- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-20
- Bylos Nr.
- e2-14565-1093/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09774-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Benetė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- V. P.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Kristina Baliūnaitė
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.4.4.2.; 2.3.4.4.3.; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1.
2023 m. spalio 20 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui V. P. (V. P.) dėl vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė A. M. 2023 m. birželio 29 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. P., prašydama: 1) nepilnametės bylos šalių dukters D. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; 2) nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: I. Švenčių ir poilsio dienomis: (i) Vaiko gimtadienį ruošia ir organizuoja mama, tėvui nėra draudžiama dalyvauti tokio tipo renginyje. Tėvo gimtadienį dukra švenčia su tėvu, motinos gimtadienį dukra švenčia su motina. Taip pat Motinos dieną dukra švenčia su motina, Tėvo dieną - su tėvu. Pirmą Velykų dieną šalių vaikas praleidžia su tėvu, antrą Velykų dieną - su motina. Pirmą Kalėdų dieną vaikas praleidžia su tėvu, antrą - su motina. Naujųjų metų išvakarės - su mama, antra Naujųjų metų diena - su tėvu. (ii) Esant papildomoms šventėms, giminių/draugų tarpe ir išreiškus vaiko norą dalyvauti jose, galimos papildomos dienos tiek su tėvu tiek su motina. II. Įprastomis dienomis: (i) Kas antrą savaitės penktadienį iki sekmadienio 13 val. atsakovas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios/ugdymo vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą. (ii) Nukrypimai nuo numatytos bendravimo su vaiku tvarkos galimi tik abiejų tėvų bendru rašytiniu sutarimu (rašytiniam susitarimui prilyginamas susitarimas elektroninėmis ryšio priemonėmis ar SMS trumpąją žinute). (iii) Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymui bei poilsiui; 3) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai, mokamą periodinėmis išmokomis po 352 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės; 4) priteisti iš atsakovo 2 640 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukrai, už laikotarpį nuo 2021 m. spalio 1 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad su atsakovu V. P. nebuvo susituokę, kartu gyveno nuo 2017 m. Jie (duomenys neskelbtini) susilaukė dukters D. P., tačiau (duomenys neskelbtini) šalys išsiskyrė ir pradėjo gyventi skyrium. Ieškovė kartu su dukra gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute. Mergaitė turi artimą ryšį tiek su ieškove, tiek su ieškovės mama (mergaitės močiute), yra jautri, reikalaujanti daug artimųjų dėmesio, dėl šių priežasčių ieškovė prašo gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Šalims pradėjus gyventi skyrium, atsakovas nuo 2021 m. spalio 1 d. teikė nepilnametei dukrai vidutiniškai 130 Eur išlaikymą, t. y. sumokėdavo už darželį ir būrelius. Atsakovas nebendravo, nesirūpindavo dukra, tik mokėdavo išlaikymą. Atsakovas kartais perduodavo dukrai pramoginius drabužius, tačiau jie nepilnametei dukrai buvo netinkami ir ieškovei reikdavo juos išmesti. Nuo 2022 m. rudens atsakovas bendrauja su dukra dažniau, leidžia kartu laisvalaikį. Atsakovo mokamo 130 Eur išlaikymo dukrai neužtenka. Vaiko išlaikymui ieškovė skiria apie 700 Eur per mėnesį: 250 Eur – maistui; 70 Eur - aprangai, 55 Eur – vaiko išlaidų dalis būstui išlaikyti; 140 Eur – vaiko poreikių lavinimui; 70-80 Eur – transporto išlaidoms, 20 Eur – vaiko sveikatai; 20 Eur – higienos priemonėms, 60 Eur – poilsiui ir laisvalaikiui; 7,50 Eur – išlaidos telekomunikacijos priemonėmis; 60-70 Eur – išlaidos atostogoms. Ieškovės pajamas sudaro darbo užmokestis – 1 013,53 Eur, bei vaiko pinigai 87,75 Eur. Mergaitę padeda išlaikyti ieškovės motina. Be kita ko, ieškovė turi kreditorinį įsipareigojimą bankui, kiekvieną mėnesį turi mokėti 330 Eur kreditą. Ieškovė pabrėžia, kad visą laiką dirbo, tačiau ieškovės darbas buvo pamainomis ir atsakovas nesutikdavo jos prašymu pasiimti dukters, todėl mergaitę prižiūrėdavo ieškovės mama, taip pat padėdavo draugai, mergaitės krikšto tėtis. Atsakovas turi išsiskolinimą už dukters išlaikymą. Nurodo, kad vaiko išlaikymui buvo skiriama apie 600 Eur, atsakovas mokėjo 130 Eur, todėl įsiskolinimo suma nuo 2021 m. spalio 1 d. iki ieškinio teismui padavimo yra 2 640 Eur (120 Eur x 22 mėn.).
