- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-04-24
- Bylos Nr.
- 1-854-716/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45115-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- A. T.
- Nukentėjusysis
- E. R.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Trakuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Grigiškėse, Vilnius, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. T. 2017 m. rugsėjo mėn. 2 d. apie 3.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, V. M. g. 56, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su E. R. metu, tyčia sudavė smūgį nukentėjusiajam E. R. į apatinę veido dalį, dėl ko nuo smūgio nukentėjusysis pargriuvo, atsitrenkdamas galva į aikštelės asfaltuotą dangą, ko pasėkoje E. R. patyrė galvos sumušimą, pasireiškusį žaizda pakaušyje, pakauškaulio linijiniu lūžiu, kurio linijos siekia kaukolės pamato užpakalinę daubą, dešinio smilkinkaulio speninę ataugą bei dešinės klausomosios landos kaulinę užpakalinę sieną, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš dešinės kaktinės skilties, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu virš abiejų kaktinių skilčių, kaktinių skilčių sumušimu, ir tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. R. sveikatą.
A. T. teisme kaltę pripažino ir parodė, kad susitiko su draugu, klausėsi muzikos, bendravo. Pokalbio metu apsižodžiavo, ginčijosi tai dėl muzikos, tai dėl automobilių. Paveiktas afekto trenkė nukentėjusiajam, nes šis jį pavadino necenzūriniais žodžiais, t. y. „pydaru“ ir „achujevšyj“. Draugai buvo 5 metrų atstumu nuo jų. Jis su nukentėjusiuoju konfliktavo 5-10 minučių. Buvo neblaivus, tačiau viską pamena, suprato, ką daro. Smūgiavau nukentėjusiajam, nes šis jį įžeidė. Alkoholis netrukdė tinkamai įvertinti savo veiksmus. Atlygino žalą.
Nukentėjusysis E. R. teisme parodė, kad iš pradžių kalbėjosi, išgėrinėjo, konflikto nebuvo. Po to pradėjo kalbėti apie automobilius, muziką ir įvyko konfliktas. Jis pasakė įžeidžiančius žodžius ir gavo smūgį. Toliau nieko nepamena. Jie stovėjo prie „BMW“ automobilio. Buvo keturiese. Kaltininkui pasakė, kad šis „axujevšas“. Gal ir kitus žodžius pasakė, bet jų neprisimena, nes buvo išgėręs. Pamena tik tai, kad buvo kažkoks smūgis, ligoninė. Jie stovėjo vienas prieš kitą, jam trenkė vieną smūgį. Jam buvo praskelta lūpa, smegenų sutrenkimas, kraujas buvo išsiliejęs į smegenis, kaukolė trūkusi. Jam siuvo galvą ligoninėje. Gavo žalos atlyginimą. Daugiau pretenzijų nereikš.
Liudytojas R. Š. teisme parodė, kad susitiko su E.. Po to SMS susirašė su D.. Šis atvažiavo su A.. Jie išgėrinėjo stovėjimo aikštelėje. Buvo kažkokie konfliktai. Jis su D. nuėjo į šalį, ir įvyko nagrinėjamas įvykis. E. konfliktavo su A., ir šis smogė. Jis buvo gerokai išgėręs. Buvo tamsu, naktis. Jis pamatė, kaip E. nugriuvo, šį kėlė. E. atsipeikėjo. Jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri išvežė E. į ligoninę. Jis važiavo kartu. A. išėjo dar prieš atvykstant greitajai medicinos pagalbai. Jis su A. nieko nesiaiškino, jam buvo svarbiau E.. Viskas įvyko labai greitai. Buvo aišku, kad A. smogė, girdėjosi pliaukštelėjimas. T. E. ir A. buvo ginčas. A. buvo šiek tiek išgėręs, elgesys nestebino, buvo eilinis konfliktas. Jis negirdėjo konteksto, kurio metu buvo vartojamas žodis „achujevšvas“, bet girdėjo tai iš E..
Liudytojas D. P. teisme parodė, kad įvykis buvo seniai. Jis su A. buvo mieste. Susiskambino su R., ir atvažiavę šnekučiavosi. Jis buvo vairuojantis, buvo blaivus. A. stovėjo. E. pasakė porą negražių žodžių ir dėl to viskas nutiko. E. pasakė „achujevšas“ ir „pydaras“. Buvo smūgis kaire ranka ir E. nukrito. Smūgiavo A.. Po to A. išsigandęs padėjo E. pakelti, rėkė kviesti greitąją. Jie iškvietė greitąją pagalbą, važiavo iš paskos į ligoninę. Kai pakėlė E., A. nuėjo namo. Jis matė, kad E. tekėjo kraujas iš galvos. Šis griuvo ant asfalto.
