- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-18
- Bylos Nr.
- e2A-622-278/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- Sporto mėgėjų asociacijai „Hamurapis“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimutės Sankauskaitės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. G. (J. G.) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-153-1026/2019 pagal ieškovo J. G. ieškinį atsakovei Sporto mėgėjų asociacijai „Hamurapis“ dėl narystės asociacijoje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. G. patikslintu ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiu atsakovės Sporto mėgėjų asociacijos „Hamurapis“ 2018-01-19 visuotinio narių susirinkimo nutarimą, kuriuo nutarta atmesti jo prašymą priimti į asociaciją „Hamurapis“, pripažinti jį atsakovės nariu bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad yra gimęs ir užaugęs Panevėžio mieste, pagal specialybę yra teisininkas, pagal profesiją - bankroto administratorius ir restruktūrizavimo administratorius. Teigė, kad sužinojęs, jog Panevėžio mieste yra įsteigta ir veikia Sporto mėgėjų asociacija „Hamurapis“, pageidavo kartu su savo šeimos nariais dalyvauti asociacijos veikloje, nes su kitais asociacijos nariais jį vienija bendra profesinė priklausomybė. Nurodė, kad asociacijos buveinės adresu ir internete skelbiamu kitu adresu 2017-11-10 išsiuntė prašymą priimti į asociacijos narius ir nors prašymas atsakovei buvo įteiktas, jokio atsakymo negavo. 2017-12-10 pakartotinai išsiuntė prašymą priimti į asociacijos narius ir šį prašymą išsiuntė internete skelbiamu asociacijos adresu bei atsakovės administracijos vadovo - pirmininko gyvenamosios vietos adresu, tačiau atsakymo taip pat negavo, todėl manė, kad jo narystės klausimas liko neišspręstas. Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad prašymas išspręstas neigiamai asociacijos 2018-01-19 visuotiniame narių susirinkime, tačiau apie tai jo niekas neinformavo. Nurodė, kad sutinka vykdyti įstatuose nurodytas pareigas, sumokėti stojamąjį nario mokestį, jokių draudimų dalyvauti asociacijų veikloje įstatymai nenumato. Tvirtino, kad ginčijamas nutarimas prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo ar sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsniai). Be to, teigė, kad visuotinio narių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas, nes buvo pažeista susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarka. Nutarimas priimtas pažeidžiant asociacijos organų kompetenciją, apie šaukiamą visuotinį asociacijos susirinkimą nebuvo tinkamai pranešta visiems jos nariams, į susirinkimą 3 nariai neatvyko, taip pat nepranešta jam, kad jis galėtų pateikti savo prašymo argumentus. Nurodė, kad klausimas dėl jo priėmimo į narius nebuvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę ir negalėjo būti svarstomas kaip einamasis klausimas, iš anksto apie tai neinformavus kitų asociacijos narių. Be to, buvo pažeista nutarimų priėmimo tvarka, nes nebuvo kvorumo (iš 10 narių 5 nusišalino, 4 buvo prieš, vienas už). Teigė, kad asociacijoje esant 13 narių, sprendimas galėjo būti priimtas dalyvaujant 7 nariams ir jiems balsuojant, tačiau dėl jo prašymo balsavo tik 5 nariai. Nurodė, kad pagal atsakovės įstatų 6 skyriaus 1 punktą asociacijos nario priėmimo klausimą, pateikus raštišką prašymą, sprendžia asociacijos valdyba, o ginčijamą nutarimą priėmė visuotinis narių susirinkimas, kas rodo, jog ne tas asociacijos organas sprendė jo prašymą,
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gegužės 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo valstybei priteisė 26,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei grąžino ieškovui 80 Eur į teismo depozitinę sąskaitą sumokėtą avansą.
4. Teismas nustatė, kad asociacijos „Hamurapis“ buveinės adresu ir internete skelbiamu adresu 2017-11-10 ieškovas išsiuntė prašymą priimti jį į Sporto mėgėjų asociacijos „Hamurapis“ narius, o 2017-12-10 išsiuntė pakartotinį prašymą. Teismas konstatavo, kad J. G. prašymas priimti jį į asociacijos narius buvo sprendžiamas Sporto mėgėjų asociacijos 2018-01-19 visuotiniame narių susirinkime ir prašymą nutarta atmesti.