Atsiliepimas
3. Atsakovas V. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodo, kad iš dalies sutinka su ieškovės reikalavimais, ir prašo: 1) nustatyti šalių dukters gyvenamąją vietą kartu su ieškove, 2) nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką: 1. Šalys įsipareigoja išlaikyti, auklėti savo vaiką (D. P.), rūpintis jos sveikata ir švietimu, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, visokeriopai užtikrinti vaiko teises gyventi ir augti, būti sveika, turėti šeimos bei kitus su jos asmenybe susijusius ryšius, turėti asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sąlygas, nuosavybę, teisę į mokslą, teisę bendrauti su giminaičiais, kitas įstatymų nustatytas teises ir laisves, siekti, kad vaikas vystytųsi ir tobulėtų, būtų humaniškas ir doras, laikytųsi teisės ir moralės normų. Šalys įsipareigoja nepiktnaudžiauti savo teisėmis vaiko atžvilgiu. 2. Abu tėvai įsipareigoja užtikrinti vienas kitam (kai vaikas yra pas kitą šalį) netrukdomo bendravimo su vaiku galimybes tiek tiesiogiai, tiek telefonu ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis, nenustatant konkretaus bendravimo laiko ir trukmės (atsižvelgiant į vaiko norus, pageidavimus, interesus ir netrikdant nusistovėjusio vaiko režimo). 3. Šalys įsipareigoja ugdydamos vaiką siekti, kad vaikas gerbtų abu tėvus ir palaikytų su abiem tėvais gerus santykius. Tėvas ir motina užtikrina su jais esančio vaiko fizinį ir psichologinį saugumą bei tinkamą priežiūrą. 4. Šalys susitaria, kad vaiko tėvas V. P. bendrauja su vaiku sekančiai: kiekvieno mėnesio pirmą trečiadienį V. P. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios/ugdymo vietos ir grąžina vaiką į ugdymo įstaigą penktadienį, o tuo atveju, jei vaiką reikia grąžinti į jo gyvenamąją vietą, tai jis grąžinamas iki 20 val., taip pat kiekvieno mėnesio trečią penktadienį V. P. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios/ugdymo vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val. 5. V. P. turi teisę bendrauti su dukra kiekvienų metų vaikų vasaros atostogų metu ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų. Bendravimo laikas suderinamas su vaiko motina ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki atostogų su tėvu pradžios. Vaikas pasiimamas iš jo gyvenamosios vietos pirmąją suderintą atostogų dieną 10 val. ir grąžinamas paskutinę atostogų dieną iki 20 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Planuojant atostogas su vaiku kitoje šalyje, tėvas ar motina privalo nurodyti šalį, miestą bei kelionės trukmę. 6. Kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir kiekvienų metų motinos gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) vaikas praleidžia kartu su motina. Vaikui tuo metu esant su tėvu, vaiko motina dukrą pasiima iš šalių sulygtos vietos sutartu laiku ir grąžina iki tos pačios dienos 20 val., jeigu pagal bendravimo tvarką nenumatyta kitaip. 7. Kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) ir kiekvienų metų tėvo gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) vaikas praleidžia kartu su tėvu. Vaikui tuo metu esant su motina, vaiko tėvas dukrą pasiima iš šalių sulygtos vietos sutartu laiku ir grąžina iki tos pačios dienos 20 val., jeigu pagal bendravimo tvarką nenumatyta kitaip. 8. Kiekvienų metų vaiko gimimo dieną ((duomenys neskelbtini)) vienais metais vaikas gimtadienį švenčia su mama, atitinkamai kitais metais švenčia su tėvu ir taip kas metus laikantis tokio eiliškumo, jei šalys nesusitaria kitaip. 9. Kiekvienų metų Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vienais metais vaikas pasitinka su tėvu, Naujuosius metus ir Šv. Velykas su mama, atitinkamai kitais metais atvirkščiai ir taip kas metus laikantis tokio eiliškumo, jei šalys nesusitaria kitaip. 10. Tiek tėvas, tiek motina turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus. 11. Jei nepilnametis vaikas būdamas pas kurį nors iš tėvų patiria traumą, suserga ar jo sveikatai ir būklei atsiranda kita nenumatyta grėsmė, privalo nedelsiant informuoti kitą šalį prieinamomis ryšio priemonėmis ir netrukdyti vienas kitam susitikti su nepilnamečiu vaiku. 12. Šalys patvirtina suprantančios, kad nurodytos teisės bendrauti su vaiku tuo pačiu reiškia ir pareigą tai daryti, tai yra viena iš rūpinimosi vaiku, jo priežiūros forma. Šioje bendravimo tvarkoje numatytas rūpinimasis vaiku nedraudžia nė vienai iš šalių skirti daugiau dėmesio, piniginių lėšų ar kitokių išteklių vaikui. 13. Šalys įsipareigoja teikti viena kitai informaciją, susijusią su vaiko sveikata, o taip pat bendru sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus, spręsti dėl dukros papildomo ugdymo, pomėgių tenkinimo. 14. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus. 15. Šalys įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą, kontaktinių duomenų (telefono Nr., el. pašto) pasikeitimą viena kitą informuoti raštu nedelsiant.; 2) priteisti išlaikymą nepilnametei dukrai po 250 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės; 3) ieškovės prašymą dėl išlaikymo išsiskolinimo atmesti kaip nepagrįstą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų apie didesnio nei pusės minimalios mėnesinės algos išlaikymo vaikui skyrimo būtinybę. Ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams tenkinti yra užaukštintos. Įvertinęs savo turtinę padėtį, atsakovas neprieštarauja dukters išlaikymui kiekvieną mėnesį skirti po 250 Eur. Išlaikymo įsiskolinimo nėra susidarę. Atsakovas mokėjo šalių sutartą išlaikymą, ieškovė niekada nereiškė pretenzijų dėl išlaikymo dydžio, ieškovė nepagrindė, kad vaiko išlaikymui iki ieškinio pateikimo buvo reikalinga 600 Eur per mėnesį suma.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad iš esmės neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Ieškinyje prašoma nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su atsakovu yra nusistovėjusi ir vaikui įprasta, atsižvelgiant į vaiko amžių, ypatumus, todėl prieštarauti prašymui nustatyti bendravimo tvarką Tarnyba neturi pagrindo. Atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka su nepilnamete dukra iš esmės atitiktų teismų praktikoje nustatytiems maksimalios bendravimo tvarkos kriterijams, todėl vaiko interesams neprieštarautų. Tačiau atsakovo prašomas priteisti išlaikymo dydis galimai nepakankamas tenkinti net minimalius vaiko poreikius.