Liudytoja apklausta I. T. teisme parodė, kad tą naktį miegojo. A. grįžo apie 4-5 val. nakties. Ji žinojo, kad šis yra su savo draugu D.. A. buvo neblaivus ir labai susinervinęs. Ji klausė, kas šiam yra. A. buvo raudonas, sušalęs, iš pradžių nieko nesakė ir atsigulė į lovą. Ji toliau klausinėjo, ir šis prisipažino, kas įvyko. A. pasakė tik tiek, kad susimušė, kad nieko daugiau nepasakos. Kitą dieną papasakojo, kad susižodžiavo su kitu asmeniu, įvyko konfliktas. Alkoholio pasėkoje A. nesusivaldė ir trenkė nukentėjusiajam vieną smūgį. A. nėra konfliktiškas žmogus.
Iš E. R. protokolo–pareiškimo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 2 d., apie 3 val. Vilniuje, V. M. gatvėje jis buvo sumuštas ir atsidūrė ligoninėje, jam buvo diagnozuotas smegenų sukrėtimas ir galvos žaizda (b. l. 1).
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti apžiūrėta įvykio vieta – automobilių stovėjimo aikštelė, V. M. g. 56, Vilniuje – kuri yra išasfaltuota (b. l. 12).
Iš medicinos specialisto išvados matyti, kad E. R. buvo nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs žaizda pakaušyje, pakauškaulio linijiniu lūžiu, kurio linijos siekia kaukolės pamato užpakalinę daubą, dešinio smilkinkaulio speninę ataugą bei dešinės klausomosios landos kaulinę užpakalinę sieną, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų kietuoju dangalu virš dešinės kaktinės skilties, kraujo išsiliejimu po galvos smegenų voratinkliniu dangalu virš abiejų kaktinių skilčių, kaktinių skilčių sumušimu, padarytas kietu buku daiktu arba kontaktuojant pakaušio sritimi su kietu paviršiumi, iki kreipiantis medicinos pagalbos (2017 m. rugsėjo 2 d.). Nustatytas vienas sužalojimas, kuris vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.1. punktą dėl kaukolės pamato kaulų lūžių. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Atsižvelgiant į sužalojimo lokalizaciją ir makromorfologinį vaizdą, labiausiai tikėtina, kad jis buvo padarytas nugriuvus ir kontaktavus pakaušio sritimi su kietu paviršiumi. Nustatyto sužalojimo vietoje individualūs požymiai, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus), neužsifiksavo (b. l. 30 - 31).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. liudytojas R. Š. įvykio vietoje patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu (b. l. 51 - 54).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė, kad A. T. tyčia sužalojo kitą asmenį, dėl ko nukentėjusiajam lūžus kaukolės kaulams šis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. A. T. pripažino vieną kartą sudavęs smūgį nukentėjusiajam E. R. į veidą. Kaltinamojo parodymus atitinka tiek nukentėjusiojo E. R., tiek teisme apklaustų liudytojų R. Š. ir D. P. parodymai. Vertindamas jų turinį ir medicinos specialistų išvadą teismas nustatė, kad dėl suduoto smūgio į veidą nukentėjusysis pargriuvo, atsitrenkdamas galva į aikštelės asfaltuotą dangą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimų praktikoje pasisakyta, kad nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Taigi kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad savo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tik tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju – nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-273/2012 nurodyta, jog teismai padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad kaltininkas suduodamas stiprų smūgį neblaiviam nukentėjusiajam į galvos sritį, suvokė, jog kelia pavojų šio gyvybei, numatė, kad jis gali kristi ant betoninio grindinio, trenktis galva į jį ir taip sunkiai susižaloti, ir nors nenorėjo tokių padarinių (sunkiai sutrikdyti sveikatą), tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Pažymėtina, kad tyčinės kaltės konstatavimas nagrinėjamoje byloje ir teismų pateikti argumentai dėl šios veikos kvalifikavimo atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios (kasacinės nutartys Nr. 2K-227/2011, 2K-174/2010, 2K-368/2009).
