Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-31-432/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-01-23
Bylos Nr.: e2A-31-432/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Visvaldas Kazakiūnas, Loreta Bujokaitė, Žilvinas Terebeiza
Atsakovas: UAB „VEGDA“, J. Č.
Ieškovas: Luminor Bank AS

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Žilvino Terebeizos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „VEGDA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-26 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių ieškinį dėl skolos, 6 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovams J. Č. ir UAB „VEGDA“ ir atsakovų priešieškinį dėl neteisėto lizingo sutarčių nutraukimo, jo teisinių padarinių, neproporcingos civilinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo civilinėje byloje pareikštą ieškovui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam solidariai iš atsakovų UAB „VEGDA“ bei J. Č. skolą- 22 639,62 Eur, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2013-09-13 AB DNB lizingas ir UAB „VEGDA“ sudarė lizingo sutartis Nr. 201309F-12811; Nr. 201309F-12816; Nr. 201309F-12817 (toliau– lizingo sutartys) dėl: 1) priekabos Sommer, 2004 m. laidos; 2) važiuoklės Renault Magnum 460.25, 2008 m. laidos; 3) priekabos Zremb PC 130, 2008 m. laidos, finansinės nuomos. Lizingo sutartimis sulygta, jog bankas, įsigijęs atsakovo nurodytą turtą, suteikia teisę atsakovui lizingo termino metu valdyti ir naudotis turtu, o atsakovas įsipareigojo mokėti lizingo įmokas, nustatytas mokėjimo grafike- sąskaitoje (1.1. p.). 2013-09-13 bankas ir atsakovė J. Č. sudarė Laidavimo sutartis Nr. 201309F-12811-G1; Nr. 201309F-12816-G1; Nr. 201309F-12817-G1 (toliau– laidavimo sutartys), kuriomis įsipareigojo atsakyti solidariai su pagrindiniu skolininku– UAB „VEGDA“ už tinkamą lizingo sutarčių vykdymą. Laidavimo sutartys galioja nuo jų pasirašymo momento iki to momento, kol bus tinkamai įvykdytos lizingo sutartys (7.1. p.). 2015-10-06 priminimu Nr. 30.56-17/875 UAB „VEGDA“ ir laiduotoja buvo informuoti apie susidariusius įsiskolinimus- 26 004,90 Eur bei priskaičiuotus delspinigius- 4 553,57 Eur. Bankas nustatė papildomą 14 dienų terminą pradelstoms prievolėms įvykdyti. 2015-11-03 priminimu Nr. 30.56-17/983 UAB „VEGDA“ ir laiduotoja buvo informuoti apie susidariusius įsiskolinimus- 27 764,80 Eur bei priskaičiuotus delspinigius- 4 895,95 Eur. Bankas nustatė dar vieną papildomą 14 dienų terminą pradelstoms prievolėms įvykdyti. 2015-11-20 pranešimu „Dėl lizingo sutarčių nutraukimo“ UAB „VEGDA“ ir laiduotoja buvo įspėti, jog per trečią papildomą 10 dienų terminą nesumokėjus pradelstų įsipareigojimų (21 337,90 Eur), visų likusių mokėjimų prieš terminą (19 391,18 Eur) ir 3 814,03 Eur delspinigių, susidariusių iki minėto pranešimo išsiuntimo dienos, bankas vienašališkai nutraukia lizingo sutartis. Įsiskolinimai sumokėti nebuvo, todėl 2015-12-07 lizingo sutartys buvo nutrauktos. Po Lizingo sutarčių nutraukimo UAB „VEGDA“ grąžino turtą, išskyrus 2004 m. laidos priekabą Sommer (ident. Nr. VF617CKA000000300). 2015-12-30 VĮ „Regitra“ rašte Nr. 1763850 nurodyta, kad minėta transporto priemonė yra išregistruota iš Transporto priemonių registro, panaikintas valstybinių numerių galiojimas. Kadangi UAB „VEGDA“ geruoju negrąžino priekabos Sommer, tai bankas samdė UAB „Ekskomisarų biuras“ minėtam turtui surasti, tačiau jo rasti nepavyko. UAB „Ekskomisarų biuras“ paieškos paslaugos bankui kainavo 175,45 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovai UAB „VEGDA“ ir J. Č. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškovas ir UAB „VEGDA“ buvo sudarę šias sutartis: 1) 2007-04-26 buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. 2007/04-P145, pagal kurią UAB „VEGDA“ buvo perduota naudotis priekaba Sommer (kėbulo Nr. WO9 ZP1 111 45S2 4085), kurios kaina sutarties sudarymo metu buvo 17 700 Eur, o lizingo terminas– 60 mėnesių. Minėta sutartis buvo pakeista, pasirašant 2013-09-13 finansinio lizingo sutartį 201309F-12811, kuria nustatyta likutinė ieškovo neišmokėta priekabos suma 2 829,01 Eur ir nustatytas 36 mėnesių lizingo sutarties terminas; 2) 2008-04-07 buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. 200804F-3764, pagal kurią UAB „VEGDA“ buvo perduota naudotis važiuoklė Renault Magnum 460.25 (kėbulo Nr. VF6 17C KA0 0000 0300), kurio kaina sutarties sudarymo metu buvo 102 660 Eur, o lizingo sutarties terminas 97 mėnesiai. Minėta sutartis buvo pakeista, pasirašant 2013-09-13 finansinio lizingo sutartį 201309F-12816, kuria nustatyta likutinė ieškovo neišmokėta priekabos suma 33 681,14 Eur ir nustatytas 36 mėnesių lizingo sutarties terminas; 3) 2008-04-07 buvo sudaryta finansinio lizingo sutartis Nr. 200801F-3765, pagal kurią UAB „VEGDA“ buvo perduota naudotis priekaba Zremb PC 130 (kėbulo Nr. SWZ PC1 300 8000 0495), kurios kaina sutarties sudarymo metu buvo 23 600 Eur, o lizingo sutarties terminas 97 mėnesiai. Minėta sutartis buvo pakeista, pasirašant 2013-09-13 finansinio lizingo sutartį Nr. 201309F-12817, kuria nustatyta likutinė ieškovo neišmokėta priekabos suma 7 733,14 Eur ir nustatytas 36 mėnesių lizingo sutarties terminas. Pagal aukščiau nurodytas lizingo sutartis atsakovė J. Č. pasirašė su ieškovu 2013-09-13 laidavimo sutartis Nr. 201309F-12811-G1, Nr. 201309F-12816-G1 ir 201309F-12817-G1, kuriomis įsipareigojo solidariai atsakyti už UAB „VEGDA“ prievoles pagal lizingo sutartis. Ieškovui nutraukus lizingo sutartis, jam buvo grąžintas lizinguojamas turtas, UAB „VEGDA“ neteko galimybės vykdyti tiesioginę savo veiklą – teikti krovinių gabenimo paslaugas, dėl ko patyrė nuostolių.

4. Atsakovai teigė, jog UAB „VEGDA“ atlikus savo paskaičiavus dėl mokėjimų pagal visas šalių sudarytas lizingo sutartis, paaiškėjo, kad ieškovas galimai netinkamai skaičiavo netesybas, paskirstė atsakovo įmokas pagal lizingo sutartis, dėl ko atsakovas galimai sumokėjo ieškovui daugiau, negu priklausė pagal visas šalių sudarytas lizingo sutartis. Atsakovo UAB „VEGDA“ nuomone, ieškovo reikalavimas dėl skolų- 14 420,91 Eur, kurių mokėjimo terminas suėjo iki lizingo sutarčių nutraukimo dienos, nepagrįstas ir atmestinas. Teigia, jog nutraukus lizingo sutartis dėl esminio pažeidimo, taikytina dvišalė restitucija. Lizingo gavėjas, kuris mokėjo įmokas, pagal lizingo sutartį išpirkdamas daiktą nuosavybėn, turi teisę reikalauti iš lizingo davėjo grąžinti šias įmokas po to, kai jis grąžino lizingo davėjui lizingo dalyką (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK 6.222 str.). Atsakovo teigimu, ieškovas siekia pasipelnyti atsakovo sąskaita, nes atgavęs lizingo objektus bei negrąžinęs atsakovo atliktų mokėjimų pagal lizingo sutartis, ieškovas dar siekia prisiteisti ir atsakovo susidariusį įsiskolinimą pagal lizingo sutartis iki jų nutraukimo. Nurodė, jog ieškovas nepateikė duomenų, kokius nuostolius patyrė dėl to, kad buvo nutrauktos lizingo sutartys ir ieškovui buvo grąžinti lizingo objektai. Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, kiek įmokų, skirtų išpirkti lizingo objektus, atsakovas yra sumokėjęs iki lizingo sutarties nutraukimo ieškovui. Sprendžiant šį šalių ginčą, turi būti nustatyta, ar atsakovo sumokėtų įmokų suma ir ieškovo susigrąžinto turto vertė neviršija ieškovo patirtų nuostolių. Nustačius, kad atsakovo sumokėtų įmokų suma ir ieškovo susigrąžintų lizingo objektų vertė viršija ieškovo patirtus nuostolius, turto išpirkimo įmokos ar jų dalis, likusi išskaičius ieškovo nuostolius, yra grąžintina atsakovui, taikant restituciją. Atsakovo įsitikinimu, lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 8.9 punktas neturi būti taikomas, o turto išpirkimo įmokos ar jų dalis, likusi išskaičius ieškovo nuostolius, grąžintina atsakovui, taikant restituciją.