5. Spręsdamas dėl reikalavimo pripažinti negaliojančiu Sporto mėgėjų asociacijos „Hamurapis“ 2018-01-19 visuotinio narių susirinkimo nutarimą, teismas vadovavosi juridinių asmenų organų sprendimų nuginčijimo pagrindus ir tvarką reglamentuojančia Civilinio kodekso (toliau ir CK) 2.82 straipsnio 4 dalimi, CK 1.80 straipsnio nuostatomis dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančių sandorių pripažinimo negaliojančiais, Asociacijų įstatymo (toliau ir AĮ) 7 straipsnio nuostatomis. Teismas nustatė, kad asociacijos nariai buvo informuoti apie susirinkimą, nes atsakovės įstatų VI skyriaus 5 punkte nustatyta, jog apie visuotinį susirinkimą valdyba gali pranešti kiekvienam asociacijos nariui asmeniškai, paštu arba jei asociacijoje yra didelis skaičius narių - per spaudą, ne vėliau, kaip 7 dienos iki visuotinio susirinkimo datos, nurodant susirinkimo datą ir vietą. Nurodė, jog nors teismui nebuvo pateikta elektroninio laiško kopija, tačiau posėdyje apklaustas asociacijos narys A. L. patvirtino, kad apie susirinkimą buvo informuotas elektroniniu paštu, o prie elektroninio laiško buvo ir daugiau adresatų, todėl suprato, kad ir kiti nariai taip buvo informuoti. Teismas sutiko su atsakove, kad sprendžiant kandidato į asociacijos narius priėmimo klausimą nei įstatuose, nei Asociacijų įstatyme nėra numatytas privalomas kandidato informavimas bei dalyvavimas asociacijos valdybos posėdyje ar visuotiniame narių susirinkime, o ieškovo motyvai, pageidavimas dėl įstojimo, buvo nurodyti jo prašymuose dėl įstojimo į asociaciją.
6. Teismas pažymėjo, kad nors ieškovas J. G. nurodė, kad klausimas dėl jo priėmimo nebuvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę, tačiau liudytojas A. L. patvirtino, jog susirinkimo dienotvarkę žinojo, kad toks pranešimas buvo persiųstas į elektroninį paštą ir bus svarstomas. Iš Sporto mėgėjų asociacijos „Hamurapis“ visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 2018-01-19 turinio teismas nustatė, kad susirinkimo darbotvarkėje svarstyti klausimai dėl revizijos akto patvirtinimo, einamieji klausimai ir trečiu klausimu pristatytas gautas J. G. prašymas priimti jį į asociacijos narius bei vykusio atviro balsavimo metu priimtas nutarimas. Pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįsta abejonę dėl klausimo neįtraukimo į susirinkimo dienotvarkę.
Šalies argumentai
7. Ieškovui teigiant, kad nutarimas priimtas ne to asociacijos organo (pažeista organų kompetencija), teismas atsižvelgė į AĮ 8 straipsnio nuostatas, numatančias visuotinio narių susirinkimo kompetenciją. Atsižvelgė į tai, kad atsakovės įstatų III skyriaus 2 punkte numatyta, jog „asociacijos narių priėmimo ir išstojimo klausimą, pateikus raštišką prašymą, sprendžia asociacijos valdyba“; o VI skyriaus 2 punkte nustatyta, kad „aukščiausias asociacijos valdymo organas yra visuotinis narių susirinkimas“, 2.8. punkte nustatyta, kad „visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priklauso nagrinėti gautus pasiūlymus ir pareiškimus, juos tvirtinti arba netvirtinti; 2.11. punkte nustatyta, kad „visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priklauso spręsti kitus klausimus, jei tai daryti prašo asociacijos valdyba, revizijos komisija ar ne mažiau, kaip 1/2 asociacijos narių“. Nustatė, jog 2018-01-19 susirinkimo metu buvo 13 (iš jų - 5 valdybos nariai) asociacijos narių, iš kurių 10 atvyko į susirinkimą; neatvyko 3 nariai, iš kurių du buvo valdybos nariai. Teismas įvertino atsakovės paaiškinimus, kad valdyba sprendė, jog naujo nario priėmimo klausimas yra netradicinis, tokio atvejo nebuvo asociacijos praktikoje, todėl nutarta klausimą perduoti spręsti aukščiausiajam asociacijos valdymo organui – visuotiniam susirinkimui (įstatų VI skyriaus 1 punktas, 2.11 punktas). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog tai, kad nebuvo pateiktas rašytinis valdybos sprendimas (prašymas spręsti klausimą visuotiniame susirinkime), tai nedaro savaime negaliojančiu visuotinio narių susirinkimo nutarimo. Kadangi susirinkime nedalyvavo du iš penkių valdybos narių, vadovaujantis atsakovės įstatų VI skyriaus 2.11. punktu pripažino, kad nutarimą priėmė tinkamas asociacijos organas, nebuvo pažeista organų kompetencija, jį priėmė aukščiausiasis valdymo organas - visuotinis narių susirinkimas.