A. T. tyčia smūgiavo nukentėjusiajam sąmoningai siekdamas žalingų pasekmių. Smūgis nukentėjusiajam, kuris buvo neblaivus, buvo suduotas į galvos sritį. Kaip matyti iš apklaustų asmenų parodymų, nuo šio smūgio nukentėjusysis iš karto griuvo ant žemės. Smūgis buvo suduotas mašinų stovėjimo vietoje, kurios pagrindas – kieta asfaltuota danga. Teismas nustatė, kad tarp smūgio ir griuvimo jokių tarpinių veiksmų nebuvo. Nukentėjusysis griuvo ne paslydęs, ne suklupęs, bet nuo tiesioginio A. T. suduoto smūgio. Teismas vertina, kad kaltinamasis sunkų sveikatos sutrikdymą padarė atlikdamas tyčinius veiksmus ir veikdamas netiesiogine tyčia padarinių atžvilgiu. A. T. suduodamas stiprų smūgį nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią vietą – į galvą – siekė nusikalstamų padarinių ir akivaizdžiai suvokė, kad jo veiksmai pavojingi kito žmogaus sveikatai. Nekonkretizuodamas padarinių A. T. galėjo nenorėti nukentėjusiajam padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau būdamas abejingas dėl tokio sveikatos sutrikdymo taip sąmoningai leido šiems padariniams atsirasti.
Teismas pripažįsta, kad kaltininkas veikė tyčia, todėl įvertinus faktiškai sukeltus padarinius, kurie atitinką sunkų sveikatos sutrikdymą, A. F. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikaltimas pagal baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.
Tiek kaltinamasis, tiek jo gynėjas teisme aiškino, kad smūgis buvo suduotas susijaudinus, afekto būsenoje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 136 straipsnis numato atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą staiga labai susijaudinus. Tokia baudžiamoji norma taikoma tada, kai nukentėjusiajam padariniai kyla kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Ši būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama ekspertizė. Sužalojimas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio poelgio kaip greitas atsakas į tai. Neteisėtas nukentėjusiojo poelgis gali pasireikšti ir veikimu, ir neveikimu. Neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. Taip pat būtina įvertinti nukentėjusiojo žeidžiančio poelgio objektyvią galimybę sukelti afektinę reakciją, kas yra svarbesnė aplinkybė nei subjektyvūs kaltininko bruožai, kurie nulėmė jo reakciją (didesnis agresyvumas, padidintas jautrumas, pavyduliavimas, nesveikai griežtas kitų žmonių moralės vertinimas) (kasinė nutartis byloje Nr. 2K-38-942/2017).
Vertindamas tiek kaltininko, tiek nukentėjusiojo veiksmus ir konflikto turinį teismas nustatė, kad nukentėjusiojo E. R. veiksmai kaltininko atžvilgiu išsakant galimai įžeidžiančius žodžius nebuvo netikėtas, kardinaliai keičiantis nukentėjusiojo elgesį poelgis, ar ta aplinkybė, kuri galėtų sukelti specifinę psichinę reakciją kaltininkui. Remiantis liudytojkų parodymais, A. T. ir E. R. tarpusavyje bendravo ilgą laiką, konfliktas vystėsi ir kilo palaipsniui, jo metu ne kartą buvo vartojami necenzūriniai žodžiai. Tuoj po suduoto smūgio A. T. akivaizdžiai suvokė savo veiksmus ir nebuvo specifinės būsenos, padėjo pakelti nukentėjusįjį ir prašė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Apklausta liudytoja I. T., kuri yra kaltininko žmona ir šį asmenį pažįsta artimai, nurodė, kad alkoholio pasėkoje A. nesusivaldė ir trenkė nukentėjusiajam vieną smūgį. Pats kaltininkas teismui nurodė, kad trenkė nukentėjusiajam, nes šis jį pavadino necenzūriniais žodžiais. Tokiu būdu teismas nustatė ir pripažįsta, kad galimai provokuojantis nukentėjusiojo elgesys ir įžeidžiančių frazių pasakymas A. T. atžvilgiu nebuvo akivaizdžiai neteisėtas elgesys, galintis paveikti kaltininko sąmonę ir savitvardą taip, kad kiltų staigus susijaudinimas, juo labiau asmeniui, kuris pagal individualias ir asmenines savybes buvo mokomas ir paruoštas būti savo elgesį valdančiu pareigūnu. Tokiu būdu argumentai, kad A. T. sužalojo nukentėjusįjį būdamas labai susijaudinęs, yra nepagrįsti, juos teismas vertina kaip kaltininko siekimą neteisingu noru švelninti jam priklausančią baudžiamąją atsakomybę.