5. Prieštaraudamas dėl lizingo sutarčių nutraukimo, atsakovas nurodė, kad ieškovas ieškinyje nutylėjo aplinkybę, kad pirminės lizingo sutartys dėl šioje byloje nagrinėjamų objektų buvo sudarytos dar 2007-2008 metais. Tokiu būdu, ieškovui 2015-12-07 nutraukus lizingo sutartis, jos buvo vykdomos ilgiau, negu 7 metus. Atkreipė dėmesį, kad per šį laikotarpį atsakovas buvo padengęs didžiąją dalį lizinguojamų objektų vertės. Atsakovo pradelstus lizingo mokėjimus sudarė 21 337,90 Eur, o lizinguojamo turto pradinė vertė buvo 224 200 Eur. Taigi atsakovo nepadengta turto vertės suma pagal visas keturias lizingo sutartis sudarė tik 9,52 proc. bendros turto vertės. Atsakovo nuomone, ieškovo pasirinkta gynybos priemonė nutraukti minėtas sutartis yra neproporcinga. Atkreipė dėmesį, kad iš viso šalys buvo sudariusios net 11 sutarčių, iš kurių 7 atsakovas įvykdė tinkamai, todėl, vertinant ilgalaikį šalių bendradarbiavimą, kuris prasidėjo dar 2005 metais, šalims sudarius kreditavimo sutartis, ieškovo sprendimas nutraukti lizingo sutartis yra nesąžiningas ir neteisėtas. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį reikalavimams dėl delspinigių ir baudos priteisimo, priteisti iš ieškovo atsakovams jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Teisme buvo gautas atsakovų UAB „VEGDA“ ir J. Č. priešieškinis, kuriuo atsakovai prašė: 1) pripažinti tarp atsakovo UAB „VEGDA“ ir ieškovo 2013-09-13 finansinio lizingo sutarčių Nr. 201309F-12811, 201309F-12815, 201309F-12816, 201309F-12817 vienašališką nutraukimą neteisėtu ir nepagrįstu; 2) priteisti iš ieškovo AB DNB banko atsakovui UAB „VEGDA“ negautas pajamas- 21 420 Eur; 3) priteisti iš ieškovo atsakovui UAB „VEGDA“ lėšas, kurias ieškovas be pagrindo gavo dėl UAB „VEGDA“ permokos, vykdant prievoles pagal lizingo sutartis- 3 238,28 Eur; 4) priteisti iš ieškovo atsakovui UAB „VEGDA“ nuostolių kuriuos atsakovas UAB „VEGDA“ patyrė dėl nepagrįstai ieškovo AB DNB banko taikytos civilinės atsakomybės- lizingo sutarčių nutraukimo, atlyginimą- 31 340 Eur (dėl to UAB „VEGDA“ neteko lizingo sutartyse nurodytų objektų, už kuriuos yra visiškai atsiskaičiusi); 5) priteisti atsakovui UAB „VEGDA“ iš ieškovo 6 (šešių) procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti atsakovams UAB „VEGDA“ ir J. Č. iš ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

7. Nurodė, jog ieškovas ne tik neturi reikalavimo teisės į atsakovus, tačiau pats netinkamai vykdė sutartines pareigas, kylančias iš lizingo sutarčių, neteisėtai nutraukė lizingo sutartis, neproporcingai taikė civilinę atsakomybę ir tokiu būdu sukėlė nuostolius atsakovams. Teigė, jog atsakovai yra visiškai atsiskaitę su ieškovu pagal visas lizingo sutartis, todėl ieškovas pasinaudojo neproporcinga gynybos priemone- nutraukė 4 lizingo sutartis ir perėmė minėtose 4 lizingo sutartyse nurodytus objektus bei reikalauja netesybų. Lizingo sutarčių nutraukimo neproporcingumą pagrindžia tai, jog atsakovas net ir po lizingo sutarčių nutraukimo mokėjo ieškovui įmokas, o ieškovas įmokas priėmė. Be to, 2015 m. lapkričio mėnesį nesumokėta įmokų suma pagal 4 lizingo sutartis sudarė tik 21 498,57 Eur sumą, kai viso turto vertė pagal nutrauktas 4 lizingo sutartis buvo 224 200 Eur. Tai reiškia, kad įsiskolinimo dydis sudarė tik apie 9 proc. viso turto vertės. Toks neproporcingas ieškovo gynybos priemonių pasirinkimas yra pagrindas pripažinti lizingo sutarčių nutraukimą neteisėtu. Nurodė, kad atsakovo bankui vykdytina prievolė pagal visas 11 lizingo sutarčių įskaitant ir mokėjimo palūkanas- 573 653,07 Eur. Pagal banko pateiktus skaičiavimus, UAB „VEGDA“ ieškovui yra sumokėjęs 576 892 Eur, t. y. ieškovas gavo 3 238,28 Eur daugiau, negu būtų gavęs, jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs prievoles pagal visas 11 lizingo sutarčių, todėl permokėta suma atsakovui turi būti grąžinta.

8. Atsakovų nuomone, ieškovas piktnaudžiavo stipresniosios šalies padėtimi, nustatydamas nepagrįstai dideles netesybas, nepagrįstas sutarčių nutraukimo sąlygas dėl esminio sutarties pažeidimo, pasinaudojo tokia savo padėtimi ir vien formaliais pagrindais nutraukė lizingo sutartis, dėl ko gavo daugiau naudos, negu būtų gavęs tuo atveju, jeigu atsakovas būtų įvykdęs savo prievoles pagal minėtas lizingo sutartis visiškai, todėl toks nutraukimas laikytinas neteisėtu. Ieškovas pažeidė lizingo sutarčių nutraukimo dėl esminio jų pažeidimo tvarką, dėl ko minėtos sutartys laikytinos nutrauktomis neteisėtai. Atsakovo įsitikinimu, ieškovui buvo naudinga nutraukti lizingo sutartis ir dėl to, jog minėtose lizingo sutartyse vienašališkai rengdamas lizingo sutarčių sąlygas, nustatė nepagrįsto dydžio netesybas- 30 proc. dydžio nesumokėtų lizingo sutarčių objektų verčių dydžio baudą (lizingo sutarčių 8.6, 8.8, 8.9 ir 8.10 punktai), o taip pat ir delspinigius už pradelstus mokėjimus. Tokios sutarčių sąlygos negali būti laikomos sąžiningomis atsakovo atžvilgiu, kadangi jos išimtinai saugo ieškovo interesus, skatina ieškovą, esant bet kokiam pažeidimui, nutraukti lizingo sutartis ir reikalauti neprotingai didelių netesybų. Pažymėjo, kad prieš pat nutraukiant lizingo sutartis, ieškovas priskaičiavo nesumokėtas lizingo įmokas- 21 337,90 Eur ir baudas- 5 711,06 Eur bei delspinigius- 3 814,03 Eur, t. y. netesybos siekia beveik pusę nesumokėtų įmokų dydžio.

9. Atsakovai atkreipė dėmesį, kad ieškovas pažeidė keturių lizingo sutarčių nutraukimo tvarką, kadangi nustatė neprotingą terminą prievolėms pagal lizingo sutartis įvykdyti- 10 dienų. Tuo tarpu CK 6.218 straipsnis numato, kad esant esminiam sutarties pažeidimui, nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą, o apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, - prieš trisdešimt dienų. Šiuo atveju lizingo sutarčių 8.9 punkte nėra numatyta jokio konkretaus termino, taikomo pranešimams dėl sutarčių nutraukimo, o ieškovo pranešime dėl nutraukimo nustatytas 3 kartus trumpesnis terminas, negu įstatyme, todėl 8.9 punkto nutraukimo terminas privalo būti aiškinamas atsakovo naudai ir terminas lizingo sutartims nutraukti privalo būti ne trumpesnis, kaip įstatyme (CK 6.218 straipsnyje) įtvirtintas 30 dienų terminas, kurio šiuo atveju ieškovas nesilaikė ir pažeidė keturių lizingo sutarčių nutraukimo tvarką. Ieškovas savo pranešime dėl lizingo sutarčių nutraukimo nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu jas nutraukia, todėl laikytina, jog keturios lizingo sutartys buvo nutrauktos dėl esminio sutarties pažeidimo (CK 6.217 straipsnis). Ieškovo pranešime „Dėl lizingo sutarčių nutraukimo“, apskaičiuotas atsakovo įsiskolinimas pagal lizingo sutartis buvo tik 30 862,99 Eur. Be to, atskaičiavus nepagrįstai priskaičiuotas netesybas, 2015 m. gruodžio mėnesį atsakovo įsiskolinimas ieškovui pagal lizingo sutartis buvo tik 17 847,02 Eur. Šiuo metu atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu pagal lizingo sutartis. Teigė, jog dėl nepagrįsto lizingo sutarčių nutraukimo atsakovas neteko 31 340 Eur vertės lizingo objektų, kurie laikytini atsakovo nuostoliais. Nurodė, kad Vilkiko Renault Magnum 460.25 (2008 m.) vidutinė rinkos kaina 16 736 Eur, vilkiko Volvo FH 12 Globetrotter 420 (2005 m.) vidutinė rinkos kaina 12 150 Eur, priekabos Zremb PC 130 apytikslė rinkos kaina 2 454 Eur. Atsakovas dėl ieškovo įvykdyto vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo neteko lizinguojamo turto, kurio rinkos vertė 31 340 Eur, tokiu būdu ne ieškovas patyrė nuostolius, o būtent atsakovas dėl nepagrįstai pritaikytos civilinės atsakomybės patyrė 31 340 Eur dydžio nuostolį, kuris turi būti priteistas atsakovui iš ieškovo. Netekęs lizingo objektų, atsakovas prarado pajamas- 21 420 Eur, kurias galėjo gauti iš lizingo objektų (vilkikų). Nurodo, jog krovininių transporto priemonių Renault Magnum 420.25 ir Volvo FH 12 Globetrotter 420, per mėnesį gaunamas pelnas yra 1 428 Eur. Atsakovo negautos pajamos nuo lizingo sutarčių nutraukimo (2015 m. gruodžio 7 d.) iki priešieškinio pateikimo teismui (2017 m. kovo 20 d.) sudaro 21 420 (1 428x15 mėn.) ir turi būti priteistos atsakovui iš ieškovo.