8. Ieškovui nurodant, kad buvo pažeista nutarimų priėmimo tvarka (kvorumo reikalavimas), teismas pažymėjo, kad visuotiniame susirinkime dalyvavo 10 iš 13 asociacijos narių, posėdyje nedalyvavę du valdybos nariai reikalavimo dėl nutarimo pripažinimo negaliojančiu nereiškė. Kadangi atsakovės įstatų VI skyriaus 6 punkte nustatyta, jog visuotinis narių susirinkimais gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 asociacijos narių, pripažino, kad dalyvaujant 10 iš 13 atsakovo narių buvo galima priimti sprendimus. Teismas nustatė, kad atsakovės įstatų VI skyriaus 6 punkte nurodyta ir tai, kad sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, t.y., jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis). Nurodė, kad nagrinėjamu atveju, iš 5 balsavusių narių 1 balsavo „už“, o 4 „prieš“, 5 asmenys nusišalino ir laikomi susilaikiusiais nuo balsavimo. Teismas sprendė, kad susirinkime kvorumas buvo. Aukščiau išdėstytais motyvais bei vadovaujantis tuo, kad nebuvo nustatyta ginčijamo nutarimo prieštaravimų imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams, protingumo bei sąžiningumo principams, ieškovo reikalavimą dėl nutarimo pripažinimo negaliojančiu atmetė kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
9. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti ieškovą asociacijos nariu, teismas vadovavosi Asociacijų įstatymo nuostatomis, atsakovės įstatų 1 straipsniu, numatančiu, kad asociacija jungia teisėsaugos ir teisėtvarkos darbuotojus, mėgstančius sportą, turizmą ir propaguojančius aktyvų gyvenimo būdą. Nustatė, kad pagal asociacijos 2004-04-19 steigimo sutartį, asociacija sudaryta teisininkams ir kitų specialybių asmenims, jų šeimos nariams, taip pat moksleiviams ir studentams, bendriems narių poreikiams ir tikslams tenkinti ir įgyvendinti, susijusiems su kūno kultūra, siekianti sporto priemonėmis stiprinti žmonių fizinį pasirengimą ir sveikatą, skatinti vaikų ir jaunimo užimtumą bei padėti rengti aukštos kvalifikacijos sportininkus. Teismas sutiko, kad formaliai ieškovą galima priskirti prie asmenų (teisininkų), patenkančių į asociacijos steigimo sutartyje, įstatuose nurodytų asmenų, galinčių dalyvauti asociacijos veikloje, sąrašą. Tačiau sprendė, kad asociacija yra labiau jungianti tam tikrų profesijų (specialybių) teisininkus – pagal specialybę daugiausia prokurorus, advokatus, anksčiau asociacijoje dalyvavusius teisėjus. Steigimo sutartį pasirašę asmenys, tapę asociacijos nariais, pagal viešai gaunamus duomenis taip pat dauguma yra prokurorai, buvę prokurorai, advokatai, teisėjai, o ieškovas, būdamas teisininkas, restruktūrizavimo administratorius, nepatenka į nurodytų profesijų (specialybių) ratą. Atsakovės atstovo teigimu ieškovo ieškinys susiję su tomis aplinkybėmis, jog jo atžvilgiu 2017-06-05 į Panevėžio apygardos teismą perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kita nagrinėjama baudžiamoji byla 2018-03-08 perduota nagrinėti į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus, jose kaltinimą palaiko asociacijos nariai, o kaltinamąjį gina asociacijos narys advokatas A. L.. Teismas pripažino pagrįstais atsakovės atstovo teiginius apie ieškovo atžvilgiu vedamus baudžiamuosius procesus, atsakovės atstovo A. A. statusą kaip prokuroro, palaikančio kaltinimą šiuose procesuose ieškovo atžvilgiu bei tai, kad J. G. esant asociacijos nariu, tai trukdytų asociacijos nariams, dirbantiems prokurorais, advokatais atlikti tiesiogines pareigas.