6. 2023 m. liepos 10 d. vaiko nuomonės išklausymo akte, nepilnametė D. P. nurodė, kad gyvena su mama, šuniu bei mamos draugu. Su mamos draugu mergaitė sutaria gerai, jie kartu pramogauja. Su mama mergaitė eina į parduotuvę, kur perka maisto produktus. Mergaitė nurodė, kad su tėčiu taip pat pramogauja, žaidžia, eina į lauką, perka maisto produktus. Pas tėtį mergaitei pasisvečiuoti patinka, ir norėtų daugiau ,,dienelių“ leisti jas jį. Anot mergaitės, drabužius, batus bei kitus daiktus perka mama, tėtis, močiutės.
7. Ieškovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė pilna apimtimi. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad šiuo metu nusistovėjusi atsakovo bendravimo su dukra tvarka – nuo ketvirtadienio iki sekmadienio, taip bendrauja apie metus, vaiką grąžina apie 13 val., būna ir vėliau. Ieškovei atsakovo siūlomas laikas po bendravimo vaiką pristatyti namo 20 val. netinka, per vėlai, prašo pristatyti vaiką 13 val., nes vaikas turi išsimiegoti ir pasiruošti kitai dienai. Nurodė, kad jai tiktų tėvo bendravimas su vaiku 2 prailgintus savaitgalius (nuo ketvirtadienio iki sekmadienio) ir 1 darbo dieną (ketvirtadienį). Nurodė, kad nuo 2023 m. birželio kartu su ja ir dukra gyvena ir ieškovės sutuoktinis. Visi gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, bet galvoja keisti gyvenamąjį būstą, nes ieškovė laukiasi. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) jos atlyginimas apie 1 013 Eur, taip pat dar gauna vaiko pinigus. Moka paskolą už butą (338 Eur), turi ir vartojamąją paskolą (įmoka 54 Eur), dar išmoka skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai (120 Eur). Dirba ir sutuoktinis. Dukra lanko darželį. Išlaikymą prašo priteisti nuo teismo sprendimo priėmimo. Darželis kainuoja apie 80 Eur, dar mergaitė lanko anglų k. ir šokio būrelius. Ieškovė visur vežioja mergaitę – į darželį, pas močiutę, giminaičius, logopedą, į pramogas, būna, kad ieškovė užveža vaiką į darželį važiuodama į darbą. mergaitė turi širdies ydą, bet papildomų išlaidų dėl to ieškovė nepatiria. Tačiau dėl to dukra dažniau serga ir jai reikia antibiotikų. Eina ir pas privačius gydytojus, nes ilgos eilės. Su atsakovu gydymosi pas privačius gydytojus nederina. Nori atsidėti pinigų atostogoms užsienyje. Vaikas gauna maitinimą darželyje, bet ne visada, nes iš karto po darželio vaikas nori valgyti. Darželį lanko kiekvieną dieną, būna penktadieniais lieka namuose. Atsakovas du kartus yra pirkęs avalyne mergaitei. Atsakovas klausdavo, ar dukra turi pakankamai suknelių. Pati atsakovo neprašydavo jų nupirkti. Dukra privalo lankyti logopedą 1 k. per savaitę pastoviai. Poliklinikoje ilgos eilės ir ten tik kursas užsiėmimų, o dukrai reikia pastovaus lankymo. Perka dukrai vitaminus, jūros vandenį. Patvirtino, kad atsakovas prisidėjo prie vaiko atostogų 157 Eur. Vaikas turi išmanųjį laikroduką. Ieškovė turi 5 sąskaitas banke, bet 1 mokėjimo kortelę. Ieškovė nurodė, kad pradėję gyventi skyrium, jie susitarė, kad pradžiai atsakovas mokės už vaiko darželį ir būrelius, tai sudaro apie 130 Eur per mėnesį, nes tuo metu atsakovas negalėjo teikti didesnį išlaikymą. Toks susitarimas buvo pačiai pradžiai, be jokių konkrečių datų. Po to ieškovė 2022 m. vasarą prašė didesnio išlaikymo ne kartą. 2022 m. lapkričio mėn. ieškovė siuntė atsakovui taikos sutartį ir prašė didesnio išlaikymo vaikui, tačiau šis klausimas iš atsakovo pusės buvo nuolatos vilkinamas. 2022 m. rudenį atsakovas pradėjo dažniau dukrą, bet toliau mokėjo 130 Eur. Pripažįsta, kad atsakovas du kartus pirko batus, yra pirkęs rūbų, uogų, vaistų, rūbus perka ir ji pati. Vaikas labai sparčiai auga. Dukrai rūbus pirko atsakovo motina, o ne pats atsakovas. Ieškovė nebuvo informavusi atsakovo, kad kaupiasi išlaikymo skola, tiesiog pačiam atsakovui reikėjo suprasti, kad reikia teikti išlaikymą vaikui. Ieškovė taip pat prašė atmesti atsakovo reikalavimą ieškovei priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes buvo būtina kreiptis į teismą dėl nepilnametės dukros išlaikymo, be kita ko, su atsakovu negalėjo susitarti taikiai.
