Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Vladislavo Lenčiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. paskirtos bausmės vykdymą atidėtas 2 metams, įpareigojant A. T. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat pirmus 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose. Iš A. T. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 2614,30 EUR (du tūkstančiai šešis šimtai keturiolika eurų ir trisdešimt centų) turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

A. T. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo mėn. 2 d. apie 3.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, V. M. g. 56, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su E. R. metu, tyčia sudavė smūgį nukentėjusiajam E. R. į apatinę veido dalį, dėl ko nuo smūgio nukentėjusysis pargriuvo, atsitrenkdamas galva į aikštelės asfaltuotą dangą, ko pasėkoje E. R. patyrė galvos sumušimą, pasireiškusį žaizda pakaušyje, pakauškaulio linijiniu lūžiu, kurio linijos siekia kaukolės pamato užpakalinę daubą, dešinio smilkinkaulio speninę ataugą bei dešinės klausomosios landos kaulinę užpakalinę sieną, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš dešinės kaktinės skilties, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu virš abiejų kaktinių skilčių, kaktinių skilčių sumušimu, ir tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. R. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. T. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir sumažinti priteisto atlyginti turtinės žalos dydį iki 2537 Eur išdėstant jį sumokėti per 60 mėnesių, sumažinti paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę iki 1 metų atidedant jos vykdymą 1 metams, bei panaikinti įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 valandos šių metų vasaros laikotarpiui.Skunde dėl turtinės žalos atlyginimo nurodo, kad su Vilniaus teritorine ligonių kasa dar prieš skundžiamo nuosprendžio priėmimą buvo sudaryta sutartis dėl turtinės žalos atlyginimo sąlygų. Dėl paskirtos bausmės ir jos vykdymo atidėjimo akcentuoja, kad nuteistasis išprovokuotas sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam, tačiau iškart po to padėjo jam atsikelti ir prašė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Atlikdamas savo, kaip pareigūno, darbines funkcijas pastabų ar panašaus pobūdžio nutikimų nėra turėjęs. Taip pat pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo terminas yra per ilgas ir dėl to, kad trukdys nuteistajam normaliai dirbti, o tai ypač svarbu ir dėl to, kad jo šeimoje greit gims vaikas. Kartu teigia, kad įpareigojimas būti namuose trukdys nuteistojo šeimai planuoti keliones, atostogas, išvykti pas gimines į Baltarusiją.Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas apeliacinio proceso metu patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šuo konkrečiu atveju nuteistasis neginčija savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl apygardos teismo teisėjų kolegija nepasisakys dėl kaltės klausimo šioje byloje. Dėl A. T. paskirtos bausmės dydžio teismas vertina, jog 2 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams, šiuo atveju nelaikytina per griežta. Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą įstatymų leidėjas numatė laisvės atėmimo iki 10 metų bausmę. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė dvi nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes – tai, kad jo nusikalstamiems veiksmams įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, bei tai, kad nuteistasis atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei nuteistojo asmenybę jam buvo paskirta žymiai švelnesnė laisvės atėmimo bausmė, nei sankcijos vidurkis. Dar labiau švelninti šią bausmę, apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo, nes šiuo atveju yra padarytas sunkus nusikaltimas, jį darydamas nuteistasis buvo neblaivus, o nuo 2011 m. kiekvienais metais jis buvo baudžiamas už administracinių nusižengimų padarymą. Apeliaciniame skunde yra akcentuojama, jog nuteistasis veikė ne kaip pareigūnas, o kaip paprastas žmogus, savo draugų kompanijoje ir t.t., tačiau tai nepašalina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, kilusių padarinių. Dviejų metų laisvės atėmimo bausmė už tokius veiksmus yra adekvati ir atitinkanti protingumo principą. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016). Dar švelnesnės bausmės paskyrimas, vertintina, būtent ir sukurtų nebaudžiamumo įspūdį, nes, vis dėlto, buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, padarytas sunkus nusikaltimas.Bausmės vykdymas A. T. buvo atidėtas 2 metams. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija numatė galimybę laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti nuo vienerių iki trejų metų. Kaip ir sprendžiant dėl bausmės dydžio, taip ir dėl bausmės vykdymo atidėjimo termino, atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, kuris sukėlė sunkias pasekmes – buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Bausmės vykdymas yra atidėtas 2 metams, taigi, vidutiniam BK 75 straipsnyje numatytam terminui. Apeliaciniame skunde remiamasi teismų praktika, kurioje nustatyta, jog atidedant bausmės vykdymą turi būti įvertinta tai, ar asmuo daugiau nenusikals, bus pakankamai nubaustas ir t.t. Šiuo atveju teisėjų kolegija atsižvelgia ir į apeliacinio skundo turinį bei nuteistojo poziciją bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu. Iš to matyti, kad nuteistasis, nors ir pripažįsta savo kaltę, tačiau ją iš dalies netiesiogiai pateisina, savo veiksmų pavojingumą vertina mažiau griežtai ir neigiamai, nei tai įprasta visuomenėje. Be kita ko, atidėjus paskirtos bausmės vykdymą tik vieneriems metams, nuteistasis teismo paskirtus įpareigojimus, suvaržymus jaustų santykinai trumpą laiko tarpą ir, vertintina, tokiu būdu nebūtų užtikrintas pakankamas (atsižvelgiant į padarytą nusikaltimą) nuteistojo nubaudimas.Nuteistasis prašo panaikinti įpareigojimą jam nuo 22 iki 6 valandos būti namuose šios vasaros (2018 m.) laikotarpiui. Savo prašymą jis motyvuoja tuo, kad nori su šeima keliauti po Lietuvą ir užsienį, vykti pas gimines Baltarusijoje. Toks nuteistojo prašymas, apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra nepagrįstas. Pabrėžtina, kad A. T. yra nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą, todėl suprantama, kad jis turi pajausti neigiamas savo veiksmų pasekmes. Įpareigojimai ir apribojimai atidedant bausmės vykdymą tam ir yra sukurti, kad nuteistasis jaustų bausmės pasekmes, jos poveikį, nes priešingu atveju bausmės vykdymo atidėjimas iš esmės reikštų jokių asmens gyvenimui reikšmingų padarinių nesukėlimą. Nuteistojo nurodomos priežastys negali būti vertinamos kaip reikšmingos, nes matyti, jog apeliantas siekia iš esmės turiningai leisti savo laiką. Teisėjų kolegija vertina, jog apelianto prašymo tenkinimas iš esmės prieštarautų baudžiamosios atsakomybės esmei, todėl yra atmetamas.Apeliaciniu skundo yra prašoma sumažinti ligonių kasai priteistos žalos dydį iki 2537 Eur. Apylinkės teismo nuosprendžiu buvo priteistas 2614,30 Eur dydžio žalos atlyginimas. Byloje yra duomenų, patvirtinančių nuteistojo ir ligonių kasos susitarimą dėl žalos atlyginimo, tačiau tai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį. Kaip teisingai pažymi apeliantas skunde, sudarytoje taikos sutartyje yra nustatytas 60 mėnesių žalos atlyginimo terminas, kuris naudingas apeliantui. Nepaisant to, apygardos teismas nenustatė pagrindo keisti skundžiamame nuosprendyje priteistą žalos atlyginimo dydį, nes apylinkės teismas ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį išnagrinėjo tinkamai ir nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų. Apelianto argumentai, kad pasikeitus ligonių kasos darbuotojams išieškojimas iš jo galėtų būti vykdomas priverstinai, yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmetami. Nuteistasis taip pat teigia, kad priteista pinigų suma yra didelė ir jis negali jos sumokėti iškart, tačiau apeliaciniame skunde teigia, kad planuoja keliones po Lietuvą, užsienio valstybes, taigi, turi pajamų (santaupų), kurias gali skirti, šiuo atveju, civilinio ieškinio atlyginimui. Remiantis visuma aukščiau išdėstytų argumentų darytina išvada, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį šioje byloje, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. T. apeliacinį skundą atmesti.