Atsiliepimas

10. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriuo prašė priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad lizingo sutartys buvo nutrauktos dėl netinkamo atsakovų sutartimis prisiimtų prievolių vykdymo. Dėl lizingo sutarčių nutraukimo tvarkos pažeidimo nurodė, kad siuntė net 3 pranešimus, kuriais nustatė papildomus terminus pradelstoms prievolėms įvykdyti (38 dienas) bei įspėjo apie ieškovo teisę vienašališkai nutraukti lizingo sutartis. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2015-10-06 ieškovo rašto iki kito 2015-11-03 ieškovo rašto atsakovams parengimo/išsiuntimo praėjo 28 dienos. Tokiu būdu atsakovai turėjo 28 dienas pradelstoms prievolėms įvykdyti. Nuo 2015-11-03 ieškovo rašto iki 2015-11-20 rašto parengimo/išsiuntimo praėjo 17 dienų, todėl atsakovai viso turėjo 55 dienas, per kurias galėjo savo prievoles įvykdyti. Taip pat nurodo, jog atsakovai nepagrįstai teigia, kad yra permokėję ieškovui 3 238,28 Eur sumą. Atsakovai, atlikdami skaičiavimus, tyčia ignoravo atsakovo sumokėtus ieškovui administravimo mokesčius už sutarčių parengimą/sudarymą (1 873,67 Eur); už sutarčių pakeitimų parengimą (434,43 Eur); už įgaliojimų, sutikimų subnuomoti parengimą (127,36 Eur); palūkanas pagal įsiskolinimų mokėjimo sutartis; netesybas (delspinigius), tiek pagal lizingo sutartis, tiek pagal įsiskolinimų mokėjimo sutartis, kurių bendra suma viršija 19 700,00 Eur, nes atsakovai pradėjo vėluoti mokėti / nemokėti nuo pat lizingo sutarčių vykdymo pradžios. Sudėjus minėtas sumas, išeina 22 135,46 Eur (paskaičiuota be palūkanų pagal įsiskolinimo mokėjimo sutartis, kurios dar labiau padidintų nurodomą sumą), kuriuos sąmoningai nutyli atsakovai, tokiu būdu nesąžiningai bandydami sudaryti įspūdį, jog lizingo sutartis vykdė tiksliai, todėl permokėjo 3 238,28 Eur. Tai pat ieškovas atsiliepime nurodė, kad atsakovai nepatyrė 31 340 Eur dydžio nuostolių, nes lizinguojamas turtas atsakovams niekada nepriklausė nuosavybės teise. Be to, po lizingo sutarčių nutraukimo ieškovui nebuvo sugrąžinta priekaba Sommer. Šį faktą ieškovas vertina, kaip atsakovų nesąžiningumą. Vilkikas Volvo FH 12 Globetrotter 420 (2005 m.) buvo parduotas pačių atsakovų surastam pirkėjui UAB „Alekstira“ už 6 178,24 Eur, po lizingo sutarčių nutraukimo ieškovui buvo grąžinta priekaba Zremb PC 130 ir važiuoklė Renault Magnum 460.25, kuriuos ieškovas pardavė už 10 890 Eur (skaičiuojant su PVM). Ieškovo teigimu, atsakovų priešieškinyje pareikštas reikalavimas dėl 21 420 Eur negautų pajamų priteisimo nepagrįstas, todėl taip pat negali būti patenkintas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-26 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies- priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų UAB „VEGDA“ ir J. Č. skolą- 18 782,02 Eur, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (18 782,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. gruodžio 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 2 559,60 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui Luminor Bank AS veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių. Likusią ieškinio dalį atmetė. Atsakovų UAB „VEGDA“ ir J. Č. priešieškinį atmetė.

12. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju šalių sudarytų lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 8.5 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti vienašališkai neteismine tvarka nutraukta dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo. Esminiai lizingo sutarčių sąlygų pažeidimo atvejai išvardinti lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 8.5.1. – 8.5.17 papunkčiuose, taip pat ir 8.5.3 papunktyje numatytas ilgesnis negu 20 kalendorinių dienų pradelsimas sumokėti lizingo mokėjimus, o taip pat bet kuriuos kitus lizingo sutartyse numatytus mokėjimus, įskaitant netesybas (I t. e. b. 1 32). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog lizingo gavėjas įmokų pagal sudarytą grafiką laiku nesumokėjo, t. y. sutartinius įsipareigojimus vykdė netinkamai, todėl ieškovas šalių sudarytas Lizingo sutartis vienašališkai nutraukė (1 t. e. b. l. 60, 61, 62).

13. Sprendime nurodyta, jog AB DNB lizingas 2015-10-06 ir 2015-11-03 priminimais dėl sutarčių vykdymo informavo lizingo gavėją apie susidariusį įsiskolinimą ir pareikalavo per keturiolika dienų nuo šių priminimų išsiuntimo dienos pervesti priminime nurodyto dydžio skolą bei įspėjo dėl galimo lizingo sutarčių vienašališko nutraukimo (1 t. e. b. l. 40, 41). Atsakovams ir toliau nevykdant sutartinių įsipareigojimų, 2015-11-20 pranešimu dėl lizingo sutarčių nutraukimo ieškovas nurodė, jog pradelsti įsiskolinimai (įskaitant delspinigius) sudaro 25 161,93 Eur, kuriuos pareikalavo sumokėti per papildomai nustatytą 10 dienų terminą bei įspėjo, jog neįvykdžius reikalavimų per nustatytą 10 dienų terminą, lizingo sutartys bus laikomos vienašališkai nutrauktomis (1 t. e. b. l. 42). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nuo pirmo priminimo išsiuntimo (2015-10-06) iki lizingo sutarčių nutraukimo (2015-12-07) praėjo 62 dienos, per kurias atsakovai turėjo galimybę susidariusį įsiskolinimą sumokėti. Įvertinus šias aplinkybes sprendimą priėmęs teismas padarė išvadą, kad ieškovas sudarė visas sąlygas bei skyrė pakankamai laiko pradelstoms skoloms ir netesyboms sumokėti, tačiau atsakovams nustatytais terminais skolų nepadengus, laikė, kad ieškovas lizingo sutartis nutraukė nepažeisdamas sutarčių nutraukimo tvarkos.

14. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bankui nutraukus lizingo sutartis Nr. 201309F-12811, Nr. 201309F-12815, Nr. 201309F-12816, Nr. 201309F-12817 atsakovai ieškovui liko skolingi pradelstus mokėjimus- 14 414,91 Eur, kuriuos prašo ieškovui priteisti solidariai iš atsakovų. Šiam reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė rašytinius įrodymus (informacija apie mokėjimus pagal lizingo sutartis Nr. 201309F-12811, Nr. 201309F-12816, Nr. 201309F-12817, 1 t. e. b. l. 60, 61, 62), iš kurių matyti banko suskaičiuoti ir lizingo gavėjo UAB „VEGDA“ atlikti mokėjimai. Įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovo atliktais skolos skaičiavimais, atsakovai nepateikė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau- CPK 178 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas ieškovo reikalavimą dėl 14 414,91 Eur patenkino visiškai.