Kita vertus, teismas įvertinęs tarpusavyje atitinkančių kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų turinį, kilusio konflikto aplinkybes ir išsakytas nukentėjusiojo frazes pripažįsta kaip A. T. baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad neteisėtos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys išsakant įžeidžiamo turinio frazes kaltininkui. Be to, A. T. susitarė su nukenytėjusiuoju ir atlygino šiam padarytą žalą, ką teismas taip pat pripažįsta kaip A. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltininkas nepagrįstai siekė švelninti savo atsakomybę, netinkamai vertino savo veiksmus ir kaltės turinį, dėl ko teismas nenustatė jo nuoširdaus prisipažinimo ir gailesčio, t. y. pagrindų kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės.
A. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Įvertinus kaltinamojo parodymus dėl savo būsenos, liudytojos I. T. parodymus apie kaltininko būdą, taip pat objektyviais duomenimis nenustatytą neblaivumo laipsnį nėra pagrindo neabejotinai teigti, kad A. T. apsvaigimas dėl alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
A. T. VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas (b. l. 96, 97), į priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 98). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad A. T. yra pakaltinamas ir būdamas įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektas patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.
Pagrindo atleisti A. T. nuo baudžiamosios atsakomybės padarius sunkų nusikaltimą teismas nenustatė. Skiriant bausmę kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, A. T. kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę. A. T. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, nusikalto pasikėsindamas į kito asmens sveikatą, nusikalstamą veiką įvykdė pirmą kartą, yra baustas administracine tvarka tik dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo (b. l. 83-85). A. T. vedęs, dirbantis, turintis aukštąjį išsilavinimą. Tokios aplinkybės ir baudžiamojo įstatymo sankcija verčia teismą A. T. skirti laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant arčiau minimalios ribos.
A. T. įvykdytos veikos metu galiojantis baudžiamasis įstatymas numatė galimybę atidėti vykdymą bausmės, kuri paskirta už padarytą sunkų nusikaltimą (baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalies redakcija, patvirtinta 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.). Nagrinėjamu atveju ši įstatymo redakcija remiantis baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis lengvina A. T. teisinę padėtį, todėl turi grįžtamąją galią.
Spręsdamas dėl galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimą teismas atsižvelgia ir vertina tai, kad A. T. nusikalto pirmą kartą, turimais duomenimis kitų naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, kaltę ir objektyvius neteisėtos veikos požymius pripažino, yra dirbantis ir gyvena šeimoje, atlygino žalą nukentėjusiajam, teismas nustatė dvi baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Tokių aplinkybių visuma, padarytos išvados ir teismo skiriama laisvės atėmimo bausmė yra pagrindas pripažinti, kad bausmės tikslai gali būti tinkamai įgyvendinti be realaus jos atlikimo, bausmės vykdymą atidedant bei vykdant teismo skiriamus griežtus įpareigojimus. Teismas atsižvelgdamas į žalos nukentėjusiajam atlyginimo faktą ir priteisiamą civilinį ieškinį pripažįsta, kad kaltininkas patyrė pakankamus turtinius finansinio pobūdžio suvaržymus, dėl ko nemato pagrindo skirti prokuroro prašytos tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės (įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą).
Kaltinamajam tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa proceso metu pareiškė 2614.30 EUR dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos už gydymo išlaidas atlyginimo (b. l. 35 - 36, 37). Civilinis ieškovas teismui pateikė prašymą nagrinėti ieškinį ieškovui nedalyvaujant. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys ir reikalavimai dėl turtinės žalos įrodyti pateiktais dokumentais, žala padaryta dėl nusikalstamų A. T. veiksmų, tarp žalos ir kalto asmens veikos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustatęs visas privalomas žalos atlyginimo sąlygas teismas Vilniaus teritorinės ligonių kasos reikalavimą tenkina visiškai, priteisdamas civiliniam ieškovui visą prašomą turtinės žalos dydį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais teismas
nusprendė:
A. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir skirti 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. T. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat pirmus 6 (šešis) mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programose.
Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki bausmės vykdymo atidėjimo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Iš A. T. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteisti 2614,30 EUR (du tūkstančius šešis šimtus keturiolika eurų ir trisdešimt eurocentų) turtinės žalos atlyginimą.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.