10. Sprendė, kad aptarti duomenys kelia abejonių dėl ieškovo nurodomo motyvo ir įstojimo į asociaciją tikslo bei darė išvadą, kad negalima paneigti, jog ieškovo tikslas yra asmeninio pobūdžio, siekiant, jog asmenys galimai nusišalintų paminėtuose procesuose nuo pareigų atlikimo (kaltinimo palaikymo ar pan.).
11. Teismas pažymėjo, kad atsakovė yra asociacija, kurioje sprendimą dėl naujo nario priėmimo priėmė aukščiausias valdymo organas - visuotinis narių susirinkimas, atsakovės dalyvaujančių susirinkime narių balsavimu, jiems laisvai išreiškiant savo valią dėl kandidato priėmimo į asociacijos narius. Nurodė, kad pagal AĮ 14 straipsnio nuostatas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus. Asociacija įgyvendindama savo autonomiškumo principą turi konstitucinę teisę reglamentuoti narių priėmimo į asociaciją tvarką. Konstatavo, jog asociacijos nariams priėmus sprendimą nepriimti ieškovo asociacijos nariu bei teismui nenustačius priimto nutarimo neteisėtumo, ieškovo reikalavimai atmestini, sprendimas atitinka protingą pusiausvyrą tarp vieno asmens, reiškiančio norą įstoti į asociaciją ir visos asociacijos narių interesų. Nurodė, kad priešingas sprendimas prieštarautų asociacijos narių valiai, jų interesams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai
12. Apeliaciniu skundu ieškovas J. G. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019-05-03 sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti.
13. Nurodo, kad ginčijamas nutarimas naikintinas dėl procedūrinių pažeidimų, nes apie šaukiamą visuotinį asociacijos susirinkimą nebuvo tinkamai pranešta visiems nariams, prie protokolo nepridėti jokie tai patvirtinantys įrodymai. Teismui įpareigojus atsakovę pateikti visuotinio narių susirinkimo protokolą arba patvirtintą kopiją su priedais, buvo pateiktas tik protokolas, be priedų. Jokių įrodymų, kad apie šaukiamą susirinkimą buvo pranešta visiems nariams, kaip tai numato atsakovės įstatų VI skyriaus 5 punktas, nėra. Teigia, jog nagrinėdamas panašią situaciją kitoje byloje teismas yra pripažinęs įstatymų pažeidimą, kai neparengtas pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą. Be to, apie šaukiamą visuotinį asociacijos susirinkimą nebuvo pranešta ir jam, nors kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant dėl pašalinimo iš asociacijos narių turi būti leidžiama pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims.
14. Teigia, kad klausimas dėl jo priėmimo į narius nebuvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę, toks klausimas negalėjo būti svarstomas 2 dienotvarkės klausimu, kuris vadinasi „einamieji klausimai“. Klausimas turėjo būti numatytas iš anksto, apie svarstymą informuoti visi asociacijos nariai ir nebūti siurprizinis.
15. Nurodo, kad buvo pažeista nutarimų priėmimo tvarka (kvorumo reikalavimas). Teigia, jog nuo klausimo sprendimo nusišalino 5 asociacijos nariai, šiuo klausimu balsavo tik 5 nariai, nors pagal įstatų VI skyriaus 6 punktą turėjo balsuoti 7 nariai. Nurodo, kad nutarimas priimtas ir pažeidžiant asociacijos organų kompetenciją, nes, vadovaujantis įstatų VI skyriaus 7 punktu, nutarimą turėjo priimti asociacijos valdyba.
