąžinti iš biudžeto, tai jos nuostoliu pripažintina patalpų remonto vertė be PVM . Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinis skundas dėl šios sprendimo dalies tenkintinas, mažinant ieškovei iš atsakovės priteistiną nuostolių atlyginimą už patalpų remontą iki 10803,63 Lt.

Dėl nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų išlaidų priteisimo

Įstatymas numato, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, išlaikyti jį tvarkingą, savo lėšomis daryti einamąjį remontą ir grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.489 str. 1 d., 6.493 str., 6.499 str.). Jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, tai jis privalo atlyginti nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius (CK 6.500 str.), nuomininko kaltė dėl daikto pabloginimo preziumuojama. Šios normos paskirtis – padengti nuostolius, kuriuos patiria nuomotojas dėl išnuomoto turto pabloginimo.

Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju byloje neginčijami nuostoliai dėl patalpų trūkumų šalinimo – ieškovės išlaidos patalpų remontui (tiesioginiai nuostoliai). Apeliantė iš esmės nesutinka su netiesioginiais nuostoliais, kuriuos ieškovė kildina iš to, kad tol, kol nebuvo pašalinti atsakovės padaryti patalpų trūkumai, ji negalėjo patalpų išnuomoti, dėl to turėjo sumokėti komunalinius mokesčius ir negavo nuomos mokesčio. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad tokie ieškovės reikalavimai yra visiškai pagrįsti, todėl juos tenkino. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, visų pirma pasisakytina dėl atsakovės argumentų, kuriais atsakovė kaltina ieškovę vengimu šalinti patalpų trūkumus, nepagrįstu nesinaudojimu tam tikros įmonės paslaugomis šalinant trūkumus, bei dėl argumentų, kuriais atsakovė įrodinėja trūkumų mažareikšmiškumą, t. y. kad tokie patalpų trūkumai, pasak atsakovės, negalėjo sutrukdyti patalpų nuomai kitam nuomininkui.

Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės. Jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad 2007-05-28 tarp šalių buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis. Pagal šios sutarties 22.6 p. punktą šalys susitarė, kad jei nuomininkas pablogina patalpų būklę, jis privalo atlyginti dėl to pablogėjimo atsiradusius nuostolius, o nuomos sutarties 1.7 p. šalys nustatė patalpų defektų sąvoką. Kadangi nuomos sutarties terminas baigėsi 2012-11-07, 2012-11-08 buvo surašytas patalpų nuomos sutarties patalpų apžiūros aktas, iš kurio matyti, kad perduodant nuomojamas patalpas buvo nustatyti įvairūs patalpų trūkumai. Nors atsakovė mano, kad nustatyti patalpų trūkumai nebuvo tokie, kad nebūtų galima patalpų nuomoti kitiems nuomininkams, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuomos sutarties 2.2.6. punkte šalys nustatė, jog nuostoliais nėra laikomas natūralus nusidėvėjimas ir už patalpų pabloginimą atsako nuomininkas, o 2.2.5. punkte numatė, kad įprasto patalpų nusidėvėjimo atveju už kapitalinį remontą atsako nuomotojas. Taigi šalys sutartimi aiškiai atskyrė patalpų trūkumus, kaip nulemtus natūralaus nusidėvėjimo, ir trūkumus, nulemtus patalpų pabloginimo. Atsakovė, 2012-11-08 pasirašiusi patalpų nuomos sutarties patalpų apžiūros aktą, sutiko su jame nustatytais patalpų trūkumais (defektais) ir su tuo, kad akte nustatyti defektais nelaikytini įprastine patalpų amortizacija, taip pat sutiko su tuo, kad būtent atsakovė privalo atsakyti už tokių defektų atsiradimą. Minėtame akte nurodyta, kad patalpos neatitinka išplanavimo ir kitų techninių inventorizacijos byloje nurodytų duomenų, o patalpų būklė nurodyta kaip bloga, nuomojamų patalpų, taip pat jose esančios elektros, vidaus santechnikos bei inžinerinių tinklų techninė būklė yra bloga ir neatitinka darbų saugos, sanitarijos, higienos ir kt. eksploatavimo reikalavimų. Be šių trūkumų pastabose nurodoma, kad tiek patalpų sienos, tiek lubos, tiek grindys yra su defektais, nurodyta, kad be nuomotojo sutikimo įrengta patalpa su langais ir durimis, patalpų fasadas taip pat nurodytas kaip esantis su trūkumais. Apeliacinės instancijos teismo manymu, įvertinus šiuos neginčytinai nustatytus patalpų trūkumus, galima daryti pagrįstą išvadą, kad šie trūkumai buvo kliūtis patalpas, perėmus jas iš atsakovės, išnuomoti kitam nuomininkui, kadangi patalpų būklė buvo bloga.

