Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovams D. L., V. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, susijusias su solidaria atsakomybe už komunalines paslaugas. Ieškovas savo ieškinį dėl solidariosios atsakomybės grindžia formaliu pagrindu, t. y. atsižvelgdamas tik į tai, kam kokios buto dalys priklauso. Už komunalines paslaugas turi mokėti tie, kuriems jos yra suteiktos ir kurie tomis paslaugomis naudojasi.Apeliantas informavo teismą, kad remiantis 2013 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. IT-427-391/2013 apeliantas įpareigotas gyventi skyrium nuo atsakovės, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje, todėl persikėlė gyventi pas savo seserį. Tokiu atveju buto išlaikymo išlaidas turi padengti jame faktiškai gyvenantys asmenys.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957). Apeliacinės instancijos teismas sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantas kelia klausimą dėl pirmosios instancijos sprendimo teisėtumo ta apimtimi, kuria iš jo priteista skola. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, savo nesutikimą grindžia iš esmės tuo, kad jis faktiškai bute negyvena, todėl ir neprivalo mokėti jokių su tuo butu susijusių mokesčių. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, su apeliantu sutinka iš dalies.

Iš bylos duomenų matyti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – Butas), 2783/9965 dalys asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei D. L., 7182/9965 dalys priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise atsakovei D. L. ir apeliantui V. L. (b. l. 8). Buto šildymo ir karšto vandens prietaisai prijungti prie bendrų šilumos perdavimo tinklų bei pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų (b. l. 9). Ieškovas centralizuotą šilumą ir karštą vandenį Butui tiekia pagal valstybės institucijos patvirtintas standartines šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su buitiniais šilumos vartotojais sąlygas. Tarp ieškovo ir apelianto bei atsakovės nėra sudarytos šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog šiuo atveju taikytina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalis: energijos pirkimo – pardavimo sutartis su abonentu – fiziniu asmeniu laikoma sudaryta nuo vartojimo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnis). Atsakovei ir apeliantui netinkamai vykdant pareigą atsiskaityti už patiektą šilumos energiją, nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. susidarė 710,73 Eur įsiskolinimas: 690,72 Eur skola už šilumos energiją ir 20,01 Eur palūkanos, ką patvirtina pateikta mokesčių paskaičiavimo pažyma (b. l. 4-5).

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje dėl apelianto skolos už patiektą karštą vandenį. Pažymėtina, jog karštas vanduo yra patiekiamas per prijungtus tinklus Butui, kuriame yra įrengtas karšto vandens apskaitos skaitiklis. Bute įrengtas karšto vandens apskaitos skaitiklis pateikia rodmenis apie faktiškai suvartotą karštą vandenį, todėl ir mokesčiai Butui taikomi už faktiškai suvartotą karštą vandenį. Šios bylos kontekste aktualu tai, kad už faktiškai suvartotą karšto vandens kiekį turi apmokėti tie, kas jį iš tikrųjų bute naudoja.

Byloje nustatyta, jog apeliantui 2013 m. sausio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. IT-427-391/2013 yra nustatytas įpareigojimas gyventi skyrium nuo atsakovės D. L. nuolatinės gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių pasikeitusias aplinkybes, apelianto gyvenimo, naudojimosi Butu faktą. Apeliantas bute (duomenys neskelbtini), Vilnius negyvena ir byloje ši aplinkybė nėra ginčijama. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvada, jog už butui pateiktą karštą vandenį apeliantas neturi pareigos mokėti, kadangi jis jo, remiantis jau nustatytomis aplinkybės, faktiškai nevartoja. Toks pareigos apeliantui nustatymas prieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Šioje dalyje apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog šilumos energija butui yra teikiama nepriklausomai nuo to, gyvena savininkas bute ar dėl kokių nors priežasčių butu nesinaudoja. Apeliantui ir atsakovei 7182/9965 Buto dalys priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Už šildymą apeliantui, kaip dalies buto savininkui, CK 6.38 ir 6.383 straipsnių pagrindu kyla pareiga vykdyti prievolę sąžiningai, tinkamai ir įstatymų nustatytais terminais – mokėti už patiektą šilumos energiją. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apeliantas CK 6.63 straipsnio pagrindu laikomas pažeidusiu prievole. Šioje dalyje apeliacinis skundas atmetamas.

Atsižvelgiant į tai, jog byloje konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš apelianto priteisė skolą už karštą vandenį, būtina skolą už karštą vandenį ir patiektą šilumos energiją išskirti ir mokėtinas sumas perskaičiuoti. Iš byloje pateiktos ieškovo sąskaitos I1507 Nr. 1230 už 2015 metų liepos mėnesį matyti, jog už karštą vandenį buvo susidaręs 357,08 Eur įsiskolinimas (b. l. 44). Byloje jau nustatyta, jog Butu faktiškai naudojasi ir patiektą karštą vandenį faktiškai vartoja atsakovė, todėl 357,08 Eur įsiskolinimas už suvartotą karštą vandenį priteistinas iš atsakovės ieškovo naudai. Atitinkamai perskaičiuotina pirmosios instancijos teismo priteista skolos suma, iš ieškovės priteisiant (327,08+70,31) 427,39 Eur sumą už suvartotą karštą vandenį ir 14,48Eur palūkanų iki už laikotarpį nuo 2014-12-01 iki 2016-01-29d, kas sudaro 441,87 Eur skolą iš atsakovų D. L. ir V. L. solidariai priteisiant (520,41-357,08) 163,33 Eur skolos ir 5,53Eur palūkanas iš abiejų atsakovų, kas sudaro 168,86Eur. Nuo šių sumų skaičiuotinos palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo .

Atsižvelgiant į tai, kad priteistos sumos perskaičiuotos, perskaičiuojamos bylinėjimosi išlaidos, iš atsakovės priteisiant 19,64 Eur, o iš apelianto pirmosios instancijos teisme turėtų būti priteista 3,91 Eur bylinėjimosi išlaidos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apelianto dalyje apeliacinis skundas dalyje tenkintinas, įskaitytina apelianto patirto žyminio mokesčio dalis už apeliacinį skundą, todėl ieškovo ir apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme pasidengia.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą pakeisti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 441,87 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19,64 Eur (devyniolika eurų ir šešiasdešimt keturis centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui UAB „Vilniaus energija“, juridinio asmens kodas 111760831.

Priteisti solidariai iš atsakovų D. L. ir V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 168,86 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-02-02) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui UAB „Vilniaus energija“.