16. Nurodo, kad pagal asociacijos III skyrių nariais gali būti Panevėžio teisėsaugos ir teisėtvarkos įstaigų darbuotojai, jų šeimos nariai, taip pat kiti asmenys; asociacija įsteigta tam, kad sudaryti sąlygas teisininkams ir kitų specialybių asmenims, jų šeimos nariams (...) stiprinti žmonių fizinį pasirengimą ir sveikatą (...). Teigia, kad yra teisininkas, mėgsta sportuoti, todėl pageidauja su šeimos nariais dalyvauti asociacijos veikloje, sutinka vykdyti įstatuose nurodytas pareigas, sumokėti stojamąjį nario mokestį. Nurodo, kad priešingai nei konstatavo teismas, priimtas asociacijos „Hamurapis“ nutarimas prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams, protingumo, sąžiningumo principams.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė Sporto mėgėjų asociacija „Hamurapis“ prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad visiems nariams buvo tinkamai pranešta apie narių susirinkimą, tą patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas A. L., o asociacijos nariai susirinkimo sušaukimo tvarkos neginčijo. Teigia, kad teismas nurodė, jog sprendžiant nario priėmimo klausimą nei asociacijos įstatuose, nei įstatyme nėra numatytas privalomas kandidato dalyvavimas susirinkime. Nurodo, kad ieškovas vadovaujasi teismų praktika, tačiau joje buvo sprendžiami ne nario priėmimo, o pašalinimo klausimai, todėl negali būti taikoma analogija. Tvirtina, kad ieškovo argumentas dėl klausimo neįtraukimo į susirinkimo dienotvarkę yra paneigtas liudytojo A. L. parodymais, be to, iš susirinkimo protokolo matyti, kad šis klausimas buvo įtrauktas į svarstytinus klausimus. Susirinkime buvo kvorumas, kai kurie nariai nuo balsavimo nusišalino, jie laikomi susilaikiusiais nuo balsavimo, pati procedūra nebuvo pažeista. Pagal įstatų VI skyriaus 2 punktą, ieškovo prašymas priimti jį į asociaciją buvo perduotas nagrinėti aukščiausiajam valdymo organui - visuotiniam narių susirinkimui. Be to, iš balsavimo rezultatų matyti, kad du valdybos nariai nedalyvavo, vienas nusišalino nuo balsavimo, todėl realiai ir objektyviai valdyba ir nebūtų galėjusi priimti sprendimo. Teismas sprendime nurodė, kad pagrįstai valdyba nutarė perduoti naujo nario priėmimo klausimą visuotiniam narių susirinkimui.
18. Nurodo, kad nauji nariai į asociaciją priimami savanoriškumo pagrindu, asmens priėmimas į asociaciją gali priklausyti tik nuo esamų narių valios. Asociacijos nariams priėmus sprendimą neprimti ieškovo nariu ir nenustačius priimto nutarimo neteisėtumo, tai atitinka pusiausvyrą tarp vieno asmens, norinčio įstoti bei visos asociacijos narių interesų, priešingas sprendimas priverstine valia priimti naują narį į asociaciją, kurios nariai tokio asmens nepageidauja, prieštarautų asociacijos narių valiai ir jų interesams. Teigia, kad ieškovo priėmimo klausimas labiau sietinas su jo procesinėmis padėtimis baudžiamuosiuose procesuose, kuriuose valstybinius kaltinimus palaiko asociacijos nariai, o ieškovą gina vienas iš asociacijos narių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį apelianto J. G. apeliacinį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
20. Byloje kilo ginčas dėl to, kad J. G., 2018-01-19 visuotinio narių susirinkimo nutarimu, nebuvo priimtas į Sporto mėgėjų asociaciją „Hamurapis“. J. G. teismui nurodė, kad toks asociacijos narių sprendimas pažeidžia jo teises bei pripažintinas negaliojančiu dėl procedūrinių pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas ieškovo J. G. ieškinio, kuriuo jis prašė pripažinti negaliojančiu atsakovės 2018-01-19 visuotinio narių susirinkimo nutarimą bei pripažinti jį atsakovės nariu, netenkino. Apeliantas prašo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti.
21. Byloje nustatyta, kad 2004-04-19 steigimo sutartimi buvo įsteigta Sporto mėgėjų asociacija „Hamurapis“. 2017-11-10, asociacijos buveinės adresu (duomenys neskelbtini) ir internete skelbiamu adresu (duomenys neskelbtini) ieškovas J. G. išsiuntė prašymą priimti jį į Sporto mėgėjų asociacijos „Hamurapis“ narius, o 2017-12-10 išsiuntė pakartotinį prašymą. Nustatyta, kad Sporto mėgėjų asociacijos 2018-01-19 visuotiniame narių susirinkime buvo sprendžiamas J. G. prašymas priimti jį į asociacijos narius bei nutarta prašymą atmesti.