15. Bylos medžiaga patvirtinta, kad nutraukus lizingo sutartis, priekaba Sommer (ident. Nr. VF617CKA000000300) ieškovui nebuvo grąžinta. VĮ „Regitra“ duomenimis šis ieškovui priklausantis turtas 2015 m. gruodžio 27 d. buvo išregistruotas iš Transporto priemonių registro bei panaikintas valstybinių numerių galiojimas (VĮ „Regitra“ raštas Nr. 1763850, e. b. 1 t. l. 43). Kadangi atsakovai skolos pagal lizingo sutartį Nr. 201309F-12811 nesumokėjo ir dėl negrąžinto turto patirtų nuostolių neatlygino, ieškovo reikalavimas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, dėl 837,50 Eur už jam negrąžintą priekabą Sommer (ident. Nr. VF617CKA000000300) teisėtas ir pagrįstas. Atsakovų negrąžinto turto paieškai ieškovas patyrė išlaidas- 175,45 Eur, sumokėtas bendrovei „Ekskomisarų biuras“(e. b. 1 t. l. 45, 46), todėl šį ieškinio reikalavimą visiškai patenkino.

16. Teismas taip pat nustatė, kad lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 7.4 punktu lizingo gavėjas įsipareigojo laiku nesumokėjęs sutartyje numatytų įmokų bei mokesčių, mokėti 0,1 procento laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius, kurie pradedami skaičiuoti kitą dieną po įmokos ar mokesčio numatyto mokėjimo dienos ir baigiami sumokėjus pradelstus mokėjimus, neįskaitant šių mokėjimų sumokėjimo dienos. Kadangi atsakovai piniginių prievolių laiku neįvykdė, sprendimą priėmęs teismas konstatavo, kad ieškovas delspinigius priskaičiavo pagrįstai ir nepažeisdamas 6 mėnesių ieškinio senaties termino.

17. Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 8.9 punkte yra numatyta lizingo davėjo teisė sutarties nutraukimo atveju reikalauti 30 procentų nesumokėtos turto vertės dydžio baudos, kuri, ieškovo skaičiavimais, sudaro 3 857,60 Eur. Nėra šalių ginčo, kad lizingo sutartys nutrauktos 2015-12-07, todėl ieškiniams dėl baudos išieškojimo senaties terminas turėjo būti skaičiuotinas nuo šios datos. Ieškovas į teismą kreipėsi po metų, 2016-12-07, o tai reiškia, kad įstatymo nustatytą senaties terminą ieškiniams dėl netesybų (baudos) išieškojimo, yra praleidęs. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į tai, kad ieškovas praleisto termino atnaujinti neprašė, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad yra pagrindas atsakovų reikalavimą dėl 3 857,60 Eur baudos priteisimo atmesti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 127 straipsnio 1 dalis).

18. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš pateiktų įrodymų ir šalių atstovų paaiškinimų matyti, kad su atsakovu UAB „VEGDA“ 2007 – 2008 metais iš viso buvo sudaryta 11 lizingo sutarčių. Atsakovui tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, bet pripažįstant skolą ir žadant ją sumokėti, buvo sudaromos įsiskolinimų mokėjimo sutartys, susitarimai, naujos redakcijos lizingo sutartys ir pan. (4 t. e. b. l. 17- 375). Dėl netinkamo prievolių pagal sudarytas sutartis vykdymo, atsakovui buvo skaičiuojamos netesybos ir pagal lizingo sutartis, ir pagal įsiskolinimų mokėjimo sutartis, palūkanos pagal įsiskolinimų mokėjimo sutartis, administravimo mokesčiai už naujų sutarčių parengimą, galiojančių sutarčių pakeitimą, kuriuos atsakovas sutartimis buvo įsipareigojęs sumokėti. Sprendimą priėmęs teismas padarė išvadą, jog ieškovas nepateikė skaičiavimų, kuriuose būtų nurodyti atsakovui priskaičiuoti ir jo sumokėti mokesčiai (įskaitant palūkanas, netesybas, sutarčių sudarymo mokesčiai ir kt.) pagal kiekvieną sutartį, todėl atsakovo priešieškinyje pareikštą reikalavimą dėl permokėtos sumos- 3 238,28 Eur priteisimo iš ieškovo laikė nepagrįstu, neįrodytu bei atmestinu (CPK 178 straipsnis).

19. Reikalavimą dėl 21 420 Eur dydžio negautų pajamų priteisimo iš ieškovo atsakovai grindžia 2017 m. kovo 17 d. pažyma dėl negauto pelno dydžio, kurioje nurodyta, jog krovininių transporto priemonių Renault Magnum 420.25 ir Volvo FH 12 Globetrotter 420, per mėnesį gaunamas pelnas yra 1 428 Eur, tačiau atsakovai nepateikė nurodytas sumas pagrindžiančių įrodymų. Todėl šį atsakovų reikalavimą teismas atmetė, kaip nepagrįstą ir neįrodytą (CPK 178 str.).

20. Be to, teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovai kreipėsi į ieškovą dėl sutikimo parduoti vilkiką Volvo FH 12 Globetrotter 420 (2005 m.) jų surastam pirkėjui UAB „Alekstira“ už 6 178,24 Eur. 2016 m. sausio 29 d. raštu Nr. 30.56-17/134 ieškovas tokį sutikimą davė, o 2016 m. vasario 1 d. ieškovas ir UAB „Alekstira“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 20160201-12815, pagal kurią nurodytas turtas buvo parduotas už 6 178,24 Eur (4 t., e. b. l. 383, 384- 385). Taigi, net ir atsakovams bendradarbiaujant, vilkikas Volvo FH 12 Globetrotter 420 buvo parduotas už kur kas mažesnę rinkos vertę, negu priešieškinyje nurodė patys atsakovai. Taip pat sprendimą priėmęs teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovų pateikti rašytiniai įrodymai (panašių transporto priemonių pardavimo skelbimai) neišsamūs, juose nenurodytas jų gavimo šaltinis ir/ar data, todėl nelaikytini patikimais įrodymais, nustatant atsakovų nurodyto turto vidutinę rinkos vertę (2 t., e. b. l. 109- 118). Esant šioms aplinkybėms, atsakovų reikalavimas priteisti iš ieškovo nuostolių, atsiradusių dėl prarasto turto, atlyginimą- 31 340 Eur, atmestas, kaip nepagrįstas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

21. Apeliantai (atsakovai) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, patenkinti priešieškinį. Taip pat prašo prijungti naujus įrodymus, pateiktus su apeliaciniu skundu.

22. Apeliantai teigia, jog byloje esantys dokumentai patvirtina, kad bankas, gavęs įmokas iš atsakovo, savo nuožiūra ir pagal banko nustatytas tvarkas juos paskirstydavo. Iš bylos duomenų yra žinoma, jog vyko ieškovo ir atsakovo UAB „VEGDA“ bendradarbiavimas laikotarpiu nuo 2007 metų ir per šį laikotarpį buvo sudaryta ir vykdoma 11 lizingo sutarčių. Kai kurios buvo įvykdytos, kai kurios sutartys nutrauktos, todėl viso bendradarbiavimo metu tikėtina, jog pasitaikydavo klaidų, paskirstant gautas įmokas. Ieškovas negalėjo paaiškinti susirašinėjimo metu ir teismo posėdžio metu apie įmokų paskirstymus, todėl ieškovo pateikti skaičiavimai kelia abejonių.

Atsiliepimas

22. Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti priešieškinyje pareikštą reikalavimą dėl permokėtos sumos- 3 238,28 Eur priteisimo iš ieškovo, tvirtindami, jog ši sprendimo dalis neįrodyta.

Šalies argumentai

23. Apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos sprendimu dėl delspinigių priteisimo ieškovui. Teigia, jog pagal CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Nagrinėjamu atveju ieškovas, reikalaudamas priteisti delspinigius, juos apskaičiavo nuo 2014 metų, nepažeisdamas šešių mėnesio termino. Tačiau 2016-12-07 reikšdamas reikalavimą priteisti delspinigius, kurių dalis yra net ir už 2014 metus, ieškovas praleido šešių mėnesių terminą delspinigiams reikalauti.

24. Atsakovai laikosi pozicijos, kad keturiose lizingo sutartyse nebuvo numatytas terminas, per kurį ieškovas turėjo teisę nutraukti lizingo sutartis, todėl privalėjo būti taikomas įstatyme numatytas 30 dienų terminas (CK straipsnis) sutartims nutraukti, o ne 10 dienų terminas, kaip nurodė atsakovas 2015 lapkričio 18 d. pranešime.

25. Atsakovai prašo prijungti prie bylos, kaip pavyzdį, patvirtinantį pajamas, krovininio automobilio Volvo FH 12 keliones lapus, įsakymus dėl komandiruočių, sąskaitų faktūrų vežimo paslaugų užsakovams. Byloje esanti 2017-03-17 pažyma dėl negauto pelno dydžio patvirtina, jog pajamos per mėnesį naudojant krovininius automobilius buvo 10 750 Eur, patiriamos įmonės sąnaudos (kuras, atlyginimai, dienpinigiai, TIR leidimai, nusidėvėjimas) sudarydavo 9 322 Eur, todėl grynasis pelnas likdavo 1 428 Eur. Pateikiami įrodymai patvirtina ir bendrovės pajamas, ir bendrovės išlaidas. Jeigu ne ieškovo veiksmai, nutraukiant lizingo sutartis ir atsiimant transporto priemones, tai atsakovas ir toliau būtų vykdęs krovinių gabenimo veiklą bei gavęs pajamų. Dėl to atsakovai laiko įrodytais atsakovo UAB „VEGDA“ nuostolius, kurie yra susiję priežastiniu ryšiu su ieškovo neteisėtais veiksmais, nutraukiant sutartį.

26. Atsakovas UAB „VEGDA“ yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu pagal lizingo sutartis, todėl ieškovas nepatyrė nuostolių ir gavo tai, ką turėjo gauti pagal lizingo sutartis, laikytina, jog atsakovas dėl ieškovo įvykdyto vienašališko lizingo sutarčių nutraukimo neteko lizinguojamo turto, kurio rinkos vertė 31 340 Eur, tokiu būdu ne ieškovas patyrė nuostolius, o atsakovas dėl nepagrįstai pritaikytos civilinės atsakomybės patyrė 31 340 Eur dydžio nuostolius, kuriuos atlyginti privalo ieškovas.

Atsiliepimas

27. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

28. Ieškovas prašo neprijungti apelianto pateiktų naujų įrodymų, teigdamas, jog apeliantas turėjo dvejus metus laiko, kol vyko bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, teikti papildomus įrodymus.

29. Atsiliepdamas į apeliacinį skundą, ieškovas taip pat paaiškina, kad apeliantas tinkamai bei laiku nevykdė lizingo sutarčių, todėl apeliantui buvo skaičiuojami 1) delspinigiai pagal lizingo sutartis (pirmasis delspinigių įrašas – 2007-07-30), 2) palūkanos bei 3) delspinigiai pagal įsiskolinimų apmokėjimo sutartis, o taip pat, 4) sutartiniai mokesčiai už sutarčių pakeitimų parengimą ir pan. Vien tik apelianto pagal įsiskolinimų apmokėjimo sutartis nuo 2009 metų priskaičiuoti bei apmokėti delspinigiai sudarė 19 777,25 Eur. Iš 19 777,25 Eur atėmę 3 238,28 Eur gauname 16 538,97 Eur. Tad 3 238,28 Eur apelianto permokos nebuvo.

30. Ieškovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvu, kad atsakovams nesumokant lizingo įmokų, toks pažeidimas laikytinas tęstiniu ir senaties terminas reikalavimams priteisti delspinigius, atsakovams nesumokėjus įmokų, prasideda kiekvieną dieną, todėl prašo atmesti apelianto argumentus dėl 6 mėnesių ieškinio senaties termino praleidimo.

31. Šalys buvo sulygę dėl banko teisės vienašališkai nutraukti lizingo sutartis dėl esminių jų sąlygų pažeidimo, o esminius pažeidimus buvo išvardinę minėtų lizingo sutarčių 10.5 p., taip pat ir dėl vėlavimo sumokėti lizingo mokėjimus ir / ar netesybas. 2012-04-18 šalys sutarė pakeisti lizingo sutarčių bendrąsias sąlygas naujos redakcijos bendrosiomis sąlygomis, šių naujų sąlygų 8.5 p., 8.8 p. išliko banko teisė vienašališkai neteismine tvarka nutraukti lizingo sutartis dėl esminių jų sąlygų pažeidimų. Esminiai lizingo sutarčių sąlygų pažeidimo atvejai buvo išvardinti lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 8.5.1. – 8.5.17 papunkčiuose, įskaitant 8.5.3. p. numatytą ilgesnį negu 20 kalendorinių dienų pradelsimą sumokėti lizingo mokėjimus, o taip pat kitus bet kuriuos lizingo sutartyse numatytus mokėjimus bei netesybas. Po pirmojo lizingo sutarčių nutraukimo 2013 m. birželį, 2013 09 13 iš naujo sudarius lizingo sutartis dėl to paties lizinguojamo turto, šių sutarčių bendrųjų sąlygų 8.5. p., 8.8. p. išliko tokie patys, kaip ir 2012 04 18 redakcijos bendrosiose sąlygose. Tokiu būdu apeliantui nuo 2007 m. balandžio mėnesio (t. y. 8-erius metus, skaičiuojant iki lizingo sutarčių nutraukimo) buvo žinoma, jog lizingo įmokų ir / ar netesybų nemokėjimas bus laikomas esminiu lizingo sutarties sąlygų pažeidimu, o bankas turės teisę vienašališkai neteismine tvarka nutraukti lizingo sutartis. 21 498,57 Eur įsiskolinimas yra reikšmingas. Apeliantas įsiskolinimų nesumokėjo ilgą laiką, yra praleistos 11 įmokų pagal atskiras lizingo sutartis.

32. Ieškovo nuomone, apeliantas neįrodė negautų pajamų dydžio, nes 2017-03-17 pažymoje nurodytų duomenų nepatvirtino pirminiai šaltiniai (įrodymai), kurių pagrindu buvo parengta 2017 03 17 pažyma. Apeliantų atstovas pasisakymuose ir atsakydamas į klausimus rėmėsi tik 2017 03 17 pažyma, kurios papildomais įrodymais pagrįsti negalėjo. Pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai konstatavo, jog apeliantai neįrodė negautų pajamų aplinkybės, dydžio ir kt.

33. Pareiga grąžinti lizinguotą turtą nustatyta lizingo sutartyje (8.9 p. – sutarties nutraukimo atveju klientas privalo grąžinti DNB lizingui turtą ir visus su juo susijusius dokumentus per 3 (tris) darbo dienas nuo sutarties nutraukimo dienos, sumokėti DNB lizingui skolas), ir CK 6.574 straipsnyje. Be to, lizinguojamas turtas nuosavybės teisė priklausė bankui, o ne apeliantui, todėl apeliantas negalėjo prarasti jam nepriklausančio turto rinkos vertės. Ieškovas mano, kad apeliantai neįrodė 31 340,00 Eur tariamų nuostolių dydžio, nes apeliantų pateikti įrodymai (skelbimai be datų, nenurodant tokių skelbimų gavimo šaltinių, todėl neįmanoma patikrinti jų patikimumo) nepatvirtina bei neįrodo nuostolių pagrįstumo. Be to, apeliantas pasiūlė bankui vilkiko Volvo pirkėją (UAB „Alekstira“) bei tarpininkavo jį parduodant už 6 178,24 Eur, tačiau priešieškinyje teigė, kad panašaus vilkiko kaina yra 12 150 Eur. Apeliantas elgėsi nesąžiningai, nutylėdamas minėto vilkiko pardavimo paties apelianto pasiūlytam pirkėjui aplinkybes bei teigdamas, kad vilkiko Volvo kaina buvo didesnė. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų 2017-05-21 parduotų priekabos Zremb kainos (2 057,00 Eur su PVM) ir/ar važiuoklės Renaul pardavimo kainos (8 833,00 Eur su PVM) atitikimą jų pardavimo metu buvusias rinkos kainas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

34. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d. 1-7 p., nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

35. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl lizingo sutarčių nutraukimo teisėtumo ir su nutraukimu susijusių pasekmių taikymo bei nuostolių atlyginimo. Byloje nustatyta, jog 2013-09-13 buvo sudarytos lizingo sutartys Nr. 201309F-12811; Nr. 201309F-12815; Nr. 201309F-12816; Nr. 201309F-12817 (toliau– lizingo sutartys) dėl: 1) priekabos Sommer, 2004 m. laidos; 2) vilkiko Volvo FH 12 (duomenys neskelbtini) 2005 m. laidos; 3) važiuoklės Renault Magnum 460.25, 2008 m. laidos; 4) priekabos Zremb PC 130, 2008 m. laidos, finansinės nuomos (I t, e. b. 1 8-22, 160-162). 2013-09-13 bankas ir atsakovė J. Č. sudarė laidavimo sutartis Nr. 201309F-12811-G1; Nr. 201309F-12816-G1; Nr. 201309F-12817-G1 (toliau- laidavimo sutartys, 1 t, e. b. l. 34-35, 36-37, 38-39), kuriomis įsipareigojo atsakyti solidariai su pagrindiniu skolininku- UAB „Vegda“ už tinkamą lizingo sutarčių vykdymą. Laidavimo sutartys galioja nuo jų pasirašymo momento iki to momento, kol bus tinkamai įvykdytos Lizingo sutartys (7.1. punktas). 2015-10-06 priminimu Nr. 30.56-17/875 UAB „VEGDA“ ir laiduotoja buvo informuoti apie susidariusius 26 004,90 Eur įsiskolinimus bei priskaičiuotus 4 553,57 Eur delspinigius. (1 t, e. b. l. 40). Bankas nustatė papildomą 14 dienų terminą pradelstoms prievolėms įvykdyti. 2015-11-03 priminimu Nr. 30.56-17/983 UAB „VEGDA“ ir laiduotoja buvo informuoti apie susidariusius 27 764,80 Eur įsiskolinimus bei priskaičiuotus 4 895,95 Eur delspinigius (bendra skola 32 660,75 Eur) (1 t, e. b. l. 41). Bankas nustatė dar vieną papildomą 14 dienų terminą pradelstoms prievolėms įvykdyti. 2015-11-20 pranešimu „Dėl lizingo sutarčių nutraukimo“ UAB „VEGDA“ ir laiduotoja buvo įspėti, jog per trečią papildomą 10 dienų terminą nesumokėjus pradelstų įsipareigojimų (21 337,90 Eur), visų likusių mokėjimų prieš terminą (19 391,18 Eur) ir 3 814,03 Eur delspinigių, susidariusių iki minėto pranešimo išsiuntimo dienos, iš viso 44 543,11 Eur, Bankas lizingo sutartis vienašališkai nutraukia (1 t, e. b. l. 42). Įsiskolinimai sumokėti nebuvo, todėl 2015-12-07 lizingo sutartys buvo nutrauktos. Po Lizingo sutarčių nutraukimo UAB „VEGDA“ turtą grąžino, išskyrus 2004 m. laidos priekabą Sommer (ident. Nr. VF617CKA000000300). 2015-12-30 VĮ „Regitra“ rašte Nr. 1763850 nurodė, kad minėta transporto priemonė yra išregistruota iš Transporto priemonių registro, valstybinių numerių galiojimas panaikintas (1 t. e. b. l. 43).

36. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016). Konkrečiu atveju atsakovas nurodo, kad naujais įrodymais siekia pagrįsti negautas pajamas. Teismas pažymi, jog naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus ir pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti tiesą byloje, sprendžia, kad į bylą naujai pateikti įrodymai yra reikšmingi nustatant faktines aplinkybes ir tai nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, o įrodymai patvirtinantys ieškinio reikalavimą, todėl yra priimami ir vertinami kartu su kitais įrodymais.

37. Apeliantas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino, jog lizingo sutartys nutrauktos neteisėtai. Atsakovas teigia, jog CK 6.574 straipsnio nuostata, lyginant ją su CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostata, yra specialioji teisės norma, kurioje nurodyta, kad kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas, raštu pareikalavęs, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes tai yra įmanoma, turi teisę nutraukti lizingo sutartį. Atsakovo manymu, ši teisės norma yra imperatyvioji. Apeliantai mano, kad lizingo davėjui leidžiama vienašališkai nutraukti sutartį tik tada, kai sutarties pažeidimas yra esminis tik pagal CK 6.574 straipsnio nuostatas, todėl lizingo sutarčių sąlygos, nustatančios ieškovo teisę nutraukti sutartis dėl neesminių pažeidimų yra negaliojančios (lizingo sutarčių 8.5 punktas), nors ir minėti lizingo sutarčių nutraukimo pagrindai įvardinti kaip „esminiai“. Atsakovų manymu, CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos negalėjo būti taikomos ir lizingo sutartyse nėra galimybės susitarti dėl kitų vienašališko sutarties nutraukimo atvejų, nenumatytų CK 6.574 straipsnyje. CK 6.574 str. nuostatos nėra speciali teisės norma, apibūdinanti lizingo sutarčių nutraukimo pagrindus. Šioje teisės normoje įrašyta sutarties nutraukimo sąlyga- sutarties pažeidimas „iš esmės“ nėra paaiškinta pačiame CK 6.574 straipsnyje. Vadinasi, žodžių „iš esmės“ turinį turi atskleisti kitos teisės normos arba teismų praktika. Todėl sprendžiant apie lizingo sutarčių nutraukimo pagrindus, esminio sutarties pažeidimo sąvokos apibūdinimo reikia ieškoti specialiai šios sąlygos turiniui atskleisti skirtoje teisės normoje- CK 6.217 str. 2 d. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija, kad pagal CK 6.217 straipsnio nuostatas sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio mėn. 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Nagrinėjamu atveju šalių sudarytų lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 8.5 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti vienašališkai neteismine tvarka nutraukta dėl esminių sutarties sąlygų pažeidimo. Esminiai lizingo sutarčių sąlygų pažeidimo atvejai išvardinti lizingo sutarčių bendrųjų sąlygų 8.5.1. – 8.5.17 papunkčiuose, taip pat ir 8.5.3 papunktyje numatytas ilgesnis negu 20 kalendorinių dienų pradelsimas sumokėti lizingo mokėjimus ir kitus bet kuriuos lizingo sutartyse numatytus mokėjimus, įskaitant netesybas (1 t. e. b. 1. 32). Vadinasi, šalys atitinkamose sutarčių nuostatose įtvirtino susitarimą, kad griežtas įmokų pagal sutartis grafiko laikymasis turi esminės reikšmės (žr. CK 6.217 str. 2 d. 2 p.). CK 6.156 straipsnio, įtvirtinančio sutarties laisvės principą, 1 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas; 4 dalyje nurodyta, kad šalys taip pat turi teisę nustatyti sutarties sąlygas savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos, tai reiškia, kad sutarties šalims įstatymo leidžiama susitarti ir dėl galimybės vienašališkai nutraukti sutartį joje nustatytomis sąlygomis, jeigu jos neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad jei sutarties vykdymui aplinkybės yra įprastinės (normalios) ir nėra ypatingų atvejų, tai įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį, remiantis CK 6.217 straipsnio 5 dalimi, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004; 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-31097/2003; 2004 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-317/2004; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-577/2007; ir kt.). Lizingo gavėjas įmokų pagal sudarytą grafiką laiku nesumokėjo, t. y. prievoles vykdė netinkamai, todėl ieškovas šalių sudarytas lizingo sutartis pagrįstai vienašališkai nutraukė (1 t. e. b. l. 60, 61, 62), laikydamas, kad atsakovai pažeidė esmines lizingo sutarčių sąlygas. Nuo pirmo priminimo dėl prievolių vykdymo išsiuntimo (2015-10-06) iki lizingo sutarčių nutraukimo (2015-12-07) praėjo 62 dienos, per kurias atsakovai turėjo galimybę susidariusį įsiskolinimą sumokėti. Tad ieškovas sudarė sąlygas bei skyrė pakankamai laiko pradelstoms skoloms ir netesyboms sumokėti. Atsakovams nustatytais terminais skolų nepadengus, laikytina, kad ieškovas lizingo sutartis nutraukė, nepažeisdamas sutarčių nutraukimo tvarkos. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, negu tikėjosi atsakovai, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagristas ar kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

38. Atsakovas (apeliantas) nepagrįstai tvirtina, kad jis yra permokėjęs ieškovui 3 238,28 Eur. Atsakovas, nurodydamas, jo manymu, mokėtinas pagal lizingo sutartis įmokų sumas (573 653,07 Eur), jas suskaičiavo pagal lizingo sutarčių nuostatas, o faktiškai atliktus mokėjimus (576 892 Eur)- pagal ieškovo pateiktas mokėjimų suvestines (2 t., e. b. l. 16- 61). Paminėtose suvestinėse yra nurodytos ne tik sumokėtos įmokos pagal sutartis, bet ir sumokėtos netesybos (delspinigiai) pagal įsiskolinimų apmokėjimo sutartis, mokesčiai už sutarčių pakeitimų parengimą (suvestinėse- „adm. mokestis“). Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė šių įmokų analizę ir nurodė, kad vien delspinigiai pagal įsiskolinimų apmokėjimo sutartis sudarė 19 777,25 Eur (ši suma viršijo įmokų pagal lizingo sutartis sumą). Atsakovo „permoka“ gerokai mažesnė už netesybų sumą, tad atsakovas ne permokėjo pagal lizingo sutartis, o neįvykdė visų prievolių, kylančių iš šių sutarčių. Atsakovas (apeliantas) nenuginčijo prievolės sumokėti paminėtose mokėjimų suvestinėse nurodytas sumas (2 t., e. b. l. 16- 61). Tad apelianto argumentai dėl permokos pagal lizingo sutartis atmetami.

39. CK 6.567 straipsnyje įtvirtinta lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata, pagal kurią lizingo sutartimi lizingo davėjas įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudotis verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje nustatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jei sutartimi nėra numatyta ko kita. CK 6.574 straipsnyje nustatyti lizingo sutarties pažeidimo dėl lizingo gavėjo kaltės padariniai: kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį ir neįvykdo lizingo davėjo reikalavimo per protingą terminą pažeidimą pašalinti, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį; kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Atsižvelgiant į lizingo, kaip finansinių paslaugų teikimo veiklos, prigimtį, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai lizingo davėjas grąžintą turtą parduoda, jo patirtų nuostolių dydį sudaro skirtumas tarp neišpirktos dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų nevykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos. Tais atvejais, kai lizingo davėjas turtą parduoda trečiajam asmeniui, lizingo sutarties nutraukimo ir (ar) turto grąžinimo momentu buvusi turto vertė yra reikšminga kaip orientacinė vertė, galinti palengvinti įrodinėjimo procesą sprendžiant ginčus dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2013; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2013). Pažymėtina, kad byloje nebuvo atliekamos ekspertizės ar kitaip siekiama nustatyti konkrečius duomenis apie lizingo sutarčių objektų rinkos vertes lizingo sutarčių nutraukimo dieną. Taip pat pirmosios instancijos teismas nesprendė ir nevertino kokius realius nuostolius ieškovas patyrė, nutraukus sutartis ir pardavus turtą, atsižvelgiant į tai, kad nemaža dalis įmokų atsakovo jau buvo atlikta. Nagrinėjamu atveju nebuvo vertinamas pagal teismų praktiką lizingo davėjo nuostolių dydis, kurį sudaro skirtumas tarp neišpirktos dėl dalinio lizingo sutartimi prisiimtų mokėjimų įsipareigojimų nevykdymo turto vertės ir gautos turto pardavimo kainos.

40. Iš lizingo sutarties apibrėžties CK 6.567 straipsnio 1 dalyje matyti, kad daikto nuosavybės teisės perėjimas iš lizingo davėjo lizingo gavėjui, tinkamai įvykdžiusiam sutartį, nėra būtinas lizingo sutarties požymis, t. y. šalys gali susitarti, kad daikto nuosavybės teisė pereis lizingo gavėjui šiam sumokėjus visas įmokas pagal sutartį, tačiau gali susitarti ir kitaip, pavyzdžiui, kad lizingo gavėjas, tinkamai įvykdęs lizingo sutartį, įgis teisę nusipirkti iš lizingo davėjo daiktą už likutinę vertę, arba kad daikto nuosavybės teisė liks lizingo davėjui ir pan. Kita vertus, tais atvejais, kai šalys susitarė, kad pasibaigus lizingo sutarčiai nuosavybės teisė bus perduota lizingo gavėjui, tokia sutarties sąlyga sutarties šalims tampa esminė. Be to, nuosavybės teisės perėjimo sąlygos buvimas tiesiogiai lemia įmokų, lizingo gavėjo mokamų lizingo davėjui, sandarą. Jeigu pirmuoju atveju, t. y. kai pasibaigus sutarčiai daikto nuosavybės teisė lieka lizingo davėjui, lizingo gavėjo mokamas įmokas sudaro, minėta, lizingo davėjo patirtų išlaidų (sutarties administravimo, daikto nusidėvėjimo – amortizacijos ir pan.) kompensacija bei atlyginimas lizingo davėjui už suteiktą finansavimą ir teisę naudotis daiktu (palūkanos), tai antruoju atveju, t. y. kai lizinguojamo daikto nuosavybės teisė įvykdžius sutartį perduodama lizingo gavėjui, į įmokų sandarą papildomai įtraukiamos ir daikto vertės išpirkimo įmokos, nes lizingo gavėjas nuo sutarties įsigaliojimo momento pradeda įgyvendinti savo teisę įgyti nuosavybės teisę, periodinėmis įmokomis palaipsniui išpirkdamas daiktą iš lizingo davėjo.

41. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nurodytas lizingo sutarčių atribojimas pagal tai, ar šalys susitarė dėl nuosavybės teisės perėjimo lizingo gavėjui, svarbus sprendžiant dėl lizingo sutarties nutraukimo padarinių, be kita ko, ir aiškinant bei taikant jas nustatančią CK 6.574 straipsnio normą dėl restitucijos. Tais atvejais, kai lizingo sutartyje nuosavybės teisės perėjimas lizingo gavėjui nenumatytas, nutraukus sutartį dvišalė restitucija negalima, nes lizingo gavėjo gauta nauda pagal tokią sutartį – tai galimybė valdyti ir naudotis daiktu, kuria jis jau pasinaudojo iki sutarties nutraukimo; akivaizdu, kad to grąžinti kitai šaliai neįmanoma. Skirtinga situacija yra tuo atveju, kai lizingo sutartyje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas ir atitinkamai – lizingo gavėjas mokėjo įmokas ne tik už naudojimąsi daiktu, bet ir išpirkdamas daikto vertę. Esant tokiai lizingo sutarčiai, dvišalė restitucija galima dėl tos įmokų dalies, kuriomis buvo išperkama lizinguojamo daikto vertė. Analizuojant CK 6.574 straipsnio normos turinį, darytina išvada, kad joje įtvirtinta vienašalė restitucija, kuri reiškia, kad visais lizingo sutarties nutraukimo atvejais, nepriklausomai nuo sutarties rūšies ir jos nutraukimo pagrindo, lizingo dalykas turi būti grąžinamas lizingo davėjui. Dėl restitucijos taikymo kitai šaliai – lizingo gavėjui – šioje normoje nepasisakyta. Tais atvejais, kai lizingo sutartyje nenustatyta lizingo gavėjo teisės įgyti lizingo dalyką nuosavybėn, vienašalės restitucijos taikymas nutraukus sutartį yra logiškas ir teisingas, tačiau lizingo sutarties su teise įgyti daiktą nuosavybėn sudarymo atveju vienašalė restitucija gali reikšti dvigubos civilinės atsakomybės taikymą lizingo gavėjui, taigi neatitiktų savo paskirties – grąžinti šalis į tą padėtį, kurioje jos buvo iki sutarties sudarymo. Dėl to tam, kad būtų pasiekti civilinės atsakomybės tikslai ir neiškreiptos atsakomybės ribos, CK 6.574 straipsnio nuostata dėl vienašalės restitucijos aiškintina ir taikytina sistemiškai su CK 6.222 straipsniu, kuriame įtvirtintos bendrosios restitucijos taisyklės. Restitucija turi būti taikoma, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes. Tais atvejais, kai lizingo sutartyje šalys susitarė ne tik dėl daikto valdymo bei naudojimo, bet ir dėl jo nuosavybės teisės perėjimo, vienašalė restitucija, nutraukus tokią lizingo sutartį, gali būti netaikoma, o taikoma dvišalė restitucija, vadovaujantis CK 6.222 straipsniu. Pagal CK 6.222 straipsnį, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Minėta, kad dvišalė restitucija galima tuo atveju, jeigu lizingo sutartyje buvo numatyta lizingo gavėjo teisė įgyti daiktą nuosavybėn, ir tik dėl tos įmokų dalies, kurią sudarė daikto išpirkimo įmokos. Taigi CK 6.222 straipsnio norma suteikia teisę lizingo gavėjui, kuris mokėjo įmokas pagal lizingo sutartį išpirkdamas daiktą nuosavybėn, reikalauti iš lizingo davėjo grąžinti šias įmokas po to, kai jis grąžino lizingo davėjui lizingo dalyką.

42. Konstatuotina, kad tais atvejais, kai lizingo sutartyje, kurioje buvo numatytas nuosavybės teisės perėjimas lizingo gavėjui ir šio mokamų įmokų dalį sudarė turto išpirkimo įmokos, nustatyta, jog nutraukus sutartį sumokėtos įmokos negrąžinamos ir reikalaujama grąžinti daiktą, teismas, kilus ginčui, kad lizingo gavėjui taikoma neproporcinga atsiradusiems nuostoliams atsakomybė, turi nustatyti lizingo davėjo patirtų nuostolių dydį, atsiradusį dėl sutarties nutraukimo, bei grąžinto turto vertę, buvusią sutarties nutraukimo momentu. Nustačius šias aplinkybes, lizingo davėjo nuostolių dydis mažintinas jam grąžinto turto verte bei lizingo gavėjo sumokėtų įmokų dydžiu. Tuo atveju, jeigu grąžinto turto vertė atitinka lizingo davėjo nuostolius, pagrindo taikyti sutartyje nustatytą lizingo gavėjo atsakomybę– negrąžinti jam sumokėtų turto išpirkimo įmokų– nėra, nes ir be šios sąlygos civilinės atsakomybės tikslai bus pasiekti. Priešingu atveju, t. y. kai nepakanka grąžintino turto vertės, – teismas taiko tokią sutarties nuostatą tiek, kiek reikia lizingo davėjui sugrąžinti į padėtį, kurioje jis būtų buvęs, jeigu lizingo sutartis būtų tinkamai įvykdyta. Sprendžiant tokį šalių ginčą, byloje turi būti nustatyta lizingo įmokų sandara ir išsiaiškinta, kokią įmokų dalį sudarė turto išpirkimo įmokos ir kiek šių įmokų lizingo gavėjas yra sumokėjęs iki lizingo sutarties nutraukimo. Tuo atveju, jeigu būtų konstatuota, kad lizingo gavėjo sumokėtų įmokų suma ir lizingo davėjo susigrąžinto turto vertė viršija lizingo davėjo patirtus nuostolius, tai sutarties sąlyga, kurioje nustatyta lizingo davėjo teisė negrąžinti lizingo gavėjui turto išpirkimo įmokų, turi būti visiškai ar iš dalies netaikoma, o turto išpirkimo įmokos ar jų dalis, likusi išskaičius lizingo davėjo nuostolius, grąžinta lizingo gavėjui restitucijos pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2012).

43. Darytina išvada, kad lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami, atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis savo nuosavybėje pasilieka lizingo dalyką. Lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį. Pirmosios instancijos teismas nesirėmė teismų praktika ir neapskaičiavo ieškovo patirtų nuostolių, nutraukus sutartį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, išsamiai neištyrė aplinkybių ir nenustatė, ar atsakovo sumokėtų įmokų suma ir ieškovo susigrąžintų lizingo objektų vertė neviršija ieškovo patirtų nuostolių. Priešingu atveju, būtų sudaroma galimybė ieškovui pasipelnyti atsakovo sąskaita, kas pasireikštų tuo, kad ieškovas nuosavybės teise turėtų ir lizingo objektus, ir dar gautų atsakovo įmokas pagal lizingo sutartis. Dėl nurodytų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovų įmokas pagal lizingo sutartis- 18 782,02 Eur ir su šiuo reikalavimu susiję išvestiniai reikalavimai (dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo) yra pagrįsti ir įrodyti.