Atsiliepimas
8. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškovės ieškiniu sutinka tik iš dalies. Nesutinka su nepilnametės dukros išlaikymo suma, kadangi, jo vertinimu, suma yra pernelyg didelė ir prašo šią sumą mažinti. Suma, kurią ieškovė išleidžia maistui, yra netiksli, kadangi mergaitė valgo darželyje, be kita ko, ieškovės pateiktuose pirkimo kvituose nurodomi maisto produktai yra nebūtini vaikui (nealkoholinis alus, skumbrė). Ieškovės pateikti kvitai už komunalinius mokesčius yra šalčiausių mėnesių, dalinti už du žmones, o ne už tris (nes gyvena ir ieškovės vyras). Nesutiko ir su laisvalaikio išlaidomis, kadangi pramogos yra įskaičiuotos į išlaikymo sumą. Higienos išlaidas taip pat prašo mažinti. Mergaitė specialiųjų poreikių neturi, kai kurie vaistai (antibiotikai) yra kompensuojami. Transporto išlaidos per didelės, kadangi mergaitė į darželį važiuoja kartu su ieškove, jai vykstant į darbą. Atsižvelgiant į tai, atsakovas vertina, kad 250 Eur išlaikymas nepilnametei dukrai būtų tinkamas bei padengtų jos būtiniausius ir specialiuosius poreikius. Atsakovas turi butą Vilniuje, bet jame negyvena, gyvena pas motiną, nuomos motinai nemoka. Jo bute laikinai iki kol susiras kitą būstą gyvena jo buvusi draugė, nuomos nemoka, apmoka tik komunalines paslaugas. Atsakovas nevedęs, turi tik vieną dukrą, jo atlyginimas 1 435 Eur. Moka paskolą bankui už butą, vartojimo paskolų turi, bendrai per mėnesį turi sumokėti virš 700 Eur. Atsakovas prieštarauja dėl ieškovės pareikšto reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo, kadangi su ieškove buvo susitarę, kad atsakovas mokės dukrai išlaikymą po 130 Eur, jis reguliariai, kas mėnesį šį išlaikymą dukrai ir teikė. Ieškovė apie įsiskolinimą nebuvo net užsiminusi. Kai jie susitarė dėl 130 Eur išlaikymo, ieškovė dirbo pamaininį darbą kazino, dėl to atsakovas dukrą žiūrėjo pagal ieškovės darbo grafiką. Atsakovas taikos sutarties neatsisakė pasirašyti, tiesiog ji buvo pilna klaidų, norėjo suderinto jos sąlygas, surašė savo komentarus, toliau mokėjo sutartą 130 Eur išlaikymą. Atsakovas sutiko dalyvauti mediacijoje, mediacija buvo ilga ir atsakovas su viskuo sutiko, išskyrus tai, kad mergaitę iš darželio pasiimtų ieškovės draugas, dabartinis vyras. Mediacijoje nebuvo kalbos apie išlaikymo įsiskolinimą. Pati ieškovė atsisakė mediacijos. Jo motina apipirkinėjo dukrą, nes yra pensininkė ir turi laisvo laiko, be to, daugiau supranta apie rūbus mergaitei. Kol gyveno kartu, šalys kaupė pinigus dukrai ieškovės banko sąskaitoje. Kai išsiskyrė, pinigai liko ieškovei – apie 4 000 Eur. ieškovė niekada neprašė mokėti didesnį išlaikymą. Vaikas viską turėjo. Apie įsiskolinimą atsakovas sužinojo tik gavęs ieškinį. Atsakovas pirko šunį dukrai už 800 Eur, sulčiaspaudę už 150 Eur, nebuvo jokių konfliktų dėl įsiskolinimo, bendravo gerai, ieškovė siųsdavo sąskaitas, o jis apmokėdavo. Atsakovas akcentavo, kad nori su dukra bendrauti ir darbo dienomis, dalyvauti vaiko ugdyme, jam nėra problemų vežioti vaiką į būrelius. sutiko, kad būtų nustatytas jo su vaiku bendravimas prailgintais savaitgaliais nuo ketvirtadienio iki sekmadienio ir dar viena darbo diena.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
9. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. M. ir atsakovas V. P. yra D. P., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai. Bylos šalys nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo gyventi skyrium. Dukra liko gyventi su motina. Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vietą kartu su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą vaikui, nustatyti skyrium gyvenančio atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką. Teismas, vadovaudamasis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 176–185 straipsniai) ištyręs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į per teismo posėdį pateiktus šalių ir jų atstovų paaiškinimus, ir nustatęs bei įvertinęs reikšmingas bylai išspręsti faktines aplinkybes, daro išvadą, kad ieškinys tenkinamas iš dalies.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
10. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 1 ir 2 dalimis, tuo atveju, kai nepilnamečio vaiko tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu; jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
11. Ieškovė prašo teismo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, atsakovas tokiam ieškovės prašymui neprieštarauja. Iš Tarnybos pateiktų duomenų matyti, kad buvo lankytasi ieškovės gyvenamojoje vietoje – dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Apsilankymo metu nustatyta, kad bute buvo švaru ir tvarkinga; ieškovė Tarnybos atstovui nurodė, kad su mergaite miega viename kambaryje, kuriame yra dvigulė lova, spinta, pufas, kitame kambaryje – svetainėje – yra mergaitės žaislai. Apsilankymo metu buvo bendrauta ir su šalių dukra D. P., kuri Tarnybos atstovui nurodė, kad gyvena su mama, šuniu ir mamos draugu; su mama ir jos draugu sutaria gerai, kartu jie dažnai kažkur nuvažiuoja; su mama eina į parduotuvę, kur perka vaisius, saldainius, atsigerti; su tėčiu ji taip pat eina apsipirkti į parduotuvę, tuomet perka saldainius, kibinus, vaisius, su tėčiu eina į lauką, žaidžia, ji geria sultis, tėtis – kavą; mergaitei patinka svečiuotis pas tėtį ir jo namuose vaikas norėtų praleisti daugiau dienelių; anot mergaitės, drabužius, batukus ir kitus daiktus jai perka mama, tėtis ir močiutė. Tarnyba neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad šalių vaiko gyvenamosios vietos su ieškove nustatymas neatitiktų vaiko interesų, kad nebus užtikrinti vaiko poreikiai turėti saugią ir stabilią gyvenamąją aplinką. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, ieškinio reikalavimą nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove tenkina.