22. Ieškovas ieškinyje teigė, kad asociacijos visuotinio narių susirinkimo nutarimas yra neteisėtas, negaliojantis, nes buvo pažeista tokio susirinkimo sušaukimo ir nutarimų priėmimo tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas skunde iš esmės nurodo faktines aplinkybes ir tuos pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti jo patikslintame ieškinyje ir dėl kurių pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė. Apeliaciniu skundu apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad apie šaukiamą visuotinį asociacijos susirinkimą tinkamai pranešta visiems asociacijos nariams ir teigia, jog tai nepagrįsta įrodymais, teigia, kad priešingai, nei sprendė teismas, jam taip pat turėjo būti pranešta apie šaukiamą visuotinį asociacijos susirinkimą. Nurodo, kad klausimas dėl jo priėmimo nebuvo įtrauktas į darbotvarkę, nes balsavo tik 5 nariai; nebuvo kvorumo nutarimo priėmimui ir nutarimas priimtas ne to asociacijos organo.
23. Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Šio straipsnio 2 dalis nustato reikalavimus įstatų turiniui ir nurodo, kad juose, be kita ko, greta kitų asociacijos veiklos teisinio reguliavimo pagrindų, turi būti nustatyta naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos (7 punktas). Atsakovės įstatų III skyriaus 2 punkte numatyta, kad asociacijos narių priėmimo ir išstojimo klausimą, pateikus raštišką prašymą, sprendžia asociacijos valdyba. Įstatų VI skyriaus 2 punkte nustatyta, kad „aukščiausias asociacijos valdymo organas yra visuotinis narių susirinkimas“, 2.8. punkte numatyta, kad „visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priklauso nagrinėti gautus pasiūlymus ir pareiškimus, juos tvirtinti arba netvirtinti, o 2.11. punkte - kad „visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priklauso spręsti kitus klausimus, jei tai daryti prašo asociacijos valdyba, revizijos komisija ar ne mažiau, kaip 1/2 asociacijos narių“. Sporto mėgėjų asociacijos „Hamurapis“ įstatų VI skyriaus 5 punkte nustatyta, jog apie visuotinį susirinkimą valdyba gali pranešti kiekvienam asociacijos nariui asmeniškai, paštu arba jei asociacijoje yra didelis skaičius narių - per spaudą, ne vėliau, kaip 7 dienos iki visuotinio susirinkimo datos, nurodant susirinkimo datą ir vietą. Minėtos įstatų nuostatos reikšmingos sprendžiant klausimą dėl ginčijamo nutarimo priėmimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo argumentas dėl asociacijos narių neinformavimo apie visuotinį narių susirinkimą yra paneigtas. Tokią išvadą teismas darė įvertinęs asociacijos nario A. L. paaiškinimus, kad jis apie susirinkimą buvo informuotas elektroniniu paštu, o prie elektroninio laiško buvo ir daugiau adresatų, kas leido spręsti, jog ir kiti nariai apie susirinkimą buvo informuoti. Įvertinęs šiuos liudytojo parodymus teismas sprendė, kad jie atitinka asociaciją atstovaujančio A. A. paaiškinimus. Apeliantas teigia, kad prie protokolo nėra pateikta jokių įrodymų, jog asociacijos nariams buvo pranešta apie šaukiamą visuotinį narių susirinkimą.
25. Pažymėtina, kad įrodymais civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas konstatuoja, kad tam tikros aplinkybės egzistuoja. Faktiniais duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002).
26. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus (atsakovės atstovo paaiškinimus, liudytojo A. L. parodymus), labiau tikėtina, kad asociacijos nariai apie šaukiamą susirinkimą buvo informuoti elektroniniais laiškais, kas iš esmės neprieštarauja įstatų VI skyriaus 5 punktui. Be to, bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauti duomenys, kad visuotiniame narių susirinkime nedalyvavę 3 nariai būtų reiškę pretenzijas dėl to, jog jie nebuvo tinkamai informuoti apie šaukiamą susirinkimą bei neginčijo susirinkime priimtų nutarimų teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto skunde nurodomi motyvai iš Panevėžio apygardos teismo 2018-05-25 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-417-425/2018, dėl visuotinio akcininkų susirinkimo šaukimo nevertintini, nes šis sprendimas buvo panaikintas apeliacine tvarka ir byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliaciniame skunde nurodomi argumentai nepaneigia išvados, kad asociacijos nariai buvo informuoti apie visuotinį narių susirinkimą.