Atmestini atsakovės argumentais ir dėl ieškovės delsimo šalinti patalpų trūkumus, kadangi, kaip matyti iš patalpų nuomos sutarties patalpų apžiūros akto, jame nurodyta, kad šalių susitarimu patalpų raktai lieka pas nuomininką iki nustatytų trūkumų likvidavimo, tačiau patalpų raktai ieškovei perduoti 2012-12-05 nepašalinus patalpų trūkumų. Tai reiškia, jog atsakovė iš pradžių pati sutiko pašalinti padarytą patalpų pablogėjimą, todėl ieškovė, kreipdamasi į atsakovę bei jos nurodytą rangovą su raštais dėl patalpų trūkumų šalinimo, galėjo pagrįstai tikėtis, kad atsakovė pati pašalins padarytus defektus. Atsakovei atsisakius savo iniciatyva atlikti patalpų trūkumų šalinimą, ieškovė per penkias dienas nuo patalpų grąžinimo viešai paskelbė apie konkursą dėl patalpų remonto darbų atlikimo, vėliau įspėjo atsakovę, kad jei ji nepasiūlys savo rangovo, kuris galėtų pigiau ir greičiau atlikti patalpų remontą, ieškovė rangos sutartį pasirašys su geriausią pasiūlymą pateikusia UAB „Bendrystė“, kuri remonto darbus pasiūlė užbaigti 2013-01-23. Manytina, kad tokie geriausio rangovo paieškos ir remonto darbų atlikimo terminai jokiu būdu negali būti laikomi pernelyg ilgais ir neatitinkančiais normalios verslo praktikos. Apeliacinės instancijos teismui nėra suprantami apeliantės argumentai ir prielaidos, kad remonto darbai būtų buvę atlikti žymiai greičiau, jei ieškovė būtų pasitelkusi rangovą UAB „Šiaulių lyra“, kadangi atsakovės minima bendrovė taip pat dalyvavo konkurse dėl patalpų remonto darbų atlikimo, tačiau ieškovės nebuvo pasirinkta dėl nurodytos didesnės darbų kainos ir ilgesnio remonto darbų termino (1 t., 62 b. l.), todėl jie atmetami kaip visiškai nepagrįsti.

Pasisakydamas dėl ieškovės reikalauto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2012-12-05 iki 2013-01-23 priteisimo, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovei priteisė minėtą nuomos mokestį, o apeliantės argumentai, kad nuomininkui grąžinus turtą nuomotojui, pastarasis netenka teisės reikalauti nuomos mokesčio ir turto išlaikymo mokesčių ir gali tik reikalauti nuostolių, sąlygotų vienos ar kitos nuomininko pareigos neįvykdymo, prieštarauja toliau nutartyje nurodomai teismų praktikai bylose, kuriose sprendžiami klausimai dėl nuostolių, patirtų dėl grąžinto netinkamos būklės nuomoto turto, atlyginimo.

Iš 2012-12-21 rangos sutarties ir 2013-01-23 atliktų darbų akto matyti, kad defektai patalpose buvo šalinami nuo 2013-01-02 iki 2013-01-23. Atsakovė iki ieškovės pasiūlyto termino – 2012-12-21 (1 t., 64 b. l.) nepasiūlė savo rangovo ir minėtų trūkumų nepašalino. Pažymėtina, kad esminė aplinkybė, kurią reikia nustatyti, sprendžiant dėl tinkamo pareigos grąžinti daiktą nuomotojui įvykdymo, yra ta, ar nutraukus nuomos sutartį, nuomotojas turi galimybę naudotis ir laisvai disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra ir pagal jo paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2011). Nagrinėjamu atveju ieškovė, laukdama kol, atsakovė pašalins patalpų defektus, o jai defektų nustatytu laiku nepašalinus, juos šalindama pati, neturėjo galimybės perduoti patalpų naujam nuomininkui. Pagal CK 6.499 straipsnio 1 dalies nuostatą, nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Kadangi 2012-12-05 perduodant patalpas buvo nustatyti patalpų defektai, jau anksčiau šioje nutartyje konstatuota, kad atsakovė tinkamai neįvykdė pareigos grąžinti daiktą atitinkamos būklės, todėl ji privalo mokėti ieškovei šalių sutartimi sulygtą nuomos mokestį, kaip ieškovės patirtus nuostolius, už laiką, per kurį buvo atstatoma patalpų būklė, buvusi nuomininkui perdavimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2008).

Pasisakant dėl ieškovės nuostolių, patirtų sumokant patalpų išlaikymo mokesčius, pažymėtina, kad ieškovė į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad laikotarpiu, kol buvo šalinti patalpų trūkumai, ji patyrė 1349,71 Lt dydžio patalpų išlaikymo išlaidas. Atsakovė nei šių išlaidų pagrįstumo, nei jų dydžio nepaneigė, todėl, jau anksčiau šioje nutartyje pripažinus, kad būtent dėl atsakovės kaltės patalpos objektyviai negalėjo būti nuomojamos kitiems nuomininkams, atsakovė privalo ieškovei sumokėti nuostolius, patirtus dėl minėtų patalpų išlaikymo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl šios dalies ieškinio reikalavimų laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl kitų apeliantės apeliacinio skundo argumentų, pripažinus, kad skundžiamas sprendimas dėl nuostolių kaip nuomos mokesčio ir išlaidų patalpų išlaikymui priteisimo yra teisėtas ir pagrįstai, tinkamai motyvuotas teisingai taikant tiek materialinės teisės normas, tiek teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, apeliacinės instancijos teismas nebepasisako, kaip neturinčių teisinės reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui. Be to, teismas nevertina atsakovės 2014-01-06 pateikto prašymo, kadangi pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 323 str.).

CPK 93 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal teismui pateiktus ieškovės rašytinius įrodymus, tiek ieškovė, tiek atsakovė apeliacinės instancijos teisme patyrė bylinėjimosi išlaidas (2 t. 116, 161–162, 172–174 b. l.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas tik iš dalies priimtas atsakovės naudai, t. y. įvertinus patenkintų ir atmestų reikalavimų santykį, bei į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, įvertinusi pateiktus dokumentus, pagrindžiančius abiejų šalių turėtas išlaidas, ieškovei UAB „Tikroji vaivorykštė“ iš atsakovės UAB „Nemuno vaistinė“ priteisia 800 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jiems pritaria ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl ginčo esmės yra teisėtas ir pagrįstas, tačiau keistinas sumažinant priteistų nuostolių atlyginimą už patalpų remontą dėl pridėtinio vertės mokesčio įskaičiavimo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti jį taip:

„Priteisti ieškovei UAB „Tikroji vaivorykštė“ (į. k. 145573817, buveinės adresas: Šiaulių m. sav. Šiaulių m. Vaisių g. 9) iš atsakovės UAB „Nemuno vaistinė“ (į. k. 134778482, buveinės adresas: Kauno m. sav. Kauno m. Taikos pr. 104D) 603,25 Lt (šešis šimtus 3 litus 25 ct) nuostolių atlyginimo už patalpų nuomą bei komunalines paslaugas, 10803,63 Lt (dešimt tūkstančių aštuonis šimtus tris litus 63 ct) nuostolių atlyginimo už patalpų remontą, 6 (šešių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos – 2013-03-12 – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 3910 Lt (tris tūkstančius devynis šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų”.

Priteisti ieškovei UAB „Tikroji vaivorykštė“ (į. k. 145573817) iš atsakovės UAB „Nemuno vaistinė“ (į. k. 134778482) 800 Lt (aštuonis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.