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo
12. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis); tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). Įstatyme nereglamentuojama, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.
13. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo šalių dukteriai išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 352 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Atsakovas, neginčydamas savo pareigos išlaikyti dukrą, su ieškovės reikalavimu nesutinka, mano, kad ieškovė prašo priteisti per didelį išlaikymą vaikui, atsiliepime į ieškinį ir bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad sutinka teikti 250 Eur dydžio išlaikymą dukrai.
14. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
15. Ieškovė teigia, kad šalių dukters poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga apie 700 Eur suma. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad reikalinga 250 Eur suma maistui, 70 Eur – aprangai, avalynei, 55 Eur – vaiko išlaidų dalis būstui išlaikyti, 140 Eur – vaiko lavinimui, 70-80 Eur – transporto išlaidoms, 20 Eur – vaiko sveikatai, 20 Eur – higienos priemonėms, 60 Eur – poilsiui ir laisvalaikiui, 7,50 Eur – išlaidos telekomunikacijos priemonėmis, 60-70 Eur – išlaidos atostogoms. Atsakovo įsitikinimu, kai kurios ieškovės nurodomos išlaidos yra užaukštintos – maistui, vaiko dalis būstui išlaikyti, transportui, vaistams. Nors ieškovės nurodomi vaiko poreikiai savo esme yra būtinieji, teismas atsakovo argumentams, kad kai kurios ieškovės nurodomos išlaidos vaiko poreikiams patenkinti yra per didelės, pritaria.
16. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad mergaitė lanko lopšelį-darželį, taigi darželyje gauna maitinimą, todėl, atsižvelgus ir į tai, kad mergaitė dalį laiko praleis su tėvu, teismo vertinumu, 150 Eur suma per mėnesį maistui yra pakankama. Iš ieškovės teikiamų įrodymų matyti, kad ieškovė per mėnesį išleido XX eurų, tačiau išlaidų turėjo ne tik vaiko maistui. Ieškovės nurodoma suma transportui, teismo vertinimu, taip pat yra užaukštinta, kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, dėl kurių Vilniuje gyvenančio vaiko vežiojimui į tame pačiame mieste esantį darželį (kuriame lanko šokių ir anglų kalbos būrelius), pas gydytojus, kitus specialistus (ne kiekvieną dieną) ir pan., būtų reikalinga skirti ieškovės nurodomą 70-80 Eur sumą per mėnesį. Teismas taip pat laiko pagrįstais atsakovo argumentus dėl vaikui tenkančios išlaidų komunalinėms paslaugoms apmokėti per didelės dalies. Bylos nagrinėjimo teisme metu nustatyta, kad kartu su ieškove ir šalių dukra nuo 2023 m. birželio pradėjo gyventi ieškovės sutuoktinis. Dar vieno žmogaus bute apsigyvenimas tik iš dalies reiškia didesnį vartojimą (pavyzdžiui, vandens), nes kai kurios išlaidos nuo žmonių skaičiaus nepriklauso (pavyzdžiui, šildymui, didžiąja dalimi elektrai, administratoriui), dėl to ieškovės nurodomos bendros išlaidos komunalinėms paslaugoms apmokėti (110 Eur), taip pat ir išlaidos telekomunikacijos priemonėms (7,5 Eur) turi būti dalinamos ne į dvi, o į tris dalis.
17. Taigi kai kurios išlaidos ieškovės nepagrįstai užaukštintos ir teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovė įrodė, jog šalių dukters poreikiams patenkinti reikalinga 700 Eur per mėnesį suma. Kita vertus, ieškovė į dukters poreikius neįtraukė išlaidų buitinėms reikmėms, nenumatytiems atvejams, logopedui. Visų poreikių ir jiems tenkinti reikalingų išlaidų ir neįmanoma numatyti bei įrodyti. Dėl to, atsižvelgęs į tai, kad šalių dukra neturi specialių poreikių (mergaitė turi įgimtą širdies ydą, tačiau dėl jos šalys papildomų išlaidų nepatiria, vykdomas profilaktinis stebėjimas), kad kai kurios ieškovės nurodomos išlaidos nėra įrodytos, o kai kurios galėtų būti mažinamos, kad ieškinyje nurodyti ir pinigine išraiška įvertinti ne visi vaiko būtinieji poreikiai, taip pat atsižvelgęs į teismų praktikoje nusistovėjusį orientacinį minimalios mėnesinės algos (atskaičius mokesčius), reikalingos kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui, kriterijų, teismas laiko, kad šalių dukters poreikiams tenkinti yra reikalinga vienos minimalios mėnesinės algos dydžio (atskaičius mokesčius) suma per mėnesį, t. y. 633 Eur.
18. Kaip minėta, materialinį išlaikymą savo vaikams abu tėvai privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas).
19. Civilinėje byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos atlyginimas yra apie 1 013,53 (atskaičius mokesčius). Ieškovė (duomenys neskelbtini) ištekėjo, kartu su sutuoktiniu ir dukra gyvena ieškovei priklausančiame dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini) Ieškovė moka paskolos įmokas apie 322 Eur per mėnesį, turi vartojimo paskolą. Ieškovei priklauso viena (duomenys neskelbtini) m. transporto priemonė (duomenys neskelbtini). Atsakovas nevedęs, dirba (duomenys neskelbtini), gauna 1 446,46 Eur atlyginimą per mėnesį. Jam nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), tačiau jame negyvena, o gyvena pas motiną bute, nuomos motinai nemoka. Atsakovui priklauso vienas (duomenys neskelbtini) m. automobilis (duomenys neskelbtini). Taip pat atsakovas turi būsto kredito sutartį, mėnesinė kredito įmoka – 358,50 Eur, be to, atsakovas turi kelias vartojimo paskolas, dėl to per mėnesį skoloms padengti jis turi skirti apie 700 Eur.