27. Apeliantas nurodo, kad jam turėjo būti sudaryta galimybė atvykti ir dalyvauti visuotiniame asociacijos susirinkime. Sutiktina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog: „<....> asociacijoje, sprendžiant klausimus dėl narių pašalinimo, turi būti sudaromos tinkamiausios ir priimtiniausios sąlygos (prielaidos) visiems suinteresuotiems asmenims tinkamai pasirengti tokio svarbaus klausimo nagrinėjimui: pavyzdžiui, turi būti iš anksto ir aiškiai suformuluojami pašalinimo pagrindai, sudaromos sąlygos (galimybės) surinkti ir pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, susiformuoti narių nuomonei, pasisakyti visiems suinteresuotiems asmenims, pateikti atsikirtimus ir pan.; tokiais atvejais turi būti užtikrinama, kad šie reikšmingi klausimai nebūtų nagrinėjami, sprendžiami ir (arba) dėl jų balsuojama iš esmės nepasirengus. <....>, Šios garantijos gali būti nustatomos asociacijos įstatuose, tačiau ir tuo atveju, kai įstatuose jų nenustatyta, aptariamos garantijos turi būti, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, įgyvendinamos asociacijos atitinkamų organų konkrečiais veiksmais, pavyzdžiui, iš anksto, per protingą iki visuotinio narių susirinkimo terminą iškeliant klausimą dėl nario pašalinimo, jį iš anksto įtraukiant į susirinkimo darbotvarkę, suteikiant protingą terminą nariui, kurio pašalinimo klausimą numatyta nagrinėti, bei kitiems nariams pasirengti šio klausimo nagrinėjimui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009). Tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju nebuvo sprendžiamas klausimas dėl asociacijos nario pašalinimo, o tik svarstoma dėl J. G. prašymo priimti jį į asociacijos narius. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės atstovu, kad sprendžiant kandidato į asociacijos narius priėmimo klausimą nei atsakovės įstatuose, nei Asociacijų įstatyme nėra numatytas privalomas kandidato informavimas bei dalyvavimas asociacijos valdybos posėdyje ar visuotiniame narių susirinkime. Kadangi J. G. savo motyvus, kodėl jis nori įstoti į asociaciją buvo nurodęs, jo argumentai buvo vertinami visuotinio susirinkimo metu, nėra pagrindo pripažinti, kad neinformavus pareiškėjo apie jo prašymo nagrinėjimą, būtų pažeista nutarimo priėmimo tvarka.
28. Nors apeliantas teigia, kad klausimas dėl jo priėmimo į asociaciją net nebuvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę, tokius teiginius pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė. Teisėjų kolegija, sutikdama su teismo išvadomis atkreipia dėmesį, kad buvo įvertinti liudytojo A. L. parodymai apie tai, jog susirinkimo dienotvarkę jis žinojo, planuojamas svarstyti klausimas buvo persiųstas į elektroninį paštą. Taip pat byloje buvo nustatyta, kad visuotinio narių susirinkimo, įvykusio 2018-01-19, darbotvarkėje buvo dviejų rūšių susirinkime svarstytini klausimai: 1) dėl revizijos akto patvirtinimo bei 2) einamieji klausimai. Iš 2018-01-19 visuotinio narių susirinkimo protokolo matyti, kad trečiuoju klausimu buvo pristatytas J. G. prašymas priimti jį į asociacijos narius bei vykusio atviro balsavimo metu priimtas nutarimas. Apeliantas skunde nenurodo jokių argumentų, kodėl, jo nuomone, teismo išvados dėl klausimo apie naujo nario prašymą įtraukimo į susirinkimo dienotvarkę, yra nepagrįstos. Teisėjų kolegija nenustatė, kad tokios teismo išvados padarytos netinkamai įvertinus byloje esančius duomenis.