44. Sprendžiant dėl ieškovo pareikštų reikalavimų priteisti jam iš atsakovų įmokas pagal lizingo sutartis pagrįstumo, iš šių įmokų turėjo būti atimta ieškovui grąžintų lizingo dalykų vertė grąžinimo dieną. Pirmosios instancijos teismas šios vertės nenustatė. Jų pardavimo kaina taip pat turėjo būti įskaityta į reikalaujamų priteisti neįvykdytų prievolių pagal lizingo sutartis sumą. Atsakovas priešieškinyje nurodė ieškovui grąžintų transporto priemonių vertę (2 t., e. b. l. 10). Ieškovas dėl šių daiktų vertės turėjo savo nuomonę (išdėstyta atsiliepime į priešieškinį, 4 t., e. b. l;. 11). Pirmosios instancijos teismas neišsprendė šalių ginčo dėl lizingo dalykų vertės šių daiktų grąžinimo ieškovui dieną ir šios vertės įskaitymo į atsakovų vykdytinas prievoles pagal lizingo sutartis klausimo. Dėl to lizingo sutarčių nutraukimo pasekmių (restitucijos) klausimą išsprendė neteisingai. Tam, kad būtų teisingai išspręstas šis klausimas, būtina nustatyti ieškovui grąžintų lizingo dalykų vertę jų grąžinimo dieną, paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, sprendžiant šį klausimą, gali prireikti specialių žinių. Spręsdamas šį klausimą, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, neatskleidė šios bylos dalies esmės ir pagal pateiktus įrodymus šios bylos dalies negalima išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Todėl ši sprendimo dalis panaikintina ir atitinkama bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 330 str.

45. Atsakovas UAB „VEGDA“ priešieškinyje buvo pareiškęs reikalavimą priteisti jam negautas pajamas- 21 420 Eur, kadangi be teisėto pagrindo praradęs transporto priemones, atsakovas negalėjo vykdyti suplanuotos veiklos. Atsakovas prie apeliacinio skundo pateikė papildomus įrodymus dėl negautų pajamų dydžio. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį atsakovo reikalavimą. Kadangi lizingo sutartys nutrauktos teisėtai (žr. šios nutarties 37 punktą), ieškovo neteisėtų veiksmų dėl sutarčių nutraukimo nėra. Tad nėra ir ieškovo civilinės atsakomybės dėl atsakovo galimai patirtų nuostolių (negautų pajamų) sąlygų. Todėl ieškovas neprivalo atsakovui atlyginti jo nuostolių dėl negautų pajamų. Atitinkama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

46. Pasisakydamas dėl baudos (3 857,60 Eur), pirmosios instancijos teismas priėjo išvadą, kad lizingo sutartys nutrauktos 2015 m. gruodžio 7 d., todėl senaties terminas ieškiniams dėl baudos priteisimo (CK 6.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas) turėjo būti pradėtas skaičiuoti nuo kitos po sutarties nutraukimo dienos. Senaties terminas ieškiniui dėl baudos priteisimo pareikšti suėjo 2016 06 08. Ieškovas į teismą kreipėsi 2016 m. gruodžio 7 d., o tai reiškia, kad įstatymo nustatytą ieškinio dėl baudos priteisimo senaties terminą ieškovas yra praleidęs. Atsižvelgęs į šias aplinkybes ir į tai, kad ieškovas praleisto termino atnaujinti neprašė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra pagrindas atsakovų reikalavimą dėl 3 857,60 Eur baudos priteisimo atmesti (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.127 straipsnio 1 dalis). Dėl ieškinio senaties priteisti baudą sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

47. Už netinkamą prievolių pagal lizingo sutartis vykdymą ieškovas pareikalavo delspinigių- 3 354,16 Eur, kuriuos prašė priteisti solidariai iš atsakovų. Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 8.9 punkte yra numatyta lizingo davėjo teisė sutarties nutraukimo atveju reikalauti 30 procentų neapmokėtos turto vertės dydžio baudos, kuri, ieškovo skaičiavimais, sudaro 3 857,60 Eur. Kaip reikalaujamų delspinigių pagrindą ieškovas pateikė ieškinio priedus- lenteles, pavadintas „informacija apie priskaičiuotus delspinigius pagal lizingo sutartis 201309F-12811, 201309F-12816 ir 201309F-12817“ (1 t., e. b. l. 48- 59). Šiose lentelėse suskaičiuotų delspinigių skaičiavimo pabaigos laikotarpiai yra nuo 2015-01-05 iki 2016-05-08. CK 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Kaip matyti iš anksčiau aprašytų dokumentų, ieškovas reikalauja iš atsakovo delspinigių, kurių skaičiavimo laikotarpio pabaigos vėliausia data- 2016-05-08. Atsakovas prašė šį ieškovo reikalavimą atmesti, kadangi ieškovas praleido ieškinio senatį reikalavimui dėl netesybų (delspinigių) pareikšti. Ieškinio senatis- tai įstatyme nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis). Tai, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus, reiškia, jog tuo atveju, kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011-12-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2011). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas žinojo, kad jo reikalaujamų priteisti delspinigių skaičiavimo laikotarpių vėliausia data yra 2016-05-08, kadangi pats pateikė atitinkamus rašytinius įrodymus. Todėl ieškinio dėl delspinigių, suskaičiuotų iki 2016-05-05 senaties termino eiga ieškovui prasidėjo 2016-05-06 ir baigėsi 2016-11-07 (2016-11-06- ne darbo diena). Ieškinį ieškovas pareiškė 2016-12-07, mažiausiai vienu mėnesiu praleidęs ieškinio senatį reikalavimas dėl netesybų, apskaičiuotų iki 2016-05-05, pareikšti. Ieškovas be svarbių, delsimą pateisinančių priežasčių mažiausiai vieną mėnesį praleido CK 1.125 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties instituto tikslai: užtikrinti civilinių santykių stabilumą, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenis kuo greičiau ginti savo pažeistas teises bei palengvinti įrodinėjimo procesą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškiniui atmesti netgi tuomet, kai ieškovo reikalavimai iš esmės turėtų būti patenkinti. Atitinkamo ieškovo prašymo nebuvimas, ilgalaikis ieškinio senaties praleidimas ir ieškinio senaties termino praleidimą pateisinančių svarbių priežasčių nebuvimas neleidžia atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino (nėra CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų šiam terminui atnaujinti). Pritaikius CK 1.125 straipsnio 5 dalyje numatytą ieškinio senatį, konstatuotina, kad jis pasibaigė iki ieškinio pareiškimo, todėl atitinkama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis pakeistina, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo atmestinas (CK 1.131 str. 1 d.).

48. Nagrinėjamoje byloje buvo teisingai išspręstas (atmestas) ieškovo reikalavimas dėl baudos- 5 711,06 Eur priteisimo ir pagrįstai atmesti atsakovo priešieškinyje pareikšti reikalavimai dėl lizingo sutarčių Nr. 201309F-12811; 201309F-12815; Nr. 201309F-12816; Nr. 201309F-12817 vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu bei negautų pajamų- 3 238,28 Eur priteisimo. Nebuvo nustatytos reikšmingos kitai šios bylos daliai tinkamai išspręsti faktinės aplinkybės ir netinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos dėl lizingo sutarties esmės aiškinimo bei nutraukimo pasekmių, todėl nebuvo atskleista bylos esmė (CPK 360 straipsnis). Šie pažeidimai sudaro pagrindą atitinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį panaikinti ir šią bylos grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Kadangi dalis šios bylos turi būti nagrinėjama iš naujo, šalių bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepaskirstomos. Tai turės būti padaryta, iš esmės išnagrinėjus visus pareikštus reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais,

nutaria:

Atsakovo UAB „VEGDA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-26 sprendimo patenkinti iš dalies.

Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-26 sprendimo dalį dėl ieškovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių reikalavimo dėl baudos- 5 711,06 Eur priteisimo solidariai iš atsakovų UAB „VEGDA“ ir J. Č. atmetimo ir dėl atsakovo UAB „VEGDA“ priešieškinyje pareikštų reikalavimų dėl lizingo sutarčių Nr. 201309F-12811; 201309F-12815; Nr. 201309F-12816; Nr. 201309F-12817 vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir nepagrįstu bei negautų pajamų- 3 238,28 Eur priteisimo iš ieškovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių atmetimo.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-26 sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių reikalavimas dėl delspinigių- 3 354,16 Eur priteisimo solidariai iš atsakovų UAB „VEGDA“ ir J. Č. ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: atmesti ieškinio dalį dėl delspinigių- 3 354,16 Eur priteisimo ieškovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių solidariai iš atsakovų UAB „VEGDA“ ir J. Č..

Panaikinti kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-26 sprendimo dalį ir šią civilinės bylos dalį grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Loreta BujokaitėVisvaldas KazakiūnasŽilvinas Terebeiza