20. Teismo vertinimu, abiejų tėvų turtinė padėtis yra panaši. Nors atsakovas uždirba daugiau, tačiau ieškovė yra ištekėjusi ir buities išlaidomis dalinasi su sutuoktiniu. Dabartinė atsakovo finansinė padėtis nėra gera dėl to, kad jis turi ne vieną skolą, tačiau tokia situacija yra laikina – iki atsakovas atiduos skolas bent pagal vartojimo kreditus. Be to, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip pagrindas spręsti, kad atsakovas dėl savo turtinės padėties neturi galimybės teikti vaikui reikalingą išlaikymą. Taip pat atsakovui priklauso butas, kuriame jis negyvena, dėl to turi galimybę savo finansinę padėtį pagerinti, jį išnuomodamas. Atsižvelgiant į bylos šalių turtinę padėtį, kuri yra apylygė, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo tėvų išlaikymo pareigos lygių dalių principo.
21. Šalių dukrai kiekvieną mėnesį mokama 85,75 Eur dydžio išmoka vaikui (Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į abiejų tėvų turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nustatytas vaikui reikalingo išlaikymo dydis turi būti mažintinas išmokos vaikui suma, kaip tai numatyta teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai).
22. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir esančius rašytinius įrodymus, sprendžia, kad atsakovas turi teikti pusę (suapvalinus) šalių dukrai reikalingo išlaikymo, t. y. 274 Eur ((633 Eur – 85,75 Eur):2), nuo sprendimo priėmimo iki vaikas sulauks pilnametystės. Dėl to ieškinį šioje dalyje tenkina iš dalies.
23. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą (CPK 38 straipsnio 4 dalis, 54 straipsnis), todėl, atsižvelgiant į CK 3.185 straipsnio, 3.190 straipsnio nuostatas, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
24. Teismas išaiškina, kad, pasikeitus (išaugus, sumažėjus) šalių nepilnamečio vaiko poreikiams ar pasikeitus šalių turtinei padėčiai (pagerėjus ar pablogėjus), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
25. Pagal CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai.
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
26. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).
27. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2 640 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios (duomenys neskelbtini) (ginčo dėl šios datos tarp šalių nėra) iki ieškinio pateikimo teismui dienos. Ieškovė nurodo, kad atsakovas mokėdavo apie 130 Eur per mėnesį dukters išlaikymui, tačiau tuo metu dukters išlaikymui reikėjo apie 600 Eur per mėnesį sumos, dėl to ieškovė prašo priteisti susidariusį skirtumą – 22 mėn. x 120 Eur. Atsakovas su šiuo ieškovės reikalavimu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsakovas nurodo, kad mokėjo ieškovei šalių sutartą išlaikymą, taip pat pats prisidėjo prie vaiko išlaikymo, ieškovė neprašė teikti didesnį išlaikymą, vaikas viskuo buvo aprūpintas, dėl to išlaikymo įsiskolinimo nėra.
28. Bylos nagrinėjimo teisme metu tiek ieškovė, tiek ir atsakovas nurodė, kad pradėjus gyventi skyrium, šalys žodžiu susitarė, kad atsakovas apmokės dukters vaikų darželį ir būrelius. Sąskaitos už darželį ir būrelius per mėnesį buvo vidutiniškai apie 130 Eur. Šalys teisme paaiškino, kad ieškovė siųsdavo atsakovui sąskaitas el. paštu, o jis šias sąskaitas apmokėdavo. Kad tokius mokėjimus atliko atsakovas, patvirtina ir atsakovo banko sąskaitų išrašai. Tarp šalių ginčo dėl to, kad atsakovas šį žodinį susitarimą vykdė, nėra.
29. Aplinkybių, kad pradėjus gyventi skyrium, vaiko poreikiams patenkinti buvo reikalinga 600 Eur suma, ieškovė byloje neįrodė. Jei šalys pradėjus gyventi skyrium susitarė dėl vidutiniškai 130 Eur išlaikymo dukrai, labiau tikėtina, kad vaiko poreikiams tenkinti tuo metu nebuvo reikalinga 600 Eur per mėnesį suma. Svarbu ir tai, kad 2022 m. minimali mėnesinė alga (atskaičius mokesčius), kuri teismų praktikoje yra nusistovėjęs orientacinis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo vienam vaikui reikalingos pinigų sumos, buvo 550 Eur, taigi ieškovė didesnius poreikius turi įrodyti, o ne savaime taikyti esamų poreikių dydį, skaičiuojant atsakovo įsiskolinimą vaikui. Ieškovė taip pat nepateikė teismui įrodymų, kad realiai ir aiškiai siekė pakeisti žodinį šalių susitarimą ir prašė atsakovo teikti didesnį išlaikymą. Ieškovė atsakovui pati siuntė darželio ir būrelių sąskaitas, tik kartais siųsdavo ir sąskaitas dėl papildomų išlaidų, kurias atsakovas, nors ir ne visada, bet apmokėdavo, taigi ieškovė, neužtenkant lėšų išlaikyti vaiką ir besikaupiant išlaikymo įsiskolinimui, turėjo galimybes aiškiai iškomunikuoti atsakovui dėl pasikeitusių vaiko poreikių, būtinybės teikti didesnį išlaikymą ir susidarančio įsiskolinimo bei siųsti sąskaitas apmokėjimui. Ieškovė nurodo, kad atsakovas, 2022 m. lapkričio mėnesį gavęs jos siųstą taikos sutartį, turėjo suprasti, kad jo teikiamo išlaikymo nepakanka. Tačiau ieškovė teismo posėdyje nebuvo nuosekli – viena vertus teigė, kad šia sutartimi atsakovas buvo informuotas apie tai, kad turi teikti didesnį išlaikymą vaikui (nes sutartyje numatytas 250 Eur išlaikymas), tuo pačiu ieškovė nurodė, kad tai buvo tik sutarties pavyzdys, šablonas, be konkrečių sąlygų, dėl to joje ir nebuvo nurodytas išlaikymo įsiskolinimas. Bet kuriuo atveju, sutartis nebuvo pasirašyta ir naujas susitarimas dėl išlaikymo tarp šalių nebuvo sudarytas.
30. Kaip teisme nurodė ieškovė, atsakovas nuo 2022 m. rudens pradėjo dažniau imti vaiką pas save. Tai patvirtina ir Tarnybos išvadoje nurodyta informacija, kad abi šalys nurodė, jog vaikas su tėvu susitinka kas antrą savaitgalį nuo ketvirtadienio iki sekmadienio ir kartais darbo dienomis. Taip pat atsakovas nurodė ir teikia įrodymus, kad pirko vaikui rūbus, dviratį, apmokėjo už kardiologo paslaugas (mergaitė turi širdies ydą), kaip teigė teisme - prisidėjo pinigais (157 Eur) prie vaiko ir ieškovės atostogų (ieškovė to neginčijo). Minėtų duomenų visumos teismui pakanka spręsti, kad atsakovas, be ieškovei mokamų 130 Eur pagal žodinį susitarimą, turėjo ir papildomų išlaidų, tenkindamas dukters poreikius.
31. Taigi atsakovei neįrodžius, kad nuo šalių gyvenimo skyrium pradžios iki kreipimosi į teismą šalių dukrai išlaikyti buvo reikalinga 600 Eur per mėnesį suma, per visą šį laikotarpį ieškovei neprašant atsakovo teikti didesnį išlaikymą, aiškiai nekomunikuojant atsakovui, kad jam teikiant išlaikymą pagal žodinį susitarimą ne visi vaiko poreikiai yra patenkinami, teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovo mokama 130 Eur suma ir jo papildomos išlaidos nebuvo pakankamas atsakovo išlaikymas dukrai ir atsakovo išlaikymo prievolė vaikui nebuvo įvykdyta. Svarbu ir tai, kad iš pažymos apie mediacijos pabaigą matyti, kad ieškovės inicijuotoje mediacijoje išlaikymo įsiskolinimo klausimas nebuvo keliamas, vadinasi, tuo metu ieškovė nelaikė, kad išlaikymo įsiskolinimas yra susidaręs. Remdamasis paminėtu, teismas ieškinį šioje dalyje atmeta.
Dėl bendravimo tvarkos
32. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnis, CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Vaiko interesus atitinka galimybė nevaržomai bendrauti su abiem iš tėvų, nebent būtų nustatyta, kad dėl ypatingų aplinkybių bendravimas su vienu iš tėvų turėtų būti ribojamas nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
33. Teismui susipažinus su ginčo šalių siūlomomis bendravimo tvarkomis, matyti, kad nė viena jų pilnai neatitinka geriausių vaiko interesų, nes jose numatyta per mažai skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku dienų. Pagal esmines ieškovės prašomos patvirtinti bendravimo tvarkos sąlygas atsakovas su dukra bendrauja kas antrą savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio 13 val., o pagal atsakovo prašomos patvirtinti bendravimo tvarkos esmines sąlygas atsakovas su dukra bendrauja nuo mėnesio pirmo trečiadienio iki penktadienio ir nuo mėnesio trečio penktadienio iki sekmadienio. Teismo posėdžio metu atsakovas akcentavo, kad jam labai svarbu, kad jis dalyvautų vaiko gyvenime ir darbo dienomis, galėtų įsitraukti į vaiko ugdymą, kasdienį gyvenimą. Ieškovei svarbu, kad sekmadienį vaikas būtų grąžinamas ne 20 val., o žymiai anksčiau. Teismo posėdžio metu abi šalys sutiko, kad tėvo bendravimas su vaiku vyktų kas antrą prailgintą savaitgalį (nuo ketvirtadienio iki sekmadienio) ir kas antrą savaitę vieną darbo dienos vakarą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovo prašomos patvirtinti bendravimo tvarkos sąlygos yra detalesnės, dėl jų ieškovė prieštaravimų neišreiškė, teismas tvirtina atsakovo prašomą patvirtinti bendravimo tvarką su atitinkamomis korekcijomis, atsižvelgęs į teismo posėdžio metu išsakytus šalių paaiškinimus. Iš atsakovo prašomos patvirtinti bendravimo tvarkos sąlygų formuluočių ir turinio matyti, kad dalis jų formuluojama kaip bylos šalių sutartis dėl bendravimo tvarkos. Kadangi byla nagrinėjama ginčo teisena ir teismas ne tvirtina šalių sutartį, o nustato bendravimo tvarkos sąlygas, teismas atlieka atsakovo prašomos patvirtinti bendravimo tvarkos sąlygų korekciją ir šiuo aspektu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
34. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas laiko, kad buvo patenkinta 75 proc. ieškinio reikalavimų (vienas ieškinio reikalavimas patenkintas 100 proc., reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 78 proc., reikalavimas dėl bendravimo tvarkos patenkintas 50 proc., likęs reikalavimas atmestas).
35. Ieškovė ieškinį turėjo apmokėtas 220 Eur žyminiu mokesčiu, o nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1dalies 2 punktas). Ieškovė už ieškinį sumokėjo 60 Eur ir nuo likusios šio mokesčio dalies sumokėjimo buvo atleista. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo, teismo vertinimu, buvo patenkintas 50 proc., ieškovei grąžintina 5 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas dalį žyminio mokesčio, t. y. 186 Eur, turi sumokėti valstybei (110 Eur už 100 proc. patenkintą reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 55 Eur už 50 proc. patenkintą reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, 21 Eur už 78 proc. patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo).
36. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas patyrė 900 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti. Teismo vertinimu, atsakovo prašomos atlyginti išlaidos, patirtos advokatės pagalbai apmokėti, nėra per didelės ar neprotingo dydžio. Atsižvelgus į patenkintų reikalavimų dalį, atsakovui iš ieškovės priteistina 225 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
37. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir priteista iš atsakovo laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai D. P. nuo nutarties priėmimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Priėmus sprendimą ir nukreipus jį vykdyti skubiai, laikinosios apsaugos priemonės naikinamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnametės D. P. (gim. (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jos motina A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai D. P. (gim. (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 274 Eur (du šimtus septyniasdešimt keturis eurus) kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo iki vaiko pilnametystės.
Priteisto išlaikymo suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti ieškovę A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai D. P. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.
Nustatyti skyrium gyvenančio tėvo V. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku D. P. tvarką:
1. Tėvas V. P. bendrauja su vaiku D. P. porinėmis savaitėmis nuo ketvirtadienio, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos iki 18.30 val., iki tos pačios savaitės sekmadienio, pristatydamas vaiką sekmadienį į jo gyvenamąją vietą iki 15 val.
2. Tėvas V. P. bendrauja su vaiku D. P. neporinių savaičių ketvirtadieniais, pasiimdamas vaiką iš ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos iki 18.30 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val.
3. V. P. bendrauja su dukra kiekvienų metų vaikų vasaros atostogų metu ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų. Bendravimo laikas suderinamas su vaiko motina ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki atostogų su tėvu pradžios. Vaikas pasiimamas iš jo gyvenamosios vietos pirmąją suderintą atostogų dieną 10 val. ir grąžinamas paskutinę atostogų dieną iki 16 val. į vaiko gyvenamąją vietą. Planuojant atostogas su vaiku kitoje šalyje, tėvas ar motina privalo nurodyti šalį, miestą bei kelionės trukmę.
4. Kiekvienų metų pirmąjį gegužės sekmadienį (Motinos dieną) ir kiekvienų metų motinos gimimo dieną (duomenys neskelbtini) vaikas praleidžia kartu su motina. Vaikui tuo metu esant su tėvu, vaiko motina dukrą pasiima iš šalių sulygtos vietos sutartu laiku ir grąžina iki tos pačios dienos 20 val., jeigu pagal bendravimo tvarką nenumatyta kitaip.
5. Kiekvienų metų pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) ir kiekvienų metų tėvo gimimo dieną (duomenys neskelbtini) vaikas praleidžia kartu su tėvu. Vaikui tuo metu esant su motina, vaiko tėvas dukrą pasiima iš šalių sulygtos vietos sutartu laiku ir grąžina iki tos pačios dienos 20 val., jeigu pagal bendravimo tvarką nenumatyta kitaip.
6. Kiekvienų metų vaiko gimimo dieną (duomenys neskelbtini) vienais metais (pirmais įsiteisėjus sprendimui) vaikas gimtadienį švenčia su mama, atitinkamai kitais metais švenčia su tėvu ir taip kas metus laikantis tokio eiliškumo, jei šalys nesusitaria kitaip ir tai atitinka vaiko norą.
7. Kiekvienų metų Šv. Kūčias ir Šv. Kalėdas vienais metais vaikas pasitinka su tėvu, Naujuosius metus ir Šv. Velykas su mama, atitinkamai kitais metais atvirkščiai ir taip kas metus laikantis tokio eiliškumo, jei šalys nesusitaria kitaip.
8. Tiek tėvas, tiek motina turi sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais, su kuriais vaiką sieja emociniai ryšiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus.
9. Jei nepilnametis vaikas, būdamas pas kurį nors iš tėvų, patiria traumą, suserga ar jo sveikatai ir būklei atsiranda kita nenumatyta grėsmė, tas tėvas (ar motina) privalo nedelsiant informuoti kitą tėvą (motiną) prieinamomis ryšio priemonėmis ir netrukdyti vienas kitam susitikti su nepilnamečiu vaiku. Tėvai teikia vienas kitam informaciją, susijusią su vaiko sveikata.
10. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam tėvui SMS žinute ar kitomis elektroninio ryšio priemonėmis ir tokiu būdu suderina vaiko bendravimo tvarkos pakeitimus.
11. Tėvai įsipareigoja apie savo nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimą, kontaktinių duomenų (telefono Nr., el. pašto) pasikeitimą viena kitą informuoti raštu nedelsiant.
12. Tėvas ir motina turi sudaryti sąlygas bendrauti su vaiku bet kuriomis vaikui priimtinomis telekomunikacinėmis priemonėmis, jeigu tai netrukdo vaiko ugdymui bei poilsiui.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 225 Eur (du šimtus dvidešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 186 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Grąžinti ieškovei A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 Eur (penkis eurus) žyminio mokesčio, sumokėto (duomenys neskelbtini) Swedbank, AB, mokėjimo nurodymas Nr. 92. Išaiškinti ieškovei, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, įsiteisėjus sprendimui.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.