29. Negalima sutikti su apeliantu, kad nutarimas priimtas ne to asociacijos organo, kadangi jį priėmė visuotinis narių susirinkimas, o ne valdyba. Pagal atsakovės įstatų III skyriaus 2 punktą asociacijos narių priėmimo ir išstojimo klausimą, pateikus raštišką prašymą, sprendžia asociacijos valdyba, tačiau taip pat įstatų VI skyriaus 2.11. punkte nustatyta, kad visuotinio narių susirinkimo kompetencijai priklauso spręsti ir kitus klausimus, jei tai daryti prašo asociacijos valdyba, revizijos komisija ar ne mažiau, kaip 1/2 asociacijos narių. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad asociacijos valdyba prašė spręsti naujo nario priėmimo klausimą (to apeliantas neginčija) ir tai buvo padaryta visuotiniame narių susirinkime. Teismas vertino atsakovės atstovo paaiškinimus, jog 2018-01-19 visuotinį narių susirinkimą atvyko dalyvauti 10 iš 13 narių, o valdyba sprendė, jog naujo nario priėmimo klausimas yra netradicinis, tokio atvejo nebuvo asociacijos praktikoje, todėl nutarė, kad klausimas perduotinas spręsti aukščiausiajam asociacijos valdymo organui – visuotiniam susirinkimui (įstatų VI skyriaus 1 punktas, 2.11 punktas). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsižvelgiant į tai, kad susirinkime nedalyvavo du iš penkių valdybos narių, remiantis įstatų VI skyriaus 2.11. punktu nutarimą priėmė tinkamas asociacijos organas, nebuvo pažeista organų kompetencija, jį priėmė aukščiausiasis valdymo organas - visuotinis narių susirinkimas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, nesutikdamas su teismo išvadomis, jokių konkrečių motyvų nenurodo, tik deklaratyviai teigia, kad nutarimas priimtas ne to asociacijos organo, taip pat cituoja Panevėžio apygardos teismo 2018-05-25 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-417-425/2018, nurodytus išaiškinimus dėl juridinio asmens organo kompetencijos pažeidimo, kai šis sprendimas apeliacine tvarka yra panaikintas, o faktinės aplinkybės šioje byloje yra skirtingos nei nagrinėjamojoje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas nepagrindė savo argumentų, jog pirmosios instancijos teismo išvados yra neteisingos ir nepagrįstos.
30. Nors J. G. nurodo, kad buvo pažeista nutarimų priėmimo tvarka (kvorumo reikalavimas), pagal įstatus turėjo balsuoti bent 7 asociacijos nariai, su tuo sutikti taip pat nėra pagrindo. 2018-01-19 visuotiniame susirinkime dalyvavo 10 iš 13 asociacijos narių. Atsakovės įstatų VI skyriaus 6 punkte nustatyta, kad visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 asociacijos narių, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad buvo galima priimti sprendimus. Atsakovės įstatų VI skyriaus 6 punkte nurodyta ir tai, kad sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau balsavimo metu dalyvaujančių narių balsų „už“ negu „prieš“ (asmenys, balsuodami susilaikę, neskaičiuojami, tai yra jie laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis). Šiuo atveju iš 10 asmenų 5 asmenys nusišalino ir laikomi susilaikiusiais nuo balsavimo, iš 5 balsavusių narių 1 balsavo „už“, o 4 „prieš“. Pripažintina, kad apeliantas siekia skirtingai aiškinti įstatų VI skyriaus 6 punktą teigdamas, kad visuotinis susirinkimas, nusišalinus 5 asmenims, negalėjo priimti sprendimų. Pažymėtina, kad šiame punkte aiškiai nurodoma, jog nusišalinę asmenys laikomi balsavimo metu nedalyvavusiais asmenimis, tačiau tai nereiškia, kad jie nedalyvauja pačiame visuotiniame narių susirinkime ir susirinkimas negali priimti sprendimų.
31. Apeliantas nurodo, kad nutarimas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (kurių apeliantas nedetalizavo), juridinio asmens steigimo dokumentams ir protingumo, sąžiningumo principams. Taip pat skunde nurodo identiškus patikslintam ieškiniui argumentus, kad jis pageidautų dalyvauti asociacijos veikloje, mėgsta sportą, yra teisininkas. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad dėl šių argumentų išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas, su teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka ir atskirai jų nekartoja. Teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010).
32. Dėl paminėtų motyvų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas bei priėmė motyvuotą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą .